LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Al1]

Koks dabar amžius, gerbiamasis? XX amžiaus pradžia?

Aktualu ir XXI a. pradžioje.

[praetor]

Liko sutvarkyt reikalus su pavardėm t. y. leist antram puslapy ir bus darbai daugmaž baigti. Galės visi ramiai snaust ir skiedalų nebeklausyt

[praetor]

Nieko keista, kad surinko 60 tūkstančių parašų.

Nesupratau bajerio. Kas ten Vilniaus rajone taip racionalizuoja mokyklas? Steigėja yra savivaldos institucija, o jos pagrindą - tarybą sudaro lenkų dauguma jau dešimtmečius, kaip ji pjaus savo šaką? Pavieniai atvejai dramatiškose šnekose nesiskaito.

[praetor]

Bent jau skaičiai lietuvių Lenkijoje ir lenkų Lietuvoje labai skiriasi. Todėl nelaikyčiau tai veidrodiniu principu.

Lietuviai Lenkijoje ~25 000
Lenkai Lietuvoje ~200 000 (su kitom tautinėm mažumom - 400 000)

Procentaliai tautinių mažumų:
16% - Lietuvoje
3,3% - Lenkijoje

Matyt, anot tamstelės, Lietuva ir Lenkija arba dar efektingiau Lietuva ir Rusija per se negali būti vertinamos lygiavertiškumo principu. Jokių veidrodiškumų kai kalba sukas apie didesnius, taip?
Mano manymu, situacijos analogiškos. Ne skaičiuose esmė. Esmė, kaip kad ir piliečiai lenkai sako: "kompaktiškai gyvenama, siekiama puoselėti savo kalbą, tautiškumą ir pan."

[Grillz]

Politikoje nieko nėra neįmanomo, tereikia padaryti teisingus politinius ėjimus. Pavyzdžių toli irgi nereikia ieškot: kad ir Sekmokas prieš Gaprom`ą.

Vienintėlis dalykas, kurį galėjo padaryt Švietimo ministerija - tai pailginti egzamino suvienodinimo laikotarpį. Daugiau jokiu kompromisų ir susitarimu naudingu abiems pusėms pasiekti yra tiesiog neįmanoma. Niekaip. Mano nuomuone šis įstatymas yra visiškai puikus ir taip turi būti.

[praetor]

Vienintėlis dalykas, kurį galėjo padaryt Švietimo ministerija - tai pailginti egzamino suvienodinimo laikotarpį. Daugiau jokiu kompromisų ir susitarimu naudingu abiems pusėms pasiekti yra tiesiog neįmanoma. Niekaip. Mano nuomuone šis įstatymas yra visiškai puikus ir taip turi būti.

Dvidešimt vienus metus turėjo susivienodint jau

[Čikupakas]

Vienintėlis dalykas, kurį galėjo padaryt Švietimo ministerija - tai pailginti egzamino suvienodinimo laikotarpį. Daugiau jokiu kompromisų ir susitarimu naudingu abiems pusėms pasiekti yra tiesiog neįmanoma. Niekaip. Mano nuomuone šis įstatymas yra visiškai puikus ir taip turi būti.

Atsiprašau, truputį netaip interpretavau tavo mintį.

[Sula]

"Pasakysiu, kad caro laiku nebuvo susitvarkyta, vokiečių okupacija nesusitvarkė, komunistai nesusitvarkė, taigi nesusitvarkysite ir jūs – mes stengsimės, kad mūsų valstybė būtų tikrai demokratiška."

Pala, pala. Taigi ir buvo susitvarkyta.... su lietuviais.

Lietuvių etnocidas jų arealo branduolyje XIX a. antroje dalyje ir 1920-1939m. pasiekė apogėjų.

Patys mūsų lenkai giriasi, kad jie yra "Vakarų pasiuntiniai" arba iš kažkur atsiradę Vilnijoje XII-XIII a., plius kolonistai tarpukaryje.

[Grillz]

Vakar žiūrėjau E.Jakilaičio laidą "Lietuva tiesiogiai" kurioje dalyvavo G.Steponavičius ir J.Narkevičius. Tai žinokit, tokio nachališkumo iš lenkų pusės visiškai nesitikėjau. Sėdi, purtosi tas Narkevičius, įsikandęs vienintelę dainėlę dėl konvencijos, kad negalima blogint tautinės mažumos teisių. Bet aš nesuprantu, kuo šiuo įstatymu pabloginama lenkų padėtis? Gi vistiek jie mokysis lenkų kalbą ir kalbės ja, kad geriau mokės lietuvių kalba ir savo kalbėsena nesityčios iš jos tai tik pliusas. Nes dabar pasiklausius kaip šneka vilniaus ar šalčininku rajone tai net ausis linksta. Ir taip darbo rinkoje tautinės mažumos turi pliusa, kad moka daugiau kalbu, bet aš asmeniškai tikrai nepriimčiau į darbą tokio žmogaus kuris sunkiai ir net bjauriai kalba lietuviškai (kalbu apie aptarnavimo sektorių, kokiu mechaniku nesvarbu kaip kas kalba).

[D.P]

Vakar žiūrėjau E.Jakilaičio laidą "Lietuva tiesiogiai" kurioje dalyvavo G.Steponavičius ir J.Narkevičius. Tai žinokit, tokio nachališkumo iš lenkų pusės visiškai nesitikėjau. Sėdi, purtosi tas Narkevičius, įsikandęs vienintelę dainėlę dėl konvencijos, kad negalima blogint tautinės mažumos teisių. Bet aš nesuprantu, kuo šiuo įstatymu pabloginama lenkų padėtis? Gi vistiek jie mokysis lenkų kalbą ir kalbės ja, kad geriau mokės lietuvių kalba ir savo kalbėsena nesityčios iš jos tai tik pliusas. Nes dabar pasiklausius kaip šneka vilniaus ar šalčininku rajone tai net ausis linksta. Ir taip darbo rinkoje tautinės mažumos turi pliusa, kad moka daugiau kalbu, bet aš asmeniškai tikrai nepriimčiau į darbą tokio žmogaus kuris sunkiai ir net bjauriai kalba lietuviškai (kalbu apie aptarnavimo sektorių, kokiu mechaniku nesvarbu kaip kas kalba).

Įsijungiau tik laidos pabaigą, bet buvo užsiminta apie video, kuriame lenkų jaunimas gerai šnekėjo lietuviškai. Ten ironija buvo ar tiesa?

Abejoju, ar dviejų dalykų dėstymas pakenks lenkų kalbos mokėjimui ar nutautins lenkus. Kita vertus, kaip kažkada esu rašęs, prioritetą teikčiau gerų, itin kvalifikuotų lietuvių kalbos mokytojų paskyrimui į tautines mokyklas. Ypač žinant prastą situaciją su mokytojais...

[Zosys]

Pala, pala. Taigi ir buvo susitvarkyta.... su lietuviais.

Lietuvių etnocidas jų arealo branduolyje XIX a. antroje dalyje ir 1920-1939m. pasiekė apogėjų.

Patys mūsų lenkai giriasi, kad jie yra "Vakarų pasiuntiniai" arba iš kažkur atsiradę Vilnijoje XII-XIII a., plius kolonistai tarpukaryje.

ko gero apogėjų vis dėlto pasiekė kiek vėliau - kaip tik prie Brežnevo, nors sunku lyginti tų mankurtizavimo bangų efektyvumą, mat jos Rytų Lietuvoje sekė viena paskui kitą, vieną paskui kitą (faktiškai net persiklojo viena ant kitos). Įvyko toks "save reprodukuojantis efektyvumas", kai vaikai vis anti-lietuviškesni už tėvus.

Juk tai aprašyta mokslininkų:

1-a fazė: pro-pro-senelis gėdijosi kalbėti lietuviškai, bet dar mokėjo,

2-a fazė: pro-senelis lietuviškai nekalbėjo, bet ir lenkiškai dar gėdijosi kalbėti (iš čia toks "po prostu" populiarumas masių tarpe)

3-a fazė: senelis laisvai švebeldžiavo "lenkiškai", bet atkakliai rašėsi "litwinu"

4-a fazė: tėvukas laikė save "rodowitu" Lietuvos lenku, tačiau būtent Lietuvos lenku;

5-a fazė: na o sūnelis 1990 m. rėkė "prijunkit Soliečnikus prie Belarusijos", o šiandien forumuose klykia - "Tu nie Litwa, tu nigdy niebyla Litwa".

[Aleksio]

Nes dabar pasiklausius kaip šneka vilniaus ar šalčininku rajone tai net ausis linksta.

Pasiklausius, kaip kalba kokiame nors telšių ar kelmės rajone, tai ausys iš vis nukrenta.

[Sula]

ko gero apogėjų vis dėlto pasiekė kiek vėliau - kaip tik prie Brežnevo, nors sunku lyginti tų mankurtizavimo bangų efektyvumą, mat jos Rytų Lietuvoje sekė viena paskui kitą, vieną paskui kitą (faktiškai net persiklojo viena ant kitos). Įvyko toks "save reprodukuojantis efektyvumas", kai vaikai vis anti-lietuviškesni už tėvus.

Juk tai aprašyta mokslininkų:

1-a fazė: pro-pro-senelis gėdijosi kalbėti lietuviškai, bet dar mokėjo,

2-a fazė: pro-senelis lietuviškai nekalbėjo, bet ir lenkiškai dar gėdijosi kalbėti (iš čia toks "po prostu" populiarumas masių tarpe)

3-a fazė: senelis laisvai švebeldžiavo "lenkiškai", bet atkakliai rašėsi "litwinu"

4-a fazė: tėvukas laikė save "rodowitu" Lietuvos lenku, tačiau būtent Lietuvos lenku;

5-a fazė: na o sūnelis 1990 m. rėkė "prijunkit Soliečnikus prie Belarusijos", o šiandien forumuose klykia - "Tu nie Litwa, tu nigdy niebyla Litwa".

Mano mama dirbo medike pokaryje Vilnijoje, senoliai be akcento (!) mokėjo lietuviškai (ir jau nebijojo prašnekti), tikresni lenkai buvo daugumoj buvę dvaro darbininkai bei patys šlėktos.
Labai pažįstama situacija, juolab vienas pusbrolis - "tikras lenkas", nes emigravo į Lenkiją, o kitas - "tikras baltarusis", nes liko Gardino srity, tiesa, vėliau irgi į Lenkiją išvažiavo Abejų seneliai - gryni lietuviai dzūkai, močiutės nei lenkiškai nei rusiškai nemokėjo

[Grillz]

Pasiklausius, kaip kalba kokiame nors telšių ar kelmės rajone, tai ausys iš vis nukrenta.

Va čia Vyruk, perlenkei lazdą visiškai. Tarmė - nera šlykšti, kad ir kokia ji bebūtų. Tai Lietuvių kultūros paveldas. Tarmė - kaip tik praturtina mūsų kalbą,tradicijas, aš pats namie kalbu aukštaitiškai (esu kilęs iš Biržų). Ir tikrai jau nebandyk tyčiotis iš tarmių, nes už tokią kalbą kaip : NYŽYNAU, NYMANAU, Nygalių ir daugelį kitų - bjauriau nėra.

[oranger]

Bent jau skaičiai lietuvių Lenkijoje ir lenkų Lietuvoje labai skiriasi. Todėl nelaikyčiau tai veidrodiniu principu.

Lietuviai Lenkijoje ~25 000
Lenkai Lietuvoje ~200 000 (su kitom tautinėm mažumom - 400 000)

Procentaliai tautinių mažumų:
16% - Lietuvoje
3,3% - Lenkijoje

Pagal gyventojų bendrą skaičių - visiškas paritetas išeina. Juk lenkų ir yra apie 10 kartus daugiau nei lietuvių.

[Zosys]

Abejų seneliai - gryni lietuviai dzūkai, močiutės nei lenkiškai nei rusiškai nemokėjo

jau nesistebiu mano pusseserė, visą jaunystę balsavusi už Buškevičių, savo kūdikiui ėmė ir suplanavo į priekį "ingliš edukeišeną" ir girdėti nieko nenori

asmeniškai mane didžiausia "kafka" ištiko, kai aš netyčia perskaičiau vienos "lenkų" mokyklos (Šalčininkų/Varėnos rajonų pasienyje) "Muzyczno konkurso" aprašymą. Ten viskas kruopščiai kruopšiai buvo lenkiškai užfiksuota: komisijoje direktorė "tokia ir tokia", pavaduotojos trys "tokios ir tokios", muzikos, fizikos mokytojos, fizrukas, seselė iš medpunkto ir t.t... taip pat surašyti konkurso dalyviai, sirgaliai ir kai kurie tėvai-rėmėjai. Toliau ėjo konkurso eigos aprašymas: "toks ir toks" dainavo "Jestem Polak", po to "tokia ir tokia" kartu su "tokia ir tokia" duetu traukė patriotinę "Polska Rota" ir t.t... Visam pasakojime kažkur apie 30 pavardžių, gal dar daugiau... Ir visos tos pavardės spėkit kokios? NĖ VIENOS SLAVIŠKOS PAVARDĖS!! Aš dar nebuvau matęs lietuviškesnės onomastikos. Ir visi visi "lenkai". Pasitaiko, kad kokioj nors "lenkiškoj" Paberžėje lietuviškos/slaviškos pavardės sudaro apie "fifty/fifty", bet kad visi būtų sulenkintom lietuviškom pavardėm 21 amžiuje Lietuvos Respublikoje - to dar nebuvau matęs.

[Grillz]

Įsijungiau tik laidos pabaigą, bet buvo užsiminta apie video, kuriame lenkų jaunimas gerai šnekėjo lietuviškai. Ten ironija buvo ar tiesa?

Abejoju, ar dviejų dalykų dėstymas pakenks lenkų kalbos mokėjimui ar nutautins lenkus. Kita vertus, kaip kažkada esu rašęs, prioritetą teikčiau gerų, itin kvalifikuotų lietuvių kalbos mokytojų paskyrimui į tautines mokyklas. Ypač žinant prastą situaciją su mokytojais...

Taip, jie kalbėjo pakankamai gerai. Bet tuo visiškai nesistebėjau, nes tai tikriausiai buvo iš Vilniaus miesto mokyklos mokiniai, kurie paprastai šneka geriau, nei gyvenantys rajonuose,priemesciuose arba šalčininkuose. Dažniausiai lemia tai, kad Vilniui dauguma šneka Lietuviškai, negu rajonuose kur vyrauja tik viena kalba. To nereikėtu sureikšmint.

[Aleksio]

Va čia Vyruk, perlenkei lazdą visiškai. Tarmė - nera šlykšti, kad ir kokia ji bebūtų. Tai Lietuvių kultūros paveldas. Tarmė - kaip tik praturtina mūsų kalbą,tradicijas, aš pats namie kalbu aukštaitiškai (esu kilęs iš Biržų). Ir tikrai jau nebandyk tyčiotis iš tarmių, nes už tokią kalbą kaip : NYŽYNAU, NYMANAU, Nygalių ir daugelį kitų - bjauriau nėra.

Nieko aš neperlenkiu. Bet jei lietuviškai kalba žmogus iš Šalčininkų, tai jį galima suprasti labai lengvai. Bet kai pradėda kalbėti koks nors žemaitis, tai atsiprašau...kartais net tenka prašyti jų, kad kalbėtų lietuviškai.

[Čikupakas]

Bet kai pradėda kalbėti koks nors žemaitis, tai atsiprašau...kartais net tenka prašyti jų, kad kalbėtų lietuviškai.

Čia jau tavo yra problema, o ne to žmogaus. Gyveni Lietuvoj, kur tarmių yra minimum 4, ne tik aukštaičių, tad turi prisitaikyti. Kurkas labiau piktina rusakalbiai ir lenkakalbiai, kurie jau ilgai gyvenę Lietuvoj visdar nemoka ar specialiai nekalba lietuviškai.

[Maxas]

Didžiausia klaida - tai dažnas pasityčiojimas iš akcento. Akcentas - nėra pagrindinis rodiklis, kuris nurodo išsilavinimą ar kalbos mokėjimą. Todėl kabinėjimasis prie tokio dalyko yra tikrų tikriausi išvedžiojimai. Dažniau girdimos patyčios, kai žmogus kalba su slaviškų akcentų. Tačiau jei koks japonas prakalba lietuviškai jam jau rodoma didžiausia pagarba. Taikomi dvigubi standartai. Žmonės atrenka kas yra geriečiai, o kas yra nevykėliai, esą nesugebėję atsikratyti barbariško akcento.