Tai negi mažai gatvių pavadintų, o siaube, tarnavusių Raudonojoje/Tarybinėje armijoje ar buvusių boleševikų-komunistų partijos narių vardais?
Kažkokie dvigubi, jei ne trigubi, standartai.
Net bjauru skaityti, kaip karštai puolė liberalūs politologai VSD ataskaitą už akivaizdaus fakto konstatavimą: privilegijų Lietuvos lenkams suteikimas yra vienas iš Kremliaus tikslų Baltijos šalyse (paskelbtos grėsmių ataskaitos 31 puslapis). Tą n metų kartojo ir latvių kalbininkai, ir latvių politikai, apie tai rašyta Lietuvos žiniasklaidoje, bet niekas nenorėjo girdėti. Mes juk įsiteikinėjame Lenkijai, o latviai mums kas? Pukšto, Girniaus ir turbūt dar ne vieno politologo nuomone to sakyti nebuvo galima, nes čia vidaus politikos klausimas. Didesnio nenuoseklumo negali būti. Kai patiems paranku, visi iš eilės W šalininkai rėkia apie tai, kaip svarbu ją įteisinti dėl gerų santykių su Lenkija ir koks čia visai ne vidaus politikos, o geopolitikos ir įsipareigojimų klausimas. Kai ta pati geopolitika ir akivaizdus Rusijos interesas per lenkų kortą (šįkart metaforiškai) skaldyti Baltijos valstybes primenamas VSD (dvaro politologai tą patogiai pamiršta), pasirodo jau vidaus reikalas. Aš tik priminsiu dar vieną faktą, kurio irgi niekas girdėti nenori: tyrimai rodo, kad tik 15 proc. Lietuvos lenkų išvis laiko pavardžių rašymą ARBA lenteles svarbiu klausimu. Kitaip sakant, kovojama dėl Tomaševskio išgalvotos ir visiems primestos problemos. Bet tie, kas garsiausiai rėkia, mielai ir VSD užčiauptų
Zigmas Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje
Taigi lenkų kalbos, Lietuvoje – kaip atneštinės, traktavimas negali kelti nė mažiausių abejonių. Dar neseniai Vilnijoje skleista nuomonė, kad tu żyli Polaki od wieków (čia nuo amžių gyveno lenkai) šiandien kelia tik šypseną.
Per "Žinių radiją" klausiau Girniau komentaro. Akivazdu, kad jis jaučia priešiškumą vsd dėl seno visiems gerai žinomo įvykio, todėl mažų mažiausiai ko galima buvo tikėtis iš jo, tai tokios reakcijos. Dar labiau patiko pasakymas maždaug: ~vsd turi kažkaip parodyti, kad dirba, nes jie tipo nedirba~
Bet žmogus nedisponuoja jokia informacija gali sunkiai suprasti realius dalykus, kurie vyksta, nors turėtų ir turėtų suprasti kaip tautinių mažumų (tiksliau - tautinių bendrijų) klausimai yra išnaudojami. Nesinorėtų pono Girniau kritikuoti, bet prieš kliedint nesąmones apie tai, kas dirba ir ką dirba, reiktų arba (a) užsidėti galvą ant pėčių ir pakomentuoti, arba (b) reikšmingai patylėti, kad nepasirodyti idiotu, ką savo pakaitose TSPMI moko Radžvilas. Ten yra vsd atstovės neblogas paaiškinimas.
Bet man taip ir neatsakė į mano keltus klausimus temoje apie pavardes "drąsių ir protingų žmonių" palaikytojai.
Aš bandžiau atsakyti, bet nematėte ar praignoravote. Jūsų dauguma klausimų buvo susiję su specifinėmis lenkiškomis raidėmis, o aš siūlyčiau (ir kiek žinau Kubiliaus toks siūlymas), leisti tik QWX, bet ne perbrauktas L ir pan.
Pats faktas, kad VSD turi aiškinti, ką norėjo pasakyti - kaip koks vienas istorikas ar buvęs premjeras - kalba už save. Kažkas negerai sudėliota buvo toje kalboje.
Girnius ir Pukšto akcentavo, jog šiuo atveju svarbu ne ką, o kas viešai kalba.
Deja, VSD komentaras apie blogas tautines mažumas (kažkodėl prisiminta ne tik lenkų, bet ir totorių "keliama grėsmė") vargu ar skatins tautų santaiką.
Eilinį kartą sukuriamas pretekstas kalbėti apie skriaudžiamą lenkų mažumą. Todėl Tomaševskiui ir nereikia leisti daug pinigų mobilizuojant savo elektoratą.
Apie tarptautinius santykius yra kitos temos. Abejotina, ar šis pareiškimas prisidės prie santykių su kaimynais, kurie yra mūsų sąjungininkai NATO, gerinimo.
Eilinį kartą sukuriamas pretekstas kalbėti apie skriaudžiamą lenkų mažumą. Todėl Tomaševskiui ir nereikia leisti daug pinigų mobilizuojant savo elektoratą.
Būtent. Jei ne mūsų pačių rėkavimai apie visokius tomaševskininkus ant kiekvieno kampo, kas juos ten ir žinotų. Čia turėtų būti visai kita politika, štai nuvažiuoja kur nors toks aktyvistas, apšmeižia Lietuvą visaip meluodamas, tai kodėl neiškėlus bylos ar ko panašaus?
Tiesos dėlei, siejant su šia tema, aiškiai paskė tiek VSD, tiek karinė žvalgyba, kad pats raidelių rašymas savaime nėra jokia grėsmė.
Dėl totorių, atvirkščiai, teigta, kad jie sunkiai paveikiami.
Gal tarnybos šiek tiek peržengia kompetencijos ribas komentuodamos, bet galvą į smėlį kišti irgi nereikėtų.
Keli kaimynai yra ne sąjungininkai, bet apie tai kitoje temoje geriau būtų diskutuoti.
kad pats raidelių rašymas savaime nėra jokia grėsmė.
Taip, didžiausia grėsmė yra nesusigaudantys (arba tokiais apsimetantys) ir lengvai stumdomi savi politikai bei kai kurie viešieji intelektualai. O Lenkija tiesiog daro tai, ko jai reikia ir kiek leidžia aplinkybės.
Man asmeniškai visiškai vienodai būtų kaip kažkas kokiomis grafemomis save įvardija asmens dokumente (jei tai nelabai kam trukdo), nors ir hieroglifais, jei yra tokia galimybė.
Bet aš prieš Wilno, Soleczniki, al. Niezaležnošči (Laisvės pr.) ir pan.
Štai toks esu nesusigaudantis.
Lenkiška pavardžių rašyba ir reiškia ne tik, pvz., rašymą Butkewicius, Linkewicius (kaip daug kas galvoja), o Butkiewicz, Linkiewicz. Tai yra ne skambiai vadinama originalo rašyba, o elementarus lenkinimas to, kas atrodo kažkiek lietuviškai. Dauguma eilinių piliečių nurodo, kad jiems problemų nekelia ir esamas pavardžių rašymas. Tačiau žinant LLRA įtaką, tai elektoratui problemų kils, jeigu nenorės "originalaus rašymo", vos tik atsiras jam galimybė.
gal netinka šiai temai bet reikalai pajudėjo į gerą pusę dėl piliečių asmenvardžių rašymo
70 Seimo narių iš įvairių – valdančiųjų ir opozicinių – parlamentinių frakcijų, įskaitant ir premjerą Saulių Skvernelį, siūlo Seimui svarstyti naują Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo suformuluojami atvejai, kada užsieniečių vardais ir pavardes lietuviškuose asmens tapatybės dokumentuose gali būti įrašomi originalo kalba lotyniškais rašmenimis.
gal netinka šiai temai bet reikalai pajudėjo į gerą pusę dėl piliečių asmenvardžių rašymo
Atvirkščiai - reikalai pajudėjo į blogąją pusę. Į gerąją reikalai pajudėtų, jeigu LR Konstitucijoje būtų įrašyta, kad Lietuvos piliečių asmenvardžiai užrašomi lietuvių kalba pagal tarimą.
Lenkiška pavardžių rašyba ir reiškia ne tik, pvz., rašymą Butkewicius, Linkewicius (kaip daug kas galvoja), o Butkiewicz, Linkiewicz. Tai yra ne skambiai vadinama originalo rašyba, o elementarus lenkinimas to, kas atrodo kažkiek lietuviškai. Dauguma eilinių piliečių nurodo, kad jiems problemų nekelia ir esamas pavardžių rašymas. Tačiau žinant LLRA įtaką, tai elektoratui problemų kils, jeigu nenorės "originalaus rašymo", vos tik atsiras jam galimybė.
Šiaip, tai smetonmečiu buvo tokia sveikintina iniciatyva savo sulenkintas pavardes atlietuvinti, pavyzdžiui Adamkevičius - Adamkus. Būtų labai neblogai jei ir šiais laikais iš patriotizmo žmonės tą darytų.
/\ O kaip tu nustatai, kad pavardė lenkiška? Tipo visos pavardės su galu evičius yra lenkiškos?
Visos. Priesagos -ovič, -ievič ir pan. yra slaviškos, reiškiančios kieno nors sūnų (Ivan - Ivanovič, t.y. Ivano sūnus). Lenkų kunigai, rašydami gimimo įrašą nė neklausdami pridėdavo tokio tipo priesagas. Lietuvių kalboje tos priesagos paplito dirbtinai, jos musų kalbai yra svetimos.
Svetimos priesagos -ovič, -evič yra rytų slavų kilmės. Anuomet Maskvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – būsimojoje Rusijos valstybėje – paprastų žmonių tėvavardžiams sudaryti buvo įprasta vartoti tik pirmąją šių priesagų dalį, t. y. -ov, -ev, pvz., Petrov, Jurjev, t. y. Petro, Jurio (Jurgio liaudinis variantas) sūnūs. Antrąją priesagos dalį -ič pridėdavo tik kilmingiesiems, paprastai kunigaikščiams, didikams. Lietuvos valstybėje tokio skirtumo nebuvo daroma. Sutuoktuvių ir krikšto metrikų knygose net visai nusigyvenę skurdžiai, elgetos vadinami tėvavardžiais su visa priesaga, pvz., Jan Petrowicz ubogi „Jonas, Petro sūnus, elgeta“.
Lenkams iš seno tėvavardžiai su -ovič, -evič nebuvo būdingi, Lenkijoje buvo įsigalėję priesagos -ski vediniai (-owski, -ewski…) iš vietovardžių. Prie -ovič, -evič lenkai priprato vėliau ir tai susiję su Lietuvos valstybės diduomenės sulenkėjimu.
Šiaip, tai smetonmečiu buvo tokia sveikintina iniciatyva savo sulenkintas pavardes atlietuvinti, pavyzdžiui Adamkevičius - Adamkus. Būtų labai neblogai jei ir šiais laikais iš patriotizmo žmonės tą darytų.
Nežinau kiek tai buvo pačių žmonių inciatyva, o kiek pati valdžia lietuvino. Pavyzdžiui mano seneliui 1939 metais pabėgusiam iš okupuoto Vilniaus krašto, kad jo lietuvio nepaimtų į Lenkijos kariuomene karui su vokiečiais, tik perėjus merkio upę pavardė buvo sulietuvinta, o vėliau užejus sovietmas dar ir parusinta, nors patys rusai vėliau jos nei ištart sugebėdavo, nei taisiklingai užrašyti. Taip ir atsirado nauja pavardė Lietuvoje. Tačiau tas sulietuvinimas vyko tikrai ne pačio inciatyva.
Comment