LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[index]

Tai Lenkijos lenkai ir Lietuvos tuteišiai dar vakar labai siuto ant lietuvių už tą language shift (gimtosios kalbos pasikeitimo) idėją.Oi, kaip siuto ir tikriausiai tebesiunta, todėl jiems ir reikia kuo greičiau oficialiai įteisint sulenkntus Lietuvos buvusius lietuvių kaimų, miestų ir miestelių pavadinimus.

Pilsudskiai buvo Pilsodiškiais.
Miloszo senelis buvo Sirutis.
Gajdis buvo Gaidys, Pukszto buvo Pūkšta ir jie nebuvo lenkai. Gali būti, kad du pastaruosius sulenkino mokyklos, kurios buvo Lenkijos okupacijos metais 1920–1939 arba koks anksčiau susilenkinęs kunigėlis, nekentęs litvomanijos, t. y. lietuvių pastangų suteikti lietuviams galimybę mokytis lietuvių kalba.

O rusakalbiai Visagine yra apskritai sovietinių okupantų atsiųsti, jų palikuonys arba naujieji imigrantai, kuriems nepavyko arba “nereikėjo” išmokti lietuvių kalbos, todel persikėlė į rusakalbių miestą.

Kad Lenkija okupavo trečdalį Lietuvos su jos svarbiausiu miestu, neminėkit (bičiulė Lenkija).
Kad vyko lietuvių lenkinimasis ir lenkinimas, neminėkit (bičiulė Lenkija).
Minėkit, kad dalis Lenkijos atiteko Lietuvai (bičiulė Lenkija).
Rūpinkitės, kad ta dalis visada liktų dalimi Lenkijos Lietuvoje (Polacy na Litwie i Kresy Polskie na Litwie) ir kad ten nedaugėtų lietuvių kalbos, kitaip mes rėksim, kad jūs naciai, kad nematytai skriaudžiat lenkus, ir kenksim jums (bičiulė Lenkija).

O ko jūs tikėtumės pasiekti aiškindami, kad lenkai niekšai okupantai, mes be Suvalkų nenurimsim, jokių čia lenkų niekada nebuvo ir visi privalo kuo skubiau susilietuvinti? Kad Lietuvos lenkai pasijaustų diskriminuojami ir pradėtų daug atviriau nekęsti lietuvių? Pakenkti Lietuvos ir Lenkijos santykiams, taip pakenkiant tokiems dalykams kaip Rail Baltica, elektros tinklų sinchronizavimas etc. O ir šiaip visi puikiai atsimena kaip puikiai tokia politika pasisekė tarpukario pabaigoje.

[manometras]

Suomiai tai nelabai suprantu kam 6% švedų davė valstybinės kalbos statusą - tokiais atvejais paprastai duodamas statusas regioninės kalbos.

Lenkų kalba aplink Vilnių atsirado ne dėl okupacijos, nes iki jos buvo plačiai vartojama ir Pilsudskis prie Pabradės gimė ne iš dangaus nusileidęs. Tai eilinis, daug kur pasaulyje etnogenezėje įprastas "language shift" kai tam tikru istoriniu laikotarpiu "aukšto statuso" kalba tampa pagrindine daugumai gyventojų kažkokioje teritorijoje. Tas įvyko ATR laikais. Ištisos tautos susiformavo "language shift" pagrindu, ypač ryškūs pavyzdžiai - vengrai ir turkai, kur aukšto statuso užkariautojų atnešusių šią kalbą, procentas bendroje populiacijoje buvo nedidelis. Slavų germanizacija prie Elbės ir Oderio irgi iš tos pačios serijos.

Su suomiais ir švedais Suomijoje buvo panašiai, kaip su lietuviais ir lenkais Lietuvoje. Švedų buvo mažai, bet didžioji jų dalis buvo turtingi, įtakingi, išsilavinę, gyveno miestuose ir kūrė ten gamyklas, universitetus, mokyklas, statė pastatus, vežė pinigus, žaliavas iš Švedijos, įvedinėjo papročius. Iš dalies patys švedai sau ir įvedė švedų valstybinę kalbą. Bet jie mažiau naikino suomiškumą, labiau lavino suomius suomiškai.
Dabar švedakalbiai normaliai gerbia suomius, Švedija gerbia Suomiją, o anksčiau irgi laikė tik grubiais kaimiečiais, kaip ir samiai Laplandijoj.

[manometras]

O ko jūs tikėtumės pasiekti aiškindami, kad lenkai niekšai okupantai, mes be Suvalkų nenurimsim, jokių čia lenkų niekada nebuvo ir visi privalo kuo skubiau susilietuvinti? Kad Lietuvos lenkai pasijaustų diskriminuojami ir pradėtų daug atviriau nekęsti lietuvių? Pakenkti Lietuvos ir Lenkijos santykiams, taip pakenkiant tokiems dalykams kaip Rail Baltica, elektros tinklų sinchronizavimas etc. O ir šiaip visi puikiai atsimena kaip puikiai tokia politika pasisekė tarpukario pabaigoje.

“Mes be Suvalkų nenurimsim” beveik nieks nesako, Wilno nasze sako daug daugiau kas. Lietuviai sako, kad tai prarastos ir prarandamos etninių lietuvių žemės, kaip ir Vilnija, Rytų Lietuva. Tai tiesa. Tiiuosi, kad lenkai už tiesą nepyks, o jie pyksta.

Nieks nepasisekė. Belieka atsikratyti savo tapatybės ir rūpintis svetima, kaip baltarusiai? Kurt ir stiprinti rusakalbius ir lenkakalbius miestus, kurių žmonės svajos gyventi Lenkijoj ir Rusijoj?

[Tomizmas]

Ne bet tikrai, jaučiuosi lyg už lango būtų 1930 metai. "Wilno nasze"? Prarandamos lietuvių etninės žemės? Realybė dabar yra tokia, kad Vilniaus ir Trakų rajonuose, ir kiek mažesniu mastu - Pabradėje, lietuvių tautybės žmonių daugėja taip, kaip nedaugėjo per pastaruosius kelis šimtus metų. Apie kokius praradimus eina kalba?

Šalčininkų rajonas gal vienintelė išimtis, bet ir ten lietuvių procentas nors kukliai, bet auga.

[index]

“Mes be Suvalkų nenurimsim” beveik nieks nesako, Wilno nasze sako daug daugiau kas. Lietuviai sako, kad tai prarastos ir prarandamos etninių lietuvių žemės, kaip ir Vilnija, Rytų Lietuva. Tai tiesa. Tiiuosi, kad lenkai už tiesą nepyks, o jie pyksta.

Kas sako Wilno nasze, ypač Lietuvoje. Ir šiaip jau niekas neprarandama, kaip tik lietuviai naujakuriai po truputi iš lėto kolonizuoja ir atlietuvina kraštą (per Seimo rinkimus pvz. AWPL vargiai telaimėjo Nemenčinėje, po 4 metų jau visai jokių šansų).

O geriausiai tą regioną lietuvintų geri santykiai tarp etninių lenkų ir lietuvių (automatiškai bus mažiau principinio nekalbėjimo lietuviškai), geresnis lietuvių kalbos mokymas (tiek mokyklose, tiek skatinant stoti į lietuviškus universitetus) ir šiaip spartesnis regiono ekonomikos vystymas (kas ir etninių lietuvių daugiau pritrauktų ir lenkus darytų mažiau izoliuotus, būtų priversti kalbėti lietuviškai darbe).

Bet aišku galima galvoti, kad padės priešų ieškojimas, nes jis tikrai yra padėjęs (niekur, niekada).

[Sula]

O ko jūs tikėtumės pasiekti aiškindami, kad lenkai niekšai okupantai, mes be Suvalkų nenurimsim, jokių čia lenkų niekada nebuvo ir visi privalo kuo skubiau susilietuvinti? Kad Lietuvos lenkai pasijaustų diskriminuojami ir pradėtų daug atviriau nekęsti lietuvių? Pakenkti Lietuvos ir Lenkijos santykiams, taip pakenkiant tokiems dalykams kaip Rail Baltica, elektros tinklų sinchronizavimas etc. O ir šiaip visi puikiai atsimena kaip puikiai tokia politika pasisekė tarpukario pabaigoje.

Viskas lyg ir būtų tvarkoje, jeigu vietos bendruomenė save identifikuotų savitu vietos sociumu.
Nes Lenkijoje tokio nėra. Jie neturi būti sovietiniu lenkišku anklavu, ar rusų šovinistinės imperijos retro-konservu (a la "szhaman"). Čia ne Rusija, ne Sovietija, ir ne, o siaube, ne Polonia Propria. Visi mes esam "litvinais"
Kodėl žydas, net nekalbantis nei hebraiškai, nei jidiš vis vien laiko save žydu?

[Aleksio]

Viskas lyg ir būtų tvarkoje, jeigu vietos bendruomenė save identifikuotų savitu vietos sociumu.
Nes Lenkijoje tokio nėra. Jie neturi būti sovietiniu lenkišku anklavu, ar rusų šovinistinės imperijos retro-konservu (a la "szhaman").

Nesakyčiau kad jis yra "už bolševikus" ar "už Rusiją", net atvirkščiai - jis yra grynas pilsudskiukas.

[Sula]

Nesakyčiau kad jis yra "už bolševikus" ar "už Rusiją", net atvirkščiai - jis yra grynas pilsudskiukas.

Jis tiesiog šiek tiek šiftinosi po Ukrainos karo. Iki tol buvo grynas imperinis soft-šovinistas.

Kas "jis"? Pinočetas?

vienas toks personažas "szhaman" livejournal.

[manometras]

Kas sako Wilno nasze, ypač Lietuvoje. Ir šiaip jau niekas neprarandama, kaip tik lietuviai naujakuriai po truputi iš lėto kolonizuoja ir atlietuvina kraštą (per Seimo rinkimus pvz. AWPL vargiai telaimėjo Nemenčinėje, po 4 metų jau visai jokių šansų).

O geriausiai tą regioną lietuvintų geri santykiai tarp etninių lenkų ir lietuvių (automatiškai bus mažiau principinio nekalbėjimo lietuviškai), geresnis lietuvių kalbos mokymas (tiek mokyklose, tiek skatinant stoti į lietuviškus universitetus) ir šiaip spartesnis regiono ekonomikos vystymas (kas ir etninių lietuvių daugiau pritrauktų ir lenkus darytų mažiau izoliuotus, būtų priversti kalbėti lietuviškai darbe).

Bet aišku galima galvoti, kad padės priešų ieškojimas, nes jis tikrai yra padėjęs (niekur, niekada).

Tomaševskininkai skelbė Lenkijai ir Vilnijos tuteišiams, kad lietuviai yra baisūs kiekvieno lenkakalbio priešai, Tomaševskin8nkai sulindo į valdžią ir nevystė regiono, ir darė jį nepateauklų lietuviams. Lenkijoje pilna wilnonaszininkų lenkų nacionalistų, nes Lenkija yra šalis beveik be etninių mažumų ir kadangi sovietai išmetė vilniečius iš Vilniaus į Lenkiją. Lenkijos wilnonaszininkai daro didelę įtaką Lietuvos tuteišiams. Nemanau, kad Lenkija dabar ims Vilnių, jeigu jo neims putleris su lukašenka. Manau, kad tuteišių ir Lenkijos nacionalistų tikslas dabar yra kuo labiau sulenkinti Vilniją ir taip išlaikyti.
Man dzin, kad Vilnijoje daug kas svajoja lenkiškai rašyti savo pavardes. Daug skaudžiau dėl lenkinamų baltiškų Vilnijos vietovardžių ir bandymo paneigti, kad tai buvo baltų (lietuvių), o ne lenkų istorinės etninės žemės.
Man atrodo,kad jei tuteišiai nebus mokomi lietuvių kalbos ir faktų, kad tai buvo baltų žemės, o ne prarastoji Lenkija, jie niekada netaps draugiški Lietuvai, nebent Lietuva taptų žymiai turtingesnė ir tvarkingesnė (jaukesnė) už Lenkiją šalis (kas vargu ar įvyks). Nors gal jie ir nėra baisiai nedraugiški, tik baisiai lenkai.

[mantasm]

Kad Lenkija okupavo trečdalį Lietuvos su jos svarbiausiu miestu, neminėkit (bičiulė Lenkija).
Kad vyko lietuvių lenkinimasis ir lenkinimas, neminėkit (bičiulė Lenkija).
Minėkit, kad dalis Lenkijos atiteko Lietuvai (bičiulė Lenkija).
Rūpinkitės, kad ta dalis visada liktų dalimi Lenkijos Lietuvoje (Polacy na Litwie i Kresy Polskie na Litwie) ir kad ten nedaugėtų lietuvių kalbos, kitaip mes rėksim, kad jūs naciai, kad nematytai skriaudžiat lenkus, ir kenksim jums (bičiulė Lenkija).

Daug įdomiau yra POW sąmokslas. Tik kažkodėl apie jį mažai kalbama. Matyt nepatogu mitui, kad Želigovskis tik įgarsino vietinių Vilnijos gyventojų valią jungtis prie plačiosios Tėvynės..

[index]

Tomaševskininkai skelbė Lenkijai ir Vilnijos tuteišiams, kad lietuviai yra baisūs kiekvieno lenkakalbio priešai, Tomaševskin8nkai sulindo į valdžią ir nevystė regiono, ir darė jį nepateauklų lietuviams. Lenkijoje pilna wilnonaszininkų lenkų nacionalistų, nes Lenkija yra šalis beveik be etninių mažumų ir kadangi sovietai išmetė vilniečius iš Vilniaus į Lenkiją. Lenkijos wilnonaszininkai daro didelę įtaką Lietuvos tuteišiams. Nemanau, kad Lenkija dabar ims Vilnių, jeigu jo neims putleris su lukašenka. Manau, kad tuteišių ir Lenkijos nacionalistų tikslas dabar yra kuo labiau sulenkinti Vilniją ir taip išlaikyti.
Man dzin, kad Vilnijoje daug kas svajoja lenkiškai rašyti savo pavardes. Daug skaudžiau dėl lenkinamų baltiškų Vilnijos vietovardžių ir bandymo paneigti, kad tai buvo baltų (lietuvių), o ne lenkų istorinės etninės žemės.
Man atrodo,kad jei tuteišiai nebus mokomi lietuvių kalbos ir faktų, kad tai buvo baltų žemės, o ne prarastoji Lenkija, jie niekada netaps draugiški Lietuvai, nebent Lietuva taptų žymiai turtingesnė ir tvarkingesnė (jaukesnė) už Lenkiją šalis (kas vargu ar įvyks). Nors gal jie ir nėra baisiai nedraugiški, tik baisiai lenkai.

Na, čia daug įsivaizdavimo ir prisigalvojimų iš abiejų pusių. Ir Tomaševskininkai yra tik simptomas. Jei mes imsimės regiono vystymo, pasiūlysim regiono žmonėms galimybes, tuo metu jų nesmerkdami ir nestigmatizuodami dėl gimtosios kalbos, viskas greičiausiai ims ir savaime susitvarkys. Juo labiau, kad pats Vilniaus artumas tam duoda dideles prielaidas.

O mokyti tai reikia objektyviai, kad ten yra baltiškos žemės, bet tuo pačiu ir kad buvo tokia ATR, kad buvo neišsipildžiusi bendros valstybės vizija Pilsudskio laikais. Kokie būtų buvę jos trūkumai, kokie privalumai. Užsipulti lenką mokinuką sakant, kokie jo protėviai 1920-aisiais buvo niekšai, būtų labai kaunterprodyktyvu.

Daug įdomiau yra POW sąmokslas. Tik kažkodėl apie jį mažai kalbama. Matyt nepatogu mitui, kad Želigovskis tik įgarsino vietinių Vilnijos gyventojų valią jungtis prie plačiosios Tėvynės..

Tai tuo metu ATR atkūrimo vizija buvo gana gaji, ir ne tik Vilniaus krašte. Nemažai buvo ir bajorų iš likusios Lietuvos į Lenkiją po karo persikraustė. Ir šiaip tame susipriešinime apskritai neatmesčiau klasinio susipriešinimo elemento. To meto Lietuva buvo gana stipriai socialistiška ir neigiamai nusistačiusi prieš lenkakalbę aristokratiją. Kas nėra nei gerai, nei blogai, tiesiog turėjo pasekmes.

[manometras]

Na, čia daug įsivaizdavimo ir prisigalvojimų iš abiejų pusių. Ir Tomaševskininkai yra tik simptomas. Jei mes imsimės regiono vystymo, pasiūlysim regiono žmonėms galimybes, tuo metu jų nesmerkdami ir nestigmatizuodami dėl gimtosios kalbos, viskas greičiausiai ims ir savaime susitvarkys. Juo labiau, kad pats Vilniaus artumas tam duoda dideles prielaidas.

O mokyti tai reikia objektyviai, kad ten yra baltiškos žemės, bet tuo pačiu ir kad buvo tokia ATR, kad buvo neišsipildžiusi bendros valstybės vizija Pilsudskio laikais. Kokie būtų buvę jos trūkumai, kokie privalumai. Užsipulti lenką mokinuką sakant, kokie jo protėviai 1920-aisiais buvo niekšai, būtų labai kaunterprodyktyvu.



Tai tuo metu ATR atkūrimo vizija buvo gana gaji, ir ne tik Vilniaus krašte. Nemažai buvo ir bajorų iš likusios Lietuvos į Lenkiją po karo persikraustė. Ir šiaip tame susipriešinime apskritai neatmesčiau klasinio susipriešinimo elemento. To meto Lietuva buvo gana stipriai socialistiška ir neigiamai nusistačiusi prieš lenkakalbę aristokratiją. Kas nėra nei gerai, nei blogai, tiesiog turėjo pasekmes.

Taip, daug problemų ir netikslių istorijos įsivaizdavimų, ir užsipuolimų, ir užsispyrimo buvo iš abiejų pusių, todėl kad viskam sukoreguoti reikia laiko, reikėjo sukaupti resursų, pinigų. Objektyviai Lenkija buvo stipresnė už Lietuvą ir daugiau galėjo ir siekė materialiai padėti Vilnijai (darydama ir ideologinę įtaką) negu pati Lietuva. Tas kraštas buvo priešiškas Lietuvai ir bijantis lietuvių kalbos jau ilgai iki 1990 metų, kai suaktyvėjo aršiausi svajotojai apie lietuvinimą ir kaltintojai dėl nelietuvėjimo. Bet nuo pat 1990 ir gal dar anksčiau lietuviai ir Lietuva kvietė ir leido į tą kraštą Lenkijos lenkus, kad mokytų tuteišius geros lenkų kalbos, kad gaivintų jų katalikybę. Niekas nesiekė silpninti ir iškart uždarinėti lenkiškų mokyklų, tik siekė jas desovietizuoti, geriau mokyti jose lietuvių kalbos ir atidaryti daugiau lietuviškų mokyklų lietuviams. Įrodyti Gajdisams, kad jų protėviai buvo lietuviai, aišku, irgi sekėsi sunkiai arba visai nesisekė. Daug kas norėjo būti lenkais vien dėl to, kad lenkai juos šelpė materialiai.

[index]

Taip, daug problemų ir netikslių istorijos įsivaizdavimų, ir užsipuolimų, ir užsispyrimo buvo iš abiejų pusių, todėl kad viskam sukoreguoti reikia laiko, reikėjo sukaupti resursų, pinigų. Objektyviai Lenkija buvo stipresnė už Lietuvą ir daugiau galėjo ir siekė materialiai padėti Vilnijai (darydama ir ideologinę įtaką) negu pati Lietuva. Tas kraštas buvo priešiškas Lietuvai ir bijantis lietuvių kalbos jau ilgai iki 1990 metų, kai suaktyvėjo aršiausi svajotojai apie lietuvinimą ir kaltintojai dėl nelietuvėjimo. Bet nuo pat 1990 ir gal dar anksčiau lietuviai ir Lietuva kvietė ir leido į tą kraštą Lenkijos lenkus, kad mokytų tuteišius geros lenkų kalbos, kad gaivintų jų katalikybę. Niekas nesiekė silpninti ir iškart uždarinėti lenkiškų mokyklų, tik siekė jas desovietizuoti, geriau mokyti jose lietuvių kalbos ir atidaryti daugiau lietuviškų mokyklų lietuviams. Įrodyti Gajdisams, kad jų protėviai buvo lietuviai, aišku, irgi sekėsi sunkiai arba visai nesisekė. Daug kas norėjo būti lenkais vien dėl to, kad lenkai juos šelpė materialiai.

Tai taip. Ir manau, kad esminis dalykas, galintis priartinti tą regioną prie likusios Lietuvos, galų gale galbūt lemsiančio jo lietuvėjimą yra tiesiog rūpestis regionu, jo gerove, Lietuvos vardu nešant tvarką, grožį ir pajamas (gal net ES paramos pavyzdžiu statyti stendus "Šį kelią išasfaltavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė"/"tas pats lenkiškai"). Ir tik ne atvirkščiai - pykčius, susipriešinimą ir neduok dieve, kokias nors represijas.

Gal net padarant kokį simbolinį gestą, parodant, kad mes tikrai jūsų kultūros ir kalbos neketinam naikinti, kad ir leidžiant tas nieko nereiškiančias lenteles. O tuo pačiu dar LRT įdiegiant lenkiškus ir rusiškus subtitrus.

[mantasm]

Na, čia daug įsivaizdavimo ir prisigalvojimų iš abiejų pusių. Ir Tomaševskininkai yra tik simptomas. Jei mes imsimės regiono vystymo, pasiūlysim regiono žmonėms galimybes, tuo metu jų nesmerkdami ir nestigmatizuodami dėl gimtosios kalbos, viskas greičiausiai ims ir savaime susitvarkys. Juo labiau, kad pats Vilniaus artumas tam duoda dideles prielaidas.

Nežinau kas labiau stigmatizuoja jų gimtąją kalbą - ar didžiausi lietuvybės ekstremistai, ar lenkai brukdami standartizuotą lenkų kalbą.

O mokyti tai reikia objektyviai, kad ten yra baltiškos žemės, bet tuo pačiu ir kad buvo tokia ATR, kad buvo neišsipildžiusi bendros valstybės vizija Pilsudskio laikais. Kokie būtų buvę jos trūkumai, kokie privalumai. Užsipulti lenką mokinuką sakant, kokie jo protėviai 1920-aisiais buvo niekšai, būtų labai kaunterprodyktyvu.

Neteko girdėt, kad vadintų protėvius niekšais. Didžiausias įžeidinėjimas būna pavadint nukentėjusiais nuo lenkinimo ir pasiūlyt pagalbos atsilietuvinant. Net visiški skinhedai yra geras pavyzdys kaip integruojami ir nestigmatizuojami tuteišai. Neretas atvejis su aiškiu akcentu kalbantis didelis patriotas. Ir kažkaip.. nekliūna.

[Kitas Džiugas]

Tikrai verta pažiūrėti, kaip daro kitos šalys.

Ką tikrai žinau, tai kad jos rimtai moko visus įsišaknijusius gyventojus ir naujus atvykėlius pagrindinės, t. y. valstybinės, šalies kalbos ir niekur nepalieka šalies daugumos kalbos atstovų našlaitine mažuma aplinkoje, nevartojančioje jų kalbos.

Dar žinau, kad lietuviai, kurių žemės, jiems gailintis, atsidūrė Lenkijoje, o ne Lietuvoje, dabar ne visi gali leisti vaikus į lietuvišką mokyklą. Visi moka lenkiškai ir turi tikrai ir visiškai sulenkintus vardus ir pavardes šalia gimtųjų lietuviškų (pvz., Vytautas Liškaukas oficialiai pasirašinėja ant savivaldybės kabineto durų kaip Witold Liszkowski), skirtus bendravimui su lenkais, kad tie nebūtų trikdomi ir jiems nereiktų aiškintis, kas čia per raidės ir koks čia nelenkas.

Taip, gerai išmokina lenkų kalbos, o lietuvių niekur kalba nedingsta. Kaip tik ji Punske gyvena vos ne geriausius laikus.
Tai lenkai Kaune irgi į lenkišką mokyklą vaikų nenusiųs. Kalbant apie asmenvardžius – labai nedidelė dalis žmonių ėjo oficialiai keistis savo vardų ir pavardžių iš patogumo, bet ne dėl to, kad būtų negalima. Kaip tam krašte turintis giminių, pasakysiu, kad nevykęs argumentas

[manometras]

Taip, gerai išmokina lenkų kalbos, o lietuvių niekur kalba nedingsta. Kaip tik ji Punske gyvena vos ne geriausius laikus.
Tai lenkai Kaune irgi į lenkišką mokyklą vaikų nenusiųs. Kalbant apie asmenvardžius – labai nedidelė dalis žmonių ėjo oficialiai keistis savo vardų ir pavardžių iš patogumo, bet ne dėl to, kad būtų negalima. Kaip tam krašte turintis giminių, pasakysiu, kad nevykęs argumentas

“Duosim tas teises, kurių žinom, kad jūs nebeimsit.” Tam, kad dar labiau ir jau galutinai oficialiai legaliai sulenkintų trečdalį neišmokintos lietuviškai Lietuvos (vienintelės lietuvių žemės), davė tai, ko nieks itin neprašė,jau pakankamai sulenkintam, nes seniausiai paverstam Lenkija, etninės lietuvių žemės kampeliui, mažytei daliai Lenkijos. Mokyklų, darželių nedavė. “Jūs mokysitės Lietuvoj ,nes jums ji arti,nes jūsų jau mažai, arba mokysitės lenkškai, nes čia Lenkija ir lenkų daug. O trečdalyje Lietuvos visi norintieji ir priverstieji irgi mokysis lenkiškai, nes ten jų daug ir rėkia, ko jiems reikia, garsiai. Dar oficialiai visiems laikams sulenkinsit lietuviškus kaimų ir miestų, ežerų ir upių pavadinimus, nes jau daug amžių lenkinom.Ir lietuviai privalo su tuo susitaikyt, nes kiek tų lietuvių ir kas jie? Europos ubagai, kurių vis mažiau.” O kadangi bepajėgsim visa tai duoti tuteišiams lenkiškai ir neduoti to paties rusakalbiams okupantų palikuonims ir migrantams rusiškai, tai dar ir rusiškai visada privalėsim mokėt ir laukt, kol ateis russkij mir?

[manometras]

Ne bet tikrai, jaučiuosi lyg už lango būtų 1930 metai. "Wilno nasze"? Prarandamos lietuvių etninės žemės? Realybė dabar yra tokia, kad Vilniaus ir Trakų rajonuose, ir kiek mažesniu mastu - Pabradėje, lietuvių tautybės žmonių daugėja taip, kaip nedaugėjo per pastaruosius kelis šimtus metų. Apie kokius praradimus eina kalba?

Šalčininkų rajonas gal vienintelė išimtis, bet ir ten lietuvių procentas nors kukliai, bet auga.

Tai, kas atiteko Lenkijai, Baltarusijai arba Rusijai, niekada nebebus Lietuva ir lietuviai ten išnyko arba išnyks (pakeitė kultūrą ir kalbą). "Suvalkai mūsų", t. y., "ten gyvena lietuvių", o ne "prijungsim juos prie Lietuvos", sakysim tik tol, kol numirs ten paskutinis Lenkijos dzūkas, o jų ten sparčiai mažėja.

Dabar Ewelina skuba pasistengt, kad lietuvių kalbos sumažėtų, o lenkų ir rusų kalbų ir pažiūrų padaugėtų Visagine, Šalčininkuose ir kitur. Neduokdie, lietuviai pamirš, kad tos teritorijos yra nelietuvių laisvės teritorijos, kur lietuviai visada privalės mokėt svetimą kalbą, norėdami būt kažkam draugais, o ne keistuoliais užsispyrėliais atsiskyrėliais "naciais", nesutinkančiais, kad šitą lenkų-rusų-baltarusių žemę jiems bjaurybė Stalinas padovanojo, ir tai netoleruotina. Suderins jie mat su įstatymais, kad Lietuvoj yra nelietuvių miestai ir kaimai, nes Lietuva daugiatautė valstybė.

[Kitas Džiugas]

“Duosim tas teises, kurių žinom, kad jūs nebeimsit.” Tam, kad dar labiau ir jau galutinai oficialiai legaliai sulenkintų trečdalį neišmokintos lietuviškai Lietuvos (vienintelės lietuvių žemės), davė tai, ko nieks itin neprašė,jau pakankamai sulenkintam, nes seniausiai paverstam Lenkija, etninės lietuvių žemės kampeliui, mažytei daliai Lenkijos. Mokyklų, darželių nedavė. “Jūs mokysitės Lietuvoj ,nes jums ji arti,nes jūsų jau mažai, arba mokysitės lenkškai, nes čia Lenkija ir lenkų daug. O trečdalyje Lietuvos visi norintieji ir priverstieji irgi mokysis lenkiškai, nes ten jų daug ir rėkia, ko jiems reikia, garsiai. Dar oficialiai visiems laikams sulenkinsit lietuviškus kaimų ir miestų, ežerų ir upių pavadinimus, nes jau daug amžių lenkinom.Ir lietuviai privalo su tuo susitaikyt, nes kiek tų lietuvių ir kas jie? Europos ubagai, kurių vis mažiau.” O kadangi bepajėgsim visa tai duoti tuteišiams lenkiškai ir neduoti to paties rusakalbiams okupantų palikuonims ir migrantams rusiškai, tai dar ir rusiškai visada privalėsim mokėt ir laukt, kol ateis russkij mir?

Žmogus turi teisę apsispręsti, ar jis etninis lietuvis, lenkas, džedajus ar zulusas. Nu tikrai nežinau, per ką šiais laikais Punsko-Seinų kraštas lenkinamas labiau, nei komunistų laikais ar tarpukariu.
Mokyklos ir darželiai lietuviški tikrai yra.

Tai jeigu žmonės nori edukacijos gimtąja kalba, kokio velnio jiems trukdyti ir kurti priešpriešą? Iš tokios įtampos naudos gauna tik Tomaševskis su savo LLRA bei Rusija, niekas daugiau.

Dar kartą sakau: Šalčininkai lietuvių kalboje nepasidarys Soleczniki, Nemenčinė nepasidarys Niemenczyn. Lietuvių kalbos pastaruosius 30 metų tame regione tik daugėja ir daugės.
Rusakalbiai okupantų palikuoniai dabar yra tokie patys Lietuvos piliečiai kaip ir mes, tai jokio apartheido ar dar kažko nepadarysi.

Tavo logika remiasi kažkokia keista mintimi, kad lietuvių kalba būtų apskritai panaikinta Šalčininkuose ir Visagine, ko nėra ir nebus.

[manometras]

Neišnyks, neišnyks ta lietuvių kalba, tik dar labiau sumažės jos, nors ir taip per mažai. Nežinau, kaip nekurti priešpriešos, jei tai ne tik man, bet tikriausiai ir daugeliui kitų lietuvių atrodys kaip to krašto lenkinimo ir rusinimo pasekmių įteisinimas ir parodymas, kad Lietuvoj ne visose vietovėse galima ir reikia vartoti lietuvių kalbą. Faktiškai, aišku, ir taip beveik nereikia, todėl dažnai ir neįmanoma.Tuteišiai ir visagincai ir vėl mokysis jos tik truputį, dėl vaizdo, nes my zdesj vlastj (mes čia valdžia rusiškai).

Bet... čia anksčiau postintos nelegalios gatvių lentelės, jų plėšymas ir kičiniai užrašai bei iškabos, kur SKLEP parašyta didesnėm raidėm ir aukščiau negu "Parduotuvė" tikrai rodo baisų susipriešinimą ir atrodo šlykščiai. Be to būtų smagiau ir geriau.

[index]

Neišnyks, neišnyks ta lietuvių kalba, tik dar labiau sumažės jos, nors ir taip per mažai. Nežinau, kaip nekurti priešpriešos, jei tai ne tik man, bet tikriausiai ir daugeliui kitų lietuvių atrodys kaip to krašto lenkinimo ir rusinimo pasekmių įteisinimas ir parodymas, kad Lietuvoj ne visose vietovėse galima ir reikia vartoti lietuvių kalbą. Faktiškai, aišku, ir taip beveik nereikia, todėl dažnai ir neįmanoma.Tuteišiai ir visagincai ir vėl mokysis jos tik truputį, dėl vaizdo, nes my zdesj vlastj (mes čia valdžia rusiškai).

Tai kad nebus galimybės nesimokyti lietuvių kalbos, nes be jos nebus aukštojo išsilavinimo, nebus padoraus darbo. Galėsi tik savo rajone sezoninius darbus dirbti.

Ir simboliniai dalykai kaip lentelės, ar w pase tam jokios įtakos nedaro.