Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Šiaip bent jau mano buvusioje mokykloje jeigu norėjai galėjai papildomai mokytis rusų kalbos (tik neaišku, kaip su kitomis slavų kalbomis). Buvo organizuojami būreliai ir visi norintys galėdavo prisijungti. Tu čia tą turi omeny?
    Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

    Comment


      Turiu gerą pažįstamą - lietuvį iš Punsko. Baigęs lietuviška mokyklą. Kalba lietuviškai labai gerai su tokia lengva, labai simpatiška lenkų tarme. Apie kažkokius tautinių mažumų engimus kalbame su juo su šypsena Kai paklausiau apie bendrą padėtį lietuvių Lenkijoje, tai jis atsakė, kad, jei žmogus nori būti lietuviu, tai yra visos sąlygos, kad juo išlikti. O šiaip įdomu buvo sužinoti, ką apie "savo" lietuvius rašo lenkai, įvedęs į googlus "litwini w Polsce" radau štai tokią įdomią informaciją:
      Język litewski jest nauczany w 17 placówkach, do których uczęszcza ok. 730 uczniów. Mniejszość litewska jako jedyna w Polsce używa języka ojczystego do nauczania prawie wszystkich przedmiotów w szkole.

      Lietuvių kalbos mokoma 17 įstaigų, kurias lanko apie 730 mokinių. Lietuvių tautinė mažuma, vienintelė Lenkijoje, beveik visus dalykus mokosi gimtąją kalba.

      Comment


        Parašė bebop Rodyti pranešimą
        Man įdomu, kaip laikosi Lietuviai Lenkijoje?
        Būtent šiandien Lenkijos lietuvių žurnalas "Aušra" švenčia savo 50-metį

        Straipsnių archyvas - www.ausra.pl



        Paskutiniame Aušros numeryje - interviu su socdemu, buv. Vilniaus apskrities viršininku G.Paviržiu

        Gediminas Paviržis
        „Pažadukams“ derėtų atsiprašyti Lenkiją

        – Lietuvos politikai, žadėję Lietuvos lenkams dalykų, kurie nepriklauso jų kompetencijai, privalėtų atsiprašyti Lenkiją, – mano Vilniaus rajono tarybos narys, socialdemokratas Gediminas Paviržis. Politiko įsitikinimu, nėra pagrindo kalbėti apie Lietuvos lenkų padėties pablogėjimą ar bloginimą, nors esą ir spręstinų reikalų, pavyzdžiui, žemės grąžinimas.
        Visas interviu http://www.ausra.pl/2010/1021/index.html
        Paskutinis taisė Romas; 2011.01.22, 09:11.

        Comment


          Parašė Zosys Rodyti pranešimą
          Kaip matome, nors viršuj ir pūpso skaičiukas 1937 (pilsudskinio lenkinimo pati pabaiga), bet rezultatai sakyčiau pošlykščiai - pusė "lenkiškiausiosios Lenkijos" ... vokiška.
          Skirtumas tas, kad dabar vokiečių ten neliko (patys išvažiavo, ar paprašė - nėra skirtumo). Tuo tarpu rytinėje Lietuvos dalyje lenkų (ar sulenkėjusių belorusų, kas yra vienas ir tas pats) - pilna. Tai kad ... prašom dvikalbes lenteles ir įpareigot VISUS valdininkus, dirbančius Vilniuje, Vilniaus, šalčininkų, Švenčionių, Trakų rajonuose (tame tarpe ir Prezidentė, Ministrai, ministerijų klerkai ir t.t.) mokėt lenkų kalbą.
          Nors, Lietuvos prezidentai lenkų kalba visi kaip ir kalbėjo.

          Comment


            Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
            Tuo tarpu rytinėje Lietuvos dalyje lenkų (ar sulenkėjusių belorusų, kas yra vienas ir tas pats) - pilna.
            Ten net ne lenkai
            DINGĘS MIESTAS - MERKINĖ <<

            Comment


              Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
              Skirtumas tas, kad dabar vokiečių ten neliko (patys išvažiavo, ar paprašė - nėra skirtumo). Tuo tarpu rytinėje Lietuvos dalyje lenkų (ar sulenkėjusių belorusų, kas yra vienas ir tas pats) - pilna. Tai kad ... prašom dvikalbes lenteles ir įpareigot VISUS valdininkus, dirbančius Vilniuje, Vilniaus, šalčininkų, Švenčionių, Trakų rajonuose (tame tarpe ir Prezidentė, Ministrai, ministerijų klerkai ir t.t.) mokėt lenkų kalbą.
              Nors, Lietuvos prezidentai lenkų kalba visi kaip ir kalbėjo.
              Reikėjo pradėti nuo to, kad Zosiaus pateiktas žemėlapis yra visiškai nieko vertas - niekas manęs neįtikins (nebent labai konkretūs gyventojų surašymo duomenys), kad nuspalvintose teritorijose vokiečiai sudarė daugumą (ką tarsi ir bandoma parodyti). Ką jau kalbėti apie tai, kad kažkur "dingę" visi Trečiajame Reiche gyvenę lenkai...

              Tačiau pagrindinė mano mintis būtų labai paprasta - joks žemėlapis tiksliai neparodys etninių grupių gyvenamų teritorijų ribų, nebent tos bendruomenės gyvens visiškai atskirai viena nuo kitos (bent jau atskiruose kaimuose) ir visiškai neįsileis "svetimųjų"... O su tuo bent iš dalies susijusi ir kita išvada - etniškai vienalytė nacionalinė valstybė neįmanoma pagal apibrėžimą - su vienintele galima išlyga, kad kokiems nors bepročiams gali panižti rankos griebtis etninio valymo ar genocido... Tačiau tokius bepročius būtent ir gimdo nesibaigiantys kliedesiai apie nacionalinę valstybę ir vienos kurios etninės grupės prigimtinį pranašumą prieš kitas grupes...

              Comment


                kažkodėl diskusijose niekas nenaudoja termino "lojalus pilietis"
                lietuviai gyvenantys lenkijoje tokie ir yra, rusai gyvenantys lietuvoje tokie ir yra, didesnė dalis lietuvos lenkų taip pat lojalūs lietuvos piliečiai.
                lra (paw) nariai ir turintys lenko kortą, nėra lojalūs savo valstybei, todėl prieš juos turi būti nukreiptos visos valstybės poveikio priemonės iki ištrėmimo iš šalies...
                pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

                Comment


                  Tos pasakos apie trėmimą pasiskolintos iš nesenų laikų.
                  Vietoj to, kad ramiai vyktų integracija, kurstomos aistros. Tokios kalbos kaip tik mažina tautinių mažumų lojalumą.
                  Kol kas patys save išsitremia "ne tie". O kas įvertins emigravusių "lojalumą"?

                  Įdomu ar kas nors skaičiavo tokį įmanomą scenarijų :
                  1) Lietuviai labiau emigruoja, nei kiti
                  2) Lietuvių procentas sumažėja
                  3) Po visų tų tautinių aistrų Rytų Lietuvos piliečiai, kurie niekada nėjo balsuoti eis į rinkimus
                  4) LLRA viršys 5 proc. barjerą ir seime bus ne 2-3, o daugiau deputatų

                  Per paskutinius Seimo rinkimus (2008.10) Lenkų rinkiminė akcija daugiamandatėje apygardoje surinko beveik 5% balsų (abi liberalų partijos viršijo 5% tik balsavimo pabaigoje ir gavo po 5 mandatus).
                  Europos parlamento rinkimuose Tomaševskis gavo 8,42 proc. balsų.

                  Nepaisant mažėjančio bendro rinkėjų aktyvumo, už lenkus balsuojančių skaičius auga ne tik procentais, bet ir absoliučiais skaičiais:
                  Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) gauti balsai ir proc nuo galiojusių biuletenių
                  2009.06 Europarlamento rinkimai 8,47% 46.293 iš 550.017
                  2007.03 Savivaldybių tarybų rinkimai - 5,42% 57.947 iš 1.068.857
                  2004.10 Seimo rinkimai 3,79% 45.302 iš 1.195.655
                  2004.06 Europarlamento rinkimai (koalicijoje su rusais) 5,71% 68.937 iš 1.207.070
                  http://www.vrk.lt/lt/pirmas-puslapis...agal-data.html

                  Per paskutinius savivaldybių rinkimus Landsbergis už kažką agitavo, bet gavosi agitacija už LLRA:
                  Jūratė Damulytė, www.DELFI.lt 2007 sausio mėn. 22 d. 12:32
                  Konservatoriai telkia jėgas galimai „istorinei pergalei“ Vilniaus rajone

                  Konservatoriai užsimojo perimti valdžią iki šiol Lenkų rinkimų akcijos valdytame Vilniaus rajone. Ruošdamiesi savivaldybių tarybų rinkimams konservatoriai paragino visus pažįstamus ir artimuosius naujuosius Vilniaus rajono gyventojus registruotis šiame rajone, kad galėtų balsuoti būtent Vilniaus rajono rinkimų apygardoje.
                  Telkti jėgas galimai „istorinei pergalei“ Vilniaus krašte atskiru laišku konservatorius yra paraginęs ir buvęs Tėvynės sąjungos pirmininkas europarlamentaras Vytautas Landsbergis
                  http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=11888546
                  Įdomu, kad kai prieš rinkimus konservatoriai bando žaisti nacionalistine korta, gaunamas visiškai priešingas efektas - nors konservatorių balsų Vilniaus rajone gausėja kitų lietuviškų partijų sąskaita, bet už LLRA balsuojama žymiai aktyviau.

                  Akivaizdu, kad Vilniaus rajone lenkų gyventojų dalis nuolat mažėja, o lietuvių daugėja, tačiau LLRA balsuotojų aktyvumas tik didėja:
                  2009.06 Europarlamento rinkimai LLRA 18642(71,02%), TSLK 1861 (7,09%)
                  2007.02 Savivaldybių rinkimai LLRA 23955(62,91%); TSLK 2497(6,55%)
                  2004.06 Europarlamento rinkimai 15993 (55.54%); TSLK 1381 (4,80%)
                  2002.12 Savivaldybių rinkimai LLRA 19613 (60,43%); TSLK 1898(5,85%)

                  Kuo bus didesnė įtampa, tuo daugiau balsų surinks LLRA.

                  Comment


                    Parašė Romas Rodyti pranešimą
                    Kuo bus didesnė įtampa, tuo daugiau balsų surinks LLRA.
                    Vadinasi, ta didesnė įtampa naudingiausia tam pačiam Tomaševskiui. Ne be reikalo jo pareiškimai dažnai skandalingi. Iš principo jis savo jau pasiekė — pateko į Europarlamentą. Kas toliau? 2014m. naujuoju prezidentu išrenkamas V.T.?
                    I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                    Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                    Comment


                      Beje Romai,
                      Ar Punske yra dvikalbiai gatvių pavadinimai? Neprisimenu. O G.Songaila teigia, kad ne..

                      Comment


                        Punske gatvių pavadinimai tik lenkiški. Tik kelio ženkluose yra lietuviški gyvenviešių pavadinimai. Na, dar pagal viską turėtų būti ant savivaldybės įstaigų (tikriausiai tik ant gminos administracinio pastato) iškabos lietuvių kalba.

                        O kas dėl balsavuziųjų už LLRA skaičiaus didėjimo. Tai Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose buvo mestos visos pajėgos ir resursai bei pravesta rimta rinkiminė-agitacinė kampanija. Taip, kitos Lietuvos partijos turi iš ko pasimokyti.

                        Comment


                          Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                          Punske gatvių pavadinimai tik lenkiški. Tik kelio ženkluose yra lietuviški gyvenviešių pavadinimai. Na, dar pagal viską turėtų būti ant savivaldybės įstaigų (tikriausiai tik ant gminos administracinio pastato) iškabos lietuvių kalba.

                          O kas dėl balsavuziųjų už LLRA skaičiaus didėjimo. Tai Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose buvo mestos visos pajėgos ir resursai bei pravesta rimta rinkiminė-agitacinė kampanija. Taip, kitos Lietuvos partijos turi iš ko pasimokyti.
                          Ačiū.

                          O pačiame Vilniuje LLRA populiarumas yra ženkliai mažesnis nei Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. O Vilniuje gyvena beveik pusė Lietuvos lenkų.

                          Comment


                            Nes Vilniuje LRRA yra alternatyva visos kitos Lietuvoje veikiančios partijos. O rajonuose tokios alternatyvos beveik nėra. Be to Vilniuje LRRA nėra valdžios partija savivaldybėje ir negali naudotis resursais. Be to miestiečiai labiau išsilavinę nei rajonų gyventojai.

                            Comment


                              na poszczególnych domach widniały napisy ulic po litewsku: Dzuku g.; Mickevičiaus g., Mokyklos g. itp.
                              ant kai kurių namų matėsi lietuviški gatvių užrašai:

                              http://www.zpl.lt/wilno-–-sejny-–-pu...wnych-realiow/



                              Uploaded with ImageShack.us
                              Paskutinis taisė Zorro; 2010.11.28, 23:34.

                              Comment


                                Gal pamatė kelias lenteles, kurias patys lietuviai ant privačių namų savo iniciatyva prisikalė, ir dabar per spaudą bado visiems akis. Niekam neužkliūtų viena kita lenkiška lentelė ant namų Vilniaus ar Šalčininių rajone, jei jos būtų pakabintos privačia pačių tų namų šeiminimų iniciatyva.

                                Comment


                                  Parašė Bartas1 Rodyti pranešimą
                                  Ar Punske yra dvikalbiai gatvių pavadinimai?
                                  Lietuvių kalba nuo 2006 m. ten pagalbinė. Raštvedyba turbūt tvarkoma lenkiškai (kaip, pvz., Vilniaus rajone - lietuviškai).
                                  Gatvių pavadinimai bent pernai buvo užrašyti lenkiškai. Bet ten yra ir Kovo 11-osios gatvė (11 marca).
                                  Iškabos ir reklamos - dviem kalbomis arba kartais tik lietuviškai.
                                  Pvz., maitinimo įstaigų sąrašas iš http://www.punsk.com.pl/index_lt.htm
                                  Kavinėlė LKN, 11 Marca g-vė 17
                                  "Karčiama", Mickiewicza (prie bažnyčios aikštės)
                                  Restoranas "Sodas", Mickiewicza g-vė 17
                                  Baras “Honorka”, Strażacka (Ugniagesių) g-vė (už Banko)
                                  Dėl vietovardžių - Punsko valsčiaus tinklapyje yra dvikalbis žemėlapis.

                                  Pilno formato valsčiaus žemėlapis: http://www.punsk.com.pl/mapa_gminyPunsk.htm

                                  Ką tik (2010.11.24) išleistas bendras Lazdijų rajono ir Punsko valsčiaus žemėlapis. Kažkodėl anoje sienos pusėje vietovardžiai užrašyti tik lenkiškai, nors pati Lenkija oficialiai juos patvirtino: http://www.lazdijai-punskas.eu/?LT=zemelapis

                                  Dėl Punsko viskas daugmaž tvarkoje. Būtų buvę kitaip, jei ten būtų atkeltas pasienio dalinys - tada vietinės merginos greičiau nutautėtų. Kai Lenkija ir Lietuva įstojo į ES, ši problema atsitraukė.
                                  Tuo tarpu Seinuose yra kitokia padėtis. Tiesa, ten neseniai atsidarė lietuviška mokykla.
                                  Paskutinis taisė Romas; 2010.11.28, 23:50.

                                  Comment


                                    Ačiū, Zorro, už nuorodą
                                    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                    Gal pamatė kelias lenteles, kurias patys lietuviai ant privačių namų savo iniciatyva prisikalė, ir dabar per spaudą bado visiems akis. Niekam neužkliūtų viena kita lenkiška lentelė ant namų Vilniaus ar Šalčininių rajone, jei jos būtų pakabintos privačia pačių tų namų šeiminimų iniciatyva.
                                    Tame straipsnyje parašyta, kad tik patys gyventojai sprendžia, kokia kalba ant savo kabinti lenteles.
                                    Beje, ten užtenka 20 proc. gyventojų mažumos, kad būtų dvikalbės lentelės (praktikoje, to turbūt nėra, ką rodo Seinų valsčiaus pavyzdys).
                                    Ten užsiminta, kad ne visi lietuviai naudojasi savo teisėmis, jei taip jiems patogiau.
                                    Straipsnio pabaigoje apibendrinta su tam tikru įgėlimu:
                                    podstawową różnicą pomiędzy sytuacją Litwinów w Polsce i Polaków na Litwie jest to, że nikt ich – Litwinów – nie próbuje uszczęśliwiać na siłę
                                    Esminis skirtumas tarp lietuvių Lenkijoje ir lenkų Lietuvoje padėties yra tai, kad jų -lietuvių - niekas nebando padaryti laimingais per prievartą
                                    http://www.zpl.lt/wilno-–-sejny-–-pu...wnych-realiow/

                                    Comment


                                      Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                                      Vadinasi, ta didesnė įtampa naudingiausia tam pačiam Tomaševskiui. Ne be reikalo jo pareiškimai dažnai skandalingi. Iš principo jis savo jau pasiekė — pateko į Europarlamentą. Kas toliau? 2014m. naujuoju prezidentu išrenkamas V.T.?
                                      Manau, tada radikalų kantrybė pasibaigtų, o aš pats asmeniškai palikčiau šalį.

                                      Comment


                                        Parašė bebop Rodyti pranešimą
                                        Man įdomu, kaip laikosi Lietuviai Lenkijoje?
                                        Galiu pasidalinti trumpa informacija apie tris man žinomus Lenkijos lietuvius:

                                        Visi trys turi(-ėjo) lietuviškas pavardes, bet jos rašomos iškraipytai lenkiškai. Du iš trijų turi ir lietuviškus vardus, kurie taip pat rašomi iškraipytai lenkiškai. Du iš trijų kalba lietuviškai (su klaikoku lenkiškai-dzūkišku akcentu), trečiasis žino tik kelias lietuviškas frazes, nors jo tėvai dar gerai kalbėjo lietuviškai. Vienas iš trijų turi dvigubą PL ir LT pilietybę, kiti du tik PL. Iš tų trijų vienas vedęs lenkę (sūnus jau pilnametis, turi lenkišką vardą, lietuvių kalbos jau visiškai nemoka), antras ruošiasi vesti lenkę, o trečia ištekėjo už lenko ir dabar jau tapo -owska)...
                                        Paskutinis taisė HSV; 2010.11.30, 22:19.

                                        Comment


                                          Parašė HSV Rodyti pranešimą
                                          Galiu pasidalinti trumpa informacija apie tris man žinomus Lenkijos lietuvius:

                                          Visi trys turi(-ėjo) lietuviškas pavardes, bet jos rašomos iškraipytai lenkiškai. Du iš tryjų turi ir lietuviškus vardus, kurie taip pat rašomi iškraipytai lenkiškai. Du iš tryjų kalba lietuviškai (su klaikoku lenkiškai-dzūkišku akcentu), trečiasis žino tik kelias lietuviškas frazes, nors jo tėvai dar gerai kalbėjo lietuviškai. Vienas iš tryjų turi dvigubą PL ir LT pilietybę, kiti du tik PL. Iš tų tryjų vienas vedęs lenkę (sūnus jau pilnametis, turi lenkišką vardą, lietuvių kalbos jau visiškai nemoka), antras ruošiasi vesti lenkę, o trečia ištekėjo už lenko ir dabar jau tapo -owska)...
                                          šiaip reikėtų rašyti "trijų"
                                          iš patirties galiu pasakyti, kad bet kurioje tautoje kalbos ir kultūros nešėja yra moteris, o vyrai iš to tik daro politiką. pasikeitus situacijai vyras nutautės labai greitai.
                                          pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

                                          Comment

                                          Working...
                                          X