LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Edvard]

Gimė: 1348 m.
Vilnius
Mirė: 1434 m. birželio 1 d. (~86 metai)
Palaidotas: Vavelio katedroje Krokuvoje
Tautybė: lietuvis
Tėvas: Algirdas
Motina: Julijona

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Tverės kunigaikštytės Julijonos Aleksandrovnos sūnus Jogaila gimė Vilniuje. Paveldėjęs sostą po Algirdo mirties (1377 m.) valdžią iš pradžių kaip ir jo tėvas dalijosi su dėde Kęstučiu. 1380 m. kilo ginkluotas konfliktas tarp Jogailos ir Kęstučio. Pastarasis Jogailą 1381 m. suėmė ir pašalino iš valdžios. Konflikto priežastis buvo Jogailos ir Vokiečių ordino 1380 m. sudaryta Dovydiškių sutartis, kurioje nepaisyta Kęstučio interesų. 1382 m. Jogaila buvo išlaisvintas ir jam savo ruožtu pavyko suimti dėdę. Kalėjime Krėvoje Kęstutis greitai mirė, Jogaila buvo įtariamas jį nužudęs. Tuo tarpu Kęstučio sūnus Vytautas mirties išvengė. Jogaila tuo metu svarstė galimybes vesti Maskvos kunigaikščio dukterį ir priimti stačiatikybę, tačiau greičiausiai jis nusprendė, kad stačiatikybės priėmimas nesustabdys Teutonų ordino puolimų prieš Lietuvą.

1384 m. atsirado nauja alternatyva – Jogaila gavo pasiūlymą vesti Lenkijos karalienę Jadvygą ir tapti Lenkijos karaliumi. Lenkijos feodalų siūlymu Jogaila 1385 m. rugpjūčio 14 d. sudarė Krėvos sutartį, sujungdamas Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę su Lenkija. 1386 m. vasario 15 d. Krokuvoje jis buvo pakrikštytas Vladislovo vardu ir vedė 11 m. amžiaus Jadvygą. 1386 m. kovo 4 d. Jogaila Krokuvoje buvo karūnuotas ir su Jadvyga tapo lygiateisiu Lenkijos valdovu. 1387 m. pradėjo Lietuvos krikštą.

[micku]

Leiskite paklausti, kaip tą patį procesą jūs įsivaizduotųmėte Baltarusijoje? Dėl manęs, tai galite rašyti kaip norit, bet tik vientintėlės pasaulyje Lietuvos Respublikos terorizavimas šiuo klausimu jau peržengia visas padorumo ribas.

Tamsta, aš tiesiog norėjau pabrėžt visiškai kitokį aspektą. Kodėl yra kažkas daroma Lietuvos piliečiams (lenkų tautybės) vardan geru santykių su Lenkija? Vardan gerų santykių mes galim pvz. vykdyti kažkokią bendrą politiką, vykdyti bendrus projektus, vystyti bendradarbiavimą ir pan.

[index]

Klausimas iš Lenkijos istorijos:
O Jadvyga kas buvo pagal tautybę?

Jadzės Anžuaitės giminė nuo Bretanės.

[Edvard]

Jadzės Anžuaitės giminė nuo Bretanės.

Viskas taip sumaišyta ir už suktą kad baisu pagalvoti. Be litro neišsiaiškinsi.

[Gnoss]

Jogaila buvo pololituanas. Kaip ir Adomas Mickevičius.

[nepolitikas]

na tai susibėgam prie butelio, ką mes čia sukam galvą dėl rytų lietuvoje gyvenančių lietuvos piliečių.
prie ko čia lenkija ar rusija, ar net europos sąjunga

[Gnoss]

Jie juk ne TIKRI lenkai, ne TIKRI baltarusiai.
Suradau jog net Vikipedijoje yra straipsnis apie vadinamuosius "tuteišus", deja, angliškai : http://en.wikipedia.org/wiki/Tutejszy, bei apie "krajovcus" : http://en.wikipedia.org/wiki/Krajowcy

[Bartas1]

Tiek tu, tiek Zosys, ko gero, puikiai iliustruoja mano šioje pačioje temoje jau ne kartą minėtą niuansą dėl provincialumo ir elementarios sąmonės stokos.
Nereiktų į tai žiūrėti kaip į "nuolaidų" davimą Lenkijai. Nors jau rašiau, bet galiu pakartoti: pamirškime Lenkiją. Įsivaizduokim, kad mums jos nuomonė šiuo klausimu nerūpi. Tačiau galvokime apie savo piliečius, kurių dalį sudaro tautinės mažumos. Kažkokių "nuolaidų" ar "mainų" su Lenkija čia būti nelabai gali, nes mes Lenkams neturime ko pasiūlyti ir iš esmės jiems esame visiškas nulis. Jie tiesiog gali rinktis, ar mus ignoruoti ar mums pakenkti. Jiems tai šiaip žaidimukas, o mums... kaip ten dėl MUMS gyvybiškai reikalingo elektros tilto per Lenkiją, dujotiekio, atominės elektrinės? Lenkams dėl to iš esmės dzin, o mums ne. Dėl to, jei kažkoks nelabai išprusęs pilietis gali leidimą pavadinimus rašyti mažumos kalba suprasti, kaip "nuolaidą" Lenkijai, tai reikia daryti tokias "nuolaidas" kad ir marsiečiams, jei tik dėl to pagerėtų mūsų santykiai su jais.
Nors man niekaip "nedaeina", kodėl civilizuotoms šalims būdingos praktikos diegimas Lietuvoje kai kurių individų yra suvokiamas kaip "nuolaidų" darymas kažkam?

Taip yra suvokiama todėl, kad dialogas vyksta ne tarp Lietuvos valstybės ir lojalių jos etninių mažumų. Šis dialogas yra perkeltas į tarpvalstybinį lygį. Ir šiame lygyje yra naudojamas elementarus spaudimas ir šantažas vienai iš šalių ir šiuo atveju silpnesniajai šaliai . Tad tas „nuolaidų darymas“ tampa valstybės prestižo ir nacionalinės savigarbos klausimu.

Be abejo yra gėdingas faktas, kad Lietuvoje iki šiol neišspręsta galimybė rašyti pavardes lotyniškomis raidėmis, o dabartinė situacija tampa labai kontroversiška, kadangi šiuo momentu taip paprastai nusileisti jau sudėtingiau, kadangi visuomenės nuomonė, po Lenkijos išpuolių, tampa vis negatyvesnė.. Tap pat, jei tai būtų padaryta anksčiau, norinčių pasikeisti pavarde būtų keliasdešimt. Dabar tokių norinčiųjų gali būti keli ar keliolika tūkstančių. Tačiau, bet kokiu atveju tai jokia bėda..

Kodėl Patriuko ar Antanuko nustojimas spjaudytis, keiktis ir mėtyti lėkštes Vienos baliuje prie Lenkų stalo turėtų būti suprantamas, kaip "nuolaidžiavimas" Lenkijai? Tai, viso labo, nustojimas būti nemandagiems ir netašytiems moliams, kas, visų pirma, yra naudinga MUMS, o ne kokiems nors lenkams ar marsiečiams. Suteikdami mažumoms galimybę rašyti pavadinimus jų kalba, visų pirma, ne padarysime "nuolaidas" kam nors, bet tiesiog nustosime atrodyti kaip stuobriai ir būti pajuokos objektais Europos (ir šiaip viso pasaulio) akyse. Šiuo metu būtent tokie ir esame.

Akivaizdu, kad Lietuva pralaimi „informaciniame kare“ tiek mažumų, tiek kitų savo piliečių atžvilgiu.. o dabar dar ir tarptautiniu mastu.. Nes jau tampa norma save laikyti „netašytais moliais“, „labiausiai atsilikusiais“, „pajuokos objektais“ , „sugebančiais tik burokus auginti“ ir pan..

didžiausias absurdas yra laikyti santykių su Lenkija įkaitais Lietuvos piliečius. Tegu kad ir lenkais save laikančius ar lenkais esančius piliečius. Tada gaunas taip, kad vardan geru santykiu, viską jiems leiskim, jei santykiai nekokie, tai nieko neleisim, o jei prasidėtų karas, tai tą karą reikėtų pradėti nuo visų laikančių save lenkais žudymo (kaip potencialių priešų) ... (gal ir nelabai vykęs pavyzdys).

Micku, būtent į tokią padėtį lenkų mažumą ir stato AWPL, Wspolnota Polska, ir Lenkijos valdžios pozicija..

Tai gal vardan integracijos tautinės mažumos (o ne gerų santykių su Lenkija) leiskim nevaržomai lenkams įrašyti savo pavardę arba lenkiškom raidėm, arba sulietuvinti (su priklausančioms lietuvių kalbai galūnėm.

Aišku, kad reikia leisti. Tačiau tai ne esminis tarpvalstybinių santykių klausimas. Lenkų Lietuvoje niekas – nei valstybinės institucijos nei visuomenės nepakantumas, neverčia slėpti savo tautinės tapatybės ir vadintis pvz. Kristupu Laurinavičiumi. Yra netgi galimybė ir pase, papildomu įrašu, įsirašyti savo pavardę su lenkiškais diakritiniais ženklais ir raidėmis.
Tuo labiau, kad šiuos klausimus kelia valstybė, kuriai dėl elementaraus politinio korektiškumo, istorinio konteksto, bei siekių tapti šio regiono lydere to tikrai nereikėtų daryti.
Beje, geras straipsnis pavardžių klausimu:
http://www.balsas.lt/naujiena/429519...be-propagandos

[Romas]

Vaizdelis iš anos sienos pusės

Galima surasti daug argumentų, paaiškinimų ar pasiteisinimų - ten tik keli tūkstančiai lietuvių, o čia - virš 200 tūkst. lenkų ar lenkais save vadinančių žmonių, kad užrašai dviem kalbomis yra tik Punsko, bet ne Seinų valsčiuje, bet yra kaip yra.

Be abejo yra gėdingas faktas, kad Lietuvoje iki šiol neišspręsta galimybė rašyti pavardes lotyniškomis raidėmis, o dabartinė situacija tampa labai kontroversiška (...)
Akivaizdu, kad Lietuva pralaimi „informaciniame kare“

Militaristinė retorika ne visai vietoje, bet tenka pritarti

[Edvard]

na tai susibėgam prie butelio, ką mes čia sukam galvą dėl rytų lietuvoje gyvenančių lietuvos piliečių.
prie ko čia lenkija ar rusija, ar net europos sąjunga

Visi ne prie ko. Yra istorija, yra istorikai.

[Bartas1]

Galima surasti daug argumentų, paaiškinimų ar pasiteisinimų - ten tik keli tūkstančiai lietuvių, o čia - virš 200 tūkst. lenkų ar lenkais save vadinančių žmonių, kad užrašai dviem kalbomis yra tik Punsko, bet ne Seinų valsčiuje, bet yra kai yra.

Argumentų tikrai daug galima surasti Beje tarp Punsko lietuvių yra ir tokia nuomonė, kad jie sutiktų atsisakyti tų keliolikos dvikalbių užrašų, tam, kad Lietuva nebūtų verčiama taikyti "pariteto" principo Vilniaus krašte..

[Romas]

/\ Neteko girdėti apie tokią nuomonę .
Nors teoriškai visai įmanomas toks lietuviškas (ir ne tik) bruožas - svarbu, ne kad man būtų geriau, o kad kaimynui blogiau.

[Bartas1]

Neteko girdėti apie tokią nuomonę .

Lenkijos lietuvių spaudoje skaičiau.

Nors teoriškai visai įmanomas toks lietuviškas (ir ne tik) bruožas - svarbu, ne kad man būtų geriau, o kad kaimynui blogiau.

Vargu ar čia tas "bruožas" kaltas. Tiesiog taip suprantamas patriotizmas.

[micku]

Taip yra suvokiama todėl, kad dialogas vyksta ne tarp Lietuvos valstybės ir lojalių jos etninių mažumų. Šis dialogas yra perkeltas į tarpvalstybinį lygį. Ir šiame lygyje yra naudojamas elementarus spaudimas ir šantažas vienai iš šalių ir šiuo atveju silpnesniajai šaliai . Tad tas „nuolaidų darymas“ tampa valstybės prestižo ir nacionalinės savigarbos klausimu.

Be abejo yra gėdingas faktas, kad Lietuvoje iki šiol neišspręsta galimybė rašyti pavardes lotyniškomis raidėmis, o dabartinė situacija tampa labai kontroversiška, kadangi šiuo momentu taip paprastai nusileisti jau sudėtingiau, kadangi visuomenės nuomonė, po Lenkijos išpuolių, tampa vis negatyvesnė.. Tap pat, jei tai būtų padaryta anksčiau, norinčių pasikeisti pavarde būtų keliasdešimt. Dabar tokių norinčiųjų gali būti keli ar keliolika tūkstančių. Tačiau, bet kokiu atveju tai jokia bėda..

Akivaizdu, kad Lietuva pralaimi „informaciniame kare“ tiek mažumų, tiek kitų savo piliečių atžvilgiu.. o dabar dar ir tarptautiniu mastu.. Nes jau tampa norma save laikyti „netašytais moliais“, „labiausiai atsilikusiais“, „pajuokos objektais“ , „sugebančiais tik burokus auginti“ ir pan..


Micku, būtent į tokią padėtį lenkų mažumą ir stato AWPL, Wspolnota Polska, ir Lenkijos valdžios pozicija..

Aišku, kad reikia leisti. Tačiau tai ne esminis tarpvalstybinių santykių klausimas. Lenkų Lietuvoje niekas – nei valstybinės institucijos nei visuomenės nepakantumas, neverčia slėpti savo tautinės tapatybės ir vadintis pvz. Kristupu Laurinavičiumi. Yra netgi galimybė ir pase, papildomu įrašu, įsirašyti savo pavardę su lenkiškais diakritiniais ženklais ir raidėmis.
Tuo labiau, kad šiuos klausimus kelia valstybė, kuriai dėl elementaraus politinio korektiškumo, istorinio konteksto, bei siekių tapti šio regiono lydere to tikrai nereikėtų daryti.
Beje, geras straipsnis pavardžių klausimu:
http://www.balsas.lt/naujiena/429519...be-propagandos

Gerb. Bartai, aš (o įtariu, kad ir Jūs) esame labai eiliniai Lietuvos žmonės ir apie viską sprendžiam iš tų trupinių, kuriuos numeta mums informacijos šaltiniai ir tikriausia labai mažai žinom (nebent kartais galim tik kažką įtarinėt), kodėl santykiai su lenkų tautine mažuma yra tokie įtempti ir nesureguliuoti, kam tas naudinga ir pan. Nenoriu daryti nuodugnių analizių, bet dialogas tarp valdžios ir lenkų mažumos atrodo (bent iš šono žiūrint) maždaug taip:
- leiskit mums rašyti pavardes...
- ne, neleisim
- leiskit dvigubus gatvių pavadinimus
- ne, neleisim
- leiskit maršrutus mažesnėmis raidėmis šalia lietuvišku...
- ne, neleisim
- leiskit ant iškabų užrašyti lenkiškai
- ne, neleisim.

Aš suprantu, kad Tomaszewskis nėra tinkamas žmogus dialogui, bet kas kaltas? Kas galėtų atstovauti lenkus?...Kad kuo mažiau lenkų pralįstų į Seimą buvo gudriai padalintos apygardos, kad faktiškai lenkai gali prakišt kokius du, maksimum trys seimunus. Kodėl? Jeigu Seime turim 141 vietą ir lenkai (kurie sudaro 7 proc. visų gyventojų) nediskriminuojami, tai jų turėtų būti apie dešimt? Toks platesnių lenkų masių atstovų išstumimas iš politinio gyvenimo sąlygojo situaciją, kai realiai tą vieną-dvi vietas gali užimt radikalai tipo Tomaszewskio ir gadinti visiems gyvenimą...

[Bartas1]

Gerb. Bartai, aš (o įtariu, kad ir Jūs) esame labai eiliniai Lietuvos žmonės ir apie viską sprendžiam iš tų trupinių, kuriuos numeta mums informacijos šaltiniai

Informacijos šaltiniai šiais laikais "numeta" daugiau, nei "neeiliniai" Lietuvos žmonės nori ar gali žinoti.

ir tikriausia labai mažai žinom (nebent kartais galim tik kažką įtarinėt), kodėl santykiai su lenkų tautine mažuma yra tokie įtempti ir nesureguliuoti, kam tas naudinga ir pan.

Kodėl tau atrodo, kad informacija apie santykius su lenkų mažuma yra kažkaip slepiama, ribojama ar prieinama tik tam tikro lygio pareigūnams?? O iš to informacijos srauto, kurį yra galimybė rasti abiejų šalių informacijos priemonėse, vaizdą gali susidaryti pakankamai aiškų. Beje, gal pats gali atsakyti į klausimą, kodėl Lenkijos spaudoje skiriamas toks neproporcingai didelis dėmesys Lietuvos lenkų problemoms?

Nenoriu daryti nuodugnių analizių, bet dialogas tarp valdžios ir lenkų mažumos atrodo (bent iš šono žiūrint) maždaug taip:
- leiskit mums rašyti pavardes...
- ne, neleisim
- leiskit dvigubus gatvių pavadinimus
- ne, neleisim
- leiskit maršrutus mažesnėmis raidėmis šalia lietuvišku...
- ne, neleisim
- leiskit ant iškabų užrašyti lenkiškai
- ne, neleisim.

Kaip pats citavai apklausos duomenis, gatvių pavadinimų ar pavardžių keitimo pageidauja 10-15% Lietuvos lenkų. Nei parašų rinkimo vajaus, nei gyventojų apklausų, kurios reprezentuotų tokius ar kitokius Lietuvos lenkų norus nepastebėjau. Kaip rašo R. Maceikianiec į teismą, per pakankamai ilgą laikotarpį, kreipėsi vienas pilietis, pageidaujantis lenkiškos savo bajoriškos pavardės užrašymo formos.

Aš suprantu, kad Tomaszewskis nėra tinkamas žmogus dialogui, bet kas kaltas? Kas galėtų atstovauti lenkus?...

Ar tik lenkas gali tinkamai atstovauti lenkus? Ar lenkų problemos (kaimiškose vietovėse), kartais ir nėra dėl to perdėto etnocentrizmo?

Kad kuo mažiau lenkų pralįstų į Seimą buvo gudriai padalintos apygardos, kad faktiškai lenkai gali prakišt kokius du, maksimum trys seimunus. Kodėl? Jeigu Seime turim 141 vietą ir lenkai (kurie sudaro 7 proc. visų gyventojų) nediskriminuojami, tai jų turėtų būti apie dešimt? Toks platesnių lenkų masių atstovų išstumimas iš politinio gyvenimo sąlygojo situaciją, kai realiai tą vieną-dvi vietas gali užimt radikalai tipo Tomaszewskio ir gadinti visiems gyvenimą..

Apylinkių padailinimas tikrai tokios įtakos rinkimų rezultatams neturi. Keičiantis gyventojų skaičiui apylinkėse, jų ribos prieš kiekvienus rinkimus šiek tiek kaitaliojamos. Tačiau naivu teigti, jog dėl to lenkų išrenkama 30% mažiau nei turėtų būti. Į seimą beje ir renkama (bent jau turėtų taip būti) ne pagal tautinę priklausomybę. Vilniaus lenkai (taip pat ir Trakų bei Švenčionių raj.) už AWPL balsuoja kelis kartus mažiau aktyviai nei Vilniaus ar Šalčininkų rajonuose. Tokia ir yra priežastis. Šiandien skelbtos Vilmorus apklausos duomenimis, už AWPL balsuoti ketina 5% vilniečių. Praėjusiuose rinkimuose tokių buvo 10 %. O Vilniuje lenkų ~20%..

[micku]

Kodėl tau atrodo, kad informacija apie santykius su lenkų mažuma yra kažkaip slepiama, ribojama ar prieinama tik tam tikro lygio pareigūnams??

Nepasakyčiau, kad slepiama. Tiesiog aš visiškai nesuprantu tų visų problemų eskalavimo, nuolatinio įtampos didinimo, santykių gadinimo ir tarpvalstybiniame lygyje ir paprastų žmonių Lietuvos piliečių lygyje. Jo, buvo tarpukario periodas, kurį skausminga prisimint. Bet vėliau buvo dvigubai ilgesnis TSRS okupacijos periodas, kai reikėjo atsilaikyti prieš rusifikaciją. Ir tada santykiai tarp Lietuvos lenkų ir lietuvių, sakyčiau, buvo labai geri. Vėliau Lenkija palaikė ir pripažino Lietuvos Nepriklausomybę ir sėkmingai buvo plėtojamas bendradarbiavimas kaip politinis taip ir ekonominis. Jei yra kažkokių neišspręstų klausimų, sudaryk komisija, suderink pozicijas, pritaikyk pariteto principą (nes mažumos gyvena ir ten ir ten) ir viskas. Kodėl negalima šito padaryti? Kokios problemos? Matyt kažkam tiesiog naudinga...

Beje, gal pats gali atsakyti į klausimą, kodėl Lenkijos spaudoje skiriamas toks neproporcingai didelis dėmesys Lietuvos lenkų problemoms?

Čia leiskit su Jumis nesutikti. Porą metų gyvenau ir dirbau Varšuvoje. Galiu pasakyti, kad labai retai ten spaudoje kažkas išlenda apie Lietuvą, jau nekalbant apie tai, kad daugumai nusispjaut į tą Wilno ir į gyvenančių ten lenkų problemas. Paprasčiausia čia yra jautrus lietuvių reagavimas į Lietuvos spaudoje atsirandančias užuominas į straipsnius lenkų spaudoje. Bet patikėkit, spaudos rinka Lenkijoje labai plati ir tie straipsniai ištirpsta beveik niekuo nepastebėti


Ar tik lenkas gali tinkamai atstovauti lenkus? Ar lenkų problemos (kaimiškose vietovėse), kartais ir nėra dėl to perdėto etnocentrizmo?

Na, sakykim, galėtų ir ne lenkas. Bet ar kažkas buvo bent kažkokių bandymų padaręs? Prisipažinkim, kad su tais tautos atstovais bendras vaizdzelis niekoks. Ką lenkai galėtų išrinkt? Baukutę, Meiželytę, Songailą, Gražulį???


Apylinkių padailinimas tikrai tokios įtakos rinkimų rezultatams neturi. Keičiantis gyventojų skaičiui apylinkėse, jų ribos prieš kiekvienus rinkimus šiek tiek kaitaliojamos. Tačiau naivu teigti, jog dėl to lenkų išrenkama 30% mažiau nei turėtų būti. Į seimą beje ir renkama (bent jau turėtų taip būti) ne pagal tautinę priklausomybę. Vilniaus lenkai (taip pat ir Trakų bei Švenčionių raj.) už AWPL balsuoja kelis kartus mažiau aktyviai nei Vilniaus ar Šalčininkų rajonuose. Tokia ir yra priežastis. Šiandien skelbtos Vilmorus apklausos duomenimis, už AWPL balsuoti ketina 5% vilniečių. Praėjusiuose rinkimuose tokių buvo 10 %. O Vilniuje lenkų ~20%..

Mačiau aš tą apklausą. Vilniuje apklausta buvo apie 300 žmonių, todėl manau, kad paklaida, kas liečia AWPL yra gana didelė

[Carnifex]

300 yra Vilniaus reprezantatyvioji imtis. Visos Lietuvos nuomonės geram įverčiui užtenka 1500. Taip jau statistika yra surėdyta, kad norint sužinoti, ar sriuba skani, puodo išsrėbti nereikia, užtenka paragauti vieną šaukštą. Žinoma, nereikia imti skaičiaus kaip akmenyje iškalto - jei 5% apklausos dalyvių išsakė tokią nuomonę, tai reiškia, kad visoje populiacijoje taip manančių gali būti nuo 4 iki 6 procentų. Ar tai labai keičia esme? Ne. Išlaidos tam, kad būtų apklausti visi, visiškai neadekvačios, kai labai gerą įvertį apie visuomenės nuomonę galima gauti ir mažosios jos dalies, parinktos tam tikru situaciją atitinkančiu metodu.

[micku]

300 yra Vilniaus reprezantatyvioji imtis. Visos Lietuvos nuomonės geram įverčiui užtenka 1500. Taip jau statistika yra surėdyta, kad norint sužinoti, ar sriuba skani, puodo išsrėbti nereikia, užtenka paragauti vieną šaukštą. Žinoma, nereikia imti skaičiaus kaip akmenyje iškalto - jei 5% apklausos dalyvių išsakė tokią nuomonę, tai reiškia, kad visoje populiacijoje taip manančių gali būti nuo 4 iki 6 procentų. Ar tai labai keičia esme? Ne. Išlaidos tam, kad būtų apklausti visi, visiškai neadekvačios, kai labai gerą įvertį apie visuomenės nuomonę galima gauti ir mažosios jos dalies, parinktos tam tikru situaciją atitinkančiu metodu.

Esate visiškai teisus. Bet yra vienas niuansas. Balsai už AWPL pasiskirstę labai netolygiai. T.y. praktiškai už juos balsuoja vien lenkai, kurie Vilniuje sudaro apie 20 proc. Vnz. nežinant tautinės apklaustųjų sudėties labai sunku pasakyti, kiek jie iš tikrųjų surinks balsų. Iš gyvenimo žinau, kad surenka jie visada daugiau, nei žada apklausos.

[Sula]

kodėl santykiai su lenkų tautine mažuma yra tokie įtempti ir nesureguliuoti, kam tas naudinga ir pan. ..

Beveik 20 metų gyvenu kaiminystėje su lenkais, bet to niekaip nepastebėjau. Išskyrus kai kurių vadovaujančių ir užsienio veikėjų, apsimetančių lenkų interesų atstovais, keistokas pozas. Taigi, kas kursto visuomenę?
Beje, pats vardų rašymas pasuose reikšmingas nedaugeliui, betgi tie patys veikėjai važinės ir įkalbinės keisti įrašus, nes kitaip nebūsi "savas". Kartu nepraleisdami progos paagituoti rinkti juos artimiausiuose rinkimuose , kaip ir visus 20 praėjusių metų. (Tai ir yra pagrindinė viso triukšmo esmė)

Nors esant šiuolaikinėms techninėms galimybėms tai nebūtų sudėtinga ir nieko "antilietuviško" tame nematau. Bet reikia kažkaip išmušti kozirius iš amžinųjų vilnijos lenkų "atstovų".

[Bartas1]

Nepasakyčiau, kad slepiama. Tiesiog aš visiškai nesuprantu tų visų problemų eskalavimo, nuolatinio įtampos didinimo, santykių gadinimo ir tarpvalstybiniame lygyje ir paprastų žmonių Lietuvos piliečių lygyje. Jo, buvo tarpukario periodas, kurį skausminga prisimint. Bet vėliau buvo dvigubai ilgesnis TSRS okupacijos periodas, kai reikėjo atsilaikyti prieš rusifikaciją. Ir tada santykiai tarp Lietuvos lenkų ir lietuvių, sakyčiau, buvo labai geri. Vėliau Lenkija palaikė ir pripažino Lietuvos Nepriklausomybę ir sėkmingai buvo plėtojamas bendradarbiavimas kaip politinis taip ir ekonominis. Jei yra kažkokių neišspręstų klausimų, sudaryk komisija, suderink pozicijas, pritaikyk pariteto principą (nes mažumos gyvena ir ten ir ten) ir viskas. Kodėl negalima šito padaryti? Kokios problemos? Matyt kažkam tiesiog naudinga...

Sutik, kad tikrai ne Lietuvos pusė tas problemas eskaluoja ir paverčia pagrindine tarpvalstybinių santykių problema. Lietuvoje yra supratimas, kad lenkų mažumai sudarytos išskirtinai geros sąlygos (ne tobulos, be abejo), lyginant su visais kitais kraštais, kuriuose yra lenkų tautinė mažuma. Ir šiame kontekste strateginių partnerių spaudimas, yra suvokiamas kaip kišimasis į kitos valstybės vidaus reikalus, arogancija, nesiskaitymas ir t.t.

Beje, gal pats gali atsakyti į klausimą, kodėl Lenkijos spaudoje skiriamas toks neproporcingai didelis dėmesys Lietuvos lenkų problemoms?

Čia leiskit su Jumis nesutikti. Porą metų gyvenau ir dirbau Varšuvoje. Galiu pasakyti, kad labai retai ten spaudoje kažkas išlenda apie Lietuvą, jau nekalbant apie tai, kad daugumai nusispjaut į tą Wilno ir į gyvenančių ten lenkų problemas. Paprasčiausia čia yra jautrus lietuvių reagavimas į Lietuvos spaudoje atsirandančias užuominas į straipsnius lenkų spaudoje. Bet patikėkit, spaudos rinka Lenkijoje labai plati ir tie straipsniai ištirpsta beveik niekuo nepastebėti

Turiu omenyje ne proporcijas su visa lenkų žiniasklaida , o proporcijas su dėmesiu lenkų tautinėms mažumoms kitose šalyse.

Ar tik lenkas gali tinkamai atstovauti lenkus? Ar lenkų problemos (kaimiškose vietovėse), kartais ir nėra dėl to perdėto etnocentrizmo?
Na, sakykim, galėtų ir ne lenkas. Bet ar kažkas buvo bent kažkokių bandymų padaręs?

Na jau..

Prisipažinkim, kad su tais tautos atstovais bendras vaizdzelis niekoks. Ką lenkai galėtų išrinkt? Baukutę, Meiželytę, Songailą, Gražulį???

Ar marginalai ir šaumenai, Lietuvos lenkų supratimu ir yra Lietuvos politinis elitas? Nesuprimityvinkim..

kodėl santykiai su lenkų tautine mažuma yra tokie įtempti ir nesureguliuoti, kam tas naudinga ir pan. .

.
Beveik 20 metų gyvenu kaiminystėje su lenkais, bet to niekaip nepastebėjau. Išskyrus kai kurių vadovaujančių ir užsienio veikėjų, apsimetančių lenkų interesų atstovais, keistokas pozas. Taigi, kas kursto visuomenę?

Santykiai su lenkų mažuma yra tikrai pakankamai geri. Negirdėti apie lietuvių ir lenkų gaujų susidūrimus. Lietuviai mielai bendrauja su nemokančiais valstybinės kalbos rusiškai ar lenkiškai. Niekas neplėšo senų lentelių su gatvių pavadinimais. Nėra ir grafiti su antilenkiškais šūkiais. Esminis momentas - kad nėra jokios diskriminacijos tautiniu pagrindu. Visa "kova" vyksta internetinėje erdvėje tarp kelių šimtų abiejų pusių atstovų..