LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Bartas1]

Iš senų laikų prisimenu vieną kriminalinę dramą. Moteriškė, nužudžiusi vyrą, teisinosi taip: „Aš taip jį mylėjau, taip mylėjau, o jis manęs – ne. Na, tai ir tvojau jam kirviu į pakaušį...“
http://www.balsas.lt/naujiena/510217...inis-partneris

Aš jau supratau, svarbų kad butu nelenkiškai, nesvarbu kaip, kad ir arabų...

Neperdėkite.. Kad ir UAB "Pruszynski ir partneriai"
http://www.vytostogai.lt/

[Zosys]

Zosy, prirašei daug, o neatsakei į klausimą - kokia nauda Lietuvai iš "w" raidės ir gatvių pavadinimų draudimo?

Tiesiog į Džono klausimą aš atsakiau tuo pačiu Džono klausimu (tik tai apsuktu) ir ... negavau jokio atsakymo. Aš numanau, kodėl negavau atsakymo. Tačiau netgi jei aš būčiau jį gavęs, jame ko gero nebūtų nieko apart formalių-juridinių "pariteto logikos" argumentų, kurie labai labai naudingi dabartinėje istorinėje situacijoje atsidūrusiai Lenkijai. Kaimyninei valstybei YPAČ NAUDINGA "švaraus stalo" strategija, kai visos jos nesenos neteisybės neimamos domėn, o mažytės Lietuvos apeliacijos į jos istorines skriaudas priimamos kaip "piktybiškos ambicijos", kaip anachronizmas, "atsisakymas bendradarbiauti" ir netgi "nacionalizmas". Dar daugiau ! - mūsų istoriškai susiklosčiusioje situacijoje yra daug žmonių (netgi etninių lietuvių tarpe), kurie tiki, jog nedera lyginti Lietuvos ir Lenkijos, atseit "nu kas mes tokie, kad su jais lygintis".

Man atrodo, jog atsakyme į Džonui peradresuotą jo paties klausimą glūdi realios situacijos esmė. Sakydamas "situacijos esmė" turi galvoje Lietuvos/Latvijos/Estijos post-kolonialistinę realybę, kurios nepaaiškinsi ES-direktyvomis ir "bendrais standartais". Štai todėl man nedaro įspūdžio pavyzdžiai iš Belgijos ar Šveicarijos... Kažkodėl Džonas mums neprimena Čekijos pavyzdžio, kai lygiai prieš metus į Lisabonos sutartį buvo įtrauktas specialus punktas, liečiantis Čekijos istorines skriaudas (vokiečių tremtis iš Čekijos ir atsisakymas kompensuoti). Tačiau ir vėl - Čekijai galima apeliuoti į savo praeitį, o Lietuvai - matote "gėda".

PAKARTOSIU SAVO KLAUSIMĄ:
Kokia gi Lenkijai KONKRETI nauda iš to, jog viename iš Lietuvos regionų (ne paskutiniame pagal reikšmę valstybei ir sostinei) būtų įvesta YPATINGA, eks-teritorinė likusios Lietuvos atžvilgiu, informacinė ženklinimo sistema ? Kur ta neapsakoma nauda, dėl kurios 20 METŲ ! taip įnirtingai draskosi Lenkija ?

Savo atsakymą pradėsiu iš toliau:
Absoliučiai BET KURI rusų adaptavimo pastanga Latvijoje ir Estijoje sulaukia vietinių rusų "pagalbos" šauksmų. Visos Latvijos/Estijos nepiliečių ADAPTAVIMO iniciatyvos susilaukia identiško turinio (mus kankina pribaltai) ir identiškos formos (tai mūsų pagalbos šauksmas) reakcijų. Latvijos/Estijos nepiliečiai NEDVIPRASMIŠKAI duoda suprasti, jog jie NESIRUOŠIA tapti Latvijos/Estijos piliečiais, nes tai jų netenkina, nors repatrijuoti į Tėvynę jie pat nenori. Nereikia aiškinti, kokia supratinga tokių šauksmų atžvilgiu yra Rusija. Mums įdomu, kodėl ir Lenkiją taip siutina Lietuvos pastangos minimaliai ADAPTUOTI jos pačios piliečius savo pačios valstybėje ??? Neblogas klausimas, ar gi ne ?

Štai čia galima pavardinti įspūdingus panašumus :

1) Rusija ignoruoja Estiją ginančius Estijos rusus (Estijos ruso Krištapovičiaus atvejis) -
Lenkija ABSOLIUČIAI ignoruoja Lietuvą ginančių Lietuvos lenkų nuomonę (Maceikianeco laiškas nebuvo publikuotas NEI VIENOJE ! Lenkijos medijoje; jei netikit, štai jums "guglas" į rankas ir tikrinkit patys)

2) vietinių tuteišių pareiškimai lietuviams, jog visi lietuviai Vilniuje yra "atvykėliai/pšybyšai" -
Latvijos rusų pareiškimai, jog "panajechali chutariani latyši v našu Rigu" skamba nuolatos (paskutinis toks pareiškimas žodis žodin nuskambėjo prieš savaitę per centrinį Rusijos kanalą, laidoje, skirtoje Pabaltijui)

3) post-kolonialistinis lenkų įsižeidimas, jog pasirodo lenkai net neturi istoriškai PRIVILEGIJUOTO statuso Lietuvoje - šventas Rusijos pasipiktinimas tuo, kad Pabaltijo rusai traktuojami ne kaip ypatinga imperinė grupė, bet taip, kaip ir kiti Latvijos/Estijos svetimtaučiai. Pati mintis, jog nei Vilniaus lenkai, nei Latvijos/Estijos rusai nebėra kolonistai matote žeidžia jų jautrias ir civilizuotas širdis. O mes kaimiečiai pasirodo drįstame taip elgtis su didžiosiomis slavų nacijomis, kurios latvius/lietuviu/estus pasirodo "civilizavo".

[micku]

Jau anksčiau minėjau, kad man visas tas triukšmas yra dirbtinai sukeltas ir visai nesuprantamas. Pasižiūrėkim į Lietuvos istoriją nuo XVII amžiaus pabaigos:
122 metus visa (!) Lietuva okupuota Rusijos carinės imperijos. Su spaudos draudimais, tremimais, karimais, žudymais, sukilimais ir pan.
19 metų Lietuvos dalis (!) okupuota lenkų. Nežinau, kokie buvo kariniai nuostoliai. Gal kas pateiks informaciją.
plius minus eilinius 50 metų TSRS visos Lietuvos (!) okupacija. Nuostoliai, jei neklystu, apie 400 tūkst. žmonių.

Taigi, manau, kad bandymai vaizduoti šitoje temoje lenkus, kaip didžiausius ir žiauriausius paskutiniojo laikotarpio okupantus, sakyčiau, prasilenkia stipriai su tiesa.

Antra, kiekis dabar dabar gyvenančių Lietuvoje lenkų, palikuonių būtent okupantų (Želigovskio žygio dalyvių), yra artimas nuliui. Todėl, manau, reikėtų pradžiai kardinaliai pakeisti požiūrį į visą šį reikalą.

[Edvard]

Keista moteriška logika. Dažnai šis argumentas būna matomas DELFI komentaruose, kur irgi logika ten ne kokia vyrauja.

Reikia atskirti gatvės pavadinimą ir pavardę nuo firmos pavadinimo. Logiška, kad juridinis asmuo, veikiantis Lietuvoje, turėtų nenaudoti svetimų raidžių, tačiau daromos kažkokios išimtys, nes tai anglų kalba, viena iš labiausiai paplitusių kalbų pasaulyje šiuo metu. Todėl daug tarptautinių įmonių naudojasi anglų kalba, kad būti "kaip visi". Jeigu Lenkija paėmė raidę "W" ir panaudojo ją vietoj V, tai nereiškia, kad Lenkija ir lenkų kalba tapo pasauliniu mastu ypatinga. Ne. X, W, Q yra anglų kalbos dalis, o angliški pavadinimai yra kasdienybė, tai kapitalizmo ir laisvos rinkos pasekmės. Vien dėl to, kad Lenkija turi W raidę ir sakyti, kad dėl to Maxima yra tas pats, tai kvaila, nes visų pirma, kas sugalvojo Maxima vardą yra atitinkamo mentaliteto žmogus. Asmeniškai aš būčiau pasirinkęs lotynišką, kuris būtų suprantamas kuo platesnei publikai ir gal net gi artimas Lietuvai arba kažką panašaus kaip IKI, Rimi, Norfa. Tačiau tai Maximos reikalas. Visai kas kita yra gatvių pavadinimai. Pagal moterišką logiką Maxima turėtų šalia rašyti lenkišką savo atitikmenį, kad lenkų mažuma suprastų, kas ta Maxima. Kaip lenkiškai Maxima? Kodėl nesipiktinate? Nes moteriška logika to nesiūlo. Gatvė yra Lietuvoje ir įstatymas numato, kad gatvės pavadinimas turi būti lietuviškas ir neverčiamas kitomis kalbomis, kad gatve nebūtų Lenkijoje, o liktų Lietuvoje. O Maxima leidžia įstatymas, nes tai firmos pavadinimas, tai prekinis ženklas. Niekas neverčia Maximos į lenkų ar lietuvių kalbą, todėl tiek tuteišiai, tiek ir lietuviai pagal galimybes jį skaito. Anglų kalba tai ne lenkų kalba. Anglija nebuvo Lietuvos okupavusi, todėl tai skirtingi dalykai. Aišku, kad gražiau, kai parduotuvės pavadinimas yra "Saulutė", tačiau tai nuo žmonių mentaliteto priklauso. Jeigu jie lenkams mėgina įsiteikti kiekviename žingsnyje, tai jie ir anglui, rusui ir visiems kitiems įsiteikinėti mėgins. Tai irgi to pačio mentaliteto pasekmė. O kita vertus tai biznis, nes su "Saulutė" tu neišeisi į plačius vandenis, o su Maxima jau tave supras beveik visas pasaulis. Kas kita bus jei pavadinsi lenkiškai kaip nors, tave supras Lenkijoje ir Vilniaus rajone, bet irgi ne labai daug kur pasaulyje, taip? Lietuvoje gatvės pavadinimas reikalingas ne tik gyventojui, o ir svečiams, spec. tarnyboms ir tai unikalus vietovės vardas. Jeigu jis keičiamas pagal Lenkijos norus ir verčiamas, tai jau gaunasi, kad tai ne Lietuvos Vilniaus rajonas, o Lenkijos prarastos žemės ir čia lietuviai mėgina lietuvinti vardus gatvių. Štai kur esmė. Niekas nemėgina keisti Maximos pavadinimo, nes jis visada toks buvo ir bus. O Vilniaus rajone yra Lenkiškojo imperializmo liekanos, todėl jos šalinamos po truputuką, mėginama naujas negeroves stabdyti. Be to, juk ne tik raidėje W ar X esmė, o ir gramatikoje. Juk tada ir CZ, SZ teks mokintis lietuviams tarti, nes "lenkai" pyks, jeigu iškraipysi jo pavardę ir netarsi taisyklingai. Tai kam tada Lietuvoje tos š ir ž raidės? Ar lenkai turi taikytis prie daugumos, ar lietuviai turi taikytis prie mažumos norų?

Taigi reik suvokti, kad teisiškai Maxima nepažeidžia įstatymų, o lenkiški gatvių pavadinimai pažeidžia įstatymus. Lenkiškos pavardės pažeidžią Konstituciją. Dar neteko girdėti, kad dėl Maximos pavadinimo kažkas būtų daroma, o ir lenkai kažkodėl nereikalauja, kad Maxima būtų rašoma šalia lenkiškai, nes pagal moterišką logiką ir kai kurių lenkų šovinistų logiką, viskas turi būti verčiama. Ne tik kaip tarimas rašomas, o ir žodis pats verčiamas. Ką toks lenkas darys Vilniuje? Ar kitam mieste? Jei jis gatvės pavadinimą ne originalų skaito, o jau verstą. Ir kaip jis 112 skambindamas sakys? Originalą, ar savo lenkišką vertimą? Čia yra grynai žmonės imperializmo aukos. Ne tos aukos, kur Sibire mirdavo nuo sunkaus darbo ar šalčio, o šitie aukos, kurie nesusivokia, kas jie tokie yra, todėl jiems "mėgina padėti" susivokti. Jie taip ir mėtosi visą savo apgailėtiną gyvenimą nuo vienos tautybės link kitos. Visų pirma Lietuva, kaip valstybė, turėtų visiems jiems finansuoti išlaidas, kurias jie patirtų, norėdami ištirti savo giminystės medį, savo tikrąją tapatybę, o ne būti imperializmo aukomis toliau. Nuo to reik pradėti. Jie tarsi aukos išprievartavimo. Juos mėginama guosti, drąsinti, kviesti kilti į kovą už savo teises, bet jie tik įrankis paprasčiausias kažkieno žaidimų lauke. O forume kaip ir kitur atsiranda socialistų idealistų, kurie visiškai nesuvokdami reikalo esmės mėgina per savo idealizmo ir pasakų prizmę matyti problemą, kaip Lietuvos problemą. Tai istorijos problema ir Lenkijos problema kaip valstybės.

Iškart siūlau gatves, pavadinimus rašyti angliškai. Visiems bus aišku.

Lenkija buvo draugas tiek, kiek tai atitiko jos interesus, kai Lietuva mėgino tapti laisva ir stipria, tai Lenkija kišdavo koją, nes tai maišė jos kaip stiprios valstybės interesams. Nereiktų idealizuoti kažkokio tai imperializmo. Rusiškasis yra aišku, kad aršesnis ir žiauresnis, su daugiau žalos Lietuvai, bet lenkiškasis irgi yra ne ką prastesnis. Bet kaip tik per pastaruosius 20 metų apie Rusiją visi žino viską, žino, kad tai bloga kaimynė, kad buvo trėmimai, okupacijos. O va Lenkija gera, partnerė, kaimynė nuostabi, visad padeda. Štai kur esmė, kai vienas imperialistas keikiamas ir niekinamas, tai kitas tuo metu idealizuojamas ir pamaloninamas. Taip gaunasi, kad mažesnis blogis yra prisileidžiamas šalia, galvojant, kad didesnis blogis jei nebus prisileidžiamas tai ne taip skaudės. Kur logika? Ar Estija kai renkasi Suomija yra tas pats kas Lietuva renkasi Lenkiją? Aišku, kad ne. Vien todėl, kad Estija suvokia, kas tai yra Rusija, ji kartu suvokia, kad Suomija tai ne Lenkija. O jei Lietuva nesuvokia, kad Rusija ir Lenkija yra klaidos istorinės, tai tuo blogiau mums visiems. Eiti pas kaimyną prievartautoją, galvojant, kad neeiti pas kaimyną žudiką yra geriau, tai ne pasirinkimas. Reik niekur tada neeiti.

Visi okupantai švedai, prancūzai, rusai, lenkai, vokiečiai. Tikai lietuviai šventi "Marijos žemė". Nekur eiti nereikia visi patys ateis.

[Kitas Džiugas]

Jau anksčiau minėjau, kad man visas tas triukšmas yra dirbtinai sukeltas ir visai nesuprantamas. Pasižiūrėkim į Lietuvos istoriją nuo XVII amžiaus pabaigos:
122 metus visa (!) Lietuva okupuota Rusijos carinės imperijos. Su spaudos draudimais, tremimais, karimais, žudymais, sukilimais ir pan.
19 metų Lietuvos dalis (!) okupuota lenkų. Nežinau, kokie buvo kariniai nuostoliai. Gal kas pateiks informaciją.
plius minus eilinius 50 metų TSRS visos Lietuvos (!) okupacija. Nuostoliai, jei neklystu, apie 400 tūkst. žmonių.

Taigi, manau, kad bandymai vaizduoti šitoje temoje lenkus, kaip didžiausius ir žiauriausius paskutiniojo laikotarpio okupantus, sakyčiau, prasilenkia stipriai su tiesa.

Antra, kiekis dabar dabar gyvenančių Lietuvoje lenkų, palikuonių būtent okupantų (Želigovskio žygio dalyvių), yra artimas nuliui. Todėl, manau, reikėtų pradžiai kardinaliai pakeisti požiūrį į visą šį reikalą.

Na, tai kad Klaipėdos kraštas priklausė Vokietijai...

[ValdasJ]

O tu irgi jau kartojiesi kitų žodžiais, lygindamas mus su kitomis šalimis.

Man labai patiko A|1 komentaras, kuris, beje, tinka atsakyti į tavąjį:

Visos šalys tai ne argumentas. Lietuvoje mes galime tvarkytis kaip norime, netgi visiškai uždaryti mažumų mokyklas ir įteisinti tik mokyklas, kuriose mokoma valstybine kalba <...>

Bauginanti retorika. Ypač neramina klausimas: kas tie "mes", galintys tvarkytis ir kitus tvarkyti pagal savo pageidavimą? Kaip suprantu lenkakalbiai Vilnijos gyventojai nėra "mes".

[Romas]

Ar lenkai turi taikytis prie daugumos, ar lietuviai turi taikytis prie mažumos norų?
(...)
Tai istorijos problema ir Lenkijos problema kaip valstybės.
(...)
O jei Lietuva nesuvokia, kad Rusija ir Lenkija yra klaidos istorinės, tai tuo blogiau mums visiems. Eiti pas kaimyną prievartautoją, galvojant, kad neeiti pas kaimyną žudiką yra geriau, tai ne pasirinkimas. Reik niekur tada neeiti.

Deja, tai ne Lenkijos, o Lietuvos problema - nesvarbu, tikra ar išgalvota.

Istorija dažnai apsuka ratą ir grįžta atgal tik kitomis formomis.
Dabartinis radikalių lietuvių požiūris į mažumas labai primena kokių 1918-1924 m. (ir vėlesnių metų) globėjiškai - ignoruojantį lenkų požiūrį į lietuvius, gudus ar ukrainiečius.
Tik dabar susikeista vietomis.

[Romas]

Gal diskusiją reikėtų pakreipti į tai, kaip reikia gyventi kartu.

Vietiniai lenkai čia buvo ir neiškeliaus į mėnulį. Jei per 20 metų nepavyko lenkų asimiliuoti (ar relituanizuoti), kaip tarpukario Lietuvoje pavyko Babtuose, Vandžiogaloje, Giedraičiuose ar Pivašiūnuose, tai neaišku, ar greitai pavyks Buivydžiuose ar Eišiškėse.

Kai kokių Medininkų ar Šumsko gyventojas pervažiuoja Baltarusijos sieną, jis primiausia tampa "litvinu"; nelabai kas ir aiškinasi, kas jis tiks pagal tautybę.
Pagal nutylėjimą prastai lenkiškai kalbantis lenkas pervažiavęs Lenkijos sieną labiau jaučiasi lietuvis nei lenkas.
Aišku yra ir išimčių, pvz. lenkiškose aukštosiose mokyklos besimokantys studentai (niekas nežino, kiek jų yra) ar ZPL ir AWPL aktyvistai.
Vilniuje yra tik kelios didesnės įmonės, kur bendravimo kalba yra lenkų - viena prekybos ir viena kompiuterinė firma.
Bet išimtys tik patvirtina taisyklę - dauguma išsilavinusių gyventojų (ypač miestuose) mokosi lietuviškose aukštosiose mokyklos, dirba lietuviškoje aplinkoje.

Čia toks teigiamas integracijos pavyzdys - du iš trijų geriausių Lietuvos konstitucijos žinovų teisininkų tarpe yra lenkai iš Šalčininkų (ar galima kalbėti apie M.Römerio tradicijos tąsą...)

Diena.Lt 2010-10-21

Paaiškėjo Konstitucijos egzamino nugalėtojai

Iš 20 antrajame Konstitucijos egzamino etape dalyvavusių teisinį išsilavinimą turinčių ar jo siekiančių asmenų pirmosios vietos laimėtoja tapo Šalčininkų savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus specialistė Renata Siliuk, (...) trečiąją vietą laimėjo Šalčininkų savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Irina Smikovskaja.

http://www.diena.lt/naujienos/lietuv...letojai-306293

[Al1]

O dėl Baltstogės univero - tai Lietuvai nuo to tik geriau. Eis mokslus siekti ten - nereikės iš Lietuvos biudžeto pinigus jų mokslams skirt.

Ar daug sutaupys Lietuva? Juk studento krepšeliai dabar gali keliauti į visas aukštąsias ar jų filialus. Be to tas universiteto filialas įkurtas plauti Lietuvos lenkų jaunimui smegenis ir ruošti penktakolonininkus.

Bauginanti retorika. Ypač neramina klausimas: kas tie "mes", galintys tvarkytis ir kitus tvarkyti pagal savo pageidavimą? Kaip suprantu lenkakalbiai Vilnijos gyventojai nėra "mes".

MES -

LIETUVIŲ TAUTA

- prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,
– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,
– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,
– įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje - nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,
– puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,
– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės

LR Konstitucijos preambulė.

Vietiniai lenkai čia buvo ir neiškeliaus į mėnulį. Jei per 20 metų nepavyko lenkų asimiliuoti (ar relituanizuoti), kaip tarpukario Lietuvoje pavyko Babtuose, Vandžiogaloje, Giedraičiuose ar Pivašiūnuose, tai neaišku, ar greitai pavyks Buivydžiuose ar Eišiškėse.

Tai nereiškia, kad reikia dabar nusileisti. Realiai per tuos 20 metų jokios asimiliacijos politikos ir nebuvo.

[Kecal]

MES -



LR Konstitucijos preambulė.

Ir labai gaila, kad ji tokia. Palieka per daug laisvės kai kurių žmonių fantazijai...

[Gnoss]

Vilniuje yra tik kelios didesnės įmonės, kur bendravimo kalba yra lenkų - viena prekybos ir viena kompiuterinė firma.
Bet išimtys tik patvirtina taisyklę - dauguma išsilavinusių gyventojų (ypač miestuose) mokosi lietuviškose aukštosiose mokyklos, dirba lietuviškoje aplinkoje.

Diena.Lt 2010-10-21

Nueik į bet kurią Norfą. Aš ten dažnai ieškau lietuviškų pardavėjų vardų. Vis kokios oksanos, svetlanos ar malgožatos.

[Al1]

Ir labai gaila, kad ji tokia. Palieka per daug laisvės kai kurių žmonių fantazijai...

Kodėl gaila? Gal rusai kuria Lietuvą, gal lenkai, gal čigonai, žydai? Kodėl Lietuva, o ne lenkija? Čia lietuviai gyvena! Mažumos tik prisideda (kas labai sveikintina) arba kenkia. Kai kenkia, jas reikia neutralizuoti.

[Edvard]

Kodėl gaila? Gal rusai kuria Lietuvą, gal lenkai, gal čigonai, žydai? Kodėl Lietuva, o ne lenkija? Čia lietuviai gyvena! Mažumos tik prisideda (kas labai sveikintina) arba kenkia. Kai kenkia, jas reikia neutralizuoti.

Tai kaip?

[Wycka]

Tai kaip?

Neduodant pilietybės, kaip Latvija

[Kecal]

Kodėl gaila? Gal rusai kuria Lietuvą, gal lenkai, gal čigonai, žydai? Kodėl Lietuva, o ne lenkija? Čia lietuviai gyvena! Mažumos tik prisideda (kas labai sveikintina) arba kenkia. Kai kenkia, jas reikia neutralizuoti.

TAIP, rusai, lenkai, čigonai, žydai, totoriai, karaimai, daugybė naujų imigrantų iš įvairiausių pasaulio kampelių kuria Lietuvą. Ir visi jie čia gyvena, ne vien lietuviai!

Neutralizuoti reikia būtent pykčio ir paniekos pritvinkusius nacionalistus (beje, ne vien lietuvių, bet ir lenkų)...

[Edvard]

Neduodant pilietybės, kaip Latvija

A.... Tai mažiausiai rūpi.

[Kecal]

Čia reikėtų paaiškinti, ar tai tik diskusijos provokavimas, ar iš tiesų taip galvojama.

Lietuvoje pilietybė jau buvo suteikta - beveik nėra kam "nesuteikti". Dabar galima nebent kaip nacistinėje Vokietijoje, ją atimti... kas nėra tapatu.

[Wycka]

Čia reikėtų paaiškinti, ar tai tik diskusijos provokavimas, ar iš tiesų taip galvojama.

Čia greičiausiai tebuvo šmaikšti (jeigu tas 'bajeris' vietoje) replika į prieš tai buvusį komentarą.

[Tomas]

Kodėl gaila? Gal rusai kuria Lietuvą, gal lenkai, gal čigonai, žydai? Kodėl Lietuva, o ne lenkija? Čia lietuviai gyvena! Mažumos tik prisideda (kas labai sveikintina) arba kenkia. Kai kenkia, jas reikia neutralizuoti.

Aš irgi manau, kad visus kurie negali įrodyti savo lietuviško kraujo grynumo bent nuo Muravjovo-koriko laikų reikia sterilizuoti.

[Aleksio]

Ar daug sutaupys Lietuva? Juk studento krepšeliai dabar gali keliauti į visas aukštąsias ar jų filialus. Be to tas universiteto filialas įkurtas plauti Lietuvos lenkų jaunimui smegenis ir ruošti penktakolonininkus.

Bet tie, kaip Tamsta pasakė "penktakolonininkai", yra didesni Lietuvos Patriotai, negu tie kaimiečiai iš Šiaulių ar kokio nors Kauno, kurie pabėgo iš Lietuvos ir dabar gyvena Airijoje ar Škotijoje.

Tai nereiškia, kad reikia dabar nusileisti. Realiai per tuos 20 metų jokios asimiliacijos politikos ir nebuvo.

Tai kodėl tada Dubline ar ten kur nors šalia yra lietuviškos parduotuvės su Lietuvos ryto laikraščiu ir skilandžiais? Atvažiavo - tai tegul pamiršta lietuvių kalbą, skilandžius ir išmeta į šiukšliadežę LR piliečio pasą.