LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[andyour]

Nemanau, kad tas lenkiškumas vadinina kritinį vaidmenį. Lygiai taip pat nepritariu mintims, kad reikėtų skatinti kažką išvykti iš LT ten, kur kai kam kultūriškai yra ar gali būti artimesnė aplinka. tas kultūrinės aplinkos ar tapatumo veiksnys nėra lemiamas. Kas po perkūnais yra lietuviškumas ar lenkiškumas? cepelinai, krepšinis, religija, flekai etc?

Suprask, ekonominis šalies išsivystymas yra labai svarbus, eet nemenką svorį turi ir visuomenė bei jos kulltūra. Jei Lietuva neretai yra delfio komentatorių lygio, mąstymo įkaitė, tai PL, be savų problemų, vis tiek yra geriau.

Nepyk, bet stumdamas ant Lietuvos užstūmei ir ant savęs
Yra toks dalykas kaip kultūra, ne tik teatrai, koncertai, bet ir kasdienis gyvenimas, pvz. bendravimas sava kalba darbe, šeimoje ir t.t. Aš irgi pažįstų Lietuvos lenkų, net daug merginų turi mišrias šeimas. Gal jiems ir patogu kalbėti ne savo kalba, gal jiems nereikia muzikos, neįdomi kultūra. Dauguma ir auga be Lenkijos kultūros, nes ji nepasiekiama, per toli, per TV nepasisemsi jos, be tiesioginio kontakto. Tokios mintys man atėjo besidžiaugiant lietuvių kultūra, gal ir lenkams norėtusi savosios...

[J.U.]

Klausimo esmė visai ne tame, kaip save vadina Vilniaus krašto žmonės. Esmė tame, su kuo jie save tapatina, su Lietuva, Lenkija, Rusija ar Baltarusija. Kitaip sakant, koks jų pilietiškumo lygis. O lygis toks, kokį mes sugebame ten sukurti, eina kova tarp promaskvietiškų tomaševskininkų ir visai silpnai pasirodančių Lietuvos struktūrų.

[Lettered]

Klausimo esmė visai ne tame, kaip save vadina Vilniaus krašto žmonės. Esmė tame, su kuo jie save tapatina, su Lietuva, Lenkija, Rusija ar Baltarusija. Kitaip sakant, koks jų pilietiškumo lygis. O lygis toks, kokį mes sugebame ten sukurti, eina kova tarp promaskvietiškų tomaševskininkų ir visai silpnai pasirodančių Lietuvos struktūrų.

Jie kalba 4 kalbomis ir neturi stipraus tautinio identiteto nei su viena iš šių šalių, todėl nėra svarbu kurioje valstybėje gyventi, svarbu gerai, bus tos šalies patriotai, kurioje bus geras gyvenimas.

[balietis]

Tai dabar jeigu mums nepatinka, kad surašymo metu buvo per daug lenkų, tai tie lenkai nesiskaito, nes jie iš tikrųjų ne lenkai, nors patys to nežino, tik mes geriau žinom? Čia rimtai?

Dėl raidžių tai paprasčiau nebūna - jeigu hipotetinis lenkas Moišė Łitwin nori tų savo raidžių, tai duodam jam "W", bet neduodam "Ł". Ne todėl, kad gaila, o todėl, kad nemokėsim paspausti klaviatūroje. Kiekvieną sykį, kai noriu šitoje temoje parašyti tą "perbrauktą L", turiu ieškoti wikipedijoje taip vadinamo "Geometrijos Koperniko" ir spausti lenkišką straipsnį.

[Lettered]

Tai dabar jeigu mums nepatinka, kad surašymo metu buvo per daug lenkų, tai tie lenkai nesiskaito, nes jie iš tikrųjų ne lenkai, nors patys to nežino, tik mes geriau žinom? Čia rimtai?

Dėl raidžių tai paprasčiau nebūna - jeigu hipotetinis lenkas Moišė Łitwin nori tų savo raidžių, tai duodam jam "W", bet neduodam "Ł". Ne todėl, kad gaila, o todėl, kad nemokėsim paspausti klaviatūroje. Kiekvieną sykį, kai noriu šitoje temoje parašyti tą "perbrauktą L", turiu ieškoti wikipedijoje taip vadinamo "Geometrijos Koperniko" ir spausti lenkišką straipsnį.

Kokios problemos, jeigu pase būtų parašytos dvi pavardės, lietuviška ir originali? Ir avis soti, ir vilkas patenkintas, pvz. Bronislavas Komarovskis/Bronisław Komorowski. Kažkokie kompromisai pagal tai, ar klaviatūroje yra atitinkamų mygtukų nelabai logiški. Prieš 20 metų buvo siūlymų lietuvių kalboje atsisakyti visokių ą,ę,ū, nes kompiuterio klaviatūroje nėra tokių mygtukų.

[balietis]

Man tai išvis jokių problemų. Tik reikėtų patikslinti, ką turite omeny, rašydamas originali. Originali yra ta, kuri galioja Tėvynėje. Man rodos, kalba eina apie tai, kad žmonės galėtų turėti pavardėse bent jau Q ir W. Jau vien dėl to, kad šitos raidės į nieką nepanašios. Nes paskui kyla žmonėms visokių situacijų, ne tik lenkams, pavyzdžiui, kai vokietis priima Lietuvos pilietybę ir gaun pasą, kur jo pavardė atrodo kitaip nei buvo Vokietijoje.
Kam reikalinga "istorinė" pavardė pase kažkuriam puslapyje ir kokia iš jos nauda, tai niekaip negaliu suprasti. Praktinės naudos, man rodos, jokios.

[Arunasx]

Q W X. Šitos raidės yra lotynų abėcėlėje, nėra tiesiogiai susiję su konkrečia šalimi, yra klaviatūroje, iš esmės visi žino tokias ir suteiktų galimybę parašyti daugelį užsieniečių pavardžių.

[index]

Q W X. Šitos raidės yra lotynų abėcėlėje, nėra tiesiogiai susiję su konkrečia šalimi, yra klaviatūroje, iš esmės visi žino tokias ir suteiktų galimybę parašyti daugelį užsieniečių pavardžių.

Lotynų abėcėlėje w nėra, bet šiaip nemanau, kad svarbu turėtų būti kas ten joje yra ar ne. Svarbiausia, kad ji yra QWERTY klaviatūroje (kitaip nei Ł ar kokie umliautiai). O tai reiškia, kad jokių problemų užrašyti nekiltų.

[geriantis]

jokių problemų užrašyti nekiltų.

o perskaityti?

[index]

o perskaityti?

Taip pat. Esu tikras kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų tikrai supras, kad ji skaitoma kaip v. Jei ir bus perskaičiusių kaip anglišką w, tai irgi nieko baisaus nebus. Su x tas pats, juk Maximos niekas neskaito kaip Ma(nežinau kas čia per raidė ir kaip ją tarti, siaubas!)ima.

Vienintelė problema gal būtų dėl mažosios q, kurios daugelis kažkaip nesugeba atskirti nuo mažosios g.

[index]

O budzi Ulica Jonasa Basanawicziusa ar Ulica Jana Basanowicza? A czemu nekeicziame mikrorajonowe pawadinimai? Senamiestis - Stare Miasto, Naujamiestis - Nowe Miasto, Uzhupis - Zarzecze, Vilnius - Wilno, Lietuva - Polska.

O kuo tai susiję su pavardžių rašyba?

[laimutis]

turbūt dėl to lenkus varė lauk, o Paleckis 1946-ais nurodinėjo kad 'Vilnius turi būti tvirtas lietuvių darbo klasės židinys'.

Vilnius sovietmečiu tapo lietuviškas, bet po 1945 m. sovietai vietoje 1940 m. lietuvių įsteigtų lietuviškų mokyklų prikūrė begalę lenkiškų ir rusiškų mokyklų Vilniaus ir Šalčininkų rajone, ir te paliko vieną lietuvišką. Tai kur čia tas lenkų varymas? Daugelis lenkakalbių pasitraukė savo noru o dalis buvo priversti, vietoj jų privažiavo gudų iš Baltarusijos, o lietuviams iš kitų Lietuvos regionų nebuvo jokių galimybių čia įsikurti, nes tai grėsė šio krašto atlietuvinimui tuom visai nebuvo suinteresuota Maskva ir čia gyvenantys lenkakalbiai.

[nesekasi]

Jak to tak, temu co pan Szhimaszius pazhadėjo wiweselinti polskie gatwiu uzhwadinimai ir miszias v Arkikatedre, tai uzh tai i wygral rinkimasy nes tomaszewskininkai pragalosowali. O ryszium su tuo ir su pawardzhiu raszyba startowalins Wilno kraszto polonizacja.

Aš suprantu, kad su logika sunkiai sekas tamstai, bet jei pjūvį padaryt pagal apylinkes, tai lenkai už Zuoką šiaip.

O dėl gatwiu uzhwadinimų, tai jei dar lietuviškai skaitot, kad ir kokia istorija čia jus ištiko, paskaitykit, ką pats Szimaszius ta tema sakė, be jokios perpasakotojo Zuoko interpretacijos.

[balietis]

http://www.lrytas.lt/pasaulis/rytai-...1503191921.htm

63 proc. žmonių atsakė, kad Lenkija privalėtų vykdyti įsipareigojimus ir padėti Baltijos šalims gintis, 27 proc. tvirtino, kad į karo konfliktą nereikėtų kištis, o 10 proc. neturėjo nuomonės.
...
už pagalbos suteikimą Baltijos valstybėms pasisakė 76 proc. vyrų ir tik 50 proc. moterų.

Tiesiog dar vienas įrodymas, kad Lenkijos lenkai į mus žiūri daug geriau, nei bando mums parodyti kai kurie politikai ir žiniasklaida.

[Arunasx]

http://www.lrytas.lt/pasaulis/rytai-...1503191921.htm


Tiesiog dar vienas įrodymas, kad Lenkijos lenkai į mus žiūri daug geriau, nei bando mums parodyti kai kurie politikai ir žiniasklaida.

Reikia aiškiai skirti Lenkijos lenkus ir Lietuvos tutešius. Net koloradas Tomaševskis nėra taip jau žinomas Lenkijoje kaip galima būtų pagalvoti.

[juristas]

Lėntėlės tūrėtų būti įtvirtintos

Taip yra visosė europos valstybėsė, kovojimas sų jais prasilenkią su sveikų protų.

[laimutis]

Taip yra visosė europos valstybėsė, kovojimas sų jais prasilenkią su sveikų protų.

Niekas nedraudžia tų lentelių pasikabinti savo buto ar namo kambaryje, tegu nors ir japonų kalba užsirašo miesto ar gatvės pavadinimą.

[juristas]

Niekas nedraudžia tų lentelių pasikabinti savo buto ar namo kambaryje, tegu nors ir japonų kalba užsirašo miesto ar gatvės pavadinimą.

Tokia teise ir europinė praktiką, kad lėntėles kabo. Lietuva pasirąšė Europos Tarybos konvenciją, šitą Europos Tarybą tūrį jau rimtų priekaištų, kodėl gi visosė Europos šalysė yrą lėntėles o Lietuvoje jų nebėrą. Namuose tokių būdų galimą tiktai ir Lietuvos vėliavą kėlti, kam gi prie namo ar prie pastato? Keista logiką, taigi gyvenam ne tik namuose bėt ir į laūką išeinamę. Oficialus pavadinimas bus lietuviškas ir tas aišku, o po to tūrį būtį ir tautinės mažūmos kalbą pavadinimąs - neoficalus, nėgaliojantis pašto ir administracijos, registro poreikiams. Jeigu kas abėjoja ar vietiems gyventojams to reikią, tai galimą surengti referendumą rajonuose ir paklaustį kokią jų valią.

[juristas]

http://www.lrytas.lt/pasaulis/rytai-...1503191921.htm


Tiesiog dar vienas įrodymas, kad Lenkijos lenkai į mus žiūri daug geriau, nei bando mums parodyti kai kurie politikai ir žiniasklaida.

Aš pažistų daug lenkų, kalbų laisvėj lenkiškai ir galių pasakyti, kad lenkai labai blogai nuo kokių šešių mėtų žiūrį i lietuvius, kaip ten spaudą pradėjo rašyti apie seimo ir valstybinė inspekcijos kovą su lenkų kalbą viešojė ėrdvėjė ir apie problemas dėl žėmes gražinimo, taip pat kaip pasirodė gana daug straipsnių kaip internetė lenkų tautybės žmonius vadiną. Vienintėlė tautą kurią paskutinais metais daug simpatijos prarado yra lietuviai. Raginų atvirai pakalbėti su kokių nors lenkų, o ne tiktai lryto propagandą tikėti, nes ji labai siaurai mato pasaulį.

[D.P]

Niekas nedraudžia tų lentelių pasikabinti savo buto ar namo kambaryje, tegu nors ir japonų kalba užsirašo miesto ar gatvės pavadinimą.

Lietuva yra įsipareigojusi suteikti tokias teises. Tai išplaukia ne tik iš dvišalių tarpvalstybinių sutarčių, bet ir europinės ir tarptautinės teisės bei praktikos.Čia, po perkūnais, salyga by default. Visas šis šurmulys, žiūrint grynai iš objektyvios pusės, deja, meta šešėlį ant Lietuvos...ir dar kokį. Čia ne kokio nupušusio tautininko rūpintojėlio pozoje išstenenta ašara, o žymiai reikšmingesni dalykai, kurių svoris ir reikšmė neabejotinai svarbesni Lietuvai nei, tarkime, runkelio balsas balsadėžėje.
Pykstame kad kokie kremliniai nesilaiko įsipareigojimų, bet tada galime pagrįstai kelti klausimą kodėl mes jų nesilaikome? O gal laikomes tik to, kas mums naudinga ir ignoruojame tai, kas mums nevisai patinka? Čia esminiai klausimai, į kuriuos reikia mums atsakyti prieš pradedant įvairaus plauko diskusijas ne tik vyriausybės koridoriuose, bet ir bent kiek rimtesniame forume (imho).
Man visa tai, deja, primena tipiška (post)sovietinį mentalitetą. Na, rytietišką mąstyseną (dbr madinga adresuoti į šitą point'ą). bet kuriuo atveju, pastarieji dalykai turėjo būti seniai išoperuoti, tačiau matyt emocioniai istoriniai, tautiniai ir kitokie fikciniai vaduokliai kai kuriuos naktimis prievartauja.

Problemą, kurią aš matau - negirdėjau nei vieno pagrįsto atsakymo - o tai pirmiausia politinis klausimas - iš politikos tribūnų. Atrodo, bijoma, - o greičiausiai nežinoma arba pataikaujama delfinei visuomenei - pasakyti tiesiai šviesiai visus "už" ir "prieš". Tokia laikysena, deja, sukuria "įšaldytą būseną" ir galiausiai kerta tiek per vidaus stuburą, tiek ir paralyžuoja išorinius (dvišalius) santykius, jau nekalabu kad platesniame kontekste sukuria negatyvų įvaizdį. Suprantu, jei toks erzelys kamuotų latvius r estus, tačiau mes esame neabejitinai geresnėse pozicijose.
Viskas susideda kad tūlas lietuvis ir lenkas pradeda "whatabautism" stiliaus svaisčiojimus ir pirštu rodo į tai, kas buvo prieš 60-metų tarytum tai šiuo metu yra taip aktualu, jog turime pažeisti prisiimtus įsipareigojimus ir Europos kontekste vėl atrodome kaip nuo realybės atšokę dundukai. Ai, tiesa, neretai pradedame svarstyti kas tai - tikras lenkas, baltarusis, ukrainietis, rusas ar lietuvis. Vėlgi, su tokio lygio argumentacija atrodome žymiai blogiau.
Į šią problemą galime žiūrėti grynai iš pragmatinės pusės.

p.s. kartą begeriant alų Amsterdame vienas lenkas užklausė kur čia šuo pakastas. Deja, net ir kažkiek įsigilinęs į šitą reikalą, negalėjau rasti protingo ir argumentuoto atsakymo. Istorinės fobijo skamba passe ir buvo nemalonu suversti kaltei istorinei atminčiai bei kad vis dar esame kompleksuoti realybėje nesigaudantys lietuviai (tikrai nemanau, kad tokie sudaro daugumą), taip pat buvo gėda sakyti, kad Lietuva nesilaiko tarptau.įsipareigojimų (nors taip yra, bet...tai ir politinis klausimas). Tad beliko reikalą paaiškinti kaip politinės valios, nekompetencijos rezultatą. Nemaža dalimi būtent profesionalios politikos trūkumas ir užkūrė šią pirtį.O deja, politika yra tokia, kurios visuomenė nusipeln, taigi, ranka ranką plauna.