LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[J.U.]

Prašome nuvažiuoti į Slovakiją - vengrų rajonuose pavadinimai rašomi dviem kalbomis. Ukrainoje Užkarpatėje pavadinimai taip pat verčiami į vengrų kalbą. Vokietijoje sorbų rajonuose pavadinimai rašomi ir sorbų kalba. Jau nekalbant apie JAV pietų valstijas.

Pakeiskit Konstituciją ir tada rašykit nors ir hieroglifais.

[Zorro]

Pakeiskit Konstituciją ir tada rašykit nors ir hieroglifais.

Keisti konstitucijos nereikia, nes Konstitucija tik reglamentuoja lietuvių kalbos vartojimą, kuri yra visur privaloma. Apie kitų kalbų vartojimą Konstitucija nieko nesako, tai yra nedraudžia.

[Lettered]

Keisti konstitucijos nereikia, nes Konstitucija tik reglamentuoja lietuvių kalbos vartojimą, kuri yra visur privaloma. Apie kitų kalbų vartojimą Konstitucija nieko nesako, tai yra nedraudžia.

Taip, aš irgi nematau kuris Konstitucijos straipsnis draustų dvikalbes lenteles.

[andyour]

/\ o kodėl ne penkiakalbės lentelės? Važiuoji su mašina nemažu greičiu, bandai įskaityti gatvės pavadinimą tarp belenkiek žodžių ir užsiskaitęs nutrenki vietinį...
Kelio ženklai turi būti lengvai pastebimi ir identifikuojama jų reikšmė.

[Zorro]

/\ o kodėl ne penkiakalbės lentelės? Važiuoji su mašina nemažu greičiu, bandai įskaityti gatvės pavadinimą tarp belenkiek žodžių ir užsiskaitęs nutrenki vietinį...
Kelio ženklai turi būti lengvai pastebimi ir identifikuojama jų reikšmė.

Koks poreikis, tiek ir lentelių. Lietuvoje niekur nėra daugiau vienos kompaktiškai gyvenančios mažumos. Lenkų - Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, bei tik iš dalies Trakų ir Švenčionų. Rusų - Visagino mieste. Visur kitur labai menkas procentas.

[J.U.]

Sakykim, bylinėjasi teisme du Lietuvos piliečiai. Nusiunčia vienas jų skundą Raseinių prokuratūrai, o savo adresą užrašo štai šitaip:

Tai dabar Raseinių prokuroras kokiu adresu ir kokia kalba turės ieškoti to besiskundžiančio?
Dar gal ir būtų galima bendru sutarimu priimti, sakykim tokį variantą, kad tomaševskininkų rinkėjus apramint:

[Zorro]

Raseinių rajone lenkų arti nulio. Todėl ten lenkiškai rašyto dokumento nieks neprivalo reikalauti.
Lenkiškai gali pageidauti (nereikalauti) kur kompaktiškai gyvena lenkai.

[index]

Sakykim, bylinėjasi teisme du Lietuvos piliečiai. Nusiunčia vienas jų skundą Raseinių prokuratūrai, o savo adresą užrašo štai šitaip:
Atvaizdas

Tai dabar Raseinių prokuroras kokiu adresu ir kokia kalba turės ieškoti to besiskundžiančio?
Dar gal ir būtų galima bendru sutarimu priimti, sakykim tokį variantą, kad tomaševskininkų rinkėjus apramint:
Atvaizdas

Oficiali korespondencija, aišku, turėtų būti tikruoju - lietuvišku, adresu. Betbet kokia kitokia lentelė ant namo nemaišo. Aišku, šalia turi būti ir lentelė su oficialių lietuvišku adresu.

Lentelė pietų Prancūzijoje occitan kalba netrukdo siųsti laiško prancūzišku adresu.

[J.U.]

Oficiali korespondencija, aišku, turėtų būti tikruoju - lietuvišku, adresu. Betbet kokia kitokia lentelė ant namo nemaišo. Aišku, šalia turi būti ir lentelė su oficialių lietuvišku adresu.

Tai garantuojat, kad lenkų nacionalistas įžūliai nerašys į Raseinius ul. Kwiatowa? Jau turim pavyzdį su viceministre.

[Zorro]

Oficiali korespondencija, aišku, turėtų būti tikruoju - lietuvišku, adresu. Betbet kokia kitokia lentelė ant namo nemaišo. Aišku, šalia turi būti ir lentelė su oficialių lietuvišku adresu.

Tai tame ir reikalas. Lietuvių kalba privaloma visur. Lenkų kalba ne privaloma, bet gali būti vartojama kaip papildoma, kur kompaktiškai gyvana lenkai.
Pažeidimas būtų, jei užrašas tik lenkiškai, bet nėra lietuviško.

[index]

Tai garantuojat, kad lenkų nacionalistas įžūliai nerašys į Raseinius ul. Kwiatowa? Jau turim pavyzdį su viceministre.

Na, jei parašys tai laiškas nenueis. Nesuprantamai adresą rašantis tik pats bus dėl to kaltas.

[J.U.]

Na, jei parašys tai laiškas nenueis. Nesuprantamai adresą rašantis tik pats bus dėl to kaltas.

Nepagalvojat, kad oficialiai leidus tokias lenteles, adresas "Kwiatowa" taip pat automatiškai taps oficialiu adresu?

[index]

Nepagalvojat, kad oficialiai leidus tokias lenteles, adresas "Kwiatowa" taip pat automatiškai taps oficialiu adresu?

Tai reikia įstatymą daryti tokį, kad įteisinti būtų tik užrašai (O galima specialiai įteisinti ne gatvių lenteles, o apskritai užrašus t.y. ir parduotuvių iškabas ir pan.), o adresai kaip ir buvo liktų lietuviški.

[J.U.]

Tai reikia įstatymą daryti tokį, kad įteisinti būtų tik užrašai (O galima specialiai įteisinti ne gatvių lenteles, o apskritai užrašus t.y. ir parduotuvių iškabas ir pan.), o adresai kaip ir buvo liktų lietuviški.

Tai kad man atrodo, jog tokios lentelės kaba jau dešimtmečiais ir dėl to nėra didelių problemų ar skandalų. Tomaševskininkų reikalavimai liečia būtent vietovardžius ir pavardes su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

[Zorro]

Nepagalvojat, kad oficialiai leidus tokias lenteles, adresas "Kwiatowa" taip pat automatiškai taps oficialiu adresu?

Oficialus tik lietuvškas, kitomis kalbomis tik papildomas. Panašiai kaip ir daugelyje Europos šalių, kur gyvena mažumos.
Mažumų kalbos oficialus statusas tokių atvejų, kai švedų kalba Suomijoje. Ten privalomos abi kalbos, net kur švedų nėra.

[index]

Tai kad man atrodo, jog tokios lentelės kaba jau dešimtmečiais ir dėl to nėra didelių problemų ar skandalų. Tomaševskininkų reikalavimai liečia būtent vietovardžius ir pavardes su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Atvaizdas

Tai ir vietovardžius reikia įteisinti tomis pačiomis sąlygomis. Įstaigų Registrų centras lenkišku pavadinimu irgi nežino.

Su pavardėmis, kad vieniems būtų galima, o kitiems nebūtų bėdų irgi paprasta išeitis. Galimos visos raidės, kurios yra qwerty klaviatūroje + lietuviškos raidės.

[Romas]

delfi.lt 2014.11.25
A.Bačiulis
Be Lenkijos mes neapsiginsim

- Nors tarptautinėje žiniasklaidoje neretai užsimenama, jog dėl Rusijos agresyvumo pakilimo labiausiai sudirgusios yra Baltijos šalys, atrodo, kad daugiausiai saugumo didinimo linkme nuveikė mūsų kaimynai lenkai. Jau klausiau apie Lietuvos saugumo sistemos sutvarkymą, dabar norisi paklausti apie regioninę saugumo sistemą. Koks čia yra Lenkijos vaidmuo? Koks turėtų būti Lietuvos indėlis (tiek politinis, tiek karinis), efektyvinant regiono apginamumą?

- Galima kalbėti ką nori, tačiau Lenkija buvo ir bus mūsų strateginis sąjungininkas, nors mūsų šalių dydžiai ir skiriasi. Be Lenkijos, Lietuva negali apsiginti nuo Rusijos. Čia kaip du kart du – keturi. Jokia Švedija Lenkijos atstoti negali net iš tolo. Atstoti galėtų kokios trys amerikiečių brigados, tačiau ir vėl – stovinčios Lenkijoje. Net Lietuvoje amerikiečiai niekuo nepagelbėtų, nes mūsų teritorijoje paprasčiausiai nėra strateginio gylio.

Kvaila bijoti Lenkijos. Prieš kelias savaites išlindo viešumon istorija, kad 2009 metų rudenį Vladimiras Putinas, vaikštinėdamas ant Sopoto molo, tuometiniam Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui pasiūlė pasidalinti Ukrainą. Lenkija neva tegu pasiima savo lenkišką dalį, o Rusija pasiims savo rusiškąją. Po to, vienas iš aukščiausių Lenkijos pareigūnų pasakė – „aš neįsivaizduoju Lenkijos Vyriausybės pirmininko, kuris galėtų pasirašyti po tokiu pasiūlymu“.

Jokia Švedija Lenkijos atstoti negali net iš tolo. Atstoti galėtų kokios trys amerikiečių brigados, tačiau ir vėl – stovinčios Lenkijoje. Net Lietuvoje amerikiečiai niekuo nepagelbėtų, nes mūsų teritorijoje paprasčiausiai nėra strateginio gylio.

Lenkijoje mintis, turiu omenyje valstybinį lygmenį, kad galima bandyti revizuoti valstybių sienas, tiesiog neegzistuoja. Visi tie, kurie galvoja, kad Lenkija gali svajoti apie Vilnių, nesupranta, kokioje situacijoje yra pati Lenkija su savo vakarine siena. Čia panašiai kaip mes, turėdami ant popieriaus istoriškai nubrėžtas sienas, kalbėtume apie Karaliaučiaus prisijungimą. Tiek mūsų, tiek lenkų pozicija Europoje yra geležinė – sienos yra neliečiamos. Lenkų valdžioje nerasite nė vieno kvailelio, kuris galėtų tuo abejoti.

Kita vertus, jie gali ir turi pagrindo kalbėti, kad lenkakalbių mažuma Lietuvoje turi tam tikrų problemų. Aš niekaip nesuprantu, kodėl reikia kelti nepasitenkinimą dėl autentiško pavardžių rašymo. Versti žmones rašyti savo pavardes svetimai yra pavardžių vogimas. Mes piktindavomės, kai prie ruso iškraipydavo mūsų pavardes, pvz. Marchulenis vietoje Marčiulionis, tai kodėl šiandien jau nebesugebame įsijausti į lenko vietą, kurio pavardę iškraipome? Ginčas dėl gatvių pavadinimų lentelių irgi yra kvailystė. Nejaugi gaila? Ko čia gailėti, tegul užsirašo.

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=66497710

[digital]

Ilgas A. Kubiliaus straipsnis - A. Kubilius. Ir aš myliu Lenkiją

Taigi svarstant Lietuvos ir Lenkijos santykių peripetijas, lietuvių ir lenkų gyvenančių Lietuvoje tarpusavio santykius, tenka konstatuoti, kad tam vis dar labai stiprią įtaką daro istorija. Mums, gyvenantiems Lietuvoje, labai svarbu nelikti įkaitais to savo požiūrio, kuris į mūsų bendrą su Lenkija istoriją formavosi XIX amžiaus viduryje, kai kūrėsi naujos etninės Lietuvos valstybiniai pagrindai. Turime sau susigrąžinti platesnę Lietuvos ir Vilniaus istorijos bei kultūrinio paveldo sampratą, kurioje prie etninio lietuviško paveldo turi derėti ir natūralus mūsų kraštui lenkiškas bei žydiškas ar baltarusiškas paveldas.

Lygiai taip pat turime padėti lenkų bendruomenei įveikti jos istorinio paveldo problemas, kai dėl Stalino įvykdytos prievartinės repatriacijos ji prarado miesto bendruomenės tradicijas ir potencialą. Europietiško kultūrinio, akademinio, politinio elito stoka šią bendruomenę paverčia nostalgijos sovietinei praeičiai ir dabartinei Kremliaus propagandai įkaite.

Aš tikrai myliu Lenkiją. Ir didžiuojuosi tuo, kad Adomas Mickevičius mylėjo savo ir mano Tėvynę Lietuvą ir buvo genialiausias istorinės Lietuvos dainius. Džiaugiuosi ir tuo, kad jis yra laikomas didžiausiu lenkų poetu. Bet tam, kad A. Mickevičius lietuvius ir lenkus tikrai jungtų, ir vienoje ir kitoje sienos pusėje turime įveikti savo istorinių paradigmų problemas. O tam reikia atvirai kalbėtis ir tarpusavyje, ir patiems su savimi. Kalbėtis apie esminius dalykus, ne tik apie raidžių rašymą. Tam ir reikia naujo „Vilniaus Kultūros“ formato: tiek mums Lietuvos viduje, tiek ir platesniam lietuvių ir lenkų dialogui.

[Romas]

Mapijoziai.lt įdėjo kelis žemėlapius apie lenkiškai kalbančių žmonių skaičių.
Lenkų tautinė mažuma Lietuvoje

Lenkai yra didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje: 2011 m. surašymo duomenimis, šalyje gyveno kiek daugiau nei 200 000 lenkų tautybės gyventojų, arba 6,6 % visų Lietuvos gyventojų.

http://www.mapijoziai.lt/zemelapiai/...uma-lietuvoje/

Įdomu, kad Mapijoziai.lt iškart įsidėjo ir nuorodą į Kurier wileński puslapį, kur "iš kito kampo" komentuojami ir kažkiek kritikuojami tie žemėlapiai

Portal Mapijoziai.lt, bawiący się mapami oraz statystyką z historią i współczesnością w tle, zaprezentował swoim czytelnikom społeczność polską na Litwie w kontekście geograficznym i historycznym

http://kurierwilenski.lt/2015/02/05/...mapijoziai-lt/

Kadangi sutampa 1 ir 3 bei 2 ir 4 žemėlapiai (skiriasi tik pridėta 1920-1939 demarkacijos linia), tai juos apjungiau.

Visuose 2011 m. žemėlapiuose - lenkų kalbos, o ne tautybės dalis

[Romas]

1. Gyventojų, kurių gimtoji kalba lenkų, pasiskirstymas Lietuvoje:

Dauguma lenkų gyvena Pietryčių Lietuvoje, Vilniaus krašto teritorijoje. Šiame regione išsiskiria Vilniaus miestas: jame gyventojai, kurių gimtoji kalba lenkų, sudaro mažesnę dalį nei miesto apylinkėse. Svarbiausia to priežastis – ilgus metus trunkantis teigiamas vidinės migracijos balansas, t.y. daug gyventojų iš visos Lietuvos persikelia gyventi į sostinę.

http://www.mapijoziai.lt/zemelapiai/...uma-lietuvoje/

Žemėlapiuose autoriai rodo ne žmonių susitapatinimą su tautybe, kuri yra statistikos pagrindas (žmogus į klausimą apie tautybę atsako - "lenkas"), bet... kalba. Tikriausiai jie mano, (nors gal ir ne be pagrindo), kad tikri lenkai turi kalbėti tik lenkiškai. Deja, statitika rodo, kad tik 77% Lietuvos lenkų gimatąja kalba laiko lenkų kalbą. Kiti etnolingvistiniai tyrimai rodo, kad tik apie 70% Vilnius krašto lenkų namie kalba lenkiškai...

http://kurierwilenski.lt/2015/02/05/...mapijoziai-lt/