LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[andyour]

Turbūt bus daugiau komentuojančių šią vietą, bet Vilnija buvo lietuviška. Pasidomėkite kur gyventa baltų ir kur vėliau formavosi Lietuvos valstybė. Tai, kad Vilnijos žmonės pradėjo kalbėti lenkiškai visgi yra polonizacijos pasekmė. Kalbos ir tapatybės problematika visame mūsų regione yra sudėtinga.
Bet, žinoma, svarbi yra dabartinė situacija ir reikia spręsti dabarties problemas.

Jeigu aš nuvykčiau į Lenkiją ir pradėčiau aiškinti kaip lenkams reikia gyventi, ką lenkai man pasakytų?
Net ir jei Punske kabo lietuviškos lentelės(įdomu būtų sužinoti), kažin ar tai racionalu, ar tai neįneša painumo? Kaip tu nemokėdamas kalbos nueisi pas daktarą ar į valstybinę instituciją?
Lentelių pliusas tik tas, kad jaunimas neišmokęs lietuvių kalbos, nenorėdami gyventi tame atsilikusiame regione, patrauks į Lenkiją ir turės progą tapti tikrais lenkais.

[Al1]

Punske kelios parodomosios lentelės ir tiek.

Yrą pagrindas nes Vilnijos žmonės čią gyvėną ne nuo vakar, tikai daug ilgiau. Jie yrą šitos žėmės šeimininkai - jie tūrį tėisė ir į savo kalbą lėntėlesė. Ėtninės žėmės tai koks abstrakcinis terminas. Nėrą jokiamė žodynė tokio termino, bėje taigi lietuvai ten yrą mažųmą ir visadą būvo ten mažumą - ten visą laiką lenkų kalbą žmonės kalbėjo, taigi kokios čią ėtninės žėmės - beje neks žėmių nesiruošią atpleštį, bėt savo kalbos draudima vartotį neks tėn nelaikys teisingų apribojimų. Lietuviškos lėntėles būs - bet ir lenkiškos tūrį būtį, kaip kiekvienoje Europos šalyjė.

Vieninteliai šeimininkai Lietuvoje yra lietuviai. Skaityk Konstituciją. Kitataučiams pilietybė nesuteikia teisių sau reikalauti išimtinių teisių. Lietuviai visada buvo dauguma Vilnijoje, tik lenkų okupantų dėka jie tapo mažuma savo žemėje.

[andyour]

Kas sako kad tū lėntėlų nebereikią tegul padaro referendumą, kaip dėl atominės ar dėl žėmės, šituose rajonuose apie kūria ir kalbamė. Gal tėgul nesprėndžią už kitus ko jiems rėikia o ne reikią.

Tai gal padarome referendumą, kas norėtų turėti asmeninius kelio ženklus?
Visi juk nuspręs - kam ko reikia...

[digital]

Lentelių pliusas tik tas, kad jaunimas neišmokęs lietuvių kalbos, nenorėdami gyventi tame atsilikusiame regione, patrauks į Lenkiją ir turės progą tapti tikrais lenkais.

Kad visas vietos jaunimas išmoksta lietuvių kalbą.

[Willow]

Jeigu aš nuvykčiau į Lenkiją ir pradėčiau aiškinti kaip lenkams reikia gyventi, ką lenkai man pasakytų?
Net ir jei Punske kabo lietuviškos lentelės(įdomu būtų sužinoti), kažin ar tai racionalu, ar tai neįneša painumo? Kaip tu nemokėdamas kalbos nueisi pas daktarą ar į valstybinę instituciją?
Lentelių pliusas tik tas, kad jaunimas neišmokęs lietuvių kalbos, nenorėdami gyventi tame atsilikusiame regione, patrauks į Lenkiją ir turės progą tapti tikrais lenkais.

Manau, kad lentelių pliusas čia būtų labiau simbolinis. Kalbos nemokėjimo problema gal labiau būdinga vyresniems žmonėms. Kiek pačiam teko susidurti,-jaunimas Vilniaus krašte susikalba lietuviškai, aišku statistikos pateikti negaliu, tai tik asmeninė patirtis.
Ar tos lentelės racionalu, ar ne ,žinoma, galima ginčytis. Bet tokia jau susiformavusi praktika ne vienoje Europos valstybėje. Lenkijoje, mano žiniomis, jos irgi yra.

[andyour]

Kad visas vietos jaunimas išmoksta lietuvių kalbą.

Bet jie laikosi nuošaliai mūsų kultūros, nes mūsų kultūra daugumai jų yra svetima. Žmogus be kultūros yra blogiausias variantas. Lenkų kultūra nėra priešiška mums, tad geriau, kad jie įsisavintų lenkų kultūrą. Bet Lietuvoje jie jos negaus niekaip, nes čia nėra lenkų.

[Al1]

Europa ne rodiklis - ten įvairių tautų etninis arealas neatitinka valstybinių sienų. Lietuvoje taip nėra, lietuvių etninis arealas driekiasi toli už Lietuvos sienų ir jokių kitų tautų arealo Lietuvoje nėra. Todėl natūralu, kad Lenkijoje jos (lentelės) yra. Bet ir tai tik pokazūcha, nes Lenkija etniškai vienalytiškesnė nei Lietuva. Lenkų tautai, jos laimei, negresia išnykimas, kaip kad lietuvių tautai.

[juristas]

Punske kelios parodomosios lentelės ir tiek.




Vieninteliai šeimininkai Lietuvoje yra lietuviai. Skaityk Konstituciją. Kitataučiams pilietybė nesuteikia teisių sau reikalauti išimtinių teisių. Lietuviai visada buvo dauguma Vilnijoje, tik lenkų okupantų dėka jie tapo mažuma savo žemėje.

Šėimininkai yra visį piliečiai o nė lietuviai. Vilnijos krašto žmonės tokie patys pieliečiai, kaip ir lietuviai, jeigu jie yra aršesni, taigi Konstitucija aiškų yrą blogą arba blogai suprantamą. Lenkijoje įstatymas yra paprastas: kur dvidėšimt procentų kitos tautybės žmonių tėn šitos tautybės kalbą lėntėlesė, vietovardžiuose, pasuosė, savivaldybėjė. Nėra gatvių lėntėlų tiktai dėl savivaldybės sprendimo Punskė, kuri jau vieną kartą apsidėgino, kaip viršaitis priėš pakabinimą vietovardžių lietuviškų skambino i Lietuvos URM sų klausimų ar Lietuvai tai nepakenks ir įšgirdo : "Kabinikitė lietuviškas lentėlės , mes čią su lenkais sutvarkysim irgi būs pas mus tos lėntėlės". Taigi pakabino Punsko viršaitis vietovardžius, nės galvojo kad čią ne bus išnaudotą, ir Lietuvoje irgi mažumai leis daryti šitą.

[abruo]

Vienas dalykas lentelės, kitas dalykas - pavardės. Paklausinėkit, kiek iš tų Punsko lietuvių pavardes užsirašę lietuviškai – vienetai. Nes turint pavardę su lietuviškom raidėm bet koks kontaktas su institucijomis reiškia dideles problemas. Ir čia nieko keisto.

[juristas]

Lenkų tautai, jos laimei, negresia išnykimas, kaip kad lietuvių tautai.

Baimė yrą blogas patarėjas, ir iš tiesų čia sūnkų ka nors iššprėsti su tokių konsultantų kaip baimė priėš išnykymią. Ėtninės žėmės ar nė, skaitosi žmonės - o jie ten gyvėną ne nuo vakar, jokie imigrantai, taigi tūrį teisė i savo kalbą - negalima jos riboti savo baimėms dėl išgyvenimo vardų.

[Zorro]

Praėjo ketvirtis amžiaus nepriklausomybės, o kiek vis dar Lietuvoje bolševikų. Drausti, neleisti, betruko tik karti ir šaudyti. Koks kieno reikalas, atsiprašant, kokia žmogaus tautybė ir kokia kalba. Čia jų reikalas ir niekas neturi teisės nurodinėti kur ir kaip jiems vartoti savo kalbą.
Yra lietuvių kalba kaip valstybinė ir visur privaloma. Ir yra tautinių mažumų kalbos, kurias Lietuvos valdžia įsipareigojo ginti. Ir kurias tautinės mažumos turi teisė naudoti kur gyvena kompaktiškai.


TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA

1 straipsnis
Tautinių mažumų ir joms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsauga yra neatsiejama tarptautinės žmogaus teisių apsaugos dalis ir priklauso tarptautinio bendradarbiavimo sričiai.

3 straipsnis
Kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai pasirinkti, ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje.

Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys gali naudotis teisėmis ir laisvėmis, numatytomis šios pagrindų Konvencijos principuose, atskirai arba kartu su kitais.

11 straipsnis
Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo pavardę (tėvo vardą) ir vardą (vardus) vartoti mažumos kalba bei teisę į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal Šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas.

Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo mažumos kalba viešai pateikti ženklus, įrašus ir kitą privataus pobūdžio informaciją.

Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis.

[Willow]

Europa ne rodiklis - ten įvairių tautų etninis arealas neatitinka valstybinių sienų. Lietuvoje taip nėra, lietuvių etninis arealas driekiasi toli už Lietuvos sienų ir jokių kitų tautų arealo Lietuvoje nėra. Todėl natūralu, kad Lenkijoje jos (lentelės) yra. Bet ir tai tik pokazūcha, nes Lenkija etniškai vienalytiškesnė nei Lietuva. Lenkų tautai, jos laimei, negresia išnykimas, kaip kad lietuvių tautai.

Šiaip jau, tai būtent Europoje atsiranda ir modernus nacionalizmas (kaip politinė ideologija) ir tautinės valstybės samprata. Geriausi to pavyzdžiai: Italijos ir Vokietijos susivienijimai XIX a.
Kas yra "tautos arealas"? Čia kažkoks "Lebensraum" atitikmuo? Panašūs terminai galbūt naudojami kalbant apie taip vadinamas "istorines, ar etnines žemes", bet tokių žemių ieškojimas neturi tapti politikos formavimo pagrindu. Prie ko tai priveda jau ne kartą parodė istorija.
Konstitucijoje vartojama Lietuvos piliečių sąvoka, o ne lietuvių etnine prasme.

[J.U.]

Yrą pagrindas nes Vilnijos žmonės čią gyvėną ne nuo vakar, tikai daug ilgiau. Jie yrą šitos žėmės šeimininkai - jie tūrį tėisė ir į savo kalbą lėntėlesė. Ėtninės žėmės tai koks abstrakcinis terminas. Nėrą jokiamė žodynė tokio termino, bėje taigi lietuvai ten yrą mažųmą ir visadą būvo ten mažumą - ten visą laiką lenkų kalbą žmonės kalbėjo, taigi kokios čią ėtninės žėmės - beje neks žėmių nesiruošią atpleštį, bėt savo kalbos draudima vartotį neks tėn nelaikys teisingų apribojimų. Lietuviškos lėntėles būs - bet ir lenkiškos tūrį būtį, kaip kiekvienoje Europos šalyjė.

Na jau atsibodo iš krūmų išlindusio tomaševskininko propaganda. Kolorado juostele pasipuoši gegužės 9-tą? Tikri Lietuvos lenkai nekelia šios problemos, ją kelia vien Rusijos įrankis - tomaševskininkai.

[juristas]

Vienas dalykas lentelės, kitas dalykas - pavardės. Paklausinėkit, kiek iš tų Punsko lietuvių pavardes užsirašę lietuviškai – vienetai. Nes turint pavardę su lietuviškom raidėm bet koks kontaktas su institucijomis reiškia dideles problemas. Ir čia nieko keisto.

Bet teisė tūrį. O Lietuvojė tokios tėises nėrą. Kitas dalykas nėnori keistį kaip Lietuvojė dėl to tokie aštrūs ginčai. Bet čią tik asmėninai priežastys, o teisiškai įmąnomą tai padarytį, Lietuvojė dėją yrą neįmanomą tūrėtį pasą su savo kalbos raidėms.

[juristas]

Na jau atsibodo iš krūmų išlindusio tomaševskininko propaganda. Kolorado juostele pasipuoši gegužės 9-tą? Tikri Lietuvos lenkai nekelia šios problemos, ją kelia vien Rusijos įrankis - tomaševskininkai.

Antisovietai - pakeisk plokštėle. Mielai Jums atsakysių, jeigų nors vienamė irašė nepanaudosit kaltinimo "Kremlio agentas, koloradas, vatnikas". Peržiūrėkitė savo tekstus ir pažiūrėkit kad nei vieno nėra bo tokio kaltinimo. Čią stalinistine praktiką - vadininti kitą nuomonę turinčius "imperializmo agentas", "Amerikos agentas", "CIA darbuotojas". Tu tokios pačios metodus naudoji kaip stalinas, beria, leninas ir putinas su savo priešais.

[Zorro]

Nes turint pavardę su lietuviškom raidėm bet koks kontaktas su institucijomis reiškia dideles problemas.

O kame problema?
Pagrindiniame lape užrašas pagal lietuviškas taisykles, o jei kas pageidauja - papildomame lape užrašas pagal norimos tautybės taisykles.

[Egiuxz]

Vis dėlto, Lietuvoje šeimininkais yra lietuviai, kad ir kaip kažkam tai nepatiktų. O taisykles nustato šeimininkas.

[juristas]

O kame problema?
Pagrindiniame lape užrašas pagal lietuviškas taisykles, o jei kas pageidauja - papildomame lape užrašas pagal norimos tautybės taisykles.

Žmonės nori tūrėti tikrą savo vardą ir pavardę be klaidų irašytą. Sėniau tai būvo techninę problemą, dabar komputerių amžiujė tai yrą jokią problėmą. Vardas yra vardas, negalimą jo keisti. Yrą tokiu kuriė labai mielai sako kad toks yrą gatvių pavadinimas ir negalimą jo perrašytį pvž: negalimą Gėlų perrašytį i Kwiatowa, bet jie patys jau vardus be jokių ribojimų perrašinėją. Taigi reikią būti principingam - gatvių nėgalimą keisti bet vardus mes galim keisti, ar ne taip dabar yrą.

[Al1]

Šėimininkai yra visį piliečiai o nė lietuviai. Vilnijos krašto žmonės tokie patys pieliečiai, kaip ir lietuviai, jeigu jie yra aršesni, taigi Konstitucija aiškų yrą blogą arba blogai suprantamą. Lenkijoje įstatymas yra paprastas: kur dvidėšimt procentų kitos tautybės žmonių tėn šitos tautybės kalbą lėntėlesė, vietovardžiuose, pasuosė, savivaldybėjė. Nėra gatvių lėntėlų tiktai dėl savivaldybės sprendimo Punskė, kuri jau vieną kartą apsidėgino, kaip viršaitis priėš pakabinimą vietovardžių lietuviškų skambino i Lietuvos URM sų klausimų ar Lietuvai tai nepakenks ir įšgirdo : "Kabinikitė lietuviškas lentėlės , mes čią su lenkais sutvarkysim irgi būs pas mus tos lėntėlės". Taigi pakabino Punsko viršaitis vietovardžius, nės galvojo kad čią ne bus išnaudotą, ir Lietuvoje irgi mažumai leis daryti šitą.

Lietuviai turi išskirtines teises. Aišku? Nes jei visi piliečiai lygūs, tai nebūtų lietuvių kalba valstybinė (su viskuo, kas iš to išplaukia), nebūtų lietuviškos šventės valstybinėmis, nebūtų saugoma (kitas dalykas kiek ji realiia saugoma) lietuvių kultūra ir t.t. ir pan. Yra didelis noras iš kosmopolitų ir globalistų visą tai niveliuoti, eliminuoti ir visus suvienodinti. Iš čia ir multikultūrizmas, iš čia ir ES prezidento žodžiai, kad tautų ES turi nelikti. Dar kartą kartoju, kad lenkų tautai negresia išnykimas, todėl ji gali leisti žaisti su tautinėmis mažumomis.

Jei prisistatai kaip Lenkijos lietuvis, tai tu iš tiesų varai antilietuviška propagandą ir dirbi Lenkijos bei globalistų, kosmopolitų interesams.

[Al1]

Žmonės nori tūrėti tikrą savo vardą ir pavardę be klaidų irašytą. Sėniau tai būvo techninę problemą, dabar komputerių amžiujė tai yrą jokią problėmą. Vardas yra vardas, negalimą jo keisti. Yrą tokiu kuriė labai mielai sako kad toks yrą gatvių pavadinimas ir negalimą jo perrašytį pvž: negalimą Gėlų perrašytį i Kwiatowa, bet jie patys jau vardus be jokių ribojimų perrašinėją. Taigi reikią būti principingam - gatvių nėgalimą keisti bet vardus mes galim keisti, ar ne taip dabar yrą.

Lietuvoje viena valstybinė kalba- lietuvių. Ja viskas turi būti rašoma. Ir pavardės su vardais. O kaip kas buityje nori rašyti, tegul rašo kaip nori, kalba taip pat. Niekas to neriboja ir nesiruošia riboti. Dokumentuose ir visur kitur oficialiai - tik lietuviškai.