LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Maxas]

Taip, jie kalbėjo pakankamai gerai. Bet tuo visiškai nesistebėjau, nes tai tikriausiai buvo iš Vilniaus miesto mokyklos mokiniai, kurie paprastai šneka geriau, nei gyvenantys rajonuose,priemesciuose arba šalčininkuose. Dažniausiai lemia tai, kad Vilniui dauguma šneka Lietuviškai, negu rajonuose kur vyrauja tik viena kalba. To nereikėtu sureikšmint.

Tai ko gero tie 40 procentų mažumų, kurie anot apklausos nepakankamai gerai moka lietuviškai ir dėl to jaučiasi nekonkurencingi ir gyvena už Vilniaus m. sav. ribų. Tikiu, kad vilniečiai gerai adaptuosis prie įstatymo.
Pažvelgiau naujai tą įstatymą ir pripažinsiu, kad tas straipsnis apie kai kurių temų mokymą lietuvių kalba yra teigiamas dalykas. Turėtume (tautinės mažumos) tai pripažint, tai mums bus tik į naudą. O dėl egzaminų suvienodinimo tai nekeičiu nuomonės. Tik galvoju, kad ministerija turi užtikrint pereinamąjį laikotarpį.
Bent jau pirmą vienodą egzaminą galėtų vertinti atskirai. Tada žiūrėt į bendrą padėtį sumoje su lietuviais ir tik po to įvedinėt visiškai identišką egzaminą su identišku vertinimu. Tam reikia laiko.

[toleranceofculture]

Baisiausia nevienodų egzaminų pasekmė man pasitaikė prieš keletą metų, kai LIETUVIŲ KALBOS mokytoja (baigusi filologijos bakalaurą) kalbėjo su lenkišku akcentu! Labai dažnai būdavo ,kad skaitant tekstą neteisingai ištardavo žodžius, nežinojo kur dėti kirtį ir t.t...
Labai pritariu šiam įstatymui, ir kuo greičiau jis įsigalios, tuo geriau bus tiek mažumai tiek Lietuviams.

[Maxas]

Baisiausia nevienodų egzaminų pasekmė man pasitaikė prieš keletą metų, kai LIETUVIŲ KALBOS mokytoja (baigusi filologijos bakalaurą) kalbėjo su lenkišku akcentu! Labai dažnai būdavo ,kad skaitant tekstą neteisingai ištardavo žodžius, nežinojo kur dėti kirtį ir t.t...
Labai pritariu šiam įstatymui, ir kuo greičiau jis įsigalios, tuo geriau bus tiek mažumai tiek Lietuviams.

Čia jau ne lietuvių kalbos egzamino problema, o aukštosios mokyklos, kuri nesugebėjo tinkamai paruošt.
Ar lietuviai turi sieki, kad visi nelietuviai šnekėtų visiškai be akcento? To reikia nebent dirbant televizijoje, ar mokytoju lietuvių kalbos, nedaugiau.

[Big Cat]

Lenkijos lietuvių atstovė: protestai prieš Lietuvos valstybinę kalbą stebina

Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasparavičiūtė sako, kad ją stebina lenkų protestai prieš sprendimą Lietuvoje plėsti dėstymą lenkiškose mokyklose valstybine lietuvių kalba, nes lietuviams Lenkijoje analogiškos nuostatos galioja jau seniai.

Pasak jos, Punske, kur gyvena apie 75 proc. lietuvių, valstybinės kalbos mokymo programa bei egzaminai buvo ir yra vienodi su tais, kurie yra Varšuvoje ar Krokuvoje.

[Grillz]

Nu tai čia bet kam aišku, kad viskas čia su tuo įstatymu yra tvarkoi. Vieninteliai Tomaševskiniai ir šovinistiniai senieji lenkai prieštarauja, nes patys negerbia Lietuviu kalbos ir nori, kad čia viskas būtų tik kaip jie nori. Esu įsitikinęs, bent pusė Lietuvos lenkų nesimoko lietuviškai vien iš principo.

[Maxas]

Nu tai čia bet kam aišku, kad viskas čia su tuo įstatymu yra tvarkoi. Vieninteliai Tomaševskiniai ir šovinistiniai senieji lenkai prieštarauja, nes patys negerbia Lietuviu kalbos ir nori, kad čia viskas būtų tik kaip jie nori. Esu įsitikinęs, bent pusė Lietuvos lenkų nesimoko lietuviškai vien iš principo.

Įstatymas juk moksleiviams skirtas. Jie visi mokosi, čia net kalbų nėra. Vis mažiau ir mažiau žmonių nemoka lietuviškai. Nes ateina naujos kartos, jau gimusios nepriklausomoje Lietuvoje.
Kalbant apie tuos, kurie iš principo nesimoko, tai tokių manau išvis beveik nėra. Niekas tikrai neatsisakytų lietuvių kalbos žinių, tačiau senyvo amžiaus žmonės, kurie gyveno, dirbo nelietuviškoje aplinkoje, dabar jau yra pensijoje, tiesiog neturi poreikio mokėt lietuviškai. Tokių žmonių vis mažiau ir mažiau. Tai yra natūralu.
O tie žmonės, kurie dar yra darbingi, tiesiog bijo mest iššūkį. Todėl labiausiai valstybė turėtų kreipt dėmesį į šią probleminę žmonių grupę, Skatint juos.

[Grillz]

Prašau Šis įstatymas puiki paskata

[Maxas]

Prašau Šis įstatymas puiki paskata

Aš kalbėjau apie ta žmonių grupę, kuri nemoka lietuviškai. Jaunimas kaip tik geriausiai moka.

[ViR2]

Nemanau, kad reiketu siekti panaikinti lenkiska/rusiska/betkoki kita akcenta, nes akcentas arba tarme yra kiekvieno zmogaus teise islaikyt savo identiteta. Taciau, kaip minejo, kalbet AISKIAI ir teisingai turi moketi visi. Pats istatymas manau geras, nes suvienodina pati egzaminu laikyma, kas savaime yra teisingas ir siektinas dalykas.

Manau perdaug demesio skiria abi puses ieskodamos priekabiu. Musu Lenkus reikia integruoti, bet ne Lietuvinti. Kas is to, kad Wisniewski pasivadins Visnievskiu ir kalbes be akcento? Ka tai keis? Nacionalistai zinoma uzgiedos, kad Lietuvoj turi gyvent Lietuviai arba bent reikia sulietuvinti mazumas, taciau Lietuva niekada nebuvo vienos tautos valstybe ir vargu ar kadanors bebus

[trilobitas]

Labai geras straipsnis

J.Laučiūtė. Lenkai Vilnijoje: politika ir statistika

Kur ta riba, kurią priėjus, net ir pusmoksliai mūsų politikai, įvairių ministerijų, ypač švietimo ministerijos vadovai suvoks, jog už jos - jau nebe politkorektiškumas, o juos į vadovaujančius postus iškėlusios tautos interesų išdavystė?

[micku]

Labai geras straipsnis

J.Laučiūtė. Lenkai Vilnijoje: politika ir statistika

Be abejonės, straipsnis labai geras. Dar geresnis tas, kuris buvo anksčiau. Ir aplamai, kiekvienas antilenkiškas, lenkofobiškas straipsnis yra arba geras, arba labai geras. O kodėl mums čia nepakalbėjus apie tai, kad Eurovizijoje Lietuvai Eurovizijoje atstovaus Evelina Sašenko? Gal dar apie kokius gerus dalykus padiskutuokim? Bet ne, geriau apie gerus nediskutuokim, nes čia neatitinka "partijos linijai".

PS Gerbiami moderatoriai. Diskusijose apie lietuvių-rusų santykius (gink Dieve, nieko neturiu prieš šios tautos atstovus) bet siūlot apsiriboti laikotarpiu nuo 1990, o va apie lenkus tai suplakam visą negatyvą į vieną temą (Pilsudskiu pradedant ir sirgalių muštynėmis baigiant) ir kuo daugiau to negatyvo, tuo audringesni aplodismentai. Gal vis gi atskirkim Lietuvos lenkus nuo Pilsudskio legionų, atvažiavusių iš Lenkijos chuliganų ir temų apie tai, kad kažkokiam lenkiškam kaimely lenkas užkapojo kirviu savo sugyventinę.

[oranger]

Šiaip, lenkų spauda ir apskritai visuomenė labai smerkia fanų elgesį, vakar teko paskaityti.
Bendra išvada tokia: "likus metams iki Euro2012 turime tik chuliganus, bet neturime komandos". Šiaip aš iš tų budulių iš Lenkijos (tikriausiai reikia sakyti budulekų ) nepastebėjau kažkokios grynai prieš Lietuvą ar lietuvius nukreiptos agresijos. Tiesiog girtų hormonų jovalas ir tiek Todėl nemanau, kad šis atvejis turi būti kažkaip sureikšmintas lietuvių - lenkų santykiuose aplamai.

micku, Sašenko - ukrainietiška pavardė

[micku]

Šiaip, lenkų spauda ir apskritai visuomenė labai smerkia fanų elgesį, vakar teko paskaityti.
Bendra išvada tokia: "likus metams iki Euro2012 turime tik chuliganus, bet neturime komandos". Šiaip aš iš tų budulių iš Lenkijos (tikriausiai reikia sakyti budulekų ) nepastebėjau kažkokios grynai prieš Lietuvą ar lietuvius nukreiptos agresijos. Tiesiog girtų hormonų jovalas ir tiek Todėl nemanau, kad šis atvejis turi būti kažkaip sureikšmintas lietuvių - lenkų santykiuose aplamai.

micku, Sašenko - ukrainietiška pavardė

Na taip, juokingiausia, kad muštynės buvo kilusios tarp Krokuvos Cracovijos ir Bialystoko Jagiellonijos sirgalių (Podobno biła się Jagiellonia z Cracovią, ale nie wiadomo, kto na kogo napadł - mówiła Agnieszka Olejkowska, rzecznik PZPN. Naoczni świadkowie widzieli, jak kilku chuliganów skakało i skopało niemal do nieprzytomności leżącego na betonie kibola Cracovii.)

o kad Sašenko turi kažką ukrainietiško tai "diuže harno i divčina harna". Ukrainiečiai tai moka dainuoti

http://www.youtube.com/watch?v=1TQvlsc5iWo

PS tarp kitko ką ukrainietiškai reiškia "žurba"?

[Zorro]

PS tarp kitko ką ukrainietiškai reiškia "žurba"?

liūdesys

[oranger]

PS tarp kitko ką ukrainietiškai reiškia "žurba"?

Liūdesys, smutek

Zorro, iš kur tu žinai?
Tarp kitko mano draugo pavardė yra Žurba. Jis labai merginoms patinka, gal ir dėl pavardės...

[Zorro]

micku, Sašenko - ukrainietiška pavardė

Bet pati apie save rašo:
"Kadangi esu lenkaitė, dainavau vaikiškas daineles lenkų kalba."
http://www.ewelina.lt/lt/apie-mane.html

[Zorro]

Liūdesys, smutek

Zorro, iš kur tu žinai?

Iš dainos konteksto supratau.

[Bartas1]

Lenkijos lietuviai lenkų reikalavimą nesimokyti jokių dalykų lietuvių kalba vadina jau peržengusiu supratimo ribas ir kai kurie atvirai sako – tai rodo nelojalumą Lietuvai.

Bet jei per dvidešimt metų Lietuva to nereikalavo ir staiga pradeda reikalauti ir įstatymą įgyvendinti tuoj pat, netgi ir lojaliems Lietuvai lenkams kyla įtarimas, kad taip daroma kone specialiai. Ir tai niekaip neprisideda prie dialogo skatinimo.

http://www.atgimimas.lt/Komentarai/L...esti-problemas

[Romas]

1989 m. priimtas Tautinių mažumų įstatymas galiojo iki 2009.12.31. Dabar Lietuvoje nėra jokio tautinių mažumų klausimus aptariančio įstatymo.

Nuo 2010 m. tautinių mažumų klausimus kuruoja Kultūros ministerija.
Naujas Tautinių mažumų įstatymas buvo svarstomas 2010 m. pradžioje. tačiau jis nepriimtas - daugiausia dėl nesuderinimų su valstybinės kalbos įstatymu.
2010 m. sausio - balandžio svarstymai:
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpai..._query=&p_tr2=
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpai..._query=&p_tr2=
Seimo teisės departamentas pareiškė abejonių dėl paties įstatymo reikalingumo:

Diskutuotinas poreikis tautinių mažumų teises reglamentuoti atskiru įstatymu, nes tautinių mažumų padėtį Lietuvoje reglamentuoja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią Seimas ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr.VIII-1548 (Žin., 2000, Nr.20-497).
Ši Konvencija įsigaliojo 2000 metų liepos 1 d. ir yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnis). Lietuvos Respublikoje ši Konvencija privaloma vykdyti (Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnis).

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpai..._query=&p_tr2=

Kaip žinia, yra dviprasmybių dėl šios konvencijos 11 straipsnio traktavimo ir (ne)vykdymo.

11 straipsnis
1. Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo pavardę (tėvo vardą) ir vardą (vardus) vartoti mažumos kalba bei teisę į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal Šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas.
2. Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo mažumos kalba viešai pateikti ženklus, įrašus ir kitą privataus pobūdžio informaciją.
3. Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpai..._query=&p_tr2=

Tomas Janeliūnas žurnale IQ 2011 Nr.4(13) rašo straipsnyje
Maža lentelė - didelė problema

Dešimt metų niekam neužkliuvo, kad dabartinis Valstybinės kalbos įstatymas nelabai dera su minėtu konvencijos 11 straipsniu

[Romas]

Kultūros ministerija yra parengusi Tautinių mažumų įstatymo teisinio reguliavimo koncepciją. Tolesni veiksmai - LRV turi pritarti koncepcijai. Po to LR Kultūros ministerija rengia įstatymo projektą, vyksta svarsymai Seimo komitetuose etc. etc.
Jei būtų svarstoma, tai geriausiu atveju rudens sesijoje.

O čia tas dokumento aiškinamasis raštas (pačio dokumento aptikti nepavyko):

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA

Lietuvos Respublikos Vyriausybei
2011-03-02 Nr. S1-91
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO PROJEKTO 2 TEIKIMO

Kultūros ministerija, atsižvelgdama į ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) 2011 m. vasario 22 d. pasitarimo metu pateiktas pastabas, siunčia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo numatomo teisinio reguliavimo koncepcijos patvirtinimo“ projektą 2 (toliau – Nutarimo projektas 2).

Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pastabas, Nutarimo projekto 2 preambulėje atsisakyta (...)
Į Teisingumo ministerijos pastabą dėl to, jog tautinei mažumai turėtų būti priskiriami visi kitai tautybei priklausantys asmenys, teisėtai ir nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepriklausomai nuo to ar jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nebuvo atsižvelgta. (...)

Švietimo ir mokslo ministerijos pastabos dėl Koncepcijos 26 ir 27 punktų išnagrinėtos. Pastaboms nepritarta: Europos Sąjungos valstybės pačios nustato kiekybinius kriterijus (šie kriterijai svyruoja nuo 10 iki 20 proc.), atsižvelgdamos į valstybės specifiką:
- Čekijoje vietovardžiai (taip pat ir gatvių pavadinimai) gali būti rašomi tose vietovėse, kur tautinės mažumos atstovai sudaro 10 proc. ir daugiau gyventojų;
- Italijoje - ne mažiau nei 15 proc. atitinkamos provincijos gyventojų;
- Lenkijoje dvigubų pavadinimų įvedimo teise gali pasinaudoti tik gmina (seniūnija) , kuri atitinka 20 proc. tautinės mažumos gyventojų reikalavimą;
- Slovakijoje naudoti tautinės mažumos kalbą, bendraujant su vietos valdžios institucijomis ir rašyti pavadinimus tautinės mažumos kalba leidžiama tose vietovėse, kur šios mažumos atstovai sudaro ne mažiau nei 20 proc. gyventojų.

Darbo grupė Tautinių mažumų įstatymui ir šio įstatymo koncepcijai parengti išnagrinėjo ES šalių šalių praktiką, įvairių tautinių mažumų atstovų, taip pat atskirų institucijų pasiūlymus ir priėmė kompromisinį sprendimą – nustatyti ne mažiau 1/3 (33,3 proc.) barjerą Koncepcijos 26 ir 27 punktams. Aukštesnis barjeras, nei ES valstybėse, pasirinktas, atsižvelgiant, į tai kad Lietuvos visuomenėje vyrauja kritiškos nuostatos dėl galimybės plačiau taikyti tautinės mažumos kalbas, tačiau dar aukštesnis 40 ar 50 proc. kiekybinis barjeras prieštarautų proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams.

Remiantis 2001 m. Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 26 ir 27 punktų nuostatos galėtų būti įgyvendintos Visagino mieste ( apie 52,4 proc. gyventojų priklauso rusų tautinei mažumai), atskiruose Vilniaus rajono (apie 61,3 proc. lenkų) administraciniuose vienetuose ir Šalčininkų rajono (apie 79,4 proc. lenkų) administraciniuose vienetuose.
Taip pat pažymime, kad Vilniaus mieste lenkų tautinės mažumos skaitlingumas siekia 18,7 proc., Trakų rajone – apie 30 proc.
http://kaveikiavaldzia.lt/docs/2011/03/04/45520

Siūloma 33,33 proc. riba yra kompromisas. Jei būtų 10-20 procentų, tai Vilniuje būtų trikalbiai, o Klaipėdoje, Zarasuose ar Švenčionyse - dvikalbiai užrašai.
Nusileidimas iki seniūnijų lygio (jos Lietuvoje, skirtingai nei kitose ES šalyse yra ne savivaldos, o nieko nesprendžiantys administracinai vienetai) yra nelabai aiškus. Ar čia kalbama tik apie kaimo seniūnijas, ar ir apie miestų seniūnijas? Naujininkuose ir Naujojoje Vilnioje ir be gyventojų surašymo aišku, kad ten mažumų yra dauguma.

T.Janeliūnas minėtame straipsnyje žurnale IQ užsimena, kad būtų siūlomos atitinkamos Valstybinės kalbos įstatymo pataisos (jų aptikti nepavyko).

Šiaip visi tie projektai įdomūs tik visuomeninės minties raidos analizei.
Turbūt nedaug kas tiki, kad įstatymas nueis kelią bent iki svarstymo Seime, kol valdžioje yra konservatioriai. Iki 2012 m. rinkimų turbūt matysime ne vieną panašų projektą.