LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Kitas Džiugas]

Tokios nesąmonės neturi imituoti kelio ženklų ir blaškyti vairuotojų.

https://maps.app.goo.gl/VQywg2198cJr7s187?g_st=ac

Ar čia yra nesąmonė, blaškanti vairuotojus?

[Ignalina]

Čia yra oficialus kelio ženklas, o ne vietinio seniūno rankų darbas.

[mantasm]

https://maps.app.goo.gl/VQywg2198cJr7s187?g_st=ac

Ar čia yra nesąmonė, blaškanti vairuotojus?

Fotkėj yra autochtonų kalba, kuria toj vietoj kalbėta „nuo amžių amžinųjų“. Aptariamų ženklų atvejų - okupacijos palikimas. Net praleidžiant okupacijos faktą - tikrai ne autochtonų kalba.

[manometras]

Pakeičiam lietuviškus pavadinimus grynai lenkiškais ir kitas žingsnis bus “Kodėl čia išvis Lietuva?”

[arsiakas]

https://maps.app.goo.gl/VQywg2198cJr7s187?g_st=ac

Ar čia yra nesąmonė, blaškanti vairuotojus?

Seriously dabar lyginsim oficialius patvirtintus kelio ženklus su savo kūrybos lentelėmis?

[Romas]

Čia yra oficialus kelio ženklas, o ne vietinio seniūno rankų darbas.

Seriously dabar lyginsim oficialius patvirtintus kelio ženklus su savo kūrybos lentelėmis?

Ar tai galima suprasti kaip kolegų raginimą vietoj savadarbių lentelių oficialiai įteisinti dvikalbes lenteles bei nustatyti jų šriftus bei kitus techninius parametrus?

[Ignalina]

Ar tai galima suprasti kaip kolegų raginimą vietoj savadarbių lentelių oficialiai įteisinti dvikalbes lenteles bei nustatyti jų šriftus bei kitus techninius parametrus?

Jei ten lenkai gyventų nuo neatmenamų laikų, žinoma. Tačiau dabar įrenginėti tame tuteišyne dvikalbius ženklus būtų tas pats, kas dėti rusišką Sniečkaus lentelę.

[Romas]

Jei ten lenkai gyventų nuo neatmenamų laikų, žinoma.

Sniečkus / Visaginas apgyvendintas nuo 1975 metų.
Jei nori sužinoti, nuo kada Ažulaukėje ar Bieliškėse gyvena vietiniai lenkiškai kalbantys žmonės, pvz. apsilankyk tų kaimų kapinėse.
Paskui pasakysi, kiek kokia kalba ten radai antkapių.

[digital]

Sniečkus apgyvendintas nuo 1975 metų.
Jei nori sužinoti , nuo kad ten guvena šitie vietiniai lenkiškai kalbantys žmonės, pvz. apsilankyk tų kaimų kapinėse.

O šiaip visai įdomu - tuose kraštuose (Ignalinoj) gyvena gryni lietuviai. O antkapiai lenkiški, ar ne?

[Romas]

O šiaip visai įdomu - tuose kraštuose (Ignalinoj) gyvena gryni lietuviai. O antkapiai lenkiški, ar ne?

Švenčionių - Ignalinos krašte tautinės.identifikacijos lygis buvo aukštas.
Seni antkapiai iki I pasaulinio karo - turbūt lietuviszki, nauji - lietuviški.
Bet tų kraštų gyventojas gali geriau papasakoti.

[arsiakas]

Ar tai galima suprasti kaip kolegų raginimą vietoj savadarbių lentelių oficialiai įteisinti dvikalbes lenteles bei nustatyti jų šriftus bei kitus techninius parametrus?

Neraginu nieko įteisinti. Bet mes ne apie tai. Kai/jei bus įteisinti dvikalbiai kelių ženklai, tada jie ten ir galės būti, o kol neįteisinta - tai ir negali būti

[Bartas1]

Jei nori sužinoti, nuo kada Ažulaukėje ar Bieliškėse gyvena vietiniai lenkiškai kalbantys žmonės, pvz. apsilankyk tų kaimų kapinėse.
Paskui pasakysi, kiek kokia kalba ten radai antkapių

Pavieniai lietuviški užrašai ant antkapių atsiranda tik XIX a. pabaigoje, visoje Lietuvoje (išskyrus Mažąją). Štai dar XXa. pradžios lietuvių tautinio atgimimo veikėjos antkapis Rasose:
https://baza.polonika.pl/en/obiekty/...-zofii-gimbutt

[manometras]

Pavieniai lietuviški užrašai ant antkapių atsiranda tik XIX a. pabaigoje, visoje Lietuvoje (išskyrus Mažąją). Štai dar XXa. pradžios lietuvių tautinio atgimimo veikėjos antkapis Rasose:
https://baza.polonika.pl/en/obiekty/...-zofii-gimbutt

Ir tai nerodo, kad Lietuvoje nebuvo lietuvių ir lietuvių kalbos, Romai.Tai rodo, kad dauguma lietuvių buvo neraštingi, o tie, kurie buvo raštingi, dažnai (dažniausiai) bendravo su lenkais ir rašė lenkiškai, todėl jiems ant antkapių jų draugai, kunigai ir giminės irgi rašė lenkiškai.

[mantasm]

Sniečkus / Visaginas apgyvendintas nuo 1975 metų.
Jei nori sužinoti, nuo kada Ažulaukėje ar Bieliškėse gyvena vietiniai lenkiškai kalbantys žmonės, pvz. apsilankyk tų kaimų kapinėse.
Paskui pasakysi, kiek kokia kalba ten radai antkapių.

Su tokia logika, pagal mano giminės kapus kas antroj kartoj tautybė keisdavosi

[Romas]

Ir tai nerodo, kad Lietuvoje nebuvo lietuvių ir lietuvių kalbos.Tai rodo, kad dauguma lietuvių buvo neraštingi, o tie, kurie buvo raštingi, dažnai (dažniausiai) bendravo su lenkais ir rašė lenkiškai, todėl jiems ant antkapių jų draugai, kunigai ir giminės irgi rašė lenkiškai.

Tai nieko neatsitiks, jei lenkiškai kalbančių autochtonų (o ne imigrantų) kaime atsiras dvikalbės lentelės ir su lenkiškais užrašais - kaip daugelyje ES ir Europos šalių.

[Stadionas]

Tai nieko neatsitiks, jei lenkiškai kalbančių autochtonų (o ne imigrantų) kaime atsiras dvikalbės lentelės ir su lenkiškais užrašais - kaip daugelyje ES ir Europos šalių.

jei jus parašysit, 100 kartų, kad jie kalba lenkiškai, o ne baltarusiškai. Nuo tuo jie lenkiškai kalbėt nepradės. Realiai čia tas pats, kas sakyti kad žemaičiai latviškai kalba.

[Romas]

jei jus parašysit, 100 kartų, kad jie kalba lenkiškai, o ne baltarusiškai.

Labiau baltarusiškai - lenkišku kalbų mišiniu kalbama į rytus nuo Vilniaus Rukainia, Kalveliai, ar ties Šalčininkais - Jašiūnais. O savita lenkų kalbos tarme kalbama Eišiškių, Buivydžių, Sužionių, Giedraičių, Dubingių (nors šios dvi vietovės tarpukariu buvo Lietuvoje) Maišiagalos, Sudervės apylinkėse.
Nustebino, kad net Dieveniškių vaikai tarpusavyje kalbėjo gana taisyklinga lenkų kalba, nors anksčiau ten lenkų kalba buvo su nemaža baltarusių kalbos priemaišų dalimi.

[Stadionas]

Labiau baltarusiškai - lenkišku kalbų mišiniu kalbama į rytus nuo Vilniaus Rukainia, Kalveliai, ar ties Šalčininkais - Jašiūnais. O savita lenkų kalbos tarme kalbama Eišiškių, Buivydžių, Sužionių, Giedraičių, Dubingių (nors šios dvi vietovės tarpukariu buvo Lietuvoje) Maišiagalos, Sudervės apylinkėse.
Nustebino, kad net Dieveniškių vaikai tarpusavyje kalbėjo gana taisyklinga lenkų kalba, nors anksčiau ten lenkų kalba buvo su nemaža baltarusių kalbos priemaišų dalimi.

tai jei sugrus į baltarusiškas mokyklas, o ne lenkiškas, kalbės taisyklingai baltarusiška, o po 100 metų jei mažiau malsim š. visi kalbės lietuviškai panašiai kaip Kauno lenkai, ir niekam keista nebus, kad pirmas žmogus oficialiai rašęs lietuviškai buvo iš Eišiškių.

[manometras]

Tai nieko neatsitiks, jei lenkiškai kalbančių autochtonų (o ne imigrantų) kaime atsiras dvikalbės lentelės ir su lenkiškais užrašais - kaip daugelyje ES ir Europos šalių.

Pirmas lenkinimo etapas: unija su Lenkija, katalikybė iš Lenkijos, ponams – Lenkijos ponų teisės ir pareigos.
Antras lenkinimo etapas: ponai dvarininkai ir ponai kunigai aiškina savo tarnams valstiečiams / savo beraščiams baudžiauninkams, kad Dievas nesupranta lietuviškai ir todėl jie turi suprast lenkiškai arba melstis lenkiškai net patys savęs nesuprasdami.
Trečias lenkinimo etapas: gente Lituanus, natione Polonus (lietuvių gentis, lenkų nacija / tauta). Lenkiškos knygos, lenkiškos mokyklos, lenkiškas universitetas, Rytų Lietuvoj – kaimynai baltarusiai, kurių kalba panaši į lenkų ir kuriems apsilenkint — kaip nusispjaut, gyveni ir lenkiniesi, kiek prireikia.
Ketvirtas lenkinimo etapas – prijungimas prie Lenkijos (Želigovskis, kuris atseit nieko su Lenkija nederino).
Viskas. Visų pavardės sulenkinamos, visų kaimų pavadinimai sulenkinami, trukdoma atsirasti ir vystytis lietuvių organizacijoms, mokykloms, lietuviškoms pamaldoms, knygoms ir t. t.
Rusijos okupacijos laikais tas kraštas buvo ir rusinamas.

Dabar lietuviški kaimų pavadinimai yra išlikę, bet norima, kad būtų vartojami tik perdarytieji į lenkiškus.
Kol kas lietuviški bus užrašyti. Paskui gali užeit, kad kam “lenkams” “lenkų žemėje” išvis tie lietuviški. Paskui gali užeit, kad “kodėl čia išvis Lietuva?”

Tai todėl Lietuva, kad istoriškai čia buvo Eišiškės, Šalčininkai, Ažulaukė, Vabalninkas, Druskininkai, Pabradė, Švečionėliai, Varėna, Dieveniškės, Trakai, Baltoji Vokė, Vilnia / Vilnius, be to, dab. Baltarusijoje buvo Lyda, Smurgainiai, Pastoviai, Narutis ir kt., o ne tai, ką žemėlapiuose užrašė Lenkijos lenkai ir susilenkinę Lietuvos ponai.

[Sula]

Labiau baltarusiškai - lenkišku kalbų mišiniu kalbama į rytus nuo Vilniaus Rukainia, Kalveliai, ar ties Šalčininkais - Jašiūnais. O savita lenkų kalbos tarme kalbama Eišiškių, Buivydžių, Sužionių, Giedraičių, Dubingių (nors šios dvi vietovės tarpukariu buvo Lietuvoje) Maišiagalos, Sudervės apylinkėse.
Nustebino, kad net Dieveniškių vaikai tarpusavyje kalbėjo gana taisyklinga lenkų kalba, nors anksčiau ten lenkų kalba buvo su nemaža baltarusių kalbos priemaišų dalimi.

Mano močiutė prisiminė laikus, kai Paberžėje žmonės dar gražiai lietuviškai šnekėjo. Vadinasi spartus lenkėjimas jvyko ne prie LDK, o jau prie vėlyvojo carizmo. Tarpukaris, aišku, sukalė visus vinis į lietuvybės karstą. Senelis dar į Lentupio turgų važinėdavo ir lietuviškai su vietiniais susikalbėdavo. Dabar ten beveik nebėra nei lenkų, nei lietuvių.
Galima paskaityti Basanavičių, kaip ūkininkų vaikai po sukilimo staigiai lenkais užsirašė. O tai santykinai aukštesnės tautinės savimonės Suvalkija.
Vos per 1-2 kartas "autochonai" pavirto lenkais. Dabar stebime panašų net dar spartesnį procesą Baltarusijoje, kai baltarusiai vos per porą kartų tampa tiesiog rusais.
Niekas per prievartą naujų lenkų nelietuvins. Bet tiesiog kvaila neigti savo šaknis, kaip lygtais tai būtų tabu.