LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[J.U.]

Gerai būtų, kad jie tapatintusi... Jei palygintum Lietuvos lenką su Lenkijos lenku, jų mentalitetus, skirtumas būtų kaip nakties ir dienos, manau.
Tai įrodo, kad jų dauguma čia gyvena skurde, nes nemoka sklandžiai kalbėti lietuviškai. Ir dar be savo kultūros - be jokios kultūros, nes mūsų jiems nepriimtina. Tu užsisklendęs gete niekada negausi jokios kultūros.
Ir dabar palyginam kiek yra Lenkijoje lenkiškos kultūros kultūros ir kiek šalis yra pažengusi į priekį, nes buvo trumpiau okupuota.

Niekas čia nešneka apie jų kalbą, išsilavinimą ir panašius dalykus. Tai jų asmeninis reikalas. Bet tapatinimasis su Lenkija išsiimant Lenkijos dalijamas lenko kortas rodo su kuo jie tapatinasi. Todėl sunku juos laikyti bendrapiliečiais apie ką čia buvo užsiminta.

[andyour]

/\ Jeigu tu širdyje esi lenkas, tai aišku, kad tu esi už lenkus, o ne už anglus, vokiečius, airius, švedus, norvegus ir t.t..

[Zosys]

Delfi.lt 2015.10.03

nesuprantu tokios propagandos tikslo. Tai net ne propaganda, o kryžminis apvaisinimas kažkoks. Kitaip sakant patys valatkos sau patiems valatkoms pučia tuos pačius valatkinius burbulus. Visos to veiklos/sklaidos efektyvumas tolygus jūros vandens sūdymui.

[Zosys]

Tai įrodo, kad jų dauguma čia gyvena skurde, nes nemoka sklandžiai kalbėti lietuviškai. Ir dar be savo kultūros - be jokios kultūros, nes mūsų jiems nepriimtina. Tu užsisklendęs gete niekada negausi jokios kultūros.

Yra toks Sapockino kraštas (mažas Gudijos kampukas), kuris kaip mūsų Užnemunė pateko į Kongresūvką ir patyrė tuos pačius socialinius-ekonominius procesus. 90 % uniatai (XIXa. pab.) , 90 % gudakalbiai (netgi ir šiandien). 1905-ais metais lenkų procentas (lyginant su 1885) tame krašte padidėjo 400 %. Dar prie caro jie masiškai iš uniatų vertėsi į katalikus - vadinasi "lenkus". Namie kalbėjo tik gudiškai ir dabar kalba tik gudiškai, bet melstis atsisako, jei ne lenkiškai. Vadina save lenkais, bet per sieną Lenkijon persikelti nenori. Balsuoja už Lukašenką ir rusų kalbą.

Nutautėjimo mechanizmas šiek tiek primena Prūsijos lietuvininkų, mat priežastys panašios: begalinis tamsumas (švietimo įstaigų nebuvimas), religijos/tautybės iškreiptas sutapatinimas, modernaus sociumo nesuvokimas, inertiška lokalinė tapatybė ir šliejimasis prie kurios nors iš asimiliuojančių pusių (stačiai Bumblausko svajonių Lietuva). Tačiau Vilnijos tuteišių marazmas dar didesnis, nes jie inertiškai seka (sunku tai pavadinti pasirinkimu) net ne realiomis alternatyvomis (-arba, -arba), kurios Vilniaus krašto sąlygomis turėtų būti: arba lietuvis, arba gudas, bet lieka ištikimi fiktyvių alternatyvų mišiniui: "rusiškai kalbantis lenkas".

[Romas]

nesuprantu tokios propagandos tikslo. Tai net ne propaganda, o kryžminis apvaisinimas kažkoks.

Knyga kaip knyga. Savo kaimynus reikia pažinti.
Kuo daugiau knygų iš pirmų lūpų, tuo geriau.

Tačiau strapsnio pavadinimas kaip reta idiotiškas net "Delfio" kvailiausių pavadinimų skalėje Lietuvių odė lenkams: išklojo, kur jie mus lenkia

http://www.delfi.lt/news/ringas/abro....d?id=69150936

[Bartas1]

Ambasadorius V.Dambrava, diplomatas par excellence, nuolat kartoja: kas svarbu – dvigubai svarbu, kas nesvarbu – dvigubai nesvarbu. Nepajėgumas atskirti svarbius dalykus nuo antraeilių – daugiausia lemia mūsų šiandienės politikos nesėkmes. Ir vidaus, ir užsienio. Matome detales, o neįstengiame įžvelgti tendencijų. Procesų raidos. Atskirti tikrų rizikų nuo tariamų.

Populiaru gąsdinti žmones V.Tomaševskiu ir jo partija. Tačiau Lenkų rinkimų akcijos iškilimas ir stiprėjantis vaidmuo yra ne kas kita, kaip mūsų vidaus politikos nesėkmė.

Lietuva kartoja tą pačią klaidą, kurią prieškariu darė Klaipėdos krašte. Ne bandė klaipėdiečių kitoniškumą suprasti, pripažinti ir palenkti savo pusėn patrauklesne už Vokietijos gundymus socialine alternatyva, bet skubėjo juos „atlietuvinti“. Išaiškinti vietos memelenderiams, kad jie – tik „nutautėję lietuviai“. Pasekmes žinome.

Daug žmonių mano, kad priešindamiesi „w“ raidei Lietuvos piliečių asmenvardžiuose jie gina „lietuvišką interesą“ ir „savo abėcėlę“. Iš tiesų jie gina nykų sovietinį uniformizmą, neigiantį prieškario lietuviškos pavardžių rašymo tradicijos tęstinumą.

Šiandien esam didesni tautininkai ir už smetoninius. Prieškario pavardžių rašymo įstatymas nustatė, kad „lietuvio pavardė rašoma bendrinės kalbos rašyba ir lytimis“, o nelietuvio pavardė „rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas lotyniškas“.

http://www.veidas.lt/esam-didesni-ta...uz-smetoninius

[andyour]

/\ Tokie gudručiai giedos tą patį, kai rusai norės kirilicos. Kuo tada prastesni pvz. ukrainiečiai, žydai, norvegai, anglai, vokiečiai, sirai, žydai, turkai ir t.t. Visi galės ir gatvių lenteles dėtis ir kelių eismo ženklus dėtis.

[Zosys]

http://www.veidas.lt/esam-didesni-ta...uz-smetoninius

Ambasadorius V.Dambrava, diplomatas par excellence, nuolat kartoja: kas svarbu – dvigubai svarbu, kas nesvarbu – dvigubai nesvarbu. Nepajėgumas atskirti svarbius dalykus nuo antraeilių

mano skoniui gruboka manipuliacija - prioritetų "akivaizdumą" pagrįsti komplementariais epitetais a la "par excellence". Tuo "akivaizdumo pagrįstumas" ir pasibaigia. O tuo tarpu žmonijai yra žinoma sena taisyklė:

jei kokį nors savo ketinimą imiesi pats sau teisinti šimtais svarių sumetimų, vadinasi tikroji priežastis ne ten. Pastaruoju dešimtmečiu mes jų prisiklausėme tokią gausybę, kad atsakymas peršasi pats.

Populiaru gąsdinti žmones V.Tomaševskiu ir jo partija. Tačiau Lenkų rinkimų akcijos iškilimas ir stiprėjantis vaidmuo yra ne kas kita, kaip mūsų vidaus politikos nesėkmė.

tai vis dėlto pats draugas diplomatas gasdina, ar negasdina? Gal pirma pats teapsiprendžia.

Išaiškinti vietos memelenderiams, kad jie – tik „nutautėję lietuviai“. Pasekmes žinome.

Pasekmės kilo iš to, jog Lietuvos atstovai Klaipėdos krašto kultūros sferoje savilikvidavosi viską palikdami saviveigai (todėl jau dabar pasekmės identiškos), ir mes jas išties žinome.

neigiantį prieškario lietuviškos pavardžių rašymo tradicijos tęstinumą.

Įdomu, kaip "tęstinumas" administravimo srityje gali apžergti 50-imt metų laikotarpį? Papūsti lūpytes ir nepastebėti papildomai nutautintų rajonų? Ir kuo "draugui diplomatui" demokratiškos Lietuvos 25-erių metų tęstinumas blogesnis už "diktatorinės uniformistinės" Lietuvos (tų pačių dambravų terminologija šnekant) "tęstinumą".

Šiandien esam didesni tautininkai ir už smetoninius.

Smetoninis liberalas, J. Keliuotis, yra pastebėjęs, kad tarpukario Lietuvos režimas buvo koks tik nori, tik ne tautininkiškas, tad pasekmes žinome.

jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas lotyniškas“.

Kaip įrodė daugelį kartų atliktos apklausos - pageidaujančių LR piliečių tarpe - triuškinanti mažuma pačių mažumų tarpe. O Lenkijos agresiją vadinti "pageidavimu" - reiškia gyventi iki-Vestfalinės Europos diplomatijos realijomis (grubiai sakant - viduramžiuose).

[Romas]

/\ Jei taip uoliai norisi užginčyti kiekvieną sakinį, tai tame straipsnyje buvo dar pora citatų norintiems pasiginčyti:

Kaip elgiasi laisvę atgavusi Lietuva? Paneigia prieškario tradiciją ir eina „sovietinio patriotizmo“ keliu: primeta naują tapatybę didžiai asmenybei, kuri jau tyli ir reikšti protesto nebegali. Universitetas šiandien vadinasi M.Romerio, nes V.Kapsuko universiteto auklėtiniai kalbininkai naudoti autentiško vardo neleido.
Čia – apie mirusįjį. Bet reikia pagalvoti ir apie gyvuosius. Kaip jaučiasi žmonės, kurie savo tėvų, senelių ir protėvių antkapiuose mato vardus, parašytus su „w“, o Lietuvos „nauji ponai“ liepia jiems rašyti kitaip?

Patys pilam anglių į V.Tomaševskio lokomotyvą, paskui nepatenkinti, kad garsiai švilpia. (...)
Galima, žinoma, ir toliau brukti per prievartą. Bet „prievarta – tai tik prisipažinimas, kad nesugebate aiškiai reikšti minčių“, – rašė britų žurnalas „Times“.

http://www.veidas.lt/esam-didesni-ta...uz-smetoninius

Ta polemika su kiekvienu straipsnio sakiniu, žinoma, nieko ar beveik nieko neįtikins - ypač jei kas antras sakinys bus pariebintu šriftu.
Bet bent forumo aktyvumas padidės.

[Jemelia]

Tai visa šio šaršalo esmė ir yra tame, kad dalis Lietuvos lenkų tapatina save ne su Lietuva bet su Lenkija. Tokius sunku laikyti bendrapiliečiais.

Dalis tapatina save su Lenkija (Lenko kortą Lietuvoje turi keli tūkstančiai piliečių), didelė dalis mielai tapatintųsi su Rusija ar su Baltarusija (visų pirma tie, kurie iš pastarosios kilę ir ten likę jų giminės ir protėvių kapai), ypač jei tik Rusija imtų rodyti didesnį aktyvumą ir bandytų perimti iniciatyvą iš Lenkijos remiant juos su kovoje su Lietuvos valdžios vykdoma politika. Dalis (nedidelė mano manymu) tapatinasi ir su Lietuva. Yra visokių. Bet tai niekaip negali pakeisti fakto, kad jie VISI bent jau formaliai yra Lietuvos piliečiai. Kaip tu ir aš. Aš nenorėčiau kad su manimi valstybė elgtųsi kaip nors veidmainiškai, nedorai. Taip pat ir su lenkais, rusais, gėjais ar dar ten su kuo nors taip elgtis taip pat neturėtų. Net nusikaltėliai ir tie turi teisę iš valstybės tikėtis ir reikalauti su jais doro elgesio. Taigi čia teikti siūlymai elgtis taip, kaip elgiasi Lenkija ir dėl savo strateginių tikslų bandyti "pakišti kiaulę" savo piliečiams (tegul ir ne itin pilietiškiems) man nėra priimtini Kovoti (ar gal šiuo atveju labiau tiktų žodis ginti savo interesus) reikia garbingai. Tada ir priešininkas tave gerbs.

[J.U.]

Kovoti (ar gal šiuo atveju labiau tiktų žodis ginti savo interesus) reikia garbingai. Tada ir priešininkas tave gerbs.

Pirmiausia tas priešininkas turėtų bent bendrais bruožais suvokti kas tai per daiktas ta garbė.

[laimutis]

Pastebėtas paslaptingas V.Tomaševskio susitikimas su Kremliui pavaldžia televizija http://alkas.lt/2015/10/16/pastebeta...evizija-video/

Akivaizdžiai matosi kam dirba tomaševskininkai, o valdžioje sėdintys apsimeta kad nieko nemato ir negirdi kaip kurstomi ir supriešinami žmones, vaikai ir jų tėvai verčiami eiti streikuoti ir kitaip raginami šmeižti Lietuvą.

[senasnamas]

V. Sinica: Asmenvardžių rašyba nėra opiausia Lietuvos lenkų problema
http://alkas.lt/2015/10/20/v-sinica-...enku-problema/

Lenkų rinkimų akcija visada ras ką ištraukti ir pasiskųsti, kad jiems kažkas neduodama. Ši konflikto kurstymo politika yra paprasta: tu sukuri poreikį, o tada transliuoji, kad šis poreikis yra nepatenkinamas.
Čia svarbu pabrėžti, kad Lenkų rinkimų akcija šį asmenvardžių poreikį padarė gana iš nieko. Taip teigiant, labai ilgai reikėjo remtis tik asmeninėmis patirtimis bendraujant su Vilniaus ar Šalčininkų rajonuose gyvenančiais žmonėmis. Tačiau pernai Romerio universiteto mokslininkai padarė tyrimą, kuriame klausė lenkakalbių žmonių, kokios yra opiausios šio krašto problemos. Jiems buvo duotas gal dešimties punktų sąrašas, kuriame buvo ir asmenvardžių bei vietovardžių klausimas. Jie turėjo pažymėti tris svarbiausias problemas. Tarp tų trijų pagrindinių problemų Lietuvos lenkams tik 15 proc. gyventojų pažymėjo ir asmenvardžių bei vietovardžių klausimą. Tai buvo reprezentatyvus tyrimas. Tuo tarpu Lenkų rinkimų akcijos retorikoje tai atrodo kaip kone svarbiausia problema. Vis dėlto, kad ir kaip būtų banalu, svarbiausios yra ekonominės problemos – infrastruktūros klausimai, algų klausimai.

Tą kraštą, esu įsitikinęs, reikia integruoti visai kitais būdais – sutvarkyti švietimo programas, sutvarkyti verslo įėjimą į tuos regionus, nes dabar verslo vystymas ten sąmoningai blokuojamas. Vieša paslaptis, kad Vilniaus ar Šalčininkų rajonuose norėdamas kurti verslą turi gauti kone asmeninį patepimą iš savivaldybės vadovo. Nenorima leisti kurti darbo vietų, kurių nekontroliuotų vietos valdžia. Ne paslaptis, kad vienas didžiausių Lenkų rinkimų akcijos resursų yra galimybė gąsdinti, kad kažkas neteks darbo, jei nebalsuos taip, kaip reikia, jei pasisakys ne taip, kaip reikia. Tam būtina išsaugoti gyventojų priklausomybę nuo valstybinio sektoriaus darbų. Norint tai pakeisti, priešingai, reikia įleisti verslą.

[J.U.]

Lenkijos prezidentas prieš etninių mažumų kalbų įteisinimą regionų administracijose

Tai dabar labai įdomu, kaip šitai atsilieps Lietuvoje. Kaip bus su vietos tomaševskininkų planais?
http://lzinios.lt/lzinios/Pasaulis/l...acijose/211406

[laimutis]

Tai dabar labai įdomu, kaip šitai atsilieps Lietuvoje. Kaip bus su vietos tomaševskininkų planais?
http://lzinios.lt/lzinios/Pasaulis/l...acijose/211406

Gerai ir padarė kad vetavo etninių mažumų teises nustatančio įstatymo pataisas, leidžiančias vartoti etninių mažumų kalbas kaip papildomas oficialias kalbas vietos valdžios institucijose, yra viena valstybė - viena valstybinė kalba visose valdžios institucijose o ne kažkoks kalbų balaganas. Manau mūsų politikai supratingi ir tai pat paseks kaimynės pavyzdžiu.

[Aleksio]

Tai dabar labai įdomu, kaip šitai atsilieps Lietuvoje. Kaip bus su vietos tomaševskininkų planais?
http://lzinios.lt/lzinios/Pasaulis/l...acijose/211406

Bet, kaip suprantu, dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės ir toliau bus leidžiamos.

[J.U.]

Gerai ir padarė kad vetavo etninių mažumų teises nustatančio įstatymo pataisas, leidžiančias vartoti etninių mažumų kalbas kaip papildomas oficialias kalbas vietos valdžios institucijose, yra viena valstybė - viena valstybinė kalba visose valdžios institucijose o ne kažkoks kalbų balaganas. Manau mūsų politikai supratingi ir tai pat paseks kaimynės pavyzdžiu.

Klausimas būtų toks, ar Lenkija nesielgs namie vienaip, o Lietuvą spaus elgtis kitaip diriguojant Tomaševskiui.

[Gnoss]

Gerai ir padarė kad vetavo etninių mažumų teises nustatančio įstatymo pataisas, leidžiančias vartoti etninių mažumų kalbas kaip papildomas oficialias kalbas vietos valdžios institucijose, yra viena valstybė - viena valstybinė kalba visose valdžios institucijose o ne kažkoks kalbų balaganas. Manau mūsų politikai supratingi ir tai pat paseks kaimynės pavyzdžiu.

Hm, o tiksliau čia rašo, jog vetuotos pataisos būtų leidusios vartoti tautinių mažumų kalbas pavietų lygmeniu, kas jau seniai leidžiama gminų (valsčių) administracijose. Su tokiom pataisom punskietis būtų galėjęs lietuviškai rašyti prašymą Seinų pavieto administracijai.

[laimutis]

Hm, o tiksliau čia rašo, jog vetuotos pataisos būtų leidusios vartoti tautinių mažumų kalbas pavietų lygmeniu, kas jau seniai leidžiama gminų (valsčių) administracijose. Su tokiom pataisom punskietis būtų galėjęs lietuviškai rašyti prašymą Seinų pavieto administracijai.

O kam to reikia Lenkijos lietuviui, jis yra tos šalies pilietis moka tos šalies valstybinę kalbą, kam reikia tų kalbų balagano nesuprantu?

[Gnoss]

O kam to reikia Lenkijos lietuviui, jis yra tos šalies pilietis moka tos šalies valstybinę kalbą, kam reikia tų kalbų balagano nesuprantu?

Nereikia painioti savivaldos ir nacionalinių biurokratinių institucijų, savivalda ir yra skirta vietinių bendruomenių politikos organizavimui. Toks ir yra tautinių mažumų kalbų statusas - pagalbinės. Niekas ir nekalba apie teisę rašyti centrinės valdžios institucijoms lietuviškai ar vokiškai. Lenkijoje renkamos tiek gminų, tiek pavietų tarybos, bet nežinant sunku pasakyti, kodėl vienu lygmeniu pagalbinė kalba leidžiama, o kitu - ne, kodėl į vietinę įstaigą, priklausančią seniūnijai, galima rašyti kita kalba, o į kitą įstaigą, administruojamą pavieto, negalima.