Aš skaičiau rusų istorikės Jelenos Zubkovos knygą apie Kremlių ir Pabaltijį reokupacijų laikotarpiu. Ten pateikiama nuomonė, kurią ir parašiau. Nežinau, ar mintys labai objektyvios šiuo klausimu (apskritai tai buvo gan objektyvi nuomonė esminiais klausimais). Tuo tarpu Z. Zinkevičių mėgsta spausdinti visokie alkas.lt ar propatria.lt, tai kažin ar čia labai objektyvu. Ypač kai rašomos knygos tokiais skambiais pavadinimais.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.
Collapse
X
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąNėra ko lyginti tokios didelės ir Europoje tiek ekonomiškai, tiek kultūriškai svarbios šalies kaip Lenkija su Baltarusija, kuri baigia pavirti Rusijos respublika, kurioje gudų kalba nyksta kaip ir prūsų kažkuomet. O jūs dar norit, kad mažuma Lietuvoje kažko siektų.Paskutinis taisė Sula; 2014.04.10, 22:20.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąTaip, iš dalies net aš patenkintas, kad Lietuvoje gventantys jau trečios eilės pusbroliai neblogai moka visas tris kalbas, kai tuo tarpu baltarusiai lieka su viena rusų - tai yra liūdniau. p.Tomaševskio autoritetas tarp pažangesnio jaunimo mažas, bet tėvai kone meldžiasi LLRA, kas vis vieną turi įtakos.
Comment
-
Parašė Gnoss Rodyti pranešimąAš skaičiau rusų istorikės Jelenos Zubkovos knygą apie Kremlių ir Pabaltijį reokupacijų laikotarpiu. Ten pateikiama nuomonė, kurią ir parašiau. Nežinau, ar mintys labai objektyvios šiuo klausimu (apskritai tai buvo gan objektyvi nuomonė esminiais klausimais). Tuo tarpu Z. Zinkevičių mėgsta spausdinti visokie alkas.lt ar propatria.lt, tai kažin ar čia labai objektyvu. Ypač kai rašomos knygos tokiais skambiais pavadinimais.
Comment
-
Parašė laimutis Rodyti pranešimąAišku jums svarbesnė kažkokios rusų istorikės nuomonė kuri negyveno ir nematė kas darėsi Pietryčių Lietuvoje pokario metais ir sovietmečiu, o nusirašė iš koloborantų suklastotus istorinius duomenis kur parašyta kaip pietryčių lietuviams tada "geri laikai" atėjo, galima ignoruoti Z.Zinkevičiu kuris tuo metu gyveno Lietuvoje ir matė kas joje vyksta. Prie ko čia alkas ir propatria, juk Z.Zinkevičiaus darbų tikrai nespausdins kokia prusiška ar prolenkiška spauda.
Comment
-
Parašė Dadis Rodyti pranešimąVienas niuansas: Zubkova yra profesionali istorikė, o Zinkevičius, su visa pagarba jam - kalbininkas, tuo tarpu savo knygoje kaip matyti lenda ne į savo "daržą".
Comment
-
Parašė laimutis Rodyti pranešimąAišku jums svarbesnė kažkokios rusų istorikės nuomonė kuri negyveno ir nematė kas darėsi Pietryčių Lietuvoje pokario metais ir sovietmečiu, o nusirašė iš koloborantų suklastotus istorinius duomenis kur parašyta kaip pietryčių lietuviams tada "geri laikai" atėjo, galima ignoruoti Z.Zinkevičiu kuris tuo metu gyveno Lietuvoje ir matė kas joje vyksta. Prie ko čia alkas ir propatria, juk Z.Zinkevičiaus darbų tikrai nespausdins kokia prorusiška ar prolenkiška spauda.
Kalbininkų poziciją visų tų slaviškai kalbančių žmonių atžvilgiu parodo faktas, kad nesugebama kad ir mažiausiem moksleiviam parodyti, kad teritorijos pietrytinėje šalies teritorijoje yra mažų mažiausiai (!) dvikalbė ar trikalbė, kai patogiau yra įdėti idealistinį XIX a. pseudorealistinį žemėlapį su visokiom Zietelom ar Gervėčiais nei pripažinti, kad tos teritorijos, kad ir kokios etninės lietuvių žemės ten bebūtų, vistiek yra gausiai gyvenamos slavų. Tik po to atsiranda visokie žinovai, kurie įrodinėja neabojotiną Vilniaus miesto ir krašto lietuviškumą visais laikais; su kokiais prieš porą metų velniškai ginčijausi...
Comment
-
Parašė Gnoss Rodyti pranešimąTik po to atsiranda visokie žinovai, kurie įrodinėja neabojotiną Vilniaus miesto ir krašto lietuviškumą visais laikais; su kokiais prieš porą metų velniškai ginčijausi...
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąDažniausiai užmirštama, kad lietuviai ir slavai (ypač katalikai) šiose žemėse yra tie patys žmonės.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąNa va kaip visas problemas greitai išsprendėm, pasirodo tie visi lenkai, gudai ir rusai yra tie patys lietuviai, todėl ir net teoriškai negali egzistuoti kažkokie reikalavimai ir problemos iš tautinių mažumų pusės, nes jų nėra Lietuvoje.
Yra kalbinės mažumos.
Yra senosios ir sentikių rusų, žydų-litvakų ir kitos, naujesnės bendruomenės.
Comment
-
Kažkaip čia vaikštom vis aplinkui. Visai nesvarbu, kuo tie žmonės, dabar save laikantys lenkais yra buvę anksčiau, lietuviais, gudais ar mahometonais. Svarbu, kuo jie save laiko šiandien ir tokiais juos reikia ir mums laikyti.
Svarbus yra kitas klausimas, ar jie laiko save Lietuvos ar Lenkijos dalimi. Tai yra, ar jie yra yra lojalūs Lietuvai kaip kad lenkų kilmės žmonės besiburiantys pogon.lt portale, ar lojalūs nežinia kam (Rusijai ar Lenkijai) kaip tomaševskininkai. Todėl Lietuvos valstybė turėtų atitinkamai elgtis jų atžvilgiu. Destrukcija yra destrukcija ir ją turėtų atitinkamai vertinti spec. tarnybos. Tik ar jos to nori ir gali?
Comment
-
Kas moka, padarykit apklausą tiems, kas save laiko lenkais/baltarusiais: "ar keistumėte lietuvišką traskripciją pase į lenkišką, jeigu būtų tokia galimybė?"
Tiesiog įdomu būtų sužinoti, kiek žmonių norėtų iš naujo darytis vairavimo teises, banko korteles, organizuotis kažkokius popierius iš nežinau kur, kad galėtų įrodyti, jog jų aukštojo mokslo diplomas ankstesne pavarde yra tikrai jų (paprastai tam tinka santuokos liudijimas, bet čia netiks), porą metų užsiraudinėti ant visokių nenumatytų atvejų čia ir užsienyje, na ir t.t.
Dar bendrakultūriniai dalykai - kažkaip Lietuvoje žmonės nelabai mėgsta girtis savo tautybe, o čia šviestų iš tolo.
Comment
-
Parašė balietis Rodyti pranešimąKas moka, padarykit apklausą tiems, kas save laiko lenkais/baltarusiais: "ar keistumėte lietuvišką traskripciją pase į lenkišką, jeigu būtų tokia galimybė?"
Tiesiog įdomu būtų sužinoti, kiek žmonių norėtų iš naujo darytis vairavimo teises, banko korteles, organizuotis kažkokius popierius iš nežinau kur, kad galėtų įrodyti, jog jų aukštojo mokslo diplomas ankstesne pavarde yra tikrai jų (paprastai tam tinka santuokos liudijimas, bet čia netiks), porą metų užsiraudinėti ant visokių nenumatytų atvejų čia ir užsienyje, na ir t.t.
Dar bendrakultūriniai dalykai - kažkaip Lietuvoje žmonės nelabai mėgsta girtis savo tautybe, o čia šviestų iš tolo.
Tame pat kaime vienas žmogelis buvo ant namo užsikabinęs dvikalbę lentelę, tai atėjo jo pusbrolis (vietinis lenkas), davė velnių ir lentelės nebeliko.
Comment
-
Parašė J.U. Rodyti pranešimąNa, aš turiu daug pažįstamų Vilniaus lenkų tarpe. Štai yra netoli Kyviškių aerodromo toks kaimas Dobromyslia. Kiek šnekėjau su vietiniais žmonėmis, kai kurie net supyksta, kai paklausi ar keisit pavardes. Niekas nenori to daryti, bet visą vandenį drumsčia vietinės mokyklos direktorė, vaikšto ir agituoja.
Tame pat kaime vienas žmogelis buvo ant namo užsikabinęs dvikalbę lentelę, tai atėjo jo pusbrolis (vietinis lenkas), davė velnių ir lentelės nebeliko.
Comment
-
Parašė Dadis Rodyti pranešimąĮtariu tokių ten mažuma - Kyviškių rinkimų apylinkėje (jai priklauso ir Dobromislės kaimas) per paskutinius Seimo rinkimus LLRA gavo 59,02 proc. balsų.
Comment
-
Parašė J.U. Rodyti pranešimąTen tiesiog nerealus vietinės biurokratijos spaudimas, elementariai nurodoma kaip balsuoti apibėgant kiekvieną sodybą. Apie kažkokį slaptą balsavimą nėra kalbos, kai gyvenvietėje 100 rinkėjų ir visi pažįstami.
Comment
-
Parašė laimutis Rodyti pranešimąO kur jis lenda?, pasakė visą teisybę kas dėjosi tada, pagal jus tai paėmė ir išsigalvojo ir parašė kas šovė ant galvos. Gal pasidomėkite pokarine Pietryčių Lietuvos istorija tada ir rašykite , tam šaltinių ir literatūros bibliotekoje pakankama.
Comment
-
Parašė Dadis Rodyti pranešimąGal ir neišsigalvojo. Jei nesunku, gal nurodytum, kokiais šaltiniais gerb. Z. Zinkevičius rėmėsi, rašydamas skyrių "Stalininė polonizacija"?
Be to Z.Zinkevičius pats savo akimis matė kas dėjosi tada Pietryčių Lietuvoje, užrašinėjo nykstančią čia gyvenančių lietuvių ir "paprastąją" kalbą ir t.t.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąTikrai taip, tuo šis kraštas yra ypatingas, bet ne unikalus. Niekas juk nekalba apie airių tautines mažumas Airijoje. Arba prancūzų tautinę mažumą Kanadoje.
Yra kalbinės mažumos.
Yra senosios ir sentikių rusų, žydų-litvakų ir kitos, naujesnės bendruomenės.
Comment
-
V. Rubavičius. Šventosios Abėcėlės išniekinimo apeigos
Vilniaus krašte gyvenanti lenkakalbė bendruomenė verčiama Lenkijos valstybės atstovais Lietuvoje. Visais įmanomais būdais ir spaudimais stiprinamas ne tik jos etnokultūrinis tapatumas, bet ir lojalumas Lenkijos valstybei ir politinei tautai. Šventosios Abėcėlės išniekinimo apeigomis mes patys padedame išlietuvinti Vilniją. Nekreipiame dėmesio, kad pastaruoju metu nepaprastai sustiprėjo ne tik Rusijos, bet ir Lenkijos informaciniai prieš Lietuvą nukreipti veiksmai. Jau ne tik Lenkijos žiniasklaida, bet ir aukščiausi jos pareigūnai nesibodi pašiepti Lietuvą ar iš jos pasityčioti net lankydamiesi mūsų šalyje. Negali jų dėl to smerkti, kai savas politinis elitas nebesuvokia nei valstybingumo tvirtinimo tikslų, nei geopolitinių realijų, o yra pasiruošęs dėl asmeninės gerovės aptarnauti stipriuosius. Juolab kad tuos sovietmečiu išsiugdytus komjaunuoliškus tarybinio žmogaus – ateisto internacionalisto bruožus palaiko ir didžioji žiniasklaida. Lenkų žiniasklaida ir politinis elitas yra ganėtinai vieningi dėl savo geopolitinių interesų kaimyninėse šalyse.Galima nujausti, kaip bus keičiamos Vilniaus krašto lenkų pavardės. Kadangi visa valdžia yra Lenkų rinkimų akcijos rankose, tai ir to krašto gyventojai turės savo lojalumą įrodyti keisdami pavardes taip, kad jose rastųsi lenkiškasis aspektas. Bus ištraukti ir senieji okupacinio meto dokumentai, tad Lietuva jau savaime pripažins okupacijos teisėtumą. O juk lenkams okupavus Vilnių ir Vilniaus kraštą vyko plataus masto lenkinimas, kuris ir buvo įteisintas dokumentuose. Kaip anais laikais, taip ir šiuo metu bus lenkinami ne tik lietuviai, bet ir baltarusiai – darželiuose, mokyklose, ieškant darbo. Tačiau su pavardėmis bus imtasi ir gatvių, taip pat geografinių pavadinimų, kraštą „išjungiant“ iš lietuvybės aplinkos. Įsižiūrėkime, kaip kryptingai ir išmoningai, suvokiant ilgalaikius tikslus, Vilniaus krašte stiprinamas lenkiškasis tapatumas, lenkiškoji švietimo sistema, taip pat kultūrinė atmintis, ir palyginkime tą vyksmą su lietuvybės ir valstybingumo jausenos gujimu iš lietuviškosios švietimo sistemos.Paskutinis taisė senasnamas; 2014.04.12, 11:38.
Comment
Comment