LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[arsiakas]

Aršiakai, nebūk toks aršus bei žvilgtelk į pirmąjį šios temos puslapį.

Cituoju:


Taigi daugmaž bent jau stenkimės parašyti kažką pagrįsto, nes vien rėkavimas nepridės nei autoriteto tavo nuomonei, nei padarys ją geresnę.

Mano manymu, čia jau visi kartoja savo argumentus, tik parašydami iš kitos pusės.

[Kecal]

Mano manymu, čia jau visi kartoja savo argumentus, tik parašydami iš kitos pusės.

Tavo argumentų kol kas dar nemačiau... a) pasakei, kad nereikia nuolaidų "juodai dėmei" (kodėl ne purpurinei? kaip galima daryti nuolaidas dėmei? nesupratau), b) pasakei, kad nenori būti europiečiu (o kodėl nenori? nusibodo?), c) pasiūlei kitam forumo dalyviui užsičiaupti. Dabar pasakyk man, kuris iš jų yra argumentas, ir kaip tu supranti argumentavimą

Jei ką praleidau, iš anksto atsiprašau. Diskusija jau gerokai išsiplėtė...

[arsiakas]

Tavo argumentų kol kas dar nemačiau... a) pasakei, kad nereikia nuolaidų "juodai dėmei" (kodėl ne purpurinei? kaip galima daryti nuolaidas dėmei? nesupratau), b) pasakei, kad nenori būti europiečiu (o kodėl nenori? nusibodo?), c) pasiūlei kitam forumo dalyviui užsičiaupti. Dabar pasakyk man, kuris iš jų yra argumentas, ir kaip tu supranti argumentavimą

Jei ką praleidau, iš anksto atsiprašau. Diskusija jau gerokai išsiplėtė...

Savo argumentus esu išreiškęs ankstesniuose savo pranešimuose. Kiekviename naujame pranešime necituosiu to, ką esu rašęs anksčiau.

a) pasakiau savo nuomonę, man Lenkija asocijuojasi su juoda dėme.

b) Europos Sąjunga - ne valstybė, ir kodėl jie mums turi aiškinti, kaip mes turime tvarkytis savo valstybės viduje pagal savo įstatymus. Kodėl viską turime daryti taip, kaip daro ES?

c) per grubiai pasakei. Aš tai supratau kaip patarimą, o ne įsakymą (kaip tu pagalvojai).

[John]

Savo argumentus esu išreiškęs ankstesniuose savo pranešimuose. Kiekviename naujame pranešime necituosiu to, ką esu rašęs anksčiau.

a) pasakiau savo nuomonę, man Lenkija asocijuojasi su juoda dėme.

Gal gali plačiau paaiškinti? Nes, kitu atveju, tai gali būti palaikyta paprasčiausiu trolinimu.

O šiaip, važiuojant automobiliu (nors, ko gero, ne kitaip ir skrendant lėktuvu iš pagrindinių oro uostų) po Lenkijos Lietuva atrodo liūdnai... todėl kalbos apie Lenkiją kaip "juodą" dėmę yra juokingos. Lenkija šiaip ima panašėti į šiuolaikišką, turtingą ir dinamišką Europos šalį, kuomet Lietuva, bent jau vizualiai, vis dar tebėra "ex-USSR". Todėl siūlyčiau susilaikyti nuo tokių vaizdingų neigiamų posakių. Ne todėl, kad tai draudžiama, bet tiesiog, kad pats neatrodytum kvailai.

b) Europos Sąjunga - ne valstybė, ir kodėl jie mums turi aiškinti, kaip mes turime tvarkytis savo valstybės viduje pagal savo įstatymus. Kodėl viską turime daryti taip, kaip daro ES?

Todėl, kad esame įsipareigoję tai organizacijai ir esame jos nariai. Galėsime nebepaisyti ES reikalavimų, kai iš ES išstosime. Kol kas tokių planų Lietuvoje nėra ir nepanašu, kad būtų ateityje.

[Bartas1]

Gal kas galėtų atsakyti į klausimą kodėl tiek daug triukšmo Lenkijos spaudoje? Ir kodėl jis intensyvėja? Kodėl jis yra tiesiog "n" kartų intensyvesnis nei dėmesys lenkų mažumos problemoms Baltarusijoje, Ukrainoje, Čekijoje ar Latvijoje (http://en.wikipedia.org/wiki/Polonia.) BTW, tas spaudimas natūraliai sukelia priešinimąsi. Orleno lobistų spaudimas? Paternalistinis požiūris į lietuvius kaip į nuosavus maištingus „chlopus“? Nedeklaruojamas Kosovo varianto siekimas?

O faktai yra tokie:
Lenkų mažumos teisės atitinka visus Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje ir Traktate numatytus standartus, o svarbiausioje srityje-švietime, juos ir gerokai lenkia..

Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija
2. ..sudaryti sąlygas tautinės mažumos kalbą vartoti bendraujant su administracinės valdžios institucijomis. Egzistuoja.
11 straipsnis
1. Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo pavardę (tėvo vardą) ir vardą (vardus) vartoti mažumos kalba bei teisę į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal Šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas.Taip
2. Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo mažumos kalba viešai pateikti ženklus, įrašus ir kitą privataus pobūdžio informaciją. Taip
3. Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis. ?

Dar viena sutartis, kuri galioja jau 16 metų
- vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį. Detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje;
Kiekvienas asmuo, priklausantis lietuvių tautinei mažumai Lenkijos Respublikoje ir lenkų tautinei mažumai Lietuvos Respublikoje, privalo būti, kaip ir kiekvienas pilietis, lojalus valstybei, kurioje jis gyvena, ir vadovautis jos įstatymuose numatytomis pareigomis.

Diskriminacijos nei darbe, nei socialinėse, nei viešose įstaigose tautybės pagrindu neaptikta. Lietuva šiuo požiūriu pirmauja Europoje.

Lentelės de facto kabo jau 20 metų. Niekas jų neplėšo ir neuždažo kaip Lenkijoje Opolėje ar Čekijos Zaolžėje. Mažumos turi teisė savo tautinę tapatybę išreikšti vardu ir pavarde nuo pat nepriklausomybės pradžios. Kšyštof Lavrinovič nors ir nėra užrašomas kaip Krzystof Lawrinowicz tačiau niekam nekyla abejonių kad jis lenkas. O reikalavimas sudaryti galimybę pavardę (beje lietuviškos kilmės) užsirašyti savo „protėvių“ originalia rašyba, kodėl turi būti orientuotas būtent į 19 m. tarpukario Lenkijos laikotarpį, kai pavardės buvo repolonizuojamos? Beje Lenkijoje (tas pats ir Ukrainoje, Baltarusijoje, Čekijoje) mažumos ir vardais ir pavardėmis stengiasi neišsiskirti iš daugumos..

Nepamirškime, kad Lenkijoje dvikalbiai užrašai pradėjo atsirasti tik prieš 1,5 metų, etninėse tų tautų gyvenamose teritorijose, ir iš esmės jau besibaigiant tų mažumų asimiliacijos procesui.. Valstybei, kuri tiek II respublikos tie LLR laikais vykdė etninio gryninimo politiką ir tapo tautiškai vienalytiškiausia valstybe Europoje, toks tautinių mažumų teisų liberalizavimas yra ir psichologiškai naudingas ir padeda šalies įvaizdžiui, tačiau ir ten susiduria su nemažu visuomenės pasipriešinimu.. Natūralu, kad Lietuvai reikia daugiau laiko. O spaudimas kaimyninei valstybei taikyti pariteto principą save pateikiant vos ne kaip „Europietiškumo“ ir „liberalumo“ ištakų šaltinį yra politiškai nekorektiškas.

[Franas]

Kadangi lenkiški užrašai jau egzistuoja, tai jų įteisinimas nieko iš esmės nepakeistų. Lucas'o pasiūlyta išeitis visai nebloga. Visgi Lenkijos kišimasis verčia susimąstyti, kuo šios šalies požiūris į mus skiriasi nuo Rusijos požiūrio. Trūksta pagarbos, kilnumo mažųjų atžvilgiu, vėl kartojamos senos klaidos.

[Bartas1]

Kadangi lenkiški užrašai jau egzistuoja, tai jų įteisinimas nieko iš esmės nepakeistų.

Nepakeistų. Tačiau vargu ar atspindėtų vietos gyventojų valią, bei tiesiog pademonstruotų dar vieną nuolaidą, kuriai Lietuvos visuomenė esamu momentu nelabai pasiruošusi. Tačiau pavardžių rašybą, lotyniškomis raidėmis, bei žemės grąžinimą, būtina išspręsti kuo greičiau.

[Eimantas]

Bent jau turėtumėm skatinti tikrą vietinių lenkų lenkiškumą. Nes dauguma šneka visiškai kita kalba nei Lenkijoje. Galite patys nuvažiuot į Varšuvą ir palyginti.

Tai mums reikia paremti ne lenkų asimiliaciją?

Man atrodo tose savivaldybėse, kuriose tautinės mažumos sudaro daugiau nei 50% visų gyventojų, reiktų leisti užrašus 2 kalbomis, bet užrašas valstybine kalba turėtų būti rašomas didesniu šriftu, arba jei šrifto dydis vienodas (pvz. lentelėse su gatvių pavadinimais), tuomet užrašas valstybine kalba turėtų būti kabinamas/rašomas aukščiau.

Jei kalba būtų apie mums priklausantį Gardiną ir baltarusių kalbą, tai taip. Bet dabar nereikia čia puoselėti antrojo Kosovo.

[Bartas1]

Bent jau turėtumėm skatinti tikrą vietinių lenkų lenkiškumą. Nes dauguma šneka visiškai kita kalba nei Lenkijoje. Galite patys nuvažiuot į Varšuvą ir palyginti.

Tai mums reikia paremti ne lenkų asimiliaciją?

Kai kas mano, jog turėtų būti puoselėjama tuteišių tarmė ir fenomenas, todėl mokyklose turėtų būti mokoma "paprastos" kalbos, o ne kaimyninės valstybės valstybinės kalbos, kuria didelė dalis vietinių niekada ir nesinaudojo. . Remti reikėtų integraciją, o ne asimiliaciją. Nors tam tikru laipsniu asimiliaciniai procesai yra neišvengiami..

Man atrodo tose savivaldybėse, kuriose tautinės mažumos sudaro daugiau nei 50% visų gyventojų, reiktų leisti užrašus 2 kalbomis, bet užrašas valstybine kalba turėtų būti rašomas didesniu šriftu, arba jei šrifto dydis vienodas (pvz. lentelėse su gatvių pavadinimais), tuomet užrašas valstybine kalba turėtų būti kabinamas/rašomas aukščiau.

Jei kalba būtų apie mums priklausantį Gardiną ir baltarusių kalbą, tai taip. Bet dabar nereikia čia puoselėti antrojo Kosovo.

Kažkada prie to gal ir prieisime.. Tačiau kol kas dvikalbiai miestų ir gatvių pavadinimai ir ypač Vilnijoje nesukelia kontroversiškų jausmų gal būt tik pačiai jauniausiajai kartai. O Gardinas mums ne "priklauso", o "būtų galėjęs priklausyti", pagal Lietuvos ir Sovietų Rusijos sutartį ir tinkamai susiklosčius kitoms aplinkybėms.

[Eimantas]

Kai kas mano, jog turėtų būti puoselėjama tuteišių tarmė ir fenomenas, todėl mokyklose turėtų būti mokoma "paprastos" kalbos, o ne kaimyninės valstybės valstybinės kalbos, kuria didelė dalis vietinių niekada ir nesinaudojo. . Remti reikėtų integraciją, o ne asimiliaciją. Nors tam tikru laipsniu asimiliaciniai procesai yra neišvengiami..


Kažkada prie to gal ir prieisime.. Tačiau kol kas dvikalbiai miestų ir gatvių pavadinimai ir ypač Vilnijoje nesukelia kontroversiškų jausmų gal būt tik pačiai jauniausiajai kartai. O Gardinas mums ne "priklauso", o "būtų galėjęs priklausyti", pagal Lietuvos ir Sovietų Rusijos sutartį ir tinkamai susiklosčius kitoms aplinkybėms.

Mums turėtų rūpėti lietuvybės puoselėjimas, o ne svetimos valstybinės kalbos.

Dėl Gardino ir turėjau omenyje, "jei".

[Romas]

Nedeklaruojamas Kosovo varianto siekimas?

Bet dabar nereikia čia puoselėti antrojo Kosovo.

Ar tai reiškia kad Kosovą puoselėja:
Austrai - Burgelande užrašai kroatiškai, Štirijoje ir Karintijoje - slovėniškai ir
Suomiai -Alandų salose ir vakarų Sumijoje
Prancūzai - užrašai vietinėmis kalbomis Bretanėje ir Provanse
Slovėnai ir kroatai - Istrijos dalyje užrašai itališkai (tarpukaryje Italijai priklausiuosioje dalyje)
Slovakai - šiaurės rytų dalyje užrašai ukrainietiškai, o pietinėje dalyje - vengriškai
Italai - Pietų Tirolyje užrašai vokiškai, o Slovėnijos pasienyje - slovėniškai

Gal lengviau išvardinti, kur Europoje nėra užrašų tautinių mažumų kalbomis

[Eimantas]

Kodėl užrašai turi būti lenkų kalba, jei ji nėra gimtoji daugumai save lenkais deklaruojančiais piliečiais ir jų nevartojama?

[Romas]

Jei kalba būtų apie mums priklausantį Gardiną ir baltarusių kalbą, tai taip.

O Gardinas mums ne "priklauso", o "būtų galėjęs priklausyti", pagal Lietuvos ir Sovietų Rusijos sutartį ir tinkamai susiklosčius kitoms aplinkybėms.

Dar tetrūksta padėkos Leninui už 1920 m. sutartį...
Sovietai pasirašė tą "dosnią" teritorijų prasme (baltarusių sąskaita) sutartį, nes vyko karas su su lenkais. Sovietai net neketino tos sutarties laikytis.
Tą Lietuvai "priklausiusią" dalį visą laiką buvo okupavę bolševikai (Lietuva leido bolševikams naudoti savo teritoriją karo veiksmams). Vilnius 1920 m. vasarą buvo okupuotas ir bolševizuojamas pusantro mėnesio.

Dėl anuometinių gudų - lietuvių santykių. Dėl Vilniaus santykiai su gudais buvo dar aršesni nei su lenkais, tik kad gudai tuo metu dar nebuvo stiprūs. Lietuvoje iki 1924 m. veikė Gudų reikalų ministerija (su intencija, kad priklausys teritorijos iki 1920.07.12 nustatytos linijos).
Jei būtų turimos teritorijos iki Molodečno, tai tarpukario Lietuva būtų buvusi:
- arba pusiau federacinė valstybė (kaip tarpukario Čekoslovakija),
- arba vienos tautos valstybė su begale konfliktų (kaip tarpukario Lenkija).

Kalba eina ne apie teorinius sienų stumdymus, o apie santykius su mažumomis.

Sienų klausimas su Lenkija yra išspręstas
- visiems nusibodęs argumentas apie 1975 m. Helsinkio susitarimus dėl sienų nekeičiamumo
- Lenkija yra gavusi kompensaciją Vakaruose (Vokietijos sąskaita)
- baigia išmirti karta, kuri likusi iš vad. "kresų" (Vakarų Ukrainos ir Baltarusijos, taip pat Lietuvos)
- buvo vykdoma repatriacija, nors Rytų Lietuvoje ir Vakarų Baltarusijoje liko keli šimtai tūkstančių lenkų
- Užteko tarpukario dvidešimtmečio, kad Lenkija ilgam "atsikastų" turėti reikalų su gausiomis mažumomis
- Ta šalis savo politikoje yra orientuota į vakarus, o ne į rytus, rytai jai nebe tokie įdomūs, kaip anksčiau
- Vilniaus priklausymas Lietuvai aiškiai išreikštas 1994 m. Lietuvos ir Lenkijos sutartyje

Kokioje nors Vengrijoje revanšizmas yra žymiai didesnis ir visur pastebimas - pagal 1920 m. Saint Germain'o sutartį keli milijonai vengrų liko anapus sienos.

[Bartas1]

Nedeklaruojamas Kosovo varianto siekimas?

Bet dabar nereikia čia puoselėti antrojo Kosovo.

Ar tai reiškia kad Kosovą puoselėja:
Austrai - Burgelande užrašai kroatiškai, Štirijoje ir Karintijoje - slovėniškai ir
Suomiai -Alandų salose ir vakarų Sumijoje
Prancūzai - užrašai vietinėmis kalbomis Bretanėje ir Provanse
Slovėnai ir kroatai - Istrijos dalyje užrašai itališkai (tarpukaryje Italijai priklausiuosioje dalyje)
Slovakai - šiaurės rytų dalyje užrašai ukrainietiškai, o pietinėje dalyje - vengriškai
Italai - Pietų Tirolyje užrašai vokiškai, o Slovėnijos pasienyje - slovėniškai

Ko gero esminis yra istorinis kontekstas, taip pat mažumos "tradiciškumas" tose teritorijose, tų mažumų separatistiniai siekiai ir kt. Taip pat valstybių "naujumas". Ko gero kroatiškų ar albaniškų užrašų nėra Serbijoje, serbiškų Albanijoje ir pan. Lietuvoje irgi egzistavo galimybė turėti Suomijos modelį, kai antroji valstybinė kalba yra švedų. Tereikėjo tam tikru laikotarpiu didesnio lenkų tautos supratingumo ir toliaregiškumo.

Dar tetrūksta padėkos Leninui už 1920 m. sutartį...

Tai viena iš kertinių sutarčių nulėmusių Lietuvos nepriklausomybę ir tarptautinį pripažinimą.

Sovietai pasirašė tą "dosnią" teritorijų prasme (baltarusių sąskaita) sutartį, nes vyko karas su su lenkais. Sovietai net neketino tos sutarties laikytis.

Visos sutartys yra tam tikrų aplinkybių pasekmė.

Tą Lietuvai "priklausiusią" dalį visą laiką buvo okupavę bolševikai (Lietuva leido bolševikams naudoti savo teritoriją karo veiksmams). Vilnius 1920 m. vasarą buvo okupuotas ir bolševizuojamas pusantro mėnesio.

O turėjo galimybę neleisti naudotis okupuota teritorija ir „išdidžiai“ atsisakyti nepriklausomos valstybės su sostine Vilniumi pripažinimo iš buvusio „siuzereno“?

Dėl anuometinių gudų - lietuvių santykių. Dėl Vilniaus santykiai su gudais buvo dar aršesni nei su lenkais, tik kad gudai tuo metu dar nebuvo stiprūs. Lietuvoje iki 1924 m. veikė Gudų reikalų ministerija (su intencija, kad priklausys teritorijos iki 1920.07.12 nustatytos linijos).
Jei būtų turimos teritorijos iki Molodečno, tai tarpukario Lietuva būtų buvusi:
- arba pusiau federacinė valstybė (kaip tarpukario Čekoslovakija),
- arba vienos tautos valstybė su begale konfliktų (kaip tarpukario Lenkija).

Veikė ir žydų reikalų ministerija. Net Smetona pasisakė už suomišką modelį. Valstybė būtų galėjusi būti su dviem autonominiais kraštais.

Kalba eina ne apie teorinius sienų stumdymus, o apie santykius su mažumomis.

Tačiau, separatistinės tendencijos, palaikomos iš Lenkijos, yra vis dar pakankamai gyvos..

[Zosys]

Esmė ta, kad Lenkija yra mūsų kaimynė, per kurią yra vienintelis mūsų kelias į Vokietiją ir likusią Vakarų Europą, dėl ko į santykius su Lenkija provalome (net jei ir nenorime) žvelgti strategiškai.

Ne pirmą sykį aš girdžiu tokią nuostabią teoriją: nuostabią, nes kiek girdžiu, tiek stebiuosi, ir nors stebėtis paskutiniu metu tenka dažnai, niekaip neišeina ja atsistebėti kartą ir visiems laikams

Ką tai turėtų reikšti "strateginis" ? "Strateginis", tai čia cypo koks?.. Jei "strateginis" mąstymas susiveda į tokį savotišką "orientacinį maršrutą": kaip, per kur, kur link patogiau "išpyz..inti" iš Lietuvos, tai netgi tokiu atveju iš to neišeina "strateginis mąstymas". Nors asmeniškai eksJonas-dabar-Džonas, įvykdė "išpy..dinimo strategiją" su viršplaniu, manau jis į savo Kinijas ir Vokietijas pateko net nepalietęs "polskos žemios". Nu bet sakykim, jog tokia strategija įmanoma. OK.

Bet vistiek neaišku prie ko čia polska? Latvijos ir Estijos "vienintelis" sausumos kelias į Vokietiją lygiai toks pat, kaip ir Lietuvos. Tik tai kažkodėl jie neskiria iš savo skylėtų biudžetų milijonų latų ir kronų savo piliečių kaip galima efektyvesniam lenkinimui - suteikdama IŠSKIRTINĮ finansavimą unikalioms europiniu mastu VALSTYBINĖM (!) lenkiškom mokyklom Lietuvos teritorijoje (niekur kitur Europoje nėra analogiškų VALSTYBINIŲ (!) svetimkalbių mokyklų) Lietuva vykdo "strateginį" lenkinimą tų savo piliečių atžvilgiu, kurie per paskutines dvi kartas sovietinio priverstinio lenkinimo lenkiškai kalbėti taip ir neišmoko ... na bent pakol kas (kaip sovietai planingai lenkino Šalčininkų kraštą yra išlikę šimtai jei ne tūkstančiai dokumentų su "pavardėm ir adresais", kaip ir pridera tikriems čekistų dokumentams).
Na bet sakykime - tam, kad 21 a. patektume į Europą, mes turime "strategiškai" sulenkinti kaip galima daugiau Lietuvos piliečių. Keista, miglota ta Jono-Džono "strategija", nu bet tarkim. O.K.

Tačiau vistiek neaišku prie ko čia "kelias į Europą" ir "strateginis" Lenkijos užgaidų vykdymas? Man nepavyksta rasti nei vienos analogijos tokiam "strateginiam" mąstymui bent kokioje (nebūtinai politinėje) kultūros srityje. Net sovietinėje "KOMUNALKĖJE" nesurastum tokio "strateginio" mąstymo. Pvz. galima įsivaizduoti sovietinį bendrabutį, kuriame bendra virtuvė, bendras atsiprašant-šikinykas, o SVARBIAUSIA !!! bendras koridorius ir bendras išėjimas į "platų pasaulį" per tas pačias bendras duris, tačiau net "komunalkėj" tokia Jono-Džono logika nepralenda. Sakykim - vieno gyventojo kambarys arčiau laukinių durų, antro gyventojo - toliau, o trečio - išvis koridoriaus gale, bet dar nebuvo žmonijos istorijoje tokio fakto, jog vienas komunalkės kaimynas, gyvenantis arčiau durų, nepraleistų kito komunalkės kaimyno per savo koridoriaus atkarpą tol, kol pastarasis savo bute neįvykdys pirmojo reikalavimų - pvz. vardan "strateginio mąstymo" neperdažys savo buto sienas žaliai-rožine spalva pakalnučiu piešiniu. KOKIU ŠONU LENKIJĄ LIEČIA LIETUVOS INFORMACINIŲ ŽENKLŲ (tame tarpe gatvių) ŽYMENYS ?! Man kas nors gali paaiškinti ?

Lietuva "privalo" laižyti Lenkijos "užp." vardan ko? Kad Lenkija nepradėtų statyti spec.-šlagbaumo specialiai lietuviams? Latviai, rusai, suomiai - važiuokit, o lietuviams - užkarda? O gal lenkai atsisakys vedžioti už rankutės mužikus-lietuvius, kurie savarankiškai net Lenkijos pervažiuoti nesugeba? Čia cypo tokia "strategija"? O gal Lenkija nukels Via Balticos statybos pradžią? Iš "strateginių" 2027 nukels į "nestrateginius" 2072-uosius? Ir kur įdomu baigiasi šitas "strateginis" mąstymas - atsisakymas statyti paminklus Pilsudskiui Vilniuje, tai čia cypo irgi "nestrateginis" mąstymas?
Jeigu Lietuvos EGZISTAVIMO "conditio sine qua non" yra "strateginis" Lenkijos "užp." laižymas, tai gal išties visi nustokime save apgaudinėję, dar kartą pamąstykime, kaip mokė Jonas-Džonas - "strategiškai" - ir pasiprašykime 17-tąja vojevodstva į tokią super-modernią, Jono-Džono žodžiais tariant, super-valstybę, motiną-maciežą Polską.

"privalome žvelgti strategiškai" - super ! be žodžių...

[le bronius]

Bravo

[artexs]

Dar dėl "strateginio mąstymo".

Jei bendraudami su Lenkija turime mąstyti strategiškai ir dėlto "grakščiai nusilenkti", tai kodėl mes nemąstome strategiškai bendraudami su didžiausia savo kaimyne Rusija? Gal padaryti antra valstybine kalba rusų, suteikti autonomiją Visaginui, strategiškai parduoti visas Lietuvos Dujas, nestatyti dujų terminalo, nestatyti atominės, o prisidėti prie jų atominės statybos Kaliningrade ir pirkti iš jų elektrą ir panašiai. Tai būtų manau "strateginis mąstymas" ir didysis kaimynas būtų patenkintas.

[Al1]

Ne problema - Šiauliuose bus 30 narių, Panevežyje - 18, Kaune - 15, Alytuje - 11, Raseiniuose - 3 ir t.t.

Nieko panašaus. Galima pakeisti įstatymus ir nustatyti minimalius skaičius partijos narių regioniniuose skyriuose. Ir kad maža nepasidarytų, po koki 100 kiekviename rajone. Normalioms partijoms tai niekuo negrėstų, o lenkams būtų neįvykdoma.

Lenkija nekalta, kad Lietuvoje yra durni įstatymai.

Kas taip nusprendė, kad Lietuvoje durni įstatymai, nes jie neatitinka lenkų ar Lenkijos interesų?

Todėl, kad esame įsipareigoję tai organizacijai ir esame jos nariai. Galėsime nebepaisyti ES reikalavimų, kai iš ES išstosime. Kol kas tokių planų Lietuvoje nėra ir nepanašu, kad būtų ateityje.

Kol kas ES tautinių mažumų teisės aktų mes nepažeidžiame. Jie nereikalauja ir neįpareigoja nei pavardžių rašyti mažumos kalba, nei valdiškų įstaigų iškabas kabinti mažumos kalba ar tose įstaigose raštvedybą vesti mažumos klaba.

Kai kas mano, jog turėtų būti puoselėjama tuteišių tarmė ir fenomenas, todėl mokyklose turėtų būti mokoma "paprastos" kalbos, o ne kaimyninės valstybės valstybinės kalbos, kuria didelė dalis vietinių niekada ir nesinaudojo. . Remti reikėtų integraciją, o ne asimiliaciją. Nors tam tikru laipsniu asimiliaciniai procesai yra neišvengiami..

Formaliai mokoma lenkų kalbos. Bet mokytojai dažniausiai ir patys jos taisyklingai nemoka.

[Wycka]

Nieko panašaus. Galima pakeisti įstatymus ir nustatyti minimalius skaičius partijos narių regioniniuose skyriuose. Ir kad maža nepasidarytų, po koki 100 kiekviename rajone. Normalioms partijoms tai niekuo negrėstų, o lenkams būtų neįvykdoma.

Ne tik LLRA ir LRS. Taip pat neįveikiama turėtų būti ir Žemaičių partijai, kažin ar didmiesčiuose (išskyrus Vilnių) 100 narių surinktų valstiečiai-liaudininkai. Rytų ir pietryčių Lietuvoje tai būtų nepasiekiama ir Lietuvos tautininkų sąjungai ar tokiai partijai 'Lietuvos kelias'. Nors gal ir neblogai — mano požiūriu nauda nusvers žalą, nors tai gali būti suprasta kaip demokratijos varžymas.

Formaliai mokoma lenkų kalbos. Bet mokytojai dažniausiai ir patys jos taisyklingai nemoka.

Nu kodėl visi įsikalę, kad Vilnijoje reikia mokyti bendrinės lenkų kalbos? Ar jūs visi totaliai įsitikinę, kad Airijos mokyklose (kur, beje, anglų kalba yra valstybinė) mokoma anglų kalbos Londono dialektu? Nesąmonė! Net Lietuvoje to nėra, nes 85% mokytojų arba niekada nėra buvę UK, arba lankęsi iki savaitės kaip ekskursantai. Beje, nors Lenkija gerokai arčiau, tačiau yra Lietuvoje dirbančių lenkų kalbos mokytojų nebuvusių Lenkijoje.

[Civis]

Nu kodėl visi įsikalę, kad Vilnijoje reikia mokyti bendrinės lenkų kalbos? Ar jūs visi totaliai įsitikinę, kad Airijos mokyklose (kur, beje, anglų kalba yra valstybinė) mokoma anglų kalbos Londono dialektu? Nesąmonė! Net Lietuvoje to nėra, nes 85% mokytojų arba niekada nėra buvę UK, arba lankęsi iki savaitės kaip ekskursantai. Beje, nors Lenkija gerokai arčiau, tačiau yra Lietuvoje dirbančių lenkų kalbos mokytojų nebuvusių Lenkijoje.

Galiu tik pritarti. Nėra blogai, jei skiriasi vietinių Vilnijos lenkų kalba nuo tikrų varšuviečių. Tarpukariu taip pat Lenkijos sostinės gyventojai lenkus iš "kresų" tuoj pat atpažindavo pagal tarmę. Kitas dalykas, jei kalba tikrąja tų žodžių prasme pusiau rusiškai, pusiau lenkiškai nemokėdami gerai nė vienos kalbos gramatikos.