Fotkėj yra autochtonų kalba, kuria toj vietoj kalbėta „nuo amžių amžinųjų“. Aptariamų ženklų atvejų - okupacijos palikimas. Net praleidžiant okupacijos faktą - tikrai ne autochtonų kalba.
Seriously dabar lyginsim oficialius patvirtintus kelio ženklus su savo kūrybos lentelėmis?
Ar tai galima suprasti kaip kolegų raginimą vietoj savadarbių lentelių oficialiai įteisinti dvikalbes lenteles bei nustatyti jų šriftus bei kitus techninius parametrus?
Ar tai galima suprasti kaip kolegų raginimą vietoj savadarbių lentelių oficialiai įteisinti dvikalbes lenteles bei nustatyti jų šriftus bei kitus techninius parametrus?
Jei ten lenkai gyventų nuo neatmenamų laikų, žinoma. Tačiau dabar įrenginėti tame tuteišyne dvikalbius ženklus būtų tas pats, kas dėti rusišką Sniečkaus lentelę.
Jei ten lenkai gyventų nuo neatmenamų laikų, žinoma.
Sniečkus / Visaginas apgyvendintas nuo 1975 metų.
Jei nori sužinoti, nuo kada Ažulaukėje ar Bieliškėse gyvena vietiniai lenkiškai kalbantys žmonės, pvz. apsilankyk tų kaimų kapinėse.
Paskui pasakysi, kiek kokia kalba ten radai antkapių.
Paskutinis taisė Romas; Vakar, 00:50.
Priežastis: Citata
Sniečkus apgyvendintas nuo 1975 metų.
Jei nori sužinoti , nuo kad ten guvena šitie vietiniai lenkiškai kalbantys žmonės, pvz. apsilankyk tų kaimų kapinėse.
O šiaip visai įdomu - tuose kraštuose (Ignalinoj) gyvena gryni lietuviai. O antkapiai lenkiški, ar ne?
O šiaip visai įdomu - tuose kraštuose (Ignalinoj) gyvena gryni lietuviai. O antkapiai lenkiški, ar ne?
Švenčionių - Ignalinos krašte tautinės.identifikacijos lygis buvo aukštas.
Seni antkapiai iki I pasaulinio karo - turbūt lietuviszki, nauji - lietuviški.
Bet tų kraštų gyventojas gali geriau papasakoti.
Ar tai galima suprasti kaip kolegų raginimą vietoj savadarbių lentelių oficialiai įteisinti dvikalbes lenteles bei nustatyti jų šriftus bei kitus techninius parametrus?
Neraginu nieko įteisinti. Bet mes ne apie tai. Kai/jei bus įteisinti dvikalbiai kelių ženklai, tada jie ten ir galės būti, o kol neįteisinta - tai ir negali būti
Jei nori sužinoti, nuo kada Ažulaukėje ar Bieliškėse gyvena vietiniai lenkiškai kalbantys žmonės, pvz. apsilankyk tų kaimų kapinėse.
Paskui pasakysi, kiek kokia kalba ten radai antkapių
Pavieniai lietuviški užrašai ant antkapių atsiranda tik XIX a. pabaigoje, visoje Lietuvoje (išskyrus Mažąją). Štai dar XXa. pradžios lietuvių tautinio atgimimo veikėjos antkapis Rasose: https://baza.polonika.pl/en/obiekty/...-zofii-gimbutt
Pavieniai lietuviški užrašai ant antkapių atsiranda tik XIX a. pabaigoje, visoje Lietuvoje (išskyrus Mažąją). Štai dar XXa. pradžios lietuvių tautinio atgimimo veikėjos antkapis Rasose: https://baza.polonika.pl/en/obiekty/...-zofii-gimbutt
Ir tai nerodo, kad Lietuvoje nebuvo lietuvių ir lietuvių kalbos, Romai.Tai rodo, kad dauguma lietuvių buvo neraštingi, o tie, kurie buvo raštingi, dažnai (dažniausiai) bendravo su lenkais ir rašė lenkiškai, todėl jiems ant antkapių jų draugai, kunigai ir giminės irgi rašė lenkiškai.
Sniečkus / Visaginas apgyvendintas nuo 1975 metų.
Jei nori sužinoti, nuo kada Ažulaukėje ar Bieliškėse gyvena vietiniai lenkiškai kalbantys žmonės, pvz. apsilankyk tų kaimų kapinėse.
Paskui pasakysi, kiek kokia kalba ten radai antkapių.
Su tokia logika, pagal mano giminės kapus kas antroj kartoj tautybė keisdavosi
Ir tai nerodo, kad Lietuvoje nebuvo lietuvių ir lietuvių kalbos.Tai rodo, kad dauguma lietuvių buvo neraštingi, o tie, kurie buvo raštingi, dažnai (dažniausiai) bendravo su lenkais ir rašė lenkiškai, todėl jiems ant antkapių jų draugai, kunigai ir giminės irgi rašė lenkiškai.
Tai nieko neatsitiks, jei lenkiškai kalbančių autochtonų (o ne imigrantų) kaime atsiras dvikalbės lentelės ir su lenkiškais užrašais - kaip daugelyje ES ir Europos šalių.
Tai nieko neatsitiks, jei lenkiškai kalbančių autochtonų (o ne imigrantų) kaime atsiras dvikalbės lentelės ir su lenkiškais užrašais - kaip daugelyje ES ir Europos šalių.
jei jus parašysit, 100 kartų, kad jie kalba lenkiškai, o ne baltarusiškai. Nuo tuo jie lenkiškai kalbėt nepradės. Realiai čia tas pats, kas sakyti kad žemaičiai latviškai kalba.
jei jus parašysit, 100 kartų, kad jie kalba lenkiškai, o ne baltarusiškai.
Labiau baltarusiškai - lenkišku kalbų mišiniu kalbama į rytus nuo Vilniaus Rukainia, Kalveliai, ar ties Šalčininkais - Jašiūnais. O savita lenkų kalbos tarme kalbama Eišiškių, Buivydžių, Sužionių, Giedraičių, Dubingių (nors šios dvi vietovės tarpukariu buvo Lietuvoje) Maišiagalos, Sudervės apylinkėse.
Nustebino, kad net Dieveniškių vaikai tarpusavyje kalbėjo gana taisyklinga lenkų kalba, nors anksčiau ten lenkų kalba buvo su nemaža baltarusių kalbos priemaišų dalimi.
Labiau baltarusiškai - lenkišku kalbų mišiniu kalbama į rytus nuo Vilniaus Rukainia, Kalveliai, ar ties Šalčininkais - Jašiūnais. O savita lenkų kalbos tarme kalbama Eišiškių, Buivydžių, Sužionių, Giedraičių, Dubingių (nors šios dvi vietovės tarpukariu buvo Lietuvoje) Maišiagalos, Sudervės apylinkėse.
Nustebino, kad net Dieveniškių vaikai tarpusavyje kalbėjo gana taisyklinga lenkų kalba, nors anksčiau ten lenkų kalba buvo su nemaža baltarusių kalbos priemaišų dalimi.
tai jei sugrus į baltarusiškas mokyklas, o ne lenkiškas, kalbės taisyklingai baltarusiška, o po 100 metų jei mažiau malsim š. visi kalbės lietuviškai panašiai kaip Kauno lenkai, ir niekam keista nebus, kad pirmas žmogus oficialiai rašęs lietuviškai buvo iš Eišiškių.
Comment