LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Edvard]

Santykiai su lenkų mažuma yra tikrai pakankamai geri. Negirdėti apie lietuvių ir lenkų gaujų susidūrimus. Lietuviai mielai bendrauja su nemokančiais valstybinės kalbos rusiškai ar lenkiškai. Niekas neplėšo senų lentelių su gatvių pavadinimais. Nėra ir grafiti su antilenkiškais šūkiais. Esminis momentas - kad nėra jokios diskriminacijos tautiniu pagrindu. Visa "kova" vyksta internetinėje erdvėje tarp kelių šimtų abiejų pusių atstovų..

Va čia tu teisus 150%.

[micku]

Turiu omenyje ne proporcijas su visa lenkų žiniasklaida , o proporcijas su dėmesiu lenkų tautinėms mažumoms kitose šalyse.

Na, nevisai sutiksiu. Labai daug dėmesio savo laiku buvo skirta lenkų padėčiai Baltarusijoje (sakyčiau nepalyginamai daugiau), kai buvo konfliktas tarp Lenkų sąjungos ir Baltarusijos valdžios o LS pirmininkė net buvo uždaryta į areštinę. Patikėkit, busiu teisus, jei pasakysiu, kad lenkai skiria labai daug dėmesio išeivijai, kurios yra apie dešimt milijonų (spauda, laidos televizijoje, organizacijos ryšiams su išeivija ir pan.) ir tas dėmesys skiriamas visai polonijai (taip jie vadina išeivija) nuo Australijos iki JAV.




Santykiai su lenkų mažuma yra tikrai pakankamai geri. Negirdėti apie lietuvių ir lenkų gaujų susidūrimus. Lietuviai mielai bendrauja su nemokančiais valstybinės kalbos rusiškai ar lenkiškai. Niekas neplėšo senų lentelių su gatvių pavadinimais. Nėra ir grafiti su antilenkiškais šūkiais. Esminis momentas - kad nėra jokios diskriminacijos tautiniu pagrindu. Visa "kova" vyksta internetinėje erdvėje tarp kelių šimtų abiejų pusių atstovų..

Na ir puiku. Belieka visiems pozityviai nusiteikusiems (iš abiejų pusių) išmest į istorijos šiukšlyną tokius pseudopolitikus tipo Toaszewskio ir Songailos, kurie jokios naudos nei žmonėm, nei Lietuvai neneša.

Dar prie progos norėčiau žinovus paklaust:
- kaip atsitiko, kad lenkams, vienintelėje TSRS respublikoje Lietuvoje pavyko pramušt lenkiškas mokyklas? Kiek yra tiesos tame, kad Stalinas buvo suinteresuotas lenkų išlikimu Lietuvoje, kad iškilus problemoms galima būtų supriešint vienus su kitais?
- koks yra stojimo į aukštąsias mokyklas procentas moksleivių baigusių lenkiškas mokyklas?

[Sula]

Dar prie progos norėčiau žinovus paklaust:
- kaip atsitiko, kad lenkams, vienintelėje TSRS respublikoje Lietuvoje pavyko pramušt lenkiškas mokyklas? Kiek yra tiesos tame, kad Stalinas buvo suinteresuotas lenkų išlikimu Lietuvoje, kad iškilus problemoms galima būtų supriešint vienus su kitais?

Visų pirma, nevisai korektiški klausimai. Stalinas nesirūpino, kad būtent Lietuvoje liktų daugiau lenkų. Beje, iki pat iki šeštojo dešimtmečio pabaigos Baltarusijoje buvo kone milijonas lenkų. Iš Vilnijos procentaliai išvažiavo/perkelta kur kas daugiau.
Panašiai su mokyklomis. Po karo buvo ir taip daug likusių lenkų mokyklų. Bet tik Lietuvos respublikinė valdžia leido labiau puoselėti tautinio švietimo tradicijas, čia užteko vidinio manevro laisvės be atskirų Maskvos palaiminimų. Pasiliko nedaug, bet pasišventusių lenkų inteligentų, mokytojų.
Baltarusijos valdžia gi kone rėmė (ir teberemia!) rusifikaciją. Be to katalikų bažnyčia, nors ir spaudžiama, Lietuvoje turėjo didelę įtaką.

Informacija iš mamos ir tetos, pokarį dirbusių Vilniaus regione.

[micku]

Visų pirma, nevisai korektiški klausimai. Stalinas nesirūpino, kad būtent Lietuvoje liktų daugiau lenkų. Beje, iki pat iki šeštojo dešimtmečio pabaigos Baltarusijoje buvo kone milijonas lenkų. Iš Vilnijos procentaliai išvažiavo/perkelta kur kas daugiau.
Panašiai su mokyklomis. Po karo buvo ir taip daug likusių lenkų mokyklų. Bet tik Lietuvos respublikinė valdžia leido labiau puoselėti tautinio švietimo tradicijas, čia užteko vidinio manevro laisvės be atskirų Maskvos palaiminimų. Pasiliko nedaug, bet pasišventusių lenkų inteligentų, mokytojų.
Baltarusijos valdžia gi kone rėmė (ir teberemia!) rusifikaciją. Be to katalikų bažnyčia, nors ir spaudžiama, Lietuvoje turėjo didelę įtaką.

Informacija iš mamos ir tetos, pokarį dirbusių Vilniaus regione.

Viskas aišku. Bet įdomu, kad ir Ukrainoje nebuvo paliktos lenkiškos mokyklos.

[artexs]

Puikus Ryšard Maceikianec straipsnis:

Apie Lietuvos lenkų pavardes – be propagandos

Tuo metu, kai „pavardžių“ kampanija vyko didžiausiu intensyvumu, pasitaikė sužinoti ir lietuvių inteligentijos atstovų nuomonę. Jie mano, kad globalizacijos sąlygomis lietuvių kalba, ypač rašytinė, yra išimtinis ir nepaprastai svarbus lietuvių sąmoningumo ugdymo, tapatybės ir kultūros išsaugojimo elementas. Tai, kad oficialiuose valstybės dokumentuose ir valstybinėje kalboje būtų pradėti vartoti rašmenys, ženklai ir dviženkliai, paimti iš kitų kalbų, jiems nepriimtina, nes tai susilpnintų lietuviškumo pagrindą. Pagaliau tai nėra kokia paskira nuomonė – visos Europos tautos panašiai vertina savąsias kalbas.

Ir čia susiduriame su nepaprastai subtiliu dalyku – kultūros lygiu ir taktu žmonių santykiuose, pagarba bendrapiliečių puoselėjamoms vertybėms, supratimu, kad reikia rūpestingai saugoti kiekvieną kultūrinį kitoniškumą susivienijusios Europos ir didėjančios globalizacijos sąlygomis.

Esant tokiai situacijai, mūsų kuklia nuomone, tiktai lietuviakalbiai Lietuvos žmonės turi teisę nuspręsti, ar apskritai reikia keisti, o jeigu taip – tai kada ir kokia apimtimi, jų gimtąją kalbą, kuri kartu yra iš mūsų valstybinė kalba. Ir tai nėra diskusijų tema ar dalykas, dėl kurio lenkų turėtų daryti spaudimą, juolab prisimenant istorinius lenkų ir lietuvių santykius.

[Sula]

Viskas aišku. Bet įdomu, kad ir Ukrainoje nebuvo paliktos lenkiškos mokyklos.

Dėl Ukrainos labai tiksliai nežinau, bet ten buvo įsigalėjęs karingas ukrainietiškas nacionalizmas. Absoliuti lenkų dauguma iš ten tiesiog pabėgo.

[Bartas1]

Dar prie progos norėčiau žinovus paklaust:
- kaip atsitiko, kad lenkams, vienintelėje TSRS respublikoje Lietuvoje pavyko pramušt lenkiškas mokyklas? Kiek yra tiesos tame, kad Stalinas buvo suinteresuotas lenkų išlikimu Lietuvoje, kad iškilus problemoms galima būtų supriešint vienus su kitais?

Na teigiama kad tai sovietinės "skaldyk ir valdyk" politikos išdava. Ir būdas susilpninti tuo metu aktyvų lietuvių nacionalinį judėjimą. Tik Lietuvoje veikė lenkiškas teatras į Naująją Vilnią iš Lvovo buvo atkeltas visas pedagoginio instituto filialas. Buvo uždarytos 1940-45 m. atidarytos lietuviškos mokyklos, tame tarpe net ir tos, kurios veikė ir tarpukariu.

Kiti teigia, kad tai Sniečkaus nuopelnas, kuris sutiko su tuometinės Lenkijos Liaudies Respublikos vadovybės "prašymu". Lenkijoje veikė keliolika lietuviškų mokyklų.

[Aleksio]

Dar prie progos norėčiau žinovus paklaust:
- kaip atsitiko, kad lenkams, vienintelėje TSRS respublikoje Lietuvoje pavyko pramušt lenkiškas mokyklas?

Taip pat buvo (ir yra) Baltarusijoje. Taip pat Ukrainoje buvo vengrų mokyklos.

[lightfire]

Puikus Ryšard Maceikianec straipsnis:

Apie Lietuvos lenkų pavardes – be propagandos

norint laimėti propogandinį karą reikia šį klausimą kelti viešai ir aiškiai, kad ir ES institucijose, kad tiek mūsų, tiek lenkų puskvaišiai nacionalistai apsiramintų arba būtų užčiaupti. Bet tam padaryti reikia labai konkrečios pozicijos ir ją stiprinančių argumentų. Lietuva be emocijų tokių kol kas nepateikia - tik mekena ir veliasi į nelygią kovą su analogiškais durniais Lenkijoje.

Pirma, manyčiau, reikėtų referendumo (tefinansuoja jį kokia ES institucija) Lietuvoje - ar sutinkate, kad gatvių bei pavardės pasuose būtų rašomi lenkiškais rašmenimis. tai išspręstų vieną problemą ir parodytų, kad mūsų moralinė pozicija aukštesnė - ne tik kažkokių nusususių Songailų ir kitų politikierių, bet ir visų Lietuvos žmonių - norime mes to ar nenorime.

Antra, reikia išsiaiškinti, ką Lenkijai esame prisižadėję dėl problemos sprendimo. šį klausimą taip pat kelti viešai, nes kol kas lietuviai tik numykia apie pažadus lenkams, o pastarieji tik apie juos ir kalba. Lietuva turi turėti vieningą poziciją - o ją turi parodyti kad ir prezidentė, kuri, kiek žinau, su lenkais bekalbėdama tik klykaut ir rėkt be argumentų tesugebėjo.

Pamirškite jus tuos Stalinus, Smetonas ir Pilsudskius. tai jau praeitis. Problema yra čia ir dabar ir ją reikia spręsti. Antraip pūlinio uždegimas tik plis.

[Sula]

Taip pat buvo (ir yra) Baltarusijoje. Taip pat Ukrainoje buvo vengrų mokyklos.

Užtat dabar Baltarusijoje tik dvi lenkiškos mokyklos beliko - Gardine ir Voukovyske. Viso mokosi apie 500 moksleivių, dalis pamokų - rusų kalba Gardino mieste gyvena 80 tūkst. lenkų (palyginimui Vilniuje - 100 tūkst.)

[Bartas1]

Taip pat buvo (ir yra) Baltarusijoje. Taip pat Ukrainoje buvo vengrų mokyklos.

Baltarusijoje, kelis kartus didesnei nei Lietuvoje lenkų mažumai, buvo palikta keletas mokyklų. Dėl to tik apie 14% Baltarusijos lenkų gimtąja kalba laiko lenkų kalbą. Ukrainoje lenkų švietimo irgi praktiškai neliko.

[Edvard]

Visų pirma, nevisai korektiški klausimai. Stalinas nesirūpino, kad būtent Lietuvoje liktų daugiau lenkų. Beje, iki pat iki šeštojo dešimtmečio pabaigos Baltarusijoje buvo kone milijonas lenkų. Iš Vilnijos procentaliai išvažiavo/perkelta kur kas daugiau.
Panašiai su mokyklomis. Po karo buvo ir taip daug likusių lenkų mokyklų. Bet tik Lietuvos respublikinė valdžia leido labiau puoselėti tautinio švietimo tradicijas, čia užteko vidinio manevro laisvės be atskirų Maskvos palaiminimų. Pasiliko nedaug, bet pasišventusių lenkų inteligentų, mokytojų.
Baltarusijos valdžia gi kone rėmė (ir teberemia!) rusifikaciją. Be to katalikų bažnyčia, nors ir spaudžiama, Lietuvoje turėjo didelę įtaką.

Informacija iš mamos ir tetos, pokarį dirbusių Vilniaus regione.

Po karo buvo ne viena proga kai lenkai galėjo išvažiuoti į Lenkiją (leidus Tarybų sąjungai), kas neišvažiavo tas ir liko. Mano tėvas irgi galvojo bet pasiliko. Daug išvažiavo bet ne visi surado laimę. Viena mūsų giminaitė išvažiavo, dirbo daktare ir visa gyvenimą buvo vadinama "ruska doktorka", paskui surado vyrą vokieti ir išvažiavo į Vokietiją VFR. Kita giminaitė išvažiavo su savo vaikinu ir paskui praktiškai iškart į Kanadą.

[praeivis]

Praėjusiuose rinkimuose tokių buvo 10 %. O Vilniuje lenkų ~20%..

Gal gali paaiskinti kas tai yra lenkas,apie kuriuos jus vis cia kalbate? Ar zmogus yra lenkas,jei zino tik pacius pagrindinius lenku kalbos zodzius,o visa kita jo leksikona sudaro rusiski zodziai? Ar zmogus lenkas,jei jo tevai ir seneliai kile is osmiany,minsko apyl. ir pan.?

[Bartas1]

Gal gali paaiskinti kas tai yra lenkas,apie kuriuos jus vis cia kalbate? Ar zmogus yra lenkas,jei zino tik pacius pagrindinius lenku kalbos zodzius,o visa kita jo leksikona sudaro rusiski zodziai? Ar zmogus lenkas,jei jo tevai ir seneliai kile is osmiany,minsko apyl. ir pan.?

Jei tokia yra jo tapatybė, saviidentifikacija, vadinasi jis ir yra lenkas.

[artexs]

norint laimėti propogandinį karą reikia šį klausimą kelti viešai ir aiškiai, kad ir ES institucijose, kad tiek mūsų, tiek lenkų puskvaišiai nacionalistai apsiramintų arba būtų užčiaupti. Bet tam padaryti reikia labai konkrečios pozicijos ir ją stiprinančių argumentų. Lietuva be emocijų tokių kol kas nepateikia - tik mekena ir veliasi į nelygią kovą su analogiškais durniais Lenkijoje.

Pirma, manyčiau, reikėtų referendumo (tefinansuoja jį kokia ES institucija) Lietuvoje - ar sutinkate, kad gatvių bei pavardės pasuose būtų rašomi lenkiškais rašmenimis. tai išspręstų vieną problemą ir parodytų, kad mūsų moralinė pozicija aukštesnė - ne tik kažkokių nusususių Songailų ir kitų politikierių, bet ir visų Lietuvos žmonių - norime mes to ar nenorime.

Tikrai reikia referendumo. Būtų baigtas šitas cirkas.

[Big Cat]

Ar tiesa, kad Latvijoje yra 53 tūkst. lenkų - tačiau ten nėra nė vienos mokyklos dėstomąja lenkų kalba?

[Civis]

Ar tiesa, kad Latvijoje yra 53 tūkst. lenkų - tačiau ten nėra nė vienos mokyklos dėstomąja lenkų kalba?

Pagooglinau ir radau Rygoje, Daugpilyje, Rezekneje lenkiškų gimnazijų ir pagrindinių mokyklų: Polska Ogólnokształcąca Szkoła Średnia im. Ity Kozakiewicz Rygoje, Państwowe Gimnazjum Polskie im. Józefa Piłsudskiego Daugpilyje, Państwowe Gimnazjum Polskie im. Stefana Batorego Rezeknėje. Dar yra pradinės Kraslavoje ir Jekabpilyje.

[Big Cat]

Dėkui

[Edvard]

USA Emilia Plater Polish School

[artexs]

Pagooglinau ir radau Rygoje, Daugpilyje, Rezekneje lenkiškų gimnazijų ir pagrindinių mokyklų: Polska Ogólnokształcąca Szkoła Średnia im. Ity Kozakiewicz Rygoje, Państwowe Gimnazjum Polskie im. Józefa Piłsudskiego Daugpilyje, Państwowe Gimnazjum Polskie im. Stefana Batorego Rezeknėje. Dar yra pradinės Kraslavoje ir Jekabpilyje.

Kas galėtų palyginti skaičius: 53000 lenkų ir 3 mokyklas, su Lietuvos lenkų ir mokyklų skaičiumi?