Parašė Lettered
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.
Collapse
X
-
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąO kodėl tokių reikalavimų yra tik iš lenkų?
Comment
-
Parašė Big Cat Rodyti pranešimąTai kaip tau atrodo, kodėl tokie reikalavimai eina tik iš lenkų?
Comment
-
Parašė Big Cat Rodyti pranešimąTačiau lygiagrečiai su dvikalbių užrašų įteisinimu turėtų būti išspręstas ir taip vadinamas "polonizacijos" reiškinys - t.y. kai baltarusių bei lietuvių mažuma lenkiškuose regionuose yra spaudžiama leisti savo vaikus į lenkiškas mokyklas/darželius. Šiuo požiūriu labai tiktų Edwardo Lucaso pasiūlymas pasikviesti nepriklausomus ekspertus iš Švedijos, JAV etc. Tegu kompetingi ir neutralūs žmonės išsprendžia šitą reikalą iš esmės:
Manau, kad labai daug problemų lenkų gyvenamuose rajonuose kyla dėl politinės konkurencijos stokos - ir bendros Lietuvos partinės sistemos struktūrinių problemų. Didžiosios partijos, panašu, jau senokai nusiplovė rankas ir net nebando konkuruoti su lenkų nacionalistais. Tuteišiai, savo ruožtu, kaip ir žmonės visoje Lietuvoje, mato beviltišką visų "didžiųjų" partijų (moralinę) būklę - todėl visai nenuostabu, kad eidami prie balsadėžių galiausiai balsuoja "už savus", kad ir kokie įtartini jie bebūtų. O už ką daugiau jiems balsuoti? Aš pats, būdamas dominuojančios etninės grupės atstovu, nelabai matau pasirinkimo - nors visi daugiau mažiau "savi", bet visi ir susikompromitavę...
Lietuvos valstybė apskritai neturi strategijos, kaip jai reikėtų elgtis su kompaktiškai gyvenančia lenkų/tuteišių tautine mažuma. Gėdingai bandoma apsimesti, kad jų... tiesiog nėra. O tuteišiai gyvena pakibę kažkur tarp Maskvos propagandos (tyrimai rodo, kad jie labiau linkę vartoti rusišką, o ne lenkišką žiniasklaidą) ir vietinių rėksnių politikų, žvelgiančių į Varšuvą... niekas nebando kryptingai dirbti dėl jų lojalumo užtikrinimo, o paskui stebimės, iš kur atsiranda susvetimėjimas... bet tas pats galioja visai Lietuvos politinei sistemai, kur visuomenės ir valstybės susvetimėjimas taip pat labai ryškus.
Strategijos neturėjimas veda prie galutinio moralinio bankroto pavardžių ir vietovardžių rašymo klausimu. Manęs vos nesupykino Kubiliaus pareiškimas, girdi, lenkai turėtų suprasti, kad nieko nevyko 15 metų, tai jiems ir dabar nereikėtų tikėtis... Vėlu apsimesti, kad galime toliau ignoruoti "lenkų klausimą", nieko (nei jėgų, nei finansų) neinvestuodami į jų pilietinį (ir lituanistinį) auklėjimą. Kartais nelieka nieko kito, tik pripažinti pralaimėjimą mūšyje ir judėti toliau! Juo labiau, kad pats karas, kurį kariaujame, nėra teisingas, ir apskritai neturėtų būti kariaujamas...
Galiausiai, geri santykiai su Lenkija yra ir turėtų būti aukščiausias Lietuvos užsienio politikos prioritetas, ypač dabar, kai JAV traukiasi iš Europos. Skandinti šį prioritetą išvietėje dėl niekingos "nelietuviškų raidžių" koncepcijos, kuri pati savaime yra absurdiška, prisiminus lietuviškų "paukščiukų" ir ypač "nosinių" kilmę, - visiška beprotybė ir politinis diletantizmas. Kubilius ir jo "talibai" pamiršta, kad tai Lietuvai reikia Lenkijos, o ne atvirkščiai...
Comment
-
Kaip, aš įsivaizduoju, galėtų būti sprendžiamas šitas klausimas:
1) Lenkija oficialiai pripažįsta, kad Lietuvos lenkai yra Lietuvos piliečiai ir turi integruotis į Lietuvos visuomenę.
2) Lietuva sutinka, jog gatvės, kur lenkai sudaro daugumą, būtų rašomos dviem kalbomis.
3) Trečių draugiškų šalių (pvz., Švedijos etc.) pagalba sukuriamas framework'as ir saugikliai, kad Vilniaus krašte būtų sustabdyta baltarusių ir lietuvių mažumų diskriminacija ir t.t. Kartu tos šalys galėtų kuriam laikui, pvz., 10 metų laikotarpiui būti stebėtojais - kurie užtikrintų, kad abi pusės laikosi savo įsipareigojimų. Tai tiek lietuviams, tiek lenkams suteiks pasitikėjimo, jog nei vieni, nei kiti neturi kažkokių paslėptų kėslų ir žaidžia pagal sutartas taisykles.
Comment
-
Tamsta Kecal, beveik 100 proc. Jums pritariu. Nemanau, kad lenkai/tuteišai nenori integruotis į visuomenę, bet nori integruotis neprarasdami savo tapatybės. Viskas, ką gali jiems pasiūlyt valstybė - arba leisk vaiką į lietuvišką mokyklą, arba leisk į lenkišką. Po lietuviškos gausis toks homo lituanicus, po lenkiškos arba išvažiuos į Lenkiją, arba taps Tomaszewskio šalininku (žymiai rečiau, bet galimas variantas, kad prasimuš į "žmones"). Aš asmeniškai manau, kad geriausias variantas būtų Lietuvai ir Lenkijai susitart dėl eilinės repatriacijos, kad visi, kas nori išvažiuotų į Lenkiją (palankom sąlygom su socialinių garantijų išsaugojimu), kas nenori tegu lieka, bet aiškiai supranta, kad savo tautinės tapatybės plėtrai tokių pat sąlygų kaip Lenkijoje neturės.
Comment
-
Manau, kad nereikia gilintis į kažkokias nekonkrečias hipotezes "kas būtų jei būtų". Faktai yra šie:
1. Lietuvos lenkai yra visų pirma Lietuvos piliečiai ir tai yra Lietuvos reikalas nuspręsti kaip elgtis su savo piliečiais. "Lenkijos spaudimas" mums nėra aktualus, ši situacija nėra Lenkijos valstybės reikalas. Lietuvos lenkų mažuma nėra Lenkijos piliečiai, o lenko korta nėra pasaulyje pripažintas dokumentas, todėl su Lietuvos lenkų mažuma politiškai Lenkijos valstybė turi tiek pat bendro kiek Mozambikas.
2. Esame vienintelė ES šalis, kuri savo piliečiams nesuteikia tokių primityvių teisių kaip gatvės rašymas savo kalba (kartu su nacionaline kalba) tuose regionuose, kur ta kalba dominuoja. Mano nuomone, tai yra ne ES šalies, o trečio pasaulio šalies elgesys. Lenkams šios teisės turėtų būti suteiktos ne dėl kažkokio spaudimo, o dėl savo sąžinės ir dėl savo įvaizdžio užsienyje.
3. Patirtis rodo, kad tokiuose atvejuose suteikus tokias primityvias teises mažumos kaip tik tampa lojalesnės savo gimimo šaliai, o ne savo kalbos šaliai. Tereikia pasidomėti.
(Geriausias pavyzdys ir panašiausias į Lietuvos lenkų situaciją yra Rumunijos vengrų atvejis. Ten irgi viena šalis (Vengrija) amžius dominavo, irgi buvo labai didelių nesutarimų, daugeliu atveju situacija buvo praktiškai identiška. Pačiam teko ten būti ir keliauti su dvejais vietiniais vengrais ir keturiais rumunais po šiaurinius Rumunijos regionus, kur nemažai kaimų dominuoja vengrai. Lipant į kalną Karpatuose apie tą situaciją su kalbomis kalbėjome ilgai ir nuobodžiai ir pats iš visų (tiek rumunų, tiek vengrų) pasakojimų įsitikinau, kad visiems be išimties vengrų kalbos išplėtimas išėjo tik į gerą, o rumunų nacionalistai, intensyviai prieštaravę tokiai Rumunijos politikai ir pateikinėję tokius pat argumentus, kokių galima rasti šioje temoje, jau seniai yra nutilę.)You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.
Comment
-
Parašė Muzungus Rodyti pranešimą
Visiškai nesutinku su pirmu punktu.
Big cat:
1) Lenkija oficialiai pripažįsta, kad Lietuvos lenkai yra Lietuvos piliečiai ir turi integruotis į Lietuvos visuomenę.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąJeigu nepripažins to, tai kas tada?
Comment
-
Parašė blitz Rodyti pranešimą2. Esame vienintelė ES šalis, kuri savo piliečiams nesuteikia tokių primityvių teisių kaip gatvės rašymas savo kalba (kartu su nacionaline kalba) tuose regionuose, kur ta kalba dominuoja.
Kažin, ar tikrai situacija su tautinėmis mažumomis nuostabi Latvijoje, Estijoje, Kipre, kad ir Graikijoje (kaip ten su Graikijos albanais)?I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Parašė Big Cat Rodyti pranešimąPats pagalvok, kas tada, jeigu Lenkija nepripažįsta, jog Lietuvos lenkai yra Lietuvos piliečiai...
Comment
-
Parašė Muzungus Rodyti pranešimą
Visiškai nesutinku su pirmu punktu. Lenkija turi bendro su lenkų kilmės Lietuvos piliečiais. Bent jau pareigą ir teisę ginti jų interesus tarptautiniu lygmeniu
Comment
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimąTokiu atveju anglai puritonai Belfaste labai džiaugtųsi, radę sielos brolių.
Kažin, ar tikrai situacija su tautinėmis mažumomis nuostabi Latvijoje, Estijoje, Kipre, kad ir Graikijoje (kaip ten su Graikijos albanais)?You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąVisų pirma jie neturi teisės kažko pripažinti arba nepripažinti, nes Lietuvos lenkai yra tokie pat Lietuvos respublikos piliečiai kaip ir visi, nes turi LR pasus.
Tai kaip tu siūlai šitą reikalą spręsti? Palikti taip, kaip yra?
Comment
-
Parašė blitz Rodyti pranešimąGraikijos albanai ir Latvijos rusai yra nauji imigrantai. Rumunijos vengrai ir Lietuvos lenkai yra istoriškai susiformavusios bendruomenės. Tai yra skirtingi dalykai.
Niekaip nesuprantu, kodėl Lenkija turėtų rūpintis žmonėmis, kurie 1944m.-1946m. per didžiąją Stalino repatriaciją atsisakė atvykti gyventi į Lenkiją, kai lenkams reikėjo skubiai kolonizuoti Sileziją, Pomeraniją, Gdanską ir pietinius Rytprūsius. Panašu, kad jie arba nebuvo lenkai, arba save suvokė ne kaip lenkus (nors ir kalbėjo lenkiškai). Po to šie neatvykusieji dar 50 metų gyveno už geležinės uždangos, juos smarkiai įtakojo rusiška, baltarusiška ir lietuviška kultūros. Galima ginčytis, tačiau aš manau, kad į pietus ir į rytus nuo Vilniaus užgimsta nauja slaviška tauta — tuteišiai.I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąLietuva yra ES narė, todėl privalo vykdyti Europos teisės aktus. Ar yra juose norodymas, kad rajonuose, kur kompaktiškai gyvena tautinės mažumos, gali būti naudojama ir mažumos kalba ar nėra? Gal kas žino. Nes PVZ šiaurės Italijoje mačiau iškabas vokiečių kalba, slovakijoje - vengrų. Ir niekam tai netrukdoI'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
1. Lenkų kalba dominavo Lietuvoje šimtus metų. Lenkų kalba nedominavo ir nedominuos Airijoje.
2. Tie žmonės Vilniaus krašte nėra imigrantai (greičiau nulenkėję vietiniai). Lenkai yra imigrantai Airijoje.
Tai yra esminiai skirtumai. Apskritai toks ginčymasis ir knisimasis po ten, kur knistis nereikia, bandant "prigaut" dėl kažkokio techniškumo, man visiškai nepatinka.You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.
Comment
-
Parašė blitz Rodyti pranešimąLenkų kalba nedominavo ir nedominuos Airijoje.
Parašė blitz Rodyti pranešimą2. Tie žmonės Vilniaus krašte nėra imigrantai (greičiau nulenkėję vietiniai).I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimąTai kur skirtumas tarp imigrantų ir istoriškai susiformavusių bendruomenių? Ar po 20-30 metų lenkai Airijoje bus istoriškai imigravusi bendruomenė? Beje, lenkai masiškai į Vilniją ėmė keltis tik XIXa. viduryje, ir ėmė skaičiais net konkuruoti su žydais. Tačiau gana greitai buvo rastas visiškai natūralus ir taikus sambūvio receptas — lenkas į kaimą, žydas į miestą, o lietuvis į Žemaitiją arba Sibirą
Niekaip nesuprantu, kodėl Lenkija turėtų rūpintis žmonėmis, kurie 1944m.-1946m. per didžiąją Stalino repatriaciją atsisakė atvykti gyventi į Lenkiją, kai lenkams reikėjo skubiai kolonizuoti Sileziją, Pomeraniją, Gdanską ir pietinius Rytprūsius. Panašu, kad jie arba nebuvo lenkai, arba save suvokė ne kaip lenkus (nors ir kalbėjo lenkiškai). Po to šie neatvykusieji dar 50 metų gyveno už geležinės uždangos, juos smarkiai įtakojo rusiška, baltarusiška ir lietuviška kultūros. Galima ginčytis, tačiau aš manau, kad į pietus ir į rytus nuo Vilniaus užgimsta nauja slaviška tauta — tuteišiai.
Comment
Comment