LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Sula]

Pukiausiai prisiminam tiesiogini valdymą.

Gal geriau prisiminkite savo "jedinstvennikų" siautėjimus?
Ar grąžintų žemę "Rytų Lietuvos tarybų socialistinė lenkų respublika"?
Ne, ji liktų nukriošusio genseko vadovaujamoje SSRS, bei kovotų už "socializmo atstatymą" kaimyninėje nacional-buržuazinėje Žečpospolitoje.

[abcd]

Lietuvos "lenkai" gyvena mūsų valstybėje Lietuvoje. Jei bus lenkiški gatvių užrašai, lenkiškos mokyklos, viskas lenkiškai, tai jie ir jausis tarsi gyventų Lenkijoje. Ši bendruomenė turi integruotis į Lietuvą (nes joje gyvena), lenkų getų neturi būti. Visos Lietuvoje gyvenančios mažumos viešumoje turi puikiai šnekėti ir rašyti lietuviškai (nenaudodamos ė raidės kiekviename žodyje), o pasididžiavimą savo šaknimis rodyti laisvu laiku šokdami liaudiškus šokius, kaip kad tai daro mažumos visame pasaulyje. Dėl to nesiintegravimo vėliau ir kyla kliedesiai apie kažkokias autonomijas, už politikus balsuojama tik dėl jų tautybės ir pan.

[mellopark]

Gal geriau prisiminkite savo "jedinstvennikų" siautėjimus?
Ar grąžintų žemę "Rytų Lietuvos tarybų socialistinė lenkų respublika"?
Ne, ji liktų nukriošusio genseko vadovaujamoje SSRS, bei kovotų už "socializmo atstatymą" kaimyninėje nacional-buržuazinėje Žečpospolitoje.

Vietos gyventojai nenorėjo nei Lietuvos valdžios nei komunistinės valdžios. Pirmos dėl tautiškumo, dėl jų kalbos ribojimo, antros - dėl komunistinės sistemos, kolektivinės nuosavybės. Vietniai lenkai nėnorėjo Tarybų valstybės ar kolūkių, jie norėjo gauti žėme ir tūrėti savo administracini vienėta Lietuvos Respublikos sudetyje. Tokia nuostatą pukiai parodo Arūno Eigirdo - tuometinio Šalcininkų rajono komisaro - prisiminimai:

A.Medalinskas. Apie Švietimo įstatymą netrukus pakalbėsime, bet pirma baikime diskutuoti apie tą masinį norą gauti Lietuvos pilietybę Šalčininkų rajone pirmaisiais nepriklausomybės metais. A.Eigirdas. Tokį norą 95 proc. Šalčininkų rajono gyventojų išreiškė po tiesioginio valdymo įvedimo 1991 metų pabaigoje. Iki tų įvykių tik 600-800 Šalčininkų rajono gyventojų to norėjo. Per kelis mėnesius paaiškinome, kad nepriimdami pilietybės jie daug ką praranda. Taip pat ir teisę atgauti žemę. Tada tų rajonų gyventojai atsigręžė į Lietuvą ir pradėjo jaustis jos piliečiais.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Lietuvoje/...ryciu-Lietuvos

Pati Lietuvą neribojo ilgai taūtinių mažūmų kalbinių teisių. Veikė dar 1989 metų tautinių mažumų įstatymas kuris 5 punktė skelbė:
5 straipsnis. Vietinių Liaudies deputatų tarybų sprendimu
teritorijoje, kurioje gyvena tautinė mažuma, informaciniai
užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos
kalba. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpai...Eum%F8&p_tr2=2

Lietuva 1992 metais susitarė su Lenkijos Respublika kad abi valstybės rašys vardus ir pavardės kaip jos yra iš tikrūjų rašomos:
Lietuvos Respublika ir Lenkijos Respublika garantuoja asmenims,priklausantiems tautinėms mažumoms, teisę vartoti savo vardus ir pavardes taip, kaip jie skamba ir rašomi jų gimtąja kalba, vadovaujantis Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos priimtais dokumentais.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpai...201992&p_tr2=2

[Eimantas]

Dėl tų tautinių šokių tai ir kuriozas gali gautis, jei proseneliai ne lenkai, tai kokius šokius tektų šokti

[J.U.]

Vietos gyventojai nenorėjo nei Lietuvos valdžios nei komunistinės valdžios.

Va ir išlindo yla iš maišo. 1:1 kaip dabar Rytų Ukrainoje. Doneckaja respublika, oi, pardon, Šolešnikowskaja respublika.

[laimutis]

Dėl tų tautinių šokių tai ir kuriozas gali gautis, jei proseneliai ne lenkai, tai kokius šokius tektų šokti

Tai kad Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose propaguojami Lenkijos tautiniai rūbai, dainos ir šokiai. O kad čia iki 1920 m. okupacijos gyvenę žmonės turėjo savo tradicijas, tautinius rūbus ir kita nutylima arba net nenorima užsiminti nes tai veda į užmirštas lietuvybės šaknis. Kam čia prisiminti istoriją juk ir taip pasakė Tomaševskis kad čia lenkai gyvena 800 metų ir ne jiems o lietuviams šiame krašte reikia integruotis.

[Sula]

Vietos gyventojai nenorėjo nei Lietuvos valdžios nei komunistinės valdžios.

Ir kaip visada nusukote į savo vagą: blogųjų lietuvių ir skriaudžiamų lenkų dogmą. Kur dingo "raudonieji lenkai"?

"Vietos gyventojai" yra ir buvo nevienalytė grupė. Aš irgi vietos gyventojas, tarp kitko, mažiausiai 8 kartoje.

Vėl gi, įtariu, kad jūs net ne lenkas. Kam tas apsimestinis nesisteminis lietuviškų raidelių prikaišymas? Ir botinis tų pačių dogmų kalimas? Prie ko čia ta žemė? Net ne į temą. Kurkit naują, jei jums aktualu.

[Eimantas]

Tai visa ta diskusija čia metų metais apie dirbtinę problemą. Tomaševskis ir dirigentai. Tai yra problema, o ne tai ką jie kelia.

[Aleksio]

Dėl tų tautinių šokių tai ir kuriozas gali gautis, jei proseneliai ne lenkai, tai kokius šokius tektų šokti

Kuom žmogus save laiko, tuos šokius ir šoka.

[luknas]

Filosofas Arvydas Juozaitis: "Gaila, kad refleksija Rimvydui Valatkai nėra būdinga – tik ideologija"

[balietis]

Vai vai vai. Nu būtų Walatko vietoje Valatka. Ir ką? Šitai pavardžių problemai jau 20 metų. Visi tik pliurpia, bet nieko nedaro, ir nieko neatsitiko. Tai kas čia per problema, kurią galima spręsti 20 metų (ir paskui dar turbūt 20 metų)?

Palyginimui:

Pora galimų sprendimų, kurie realiai kažką pakeistų:
- Įteisinus gėjų partnerystę, automatiškai susireguliuotų turtiniai (palikimo), informacijos teikimo apie ligonį ir visokie panašūs reikalai.
- Įteisinus galimybę įsivaikinti gėjų poroms, gėjų poros galėtų auginti vaikus (su visom pasekmėm, kokios jos bebūtų).
- Įteisinus lenkiškus vietovardžius ten, kur didelė dalis populiacijos ir taip šneka lenkiškai, vietiniai gyventojai galėtų skaityti gatvių pavadinimus ta kalba, kuria kalba. Taptų patogiau gyventi.

Pora galimų sprendimų, kurie nieko iš esmės nepakeistų:
- Įteisinus gėjų santuokas, gėjų šeimos turėtų santuokos liudijimą, galėtų pasidėt į stalčių. Ir nieko daugiau, lyginant su partneryste.
- Įteisinus lenkiškas pavardes pasuose, lenkai turėtų lenkiškas pavardes pasuose. Kai kam tam tikrais atvejais (pvz., vokietis priėmė Lietuvos pilietybę, gavo pasą, bet išsaugojo "W" savo pavardėje ir todėl jam Vokietijoje lengviau įrodyti, kad jis yra jis ar kad universiteto diplomas tikrai yra jo) šiek tiek palengvėtų gyvenimas, bet tai tikrai nėra tai, dėl ko lenkai nori lenkiškų pavardžių. Beje, ar tikrai daug kas nori, keistis visas banko korteles, vairuotojo pažymėjimą, rūpintis įrodymais, kad brandos atestatas, diplomas ir kiti panašūs dalykai tikrai yra jūsų? Moterys tai turi santuokos liudijimą, čia irgi kažko panašaus reiktų.

Abiejų paskutinių dviejų pavyzdžių atvejais tiek idėjos priešinikai, tiek palaikytojai naudoja labai panašius universalius argumentus - dvasingumas, tapatybė, išnykimo pavojai ir t.t.

[J.U.]

Vai vai vai. Nu būtų Walatko vietoje Valatka. Ir ką? Šitai pavardžių problemai jau 20 metų.

Problemai iš tikro keli šimtai metų, nes tame krašte lenkų kunigai įrašinėjo į knygas lietuviškas pavardes jas dirbtinasi lenkindami, visiškai nekreipdami dėmesio į paties žmogaus nuomonę.

[mellopark]

Stenogramas posedžio diskusijos Atkuriamajam Seime 27 gruodžio 1990 diena kaip buvo balsavimas dėl įstatymo iteisinančio tiesiogini valdymą Vilniaus, Šalcininkų ir Snečkaus (dabar Visaginas) rajonuose. Lenkų frakcjios atstovo kalbą:
PIRMININKAS. Deputatas R.Maciejkianecas.
R.MACIEJKIANECAS. Jūs turbūt puikia; suvokiat, kad, pavyzdžiui, Vilniaus rajone jau beveik pusė žemės išdalyta sodams visokiems pareigūnams, kurie norėjo, ir taip toliau. Dabar šis Vilniaus krašto gubernatorius dalys žemę privatizavimo metu. Tai ar jūs suvokiat, kad Vilniaus krašto žmonės liks be duonos? Kaip autorius, ar jūs suvokiat žmonių baimę, kad jie liks be žemės ir be duonos? Todėl, kad šitas gubernatorius dalys žemę, žmonių duoną Vilniaus miestui, kam norės, pareigūnams, todėl, kad nebus jokio mechanizmo, kas apgintų tuos žmones. Kaip jūs, kaip autorius, kuris įeis į juodąjį, taip sakant, Lietuvos istorijos sąrašą, kaip žmogus, kuris nori sukiršinti žmones, kaip jūs galvojate dėl šito?!
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpai..._p?p_id=251192

Galima pasakyti kad gerbiamas deputatas buvo pranašas ir neblogai mąste kokias tures nenaudingos pasekmės tiesoginis valdymas Vilniaus rajono žmonems. Negalim nekalbeti apie žemes dalinima šias metais, nepriklausomybes pradžioje, kaip nagrinejam vietiniu mažumų tema. Įvyko iš tikrujų ir taip kaip tikejosi deputatas, Artūras Merkys savo kalbojė 2011 metais Seime, paminėjo ši žemes skyrima, sklypu individualai statybai ir sodams, formavima.

[J.U.]

Kažkodėl Vilniaus krašto lenkai niekaip nesuvokia elementaraus dalyko, kad kol rinks savo atstovais visokius Maskvos mylėtojus su Georgijaus juostelėmis tol neras bendros kalbos su likusia Lietuvos dalimi. Lietuviai nėra nusistatę prieš lenkus, dauguma lietuvių laiko juos savo broliais, bet kai einama prieš Lietuvos valstybingumą ir visaip kiršijama, meluojama ES lygiu, kitokios požiūrio tikėtis sunku.

[index]

Kažkodėl Vilniaus krašto lenkai niekaip nesuvokia elementaraus dalyko, kad kol rinks savo atstovais visokius Maskvos mylėtojus su Georgijaus juostelėmis tol neras bendros kalbos su likusia Lietuvos dalimi. Lietuviai nėra nusistatę prieš lenkus, dauguma lietuvių laiko juos savo broliais, bet kai einama prieš Lietuvos valstybingumą ir visaip kiršijama, meluojama ES lygiu, kitokios požiūrio tikėtis sunku.

Tiesą sakant, abi pusės "geros". Vieni linksta link Rusijos, renka koloradus, nepasitiki Lietuviais, kartais skundžiasi ir atvirai varo ant Lietuvos. Kiti iki šiol dar bijo Lenkijos okupacijos ir polonizacijos, kurią sukels w raidė pavardėje ir gatvių lentelės, kartais išvis neigia jų lenkiškumą ("iš tikro tai jie lietuviai tik sulenkinti" aha "kurdai tai kalnų turkai") ir slapta svajoja juos atlietuvinti.

[balietis]

Netoli manęs gyvena Zosė. Turi vienkiemį miesto teritorijoje, 2 karves ir sodą. Visada turėjo. Ji vietinė, taip vadinama tuteiša. Tai vat jos sodas kaip ir nebe jos, ten statys kažkokius daugiabučius, jai tos žemės negrąžino, nes buvo negalima. Mane apima prieštaringi jausmai, nes Lenkų rinkimų akcijos atstovai visą laiką buvo Vilniaus miesto tarybos koalicijoje. Kaip čia yra, kodėl lenkai savivaldybėje leido, kad taip atsitiktų? Ar juos irgi reikia teisti, ar tik lietuvius?

[Eimantas]

Kalba ne apie "atlietuvinimus", o apie okupacinės lenkų valdžios priemonių vykdymo nutraukimą, ir tai po 25-enkmečio Nepriklausomybės.

[index]

Kalba ne apie "atlietuvinimus", o apie okupacinės lenkų valdžios priemonių vykdymo nutraukimą, ir tai po 25-enkmečio Nepriklausomybės.

Ai, tai jie ne lenkai, o aplenkinti lietuviai ir jiems negalima turėti w raidės, gatvių lentelių ir gal net lenkiškų mokyklų, kad toliau nelenkėtų?

Aš va ir sakau, kaip lenkams po tokių pasisakymų pasitikėti lietuviais ir nebalsuoti už savo koloradus kai tie bent jau jų tautiškumo neneigia.

[J.U.]

Ai, tai jie ne lenkai, o aplenkinti lietuviai ir jiems negalima turėti w raidės, gatvių lentelių ir gal net lenkiškų mokyklų, kad toliau nelenkėtų?

Aš va ir sakau, kaip lenkams po tokių pasisakymų pasitikėti lietuviais ir nebalsuoti už savo koloradus kai tie bent jau jų tautiškumo neneigia.

Kažkaip ne iš to galo prieinate. Nemanau, kad būtų kokių problemų su lentelėmis ar pavardėmis jai vietiniai lenkai pačioje Nepriklausomybės pradžioje būtų užsirekomendavę kaip Lietuvos piliečiai o ne autonomijų kūrėjai. Gerai, sakykim, tuo metu buvo politinė ir protų suirutė. Bet kai tai trunka jau 25 metus renkant Lietuvos priešus ir Kremliaus draugus į Europarlamentą bei komsomolo aktyvistus į vietinius postus visaip kiršinant žmones negalima laukti kad į tokius reikalavimus nebūtų žiūrima su tam tikru įtarumu.
Dėl kelių diedukų parnelyg aktyvių pasisakymų jog tai ne lenkai o buvę lietuviai nėra jokio reikalo kreipt dėmesio į marginalų pasisakymus. Lenkijoje irgi yra panašių nacionalistinių pablūdėlių, bet ar kreipiam į juos dėmesį? Kuo tie žmonės save laiko, tik jų reikalas.

[Aleksio]

Kažkaip ne iš to galo prieinate. Nemanau, kad būtų kokių problemų su lentelėmis ar pavardėmis jai vietiniai lenkai pačioje Nepriklausomybės pradžioje būtų užsirekomendavę kaip Lietuvos piliečiai o ne autonomijų kūrėjai. Gerai, sakykim, tuo metu buvo politinė ir protų suirutė. Bet kai tai trunka jau 25 metus renkant Lietuvos priešus ir Kremliaus draugus į Europarlamentą bei komsomolo aktyvistus į vietinius postus visaip kiršinant žmones negalima laukti kad į tokius reikalavimus nebūtų žiūrima su tam tikru įtarumu.

Abidvi pusės šitoje vietoje daro neprotingus žingsnius, o ne viena.