Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Kai viena pusė vykdo kitos reikalavimus tikėdamasi geresnių santykių, tai nėra draugiški santykiai, o pono ir tarno santykiai. Jei laikysim, kad Tomaševskis yra Rusijos įtakojamas rėksnys, tai Lenkija galėtų pademonstruoti išmintį ir jo nepaisyti. Tačiau sprendžiant iš Lenkijos politikų pasisakymų, Tomaševskio kalbos jiems visai patinka. Tai Tomaševskis triukšmaus, Lenkija reikalaus, Lietuva vykdys ir tada bus geri santykiai? Tai gal ir Rusijos reikalavimus reikia vykdyti dėl gerų santykių?
    Aš nesiūlau kažką aklai vykdyti. Aš tik atkreipiu dėmesį į reikalo esmę. Kad Lenkijos politikai neatsiriboja nuo Tomaševskio - jų problema. Reikia jiems aiškinti, kas yra kas, bet Lietuvoje pasirinkta taktika piktintis lenkais, o ne kartu aiškintis dėl priežasčių.

    Comment


      Taip kaip rusai su mumis "draugauja" jei šokame pagal Rusijos dūdelę, taip ir lenkai nori kad šoktume polonezus pagal jų norą. Kitaip jau nebesame nei geri kaimynai, nei kokie nors partneriai. Akivaizdūs faktai, kad lenkų diaspora visame pasaulyje neturi tokių gerų sąlygų kaip Lietuvoje, Lenkijos imperinių ambicijų neveikia. Dabartiniams Lenkijos vadovams visai nesvarbu kas toks tas Tomaševskis, kieno interesus iš tikro atstovauja ir panašiai. Jiems svarbu, kad kažkur tomaševskininkų ir dabartinės Lenkijos vadovybės tikslai sutampa. Tačiau visokie sikorskiai ir tuskai neamžini. Telieka laukti kol pasikeis Lenkijos vadovybė ir ateis ne tokie lenkiškai fašistuojantys. Kantrybės turėjome šimtus metų, turėkime ir dabar.

      Comment


        Lenkijos ir Lietuvos Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 20-metis

        Šeštadienį, balandžio 26 d. sueina 20 metų nuo Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties pasirašymo dienos. Tai buvo esminis momentas dvišalių santykių plėtros draugystės dvasia eigoje, sutinkamai su daugiaamže abiejų Tautų sambūvio ir artimo bendradarbiavimo tradicija.

        Eilinį kartą ilgoje istorijoje XX a. paskutiniojo dešimtmečio įvykiai supynė lenkų ir lietuvių likimus, sugrąžindami abiems Tautoms laisvę ir suverenitetą, tuo pačiu keldami mums iššūkius kurti geros kaimynystės santykius naujoje realybėje sugriuvus Tarybų Sąjungai. Prieš ketvirtį amžiaus lenkai ir lietuviai kartu numetinėjo komunizmo jungą, o Lenkijos Solidarumas – judėjimas laisvės ir demokratijos labui – reiškė paskatą ir paramą kitiems judėjimams už laisvę, tarp kita ko Lietuvos Sąjudžiui. Per pastaruosius 20 metų daug pasiekėme, puikiai pasinaudodami laisvės lobiu. Šiandien Lenkija ir Lietuva bendradarbiauja ne tik Europos Sąjungos ir NATO rėmuose. Gerai vystosi kultūrinis ir karinis bendradarbiavimas. Tačiau Lenkijai ir Lietuvai, panašiai kaip ir visai Europai kyla rimti iššūkiai, ypatingai matomi šiandieninėje geopolitinėje situacijoje. Praeities patirtis tai kapitalas, kurį privalome išnaudoti mūsų šalių ir viso kontinento gerovei.

        Taip pat turime atsimint, kad turime rūpintis abiejų Tautų daugiakultūriu paveldu. Lenkija ir Lietuva privalo skirti daug dėmesio abiejų mažumų, lojalių šalies, kurioje jos gyvena, piliečiuų rėmimui, sutinkamai su tarpvalstybinės Sutarties nuostatomis ir tarptautiniais standartais žmogaus teisių apsaugos srityje. Dar prieš 20 metų Sutarties kūrėjai neatsitiktinai skyrė tiek daug dėmesio tautinių mažumų teisėms į laisvą tautinės, kultūrinės, kalbinės ir religinės tapatybės vystymą.

        Lenkija reiškia viltį, kad tarpvalstybinės Sutarties pasirašymo 20-metis bus ne tik proga apmąstymams apie tai, ką mums pavyko pasiekti per pastaruosius du dešimtmečius, bet ir impulsas imtis konkrečių veiksmų, prisidedančių prie visų prieš 20 metų prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo, kad eilinės Sutarties pasirašymo metinės būtų minimos nuolatinio Lenkijos ir Lietuvos santykių gerinimo atmosferoje.

        Marcin Wojciechowski

        Lenkijos URM atstovas spaudai
        http://vilnius.mfa.gov.pl/lt/ivykiai...rties_20_metis

        Comment


          Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
          Daug lenkų gyvena Baltarusijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Anglijoje, JAV - daugiau nei Lietuvoje absoliutiniais skaičiais. Kažin kaip tose šalyse ginamos jų teisės ir rašomos pavardės?
          Įtariu, kad Anglijoje užsirašyti pavardę su W raide nebūtų ypatingų problemų.
          Got sun in my face, sleeping rough on the road

          Comment


            Parašė Petrozilijus Cvakelmanas Rodyti pranešimą
            Įtariu, kad Anglijoje užsirašyti pavardę su W raide nebūtų ypatingų problemų.

            http://www.wp.pl/


            http://www.grupaimage.com.pl/?s=prd


            www.wiadomosci24.pl

            Comment


              Iš esmės visas tas šušaras dėl tų lenkiškų pavardžių tėra jau seniai atsibodęs tomaševskininkų rinkiminis krakoviakas. Kaip iš tikro yra kitose valstybėse ir ką sako 1994 metų Lietuvos-Lenkijos sutartis labai aiškiai pateikta Vytauto Sinicos straipsnyje:
              http://www.propatria.lt/2014/04/vyta...-varsuvai.html

              Comment


                Vytautas Plečkaitis: „Priešas“ Lenkija turės Lietuvą ginti nuo tikro priešo Rusijos?

                Susipažinus su „Spinter“ atlikto tyrimo duomenimis apie tai, kas yra mūsų priešai ir kas draugai, pirmiausia dingtelėjo mintis, kad šiuos tyrimus užsakė Rusijos ambasada, nes jiems turėtų rūpėti, ką apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą galvoja mano bendrapiliečiai. Pasirodo, suklydau. Tai labiausiai rūpi vienam didžiausių portalų Lietuvoje.

                Sužinojome, ką anksčiau visada žinojome, kad mūsų didžiausias priešas yra Rusija. Dabar tą žino ir Rusijos ambasada Lietuvoje ir jų URM Maskvoje. Tačiau Maskva gali pasidžiaugti, kad antroje vietoje, nors ir gerokai atsilikusi nuo Rusijos, yra Lenkija, siunčianti savo naikintuvus saugoti mūsų oro erdvę nuo galimo priešo, tiesianti elektros tiltą į mūsų šalį, palaikiusi ir palaikanti strateginius Lietuvos gynybos tikslus.
                Matyt, tie, kurie įvardijo Lenkiją mūsų priešu, šių faktų nežino arba jie yra penktoji Kremliaus kolona Lietuvoje, nes visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį nukreipia klaidinga linkme. O gal yra paprasčiau?

                Kaip pakomentavo profesorius Alfredas Bumblauskas, Lietuvos žmonės, net miestuose, mažai skaito. Jis, ko gero, teisus. Žmonės ne tik mažai skaito. Nemaža dalis mūsų žmonių skaito tik reklaminius skelbimus arba apskritai neskaito, o informaciją semia iš Rusijos propagandos bei jos skleidžiamų gandų, platinamų sąmoningai.
                Jaunas Tarptautinių santykių instituto politologas visai Lietuvai drąsiai pakomentavo, kad dėl to, kad kas ketvirtas Lietuvos pilietis laiko Lenkiją priešiška valstybe, yra kalti… patys lenkai: pirmiausia V.Tomaševskis, o po to ir pragmatinė Lenkijos politika bei lenkų reikalavimai dėl pavardžių ir gatvių lentelių rašybos.
                Kitaip sakant, niekas čia Lietuvoje dėl nieko nekaltas, tik svetimi. Perfrazuojant W.Shakespeare’ą, galime pasakyti, kad kažkas negerai Lietuvos karalystėje, jei žmonės iš tikrųjų taip mąsto.
                Kiek yra žinoma, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto studentai prastai supranta lenkų kalbą. Ją moka tik tie, kurie baigė istorijos studijas. Tarp doktorantų nedaug kas moka ir rusų kalbą. Tai ar pagrįstai vadiname save Rusijos ir Lenkijos ekspertais, ar ne per drąsiai darome apibendrinimus, nepažindami gerai nei kaimyninių tautų kultūros, nežinodami net jų kalbos? Gal laikas tokiam garbiam institutui įsivesti bent jau kaimyninių slavų tautų kursus?

                Ar nėra čia kaltas ir mūsų pačių dalies tautos tamsumas, nepakankama kompetencija, valstybinio mąstymo stoka, nemokšiškas aktualių klausimų pateikimas, manipuliavimas faktais ir tendencingas jų pateikimas? Dėl to, kad nemaža Lietuvos tautos dalis nesusivokia elementariuose dalykuose, atsakomybė tenka ir politikos bei žiniasklaidos elitui.
                Rinkdamas medžiagą apie iškilų valstybininką, leidėją, žurnalistą ir diplomatą, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarą Jurgį Šaulį, sužinojau, kad jam nuolat rūpėjo Lietuvos santykiai su Lenkija. Skirtingai nei daugelis to meto Lietuvos politinio ir diplomatinio elito atstovų, J.Šaulys suprato, kad Lietuva negali būti saugi, turėdama aplink save tik priešus. Tai, kad jis buvo teisus, paliudijo ir tragiška XX a. mūsų šalies istorija.
                Taip pat radau įsimintiną frazę, kurią 1930 m. pasakė vienas vokiečių užsienio politikos architektų, Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius grafas von Buelowas pasiuntiniui Vokietijoje V.Sidzikauskui: „Šalis, turinti du milijonus gyventojų, dvigubai mažiau nei Berlyno miestas, dar visai neseniai iškovojusi nepriklausomybę, atrodo vykdanti va banque politiką, kai yra susiriejusi su visais kaimynais ir niekada neturi normalios politinės orientacijos.“
                Ar šie žodžiai, praėjus daugiau kaip 80 metų, kartais neprimena mūsų dienų politikos aktualijų, kai nei politikai, nei visuomenės veikėjai, nei nemaža dalis žiniasklaidos nesuvokia savo valstybės interesų ir nepajėgia jų pateikti suprantama kalba bei reikiamais įstatymais savo piliečiams?

                Apskritai, ar ne per daug ir ne per dažnai ieškome priešų? Juk teturime vos truputį daugiau nei 7 tūkst. karių, kurie be NATO sąjungininkų ir pirmiausia Lenkijos karių, mūsų valstybės neapgins, jei patys nekovosime ir tam lėšų neskirsime.
                Teisingai neseniai pasakė istorikas A.Kasparavičius: „Kuo mes daugiau ieškome priešų, tuo valstybės saugumo lieka mažiau.“
                Užuot nuolat kalbėję apie savo priešus, tikrus ir tariamus, pasistenkime būti labiau atsakingais už savo pačių ir savo valstybės saugumą.
                Negąsdinkime žmonių, o imkimės įgyvendinti lenkų tautinei mažumai pažadėtas europines įstatymų normas.
                Ir mažiau pasitikėkime netikrais pranašais, gąsdinančiais tariama Lenkijos grėsme ir tokiu būdu atvirai kenkiančiais mūsų šalies saugumui bei įvaizdžiui.
                http://www.15min.lt/naujiena/ziniosg...0-431077?cf=df

                Comment


                  Man asmeniškai visiškai nesvarbu, rašys tie lenkai "W" savo pavardėse ar ne. Taip pat nesvarbu, ar bus lentelės su užrašu "Šalčininkai" ar "Szalczininkai". Bet pavadinimai negali būti verčiami į "Solieszniki" ar panašiai. Tai jau yra antikonstitucinis veiksmas, o būtent tai ir yra daroma.
                  Man labiau rūpi tai, kad Lietuvos lenkai būtų tuo pačiu ir Lietuvos piliečiai bei patriotai. Pavyzdžiui kaip profesorius Riomeris, lenkas ir Lietuvos patriotas. Tuo tarpu tomaševskininkai yra kitos rūšies patriotai, blogiausia kad netgi ne Lenkijos bet mūsų bendro priešo. De facto jie veikia Kremliaus labui ir pati Lenkija, užuot mus spaudusi ir pareiškinėjus visokius užmaskuotus ultimatumus galėtų geriau įsigilinti, kieno interesus per LLRA iš tikro remia. Įsigilintų ramiai, be emocijų ir lenkiškojo pseudopatriotizmo, nematant tikrosios esmės.

                  Comment


                    Lituanistai: įrašai asmens dokumentuose turi būti rašomi vartojant lietuvišką abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės

                    „Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas. Teisiškai tai reikštų ir konstitucinės nuostatos dėl lietuvių kalbos kaip valstybinės paneigimą“, – teigia lituanistai ir atkreipia dėmesį, kad asmenvardžiai yra kalbotyros, teisės ir (geo)politikos objektas.

                    „Lenkijoje tautinių mažumų atstovams nuo 2005 m. numatyta galimybė rašyti vardą ir pavardę kitų kalbų abėcėlių raidėmis, tačiau tai daroma tik įrašant ne lenkų abėcėlės raides ar raides su lenkų kalboje nesančiais diakritiniais ženklais į asmens dokumentą, bet neperkeliant jų į elektroninį valstybės duomenų registrą, todėl taip parašyti asmenvardžiai viešojoje erdvėje nefunkcionuoja“, – pažymi mokslininkai.

                    Anot jų, jeigu Lietuvoje būtų sudaryta galimybė to pageidaujantiems dabartiniams Lietuvos piliečiams sulenkinti savo pavardes, tai būtų precedento neturintis atvejis: istoriškai kelis šimtmečius trukęs lietuvių pavardžių lenkinimo procesas būtų baigtas XXI amžiuje. Pavyzdžiui: Gulbinas –> Gulbinovič –> Gulbinowicz; Daugėla –> Dovgialo –> Dowgialo ir pan.

                    Lietuvių kalbos instituto mokslininkų nuomone, asmenvardžių rašymo dokumentuose problemą išspręstų du įrašai – oficialus, kuris būtų rašomas vien lietuviškais rašmenimis, ir neoficialus – rašomas ir nelietuviškais rašmenimis.

                    http://alkas.lt/2014/06/18/lituanist...aro-32-raides/

                    Comment


                      Kas gi kitas gali objektyviai pasisakyti šituo klausimu, jei ne lituanistai iš Lietuvių kalbos instituto.

                      Comment


                        Pirma, vien tai, kad, kalbininkai sako 'pagal Konstituciją' daro jų nuomonę tuo klausimu šališką ir nieko vertą, nes jie pateikia teisinę, o nebe techninę interpretaciją.

                        Antra, tai nėra vieninga kalbininkų nuomonė. VU Filologijos Fakultetas (Smetona etc.), pavyzdžiui, yra iš esmės palankus lenkiškiems rašmenims.
                        There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

                        Comment


                          Parašė J.U. Rodyti pranešimą
                          Man asmeniškai visiškai nesvarbu, rašys tie lenkai "W" savo pavardėse ar ne. Taip pat nesvarbu, ar bus lentelės su užrašu "Šalčininkai" ar "Szalczininkai". Bet pavadinimai negali būti verčiami į "Solieszniki" ar panašiai. Tai jau yra antikonstitucinis veiksmas, o būtent tai ir yra daroma.
                          Man labiau rūpi tai, kad Lietuvos lenkai būtų tuo pačiu ir Lietuvos piliečiai bei patriotai. Pavyzdžiui kaip profesorius Riomeris, lenkas ir Lietuvos patriotas. Tuo tarpu tomaševskininkai yra kitos rūšies patriotai, blogiausia kad netgi ne Lenkijos bet mūsų bendro priešo. De facto jie veikia Kremliaus labui ir pati Lenkija, užuot mus spaudusi ir pareiškinėjus visokius užmaskuotus ultimatumus galėtų geriau įsigilinti, kieno interesus per LLRA iš tikro remia. Įsigilintų ramiai, be emocijų ir lenkiškojo pseudopatriotizmo, nematant tikrosios esmės.
                          Pritariu viskam su abejone dėl "Szalczininkai". Nebent griežtai kaip antras, bet ne vienintelis pavadinimas ant lentelės.
                          Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
                          Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                          Comment


                            /\

                            Comment


                              Iš principo Konstitucija draudžia tautinėms bendrijoms drausti vartoti gimtąją kalbą, tai nelabai suprantu apie ką jūs čia šnekate kad leistumėte viską apart naudoti lenkiškus vietovardžių pavadinimus - jie jau nebe kalbos dalis ar imperialistinė provokacija?

                              Comment


                                Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
                                Pritariu viskam su abejone dėl "Szalczininkai". Nebent griežtai kaip antras, bet ne vienintelis pavadinimas ant lentelės.
                                Tą ir turiu galvoje, kolega

                                Comment


                                  Ne visi Lietuvos lenkai galvoja ir elgiasi kaip tomaševskininkai:
                                  http://www.balsas.lt/naujiena/795704...ine-priesakyje

                                  Comment


                                    Artūras Jančys 2014-06-22 21:26, atnaujinta 2014-06-23 07:32
                                    Kalbos apie Glitiškių žudynes – tarsi muzika Kremliaus ausims

                                    „Lietuviai žudė lenkus tik todėl, kad jie lenkai“, – šie kartūs žodžiai ne kartą skambėjo Lietuvos lenkų sąjungos (LLS) surengtose žudynių Glitiškėse (Vilniaus r.) 70-mečio minėjimo gedulingose iškilmėse.(...)

                                    Tragedija Glitiškėse įvyko 1944-ųjų birželio 20 dieną. Tuomet lietuvių būrys, keršydamas už 4 lietuvių policininkų žūtį kautynėse su Armija Krajova, nužudė 38 civilius kaimo gyventojus lenkus. Tarp jų, kaip iš Paberžės bažnyčios skelbė penktadienį per šv.mišias žuvusiems atminti kunigas, buvo 11 moterų, tiek pat vaikų. Jauniausiai aukai buvo tik 3 metai, vyriausiai – 84.



                                    Lenkijos generalinis konsulas S.Cygnarovskis kalbėjo atsargiau, dėl kruvino konflikto nekaltino vien lietuvių. Objektyviai komentuoti tragiškas dviejų tautų istorijos akimirkas stengėsi ir parlamentarė R.Tamašunienė.

                                    „Po nusikaltimo Glitiškėse žmonės laukė teisingo atpildo. Atpildas buvo, bet, deja, neteisingas – atsakomosios žudynės Dubingiuose“, – sakė S.Cygnarovskis. 1944-ųjų birželio 23 dieną Armijos Krajovos būrys, keršydamas už lietuvių akciją Glitiškėse, įsiveržė į Dubingių (Molėtų r.) kaimą ir nužudė 26 nekaltus lietuvius.
                                    Kad žiaurumo, neteisybės būta iš abiejų pusių, pripažino ir R.Tamašunienė. (...)

                                    Tačiau A.Grejciun filmas apie lietuvių ir lenkų santykius nešališkumu nepasižymėjo. Vėliau R.Tamašunienė portalo lrytas.lt žurnalistui pripažino, jog filmas truputį dvelkia šališkumu. Tačiau, jos žiniomis, toks jis buvo sukurtas kaip atsakas į praėjusiais metais per vieną komercinį Lietuvos TV kanalą rodytą dokumentinį filmą apie Armijos Krajovos siautėjimą, jos nusikaltimą Dubingiuose.

                                    „Deja, karo metais žmonės žudė vieni kitus dėl jų tautybės. Ne tik lietuviai lenkus, bet ir lenkai lietuvius. Bet konkrečiai šie žmonės iš Paberžės patyrė lietuvių smurtą, todėl jie įskaudinti“, – aiškino R.Tamašunienė.
                                    (...)

                                    Atrodė, jog senai nesantaikai buvo padėtas taškas lygiai prieš 10 metų. Tuomet, 2004-aisiais, prezidento Valdo Adamkaus pastangomis prezidentūroje Vilniuje tarp lietuvių Vietinės rinktinės ir Armijos Krajovos veteranų buvo pasirašytas taikos susitarimas.
                                    Kodėl ir kam po 10 metų prireikė apjuodinti susitaikymo dvasią ir vėl draskyti senas žaizdas? (...)

                                    http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/...aus-ausims.htm

                                    Comment


                                      Parašė udrius Rodyti pranešimą
                                      Na taip dėl jūrinės valstybės gan įdomiai rašoma knygoje Raimundas Baltuška Baltijos jūra ir Lietuvos laivynas. Bet anyway, mums dabar nebūtina kniaukti kas būtų jeigu būtų buvę. Klausimas ką dabar reikia daryti? Pripažinkime, kad sostinė šiuo metu yra priešiškoje aplinkoje - aplink tiek Vilniaus raj, tiek Šalčininkai, tiek Švenčionys gyvena žmonės, nepalaikantys nei LT valstybės, o kai kurie nemokantys net ir LT kalbos. Todėl visų resursų koncentravimas į sostinę, manau yra visiškai netoliaregiška politika.
                                      Na, kniaukti nereikia, tas teisybė. Klausimas kitoks - ką Lietuva padarė per ketvirtį amžiaus, kad Lietuvoje gyvenantys kitataučiai būtų Lietuvos (o ne Lenkijos, Rusijos) patriotai? Ogi nieko, tuo tarpu smetoninė Lietuva žymiai sunkesnėmis sąlygomis padarė žymiai daugiau.

                                      Comment


                                        Lietuviško Vilniaus buvimas rytuose, kita vertus, kažkiek stabdo totalų tomaševskininkų išnaglėjimą.

                                        Comment


                                          Parašė Kitas Džiugas Rodyti pranešimą
                                          Lietuviško Vilniaus buvimas rytuose, kita vertus, kažkiek stabdo totalų tomaševskininkų išnaglėjimą.
                                          jei šie rajonai būtų integruoti normaliai į LT aplinką, ar būtų išbujoję tomaševskininkai?

                                          Comment

                                          Working...
                                          X