Parašė Aleksas666
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.
Collapse
X
-
Parašė geriantis Rodyti pranešimąKuo čia prisimeti? Bebru? Leidimas rašyti w raidę prieštarauja Konstitucijai ir tai yra tiesioginė grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai. Jeigu nesupranti, tai negraudenk ir nekišk vėl kreivų sulyginimų.
Ant PC klaviatūros matai?Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
Parašė Arunasx Rodyti pranešimąIr kame W grėsmė be emocijų? Taip pat Q ir X pase vardų rašyme?
Ant PC klaviatūros matai?Aš neliūdnas - aš blaivus
Comment
-
Parašė Arunasx Rodyti pranešimąIr kame W grėsmė be emocijų? Taip pat Q ir X pase vardų rašyme?
Ant PC klaviatūros matai?
Comment
-
Parašė balietis Rodyti pranešimąGrėsmė Konstitucijai, taigi aiškiai parašė. Beje, tyčia ieškojau žodžio "abėcėlė", Konstitucijoje, bet neradau, gal kas galėtų pagelbėti?Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
Jau 100 kartų aiškinta, kad tos trys raidės, be kurių kai kas daugiau nieko nemato ir nesupranta, yra smulkmena.
Jūsų partijos kolegų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės siūlymas įteisinti rašybą pasuose užsienio kalbomis numato, kad to norintis pilietis turėtų pateikti „originalią“ pavardės formą įrodantį dokumentą. Iki šiol neaišku, kaip jie galės tą padaryti. Nelietuviška piliečio vardo ir pavardės forma galima tik okupacinių SSRS, Trečiojo Reicho ar pilsudskinės Lenkijos režimų išduotuose dokumentuose. Mūsų krašto lenkakalbiai asmenys (rusakalbiams įrašų kirilica ir žydams įrašų hebrajiškai kažkodėl niekas nežada) savo pavardžių tariamą lenkiškumą ir jų „originalias formas“ galės įrodyti tik okupacinių režimų išduotais dokumentais arba ištikimybės Lenkijai reikalaujančia Lenko korta. Ar Vyriausybė pasirengusi pripažinti galiojančiais okupacinių režimų dokumentus, o kartu ir okupacijų padarinius?
Kaip tik okupacijų padarinius pačios valstybės rankomis galutinai įtvirtintų lenkiški asmenvardžių įrašai pasuose. Nėra abejonių, kad daugumos Pietryčių Lietuvos lenkakalbių tariamai lenkiškos pavardės iš tiesų yra lietuviškos kilmės. Sulenkintos jos buvo Lenkijos ir SSRS okupacijų laikotarpiu. Dabartinis Lenkijos noras, kad Lietuvos piliečių, vadinamųjų Lietuvos lenkų, pavardės būtų rašomos lenkiškomis raidėmis, yra nepriimtinas, nes tuo siekiama nešvarių tikslų – lietuvių polonizacijos.
Comment
-
Bėda tame, kad dauguma tų lietuvių jau polonizavosi. Ir tas procesas kai kur tebevykst, štai kas nuostabiausia.
Didžiosios lietuvių dalies pavardės, šiaip jau yra tos pačios polonizacijos pasekmė, nepaisant kažkokių pastangų tarpukaryje.
Jei būtų lietuviškos, tai mūsų prezidentai būtų Algirdas Beržinis ir Valdas Adomaitis
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąNieko keista, nes nėra jokios kryptingos politikos tuo klausimu. Tuo tarpu prolenkiškoji pusė turi savo politiką, tikslus ir aktyviai jų siekia.
Lietuvoje, ko gero, lituanizacijos kaip tokios nebus.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąJau 100 kartų aiškinta, kad tos trys raidės, be kurių kai kas daugiau nieko nemato ir nesupranta, yra smulkmena.
http://alkas.lt/2015/08/28/z-zinkevi...emis-nesamone/
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąPo metų 30-50 Lenkijoje lietuvių nebeliks, išskyrus kelis kultūrininkus.
Lietuvoje, ko gero, lituanizacijos kaip tokios nebus.
Comment
-
Profsajūzų mitingas prasidėjo nuo abėcėlės. Kažkur skaitytos mintys:
Sąjūdžio tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius teigė: „Jei lietuviškame raidyne bus pakeista nors viena, lietuvių tautai iškils mirtinas pavojus“. Vėliau jis paaiškino, kad lenkų tautinės mažumos atstovams negalima leisti rašyti pavardžių nelietuviškais rašmenimis.
Comment
-
Cituoji visokius marginalius ar kategoriškus pasisakymus, kad sumenkintum pačią iniciatyvą? Ar Lietuvos rytas tik tiek teparašo?
Pusantro šimto žymių visuomenės veikėjų reiškia paramą talkai už valstybinės kalbos apsaugą
http://alkas.lt/2015/09/09/pusantro-...albos-apsauga/
Viešą laišką pasirašę rezistentai, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, signatarai, akademikai, rašytojai, aktoriai ir kiti žinomi mokslo bei meno bendruomenių atstovai savo laišku viešai palaiko pastangas sustabdyti Konstitucijai prieštaraujančių asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba projektų priėmimą ir išspręsti šį klausimą įrašus nevalstybine kalba leidžiant paso papildomų įrašų puslapyje ar kitoje tapatybės kortelės pusėje, kaip tai padaryta Latvijoje.Vakarų šalys pasuose rašo tik valstybine kalba, o Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą patvirtino, kad tarptautinė teisė to nereikalauja, kaip nereikalaujama to daryti ir Lietuvos-Lenkijos 1994 metų sutartyje.Paskutinis taisė senasnamas; 2015.09.10, 12:33.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąCituoji visokius marginalius ar kategoriškus pasisakymus, kad sumenkintum pačią iniciatyvą? Ar Lietuvos rytas tik tiek teparašo?
Pusantro šimto žymių visuomenės veikėjų reiškia paramą talkai už valstybinės kalbos apsaugą
http://alkas.lt/2015/09/09/pusantro-...albos-apsauga/
Comment
-
Dėl tų visų raidžių, tai pirmiausia klausimas, o kodėl išvis pavardės yra užrašomos? Aš manau, kad jos užrašomos, kaip ir visi kiti žodžiai tam, kad garsą perkelti į vaizdą iš kurio skaitydamas tą garsą atgamini. Taigi kuo lietuvių kalboje garsas užrašas raide v skirsis nuo garso užrašyto w? O kadangi kalba eina apie Lietuvos piliečius, tai mes iš viso visi turim asmens kodą pagal kurį mus visose institucijoje identifikuoja ir visada reikia jį pateikti, o vardą pavardę nebūtinai. Taigi teoriškai jų išvis tada galima nerašyti. O tai, kad klaviatūroje tokie ženklai yra, tai joje yra ir *, /, ?, #, @ ir t.t. tai gal ir juos pardėkim pavardėms ir vardams rašyti naudoti. Duos kas nors vaikui vardą #,,sa))) .
Comment
-
Viešas laiškas Lietuvos piliečiams dėl valstybinės kalbos išsaugojimo
Tarp pasirašiusiųjų viešą laišką – rezistentai Petras Plumpa, Nijolė Sadūnaitė, Jonas Kauneckas, Antanas Terleckas, Robertas Grigas, Algirdas Endriukaitis, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Vytautas Bubnys, prof. Bronislovas Genzelis, Romas Gudaitis, dr. Arvydas Juozaitis, prof. Bronislovas Kuzmickas, Bronius Leonavičius, Alvydas Medalinskas, Romas Pakalnis, prof. Vytautas Radžvilas, Gintaras Songaila, aštuoni Nepriklausomybės Akto signatarai, Pirmosios Vyriausybės nariai prof. Algimantas Nasvytis, Albertas Sinevičius, dr. Vaidotas Antanaitis ir dr. Leonas Vaidotas Ašmantas, generolai Jonas Kronkaitis ir Česlovas Jezerskas, akademikai Antanas Andrijauskas, Grasilda Blažienė, Viktorija Daujotytė, Arvydas Janulaitis, Eugenijus Jovaiša, Vytautas Martinkus, Bonifacas Stundžia, Antanas Tyla, Zigmas Zinkevičius, Algirdas Gaižutis, dešimtys profesorių ir mokslų daktarų, rašytojai Vanda Juknaitė, Kazys Saja, dr. Vytautas Rubavičius, Vydas Astas, Ramutė Skučaitė, Birutė Mackonytė, aktoriai Rolandas Kazlas, Elvyra Žebertavičiūtė, Gediminas ir Ainis Storpirščiai, Dalia Michelevičiūtė, Redita Dominaitytė, režisieriai Jonas Vaitkus, Gytis Lukšas, Algirdas Latėnas, ekonomistai dr. Gitanas Nausėda ir dr. Aušra Maldeikienė, politologai docentai Algimantas Jankauskas, Vincentas Vobolevičius, Andrius Švarplys, teisininkas Povilas Žumbakis, filosofas doc. Kęstutis Dubnikas, kalbininkės prof. Jūratė Laučiūtė, dr. Jolanta Zabarskaitė, kultūrologė dr. Daiva Tamošaitytė, Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, istorikė prof. Rasa Čepaitienė, teatrologė Gražina Mareckaitė, tapytojai prof. Giedrius Kazimierėnas ir doc. Irma Leščinskaitė, kompozitorė dr. Audronė Žigaitytė Nekrošienė, UNESCO generalinės direktorės patarėjas Henrikas Juškevičius, alpinistas Vladas Vitkauskas, laidų vedėjos Asta Stašaitytė-Masalskienė ir Rūta Mikelkevičiūtė, Rūtos Meilutytės tėvas Saulius Meilutis, prieškario Lietuvos diplomatė Birutė Fedaravičienė ir daugelis kitų žinomų Lietuvos žmonių.
Comment
-
Parašė balietis Rodyti pranešimą/\ Perskaičiau iki "Dauguma žmonių tai supranta ir jos nepalaiko". Iš tikrųjų tai daugumai žmonių yra visiškai dzin, o palaikančių greičiausiai yra daugiau nei nepalaikančių.
Kamiedziją laužiat kaliegaAš neliūdnas - aš blaivus
Comment
Comment