LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[sauls]

Tai tiek tų Eišiškių

Kazkaip keista kad ten visi uzrasai dviem kalbom. Seinuose (kur lietuviu yra 93% ) beveik nei vieno uzraso lietuviskai nepamatysi. Ar cia Lenkijos lietuviai tokie apsileide ar cia lietuvos valdzia tokia tolerantiska?

[Eimantas]

Kazkaip keista kad ten visi uzrasai dviem kalbom. Seinuose (kur lietuviu yra 93% ) beveik nei vieno uzraso lietuviskai nepamatysi. Ar cia Lenkijos lietuviai tokie apsileide ar cia lietuvos valdzia tokia tolerantiska?

Čia Lietuvos valdžia galvas į smėlį sukišusi.

[John]

LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

Paskutiniu metu nenutyla diskusijos apie Lietuvos lenkų reikalus. Pagrindinės temos: lenkiškų vardų rašyba pasuose bei lenkiški užrašai ant namų ir kitų objektų.

Jau egzistuoja tema apie nelietuviškų vardų rašybą, bet norėčiau temą kiek susiaurinti ir, svarbiausia, surengti anoniminę apklausą būtent dėl užrašų Vilniaus krašte ir kitose vietose, kur gyvena etninės mažumos. Temos apie vardų rašybą pasuose čia nenorėčiau painioti.

Būtų įdomu išgirsti pagrįstų nuomonių, kodėl reiktų leisti arba drausti lenkiškų (ar kitų nelietuviškų) pavadinimų rašymą lenkų (ar kitų etninių mažumų) gyvenamose teritorijose jų gimtąja kalba (ant namų, kelio ženklų, viešųjų užrašų ir t.t.). Šiuo metu tokiose situacijose galima rašyti tik lietuvių kalba.

Pradžiai, galima užmesti akį į E.Lucas'o straipsnį:

Poland, Lithuania and self-centredness goes nuclear (updated)
http://www.economist.com/blogs/easte..._and_lithuania

My suggestion would be for both sides to refrain from all public statements pending a study by a high-level group of sympathetic outsiders, chiefly involving Latvians and Czechs (both countries have had some difficulties in working out how to reconcile foreign names to their national orthography and grammar) along with some Swedes and Americans to add muscle. That might produce a way in which Lithuania can back down gracefully without feeling humiliated, and in which Poland can get what it wants without crowing about it.

Vertimas: "Siūlyčiau abiems pusėms susilaikyti nuo viešų pareiškimų ir surengti studiją, kurią kuruotų simpatizuojančios trečiosios šalys, tokios kaip Latvija ir Čekija (abi turėjo panašių problemų dėl vardų rašybos), bei Švedija ir JAV, kurios pridėtų šiek tiek stiprumo. Tai galėtų sukurti galimybę Lietuvai atsitraukti nesijaučiant pažemintai, o Lenkija gautų, ko norinti, apie tai garsiai nerėkdama".

Mano manymu, labai įžvalgus ir geras rašinys, parašytas bene geriausio Lietuvos draugo ir advokato Vakarų žiniasklaidoje.


Taip pat norėtųsi, kad į tai žiūrėtume ne vien pro Lietuvos prizmę, bet platesniame Europos Sąjungos kontekste, pasitelkdami pavyzdžius iš kitų ES (ar nebūtinai ES) šalių, kur gyvena tautinės mažumos.

[Andrewass]

Aš manau - mūsų kiemas, kaip norim, taip šluojam. Turim savo kalba ir ją turime tausoti ir saugoti, ir nesileisti keisti jos rašybos bet kam paprašius, net pasuose. Plius Lietuvoje ne tiek jau daug yra tautinių mažumų, o ir procentas jų nėra toks didelis, kad galima būtų daryti kažkokias išimtys. Lenku 6 % Rusų beveik 5 %. Jeigu nors viena grupė sudarytu daugiau nei 15-20%. Tada, galbūt, taip galima kažka keisti, o dabar nemanau, kad yra reikalas.

[blitz]

Aš už tai, kad jie rašytų kaip nori. Vis tik yra Lietuvos piliečiai, o Lietuvos valstybės pareiga yra suteikti savo piliečiams lygias teises. Tokie draudimai tik skatina jų neapykantą Lietuvai dėl ko ir atsiranda visokios "lenko kortos" ir dėl ko tie žmonės balsuoja už visokius Tomaševskius. Jei jie užsirašys savo pase Kszystof Lawrinowicz vietoj Kšystof Lavrinovič man tai nesukels nei vienos problemos, o gerai integruota ir gyvenimu patenkinta lenkiakalbių mažuma turėtų būti (deja nėra) Lietuvos valstybės prioritetas.

[index]

Aš išvis būčiau už absoliučią laisvę šioje srityje. Tegul žmogus, jei tik nori, ant savo namo pasikabina lentelę nors ir mandarinų kalba. Gi niekam tas netrukdo, o žmogui gal labai norisi. Svarbiausiai, kad būtų ir normali lietuviška lentelė, skirta susiorientuoti (O juk gatvių lentelės lygtais tam ir yra skirtos, o ne tautiškumui demonstruoti ).

[Mørtã]

Man lenkų kalbos užrašai visiškai netrukdo. Kodėl nepadaryti gero žingsnio gerų santykių link, leisti rašyti taip, kaip jie nori?

[ValdasJ]

Už. Jei norim, kad tie žmonės gerbtų valstybę kurioje gyvena ir norėtų joje integruotis pirmiausia reikia sudaryti jiems sąlygas jaustis kaip namuose. Galim juos vandint lenkais, galim tuteišiais, baltarusiais, sulenkėjusiais lietuviais, bet esmė ta, kad jie nėra iš kažkur atklydę o ten nuo seno gyvena tik istorinės aplinkybės taip susiklostė kad jų gimtoji kalba skiriasi nuo valstybinės. Šiaip aš į Vilniaus krašto lenkalkalbius žiūrėčiau kaip į galimybę geresniems santykiams su Lenkija, o ne į problemą. Problema jie tampa tik tada kai su jais susipriešinam dėl kalbinių reikalų.

[MikasRidikas]

Man lenkų kalbos užrašai visiškai netrukdo. Kodėl nepadaryti gero žingsnio gerų santykių link, leisti rašyti taip, kaip jie nori?

Nes tas geras žingsnis ne tik, kad bus neįvertintas (bus priimtas, kaip savaime suprantamas dalykas), bet keliami nauji reikalavimai (pvz. dėl mokyklų, universitetų programų ir pan) ir taip be galo be krašto. Šitą mūsų kaimynai polonizatoriai puikiai moka, kuo galime įsitikinti iš bendros istorijos...

[nepolitikas]

paprastas pavyzdys:
važiuoju darbo reikalais į nemenčinę, sakykim, adresu bažnyčios g.12.
gerą pusdienį duoduosi po nemenčinę ir apylinkes, ir net į galvą neateina, kad ten ant lentelės pavadinimas "kostelna"
įdomu, kodėl aš savo valstybėje turiu spręsti tokius galvosūkius?

[micku]

Gatvių rašymas lenkų kalba yra tik vienas iš aspektų lenkų tautinės mažumos Lietuvoje. Žiūrėti į šį dalyką, kaip į atskirą problemą yra nelabai teisingai, todėl, manau, geriau būtų sukurt atskirą temą apie lenkų tautinę mažumą Lietuvoje ir ten padiskutuot.
Kas dėl gatvių pavadinimų, tai, pragmatiškai žiūrint, visiškai bereikalingas dalykas, kuris virto įrankių tokių marginalų kaip Tomaszewski rankuose ir puikiai naudojamas politinėse žaidimuose. Tarp kitko kažkurioje apklausoje kažkoks stulbinantis procentas lenkų (virš aštuoniasdešimt) pasisakė prieš dvigubą gatvių pavadinimą.

[Wycka]

Kas dėl gatvių pavadinimų, tai, pragmatiškai žiūrint, visiškai bereikalingas dalykas, kuris virto įrankių tokių marginalų kaip Tomaszewski rankuose ir puikiai naudojamas politinėse žaidimuose.

Tik kas tą Tomaszewski išrinko? Žydai, armėnai ar čigonai?
Su kitomis micku mintimis sutinku.

[Kecal]

Tik kas tą Tomaszewski išrinko? Žydai, armėnai ar čigonai?
Su kitomis micku mintimis sutinku.

Manau, kad rinkiminiai procesai Vilniaus krašte nusipelno ne tik labai rimto mokslininkų, bet ir ne mažesnio teisėsaugos pareigūnų dėmesio. Aš tikrai nesuprantu, kaip gali būti nuolatos perrenkami tokie ypatos, kurie niekuo neprisideda prie krašto gerovės kėlimo (sprendžiu iš palyginimų, kaip vizualiai atrodo Vilniaus rajono ir beveik bet kurio kito Lietuvos rajono mažesni miesteliai ir kaimai).

[micku]

Tik kas tą Tomaszewski išrinko? Žydai, armėnai ar čigonai?
Su kitomis micku mintimis sutinku.

Išrinko lenkai dėl alternatyvos stokos

[Wycka]

Išrinko lenkai dėl alternatyvos stokos

Visada norėjau paklausti: kaip lenkai suvokia politinę alternatyvą? Ar galėtumėte įvardinti nors 3 ar 4 politikus, kurie nepriklauso nei LLRA nei LRS, tačiau jie turėtų potencialo laimėti rinkimus Vilnijoje? Bent jau aš tokį įžiūriu tik Artūrą Paulauską, nes jo dabartinė žmona yra lenkaitė, o ir jis pats dar užimdamas politinio pasitikėjimo pareigas ne kartą lankėsi Vilniaus rajone ir jį čia pakankamai šiltai priėmė. Pastebėjau, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose LDP reitingai neblizga. Tai kas ta alternatyva? Ir kodėl lenkai steigia nacionalines partijas, o ne buriasi kartu su kitais bendrapiliečiais į idėjines partijas?
Beje, tema apie užrašus. Juk ir dabar leidžiami nevalstybinės kalbos užrašai ant ambasadų, tautinių bendrijų valdomų pastatų, net savo namuose gali kaip tik nori ant sienų rašinėtis, net ir svastiką nusipiešti O kas susiję su gatvėmis... Na man jie kaip ir netrukdo, tik nesuprantu, kam to reikia. Pasipuikuoti prieš atvykstančius giminaičius iš Lenkijos? Ar kad girtas pagal tų lentelių užrašus kelią į namus rastum?

[artexs]

Pradžiai, galima užmesti akį į E.Lucas'o straipsnį:

Poland, Lithuania and self-centredness goes nuclear (updated)
http://www.economist.com/blogs/easte..._and_lithuania


Vertimas: "Siūlyčiau abiems pusėms susilaikyti nuo viešų pareiškimų ir surengti studiją, kurią kuruotų simpatizuojančios trečiosios šalys, tokios kaip Latvija ir Čekija (abi turėjo panašių problemų dėl vardų rašybos), bei Švedija ir JAV, kurios pridėtų šiek tiek stiprumo. Tai galėtų sukurti galimybę Lietuvai atsitraukti nesijaučiant pažemintai, o Lenkija gautų, ko norinti, apie tai garsiai nerėkdama".

Mano manymu, labai įžvalgus ir geras rašinys, parašytas bene geriausio Lietuvos draugo ir advokato Vakarų žiniasklaidoje.

Labai bjaurus straipsnis. Lucasas iškart siūlo Lietuvai "grakščiai nusileisti". Kitais žodžiais tariant, jis siūlo pasikviesti stebėtojus iš užsienio, kad būtų liudininkais, jog aktas įvyko abipusiu sutikimu, o ne Lietuva buvo išžaginta.

[artexs]

Aš šiaip ne prieš daugiau laisvių tautinėms mažumoms, bet jos turi būti siekiamos ne tokiais būdais, kaip daro Lietuvos tuteišiai - ignoruojant teismo sprendimus ir juodinant Lietuvą. O Lenkijos spaudimas iš vis yra imperialistinis, jie LT skaito vos ne kaip savo provinciją. Gerai Kubilius sakė, kad mums visiškai nereikia patarimų iš užsienio kaip mums tvarkytis su tautinėmis mažumomis pas save.

[c2h5oh]

Valstybė privalo garantuoti, kad visur būtų užrašai valstybine kalba. O jeigu kažkas dar nori papildomai kitokių užrašų - prašom. Joks įstatymas to nedraudžia !

Kad lenkai iš musės pučia dramblį - tas tiesa. Bet nebūkim mes patys kvailesni už juos.

[oranger]

paprastas pavyzdys:
važiuoju darbo reikalais į nemenčinę, sakykim, adresu bažnyčios g.12.
gerą pusdienį duoduosi po nemenčinę ir apylinkes, ir net į galvą neateina, kad ten ant lentelės pavadinimas "kostelna"
įdomu, kodėl aš savo valstybėje turiu spręsti tokius galvosūkius?

Jei ten parašyta dviem kalbom, tai kokios gali būti problemos? Juk niekas nesako, kad lenkiški užrašai pakeis lietuviškus.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Įdomu tai, kad problemos kažkodėl kyla tik dėl lenkų kalbos. Vilniuje rasi kirbines užrašų ar iškabų užsienio kalbomis (daugiausia anglų), bet niekas iš to nedaro problemų. Savo ruožtu jei užrašas lenkiškas, visi didoeji lietuvybės puoselėtojai tuoj pat sukrunta - o kaip čia dabar leisim sau ant galvos lipti. Netgi rusiški užrašai kažkodėl tokios reakcijos neiššaukia.

O gal reiktų paimt vėliavą į rankas ir gryninti lietuvybę Swedbanką paverčiant švedbanku ar švedų taupomąja kasa, Double Coffee - dvigubos kavos užeiga, o Olympic Casino įpareigoti pakeisti iškabas į Olimpinius lošimo namus?