LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[music]

Aš tai irgi manau, kad galėtų likti atskiri egzaminai. Nemanau, kad verta lenkus, rusus, baltarusius rašyti interpretacijas (Įsivaizduoju, kaip jiems reiktų skaityti Donelaitį senąja lietuvių kalba ) ar sunkesnius rašinius.

Svarbiausia, kad jie tikrai gera mokėtų kalbėti lietuviškai. O tam svarbiausia geros gramatikos žinios (Ta užduotis galėtų likti, tik dar turėtų būti rašyba, skyryba, kirčiavimas ir t.t.). Gal dar specialiai tautinėms mažumoms galėtų būti tokios užduotys kaip "laiško rašymas" ir pan. vietoje grožinės literatūros.

Įdomu ar kurioje kitoje užsienio valstybėje tie egzaminai skirtingi ar tik Lietuva yra pasaulio mastu išskirtinė?
Negi ir Lenkijoj gali laikytis "kitokį" lenkų kalbos egzaminą arba Rusijoje "supaprastintą rusų kalbą"?

[Maxas]

Aš tai irgi manau, kad galėtų likti atskiri egzaminai. Nemanau, kad verta lenkus, rusus, baltarusius rašyti interpretacijas (Įsivaizduoju, kaip jiems reiktų skaityti Donelaitį senąja lietuvių kalba ) ar sunkesnius rašinius.

Svarbiausia, kad jie tikrai gera mokėtų kalbėti lietuviškai. O tam svarbiausia geros gramatikos žinios (Ta užduotis galėtų likti, tik dar turėtų būti rašyba, skyryba, kirčiavimas ir t.t.). Gal dar specialiai tautinėms mažumoms galėtų būti tokios užduotys kaip "laiško rašymas" ir pan. vietoje grožinės literatūros.

Taip ir literatūros sąrašai dabar skiriasi. Čia kogero dėl to, kad mes dar turime ir gimtosios kalbos pamokas, kur analizuojame savo bei pasaulio literatūrą. Turėtų dar ir tai nepamiršt švietimo ministerijos valdininkai. Čia dėl pamokų valandų skaičiaus.

[index]

Įdomu ar kurioje kitoje užsienio valstybėje tie egzaminai skirtingi ar tik Lietuva yra pasaulio mastu išskirtinė?
Negi ir Lenkijoj gali laikytis "kitokį" lenkų kalbos egzaminą arba Rusijoje "supaprastintą rusų kalbą"?

Ne, bet dabartinė egzaminų tvarka, kai visi akcentai dedami į literatūrą ir pagrinde tikrinama kiek geras rašytojas yra laikantysis, tai suprantu tautinių mažumų atstovus, kuriems tai dar gerokai sunkiau.

Kitas variantas būtų įvesti atskirą literatūros egzaminą. Tada būtų vienas lietuvių kalbos egzaminas visiems ir atskiras literatūros egzaminas, tiems kam tokio reikia.

[Al1]

To neišspręs sunkesnis egzaminas. O tokių pvz. yra labai retais atvejais. Praeina tam tikras laikotarpis ir viskas išsisprendžia. Čia jau universiteto lygmenyje. O kad išmokt specifinius terimus tam ir yra universitetas, o ne vidurinė mokykla.

Sunkesnis egzaminas tai gali išspręsti - reikės keisti ir mokymo programas bei daugiau bei geriau mokyti lietuvių kalbos. Būtent nuo to ir reikia pradėti, o tik po to pereiti prie egzaminų keitimo. Tai politikanai ministerijoje turi tai suprasti, o ne daryti atbulai.
Terminai mokyklinio lygio. Nelietuviai nemoka jų lietuviškai.

Taip, nera privaloma, bet parodo ar šalis tikrai europietiška, ar vis dar runkelistanas...

Ar runkelistanas parodo ir tokių nepilnavertiškumo kompleksų reiškimas.

Nėra diskriminacijos, kaip ir nebuvo visus tuos 20 metų dabartinės tvarkos. Ar tai diskriminacija, kad lietuvis laiko gimtosios kalbos egzaminą, o nelietuvis valstybinės?

Nebūtų diskriminacijos, jei universitetai netapatintų šių balų skaičiuojant konkursinius balus.
Todėl viena iš išeičių nekeičiant abitūros egzaminų tvarkos yra nelietuviškas mokyklas baigusiems mažinti konkursinį balą už lietuvių kalbą arba lietuviškas baigusiems pridėti papildomus balus už lietuvių kalbą. Bet tai sukeltų dar didesnį triukšmą, atseit, nelietuviai diskriminuojami. Na ir kas? O dabar diskriminuojami lietuviai savo nacionalinėje valstybėje!

Koks universitetas, kokias disciplinas tenka dėstyti? Klausiu todėl, kad kai aš įstojau į VTU (tada dar taip vadinosi), tai JOKIŲ sunkumų dėl lietuvių kalbos prastų žinių nelietuviakalbiams studentams nebuvo. Jie mokėsi taip pat gerai/blogai, kaip ir studentai iš Kauno ar Šiaulių.

VU.
Tuomet paraleliai buvo skaitomos paskaitos ir rusų kalba. O apie gerą ar blogą nelietuvių mokymąsi tu negali spręsti iš šalies. Tu nežinai, dėl kokių priežasčių dalis mokėsi blogai. Galbūt būtent dėl kalbos nepakankamo mokėjimo. Kiti galbūt buvo imlūs kalboms ir greitai užpildydavo lietuvių kalbos žinių spragas.

[Al1]

Ne, iš Vilniaus m. O mėto ar nemėto tai jei neišlaikai kelis kertus tai tikrai išmes. Kurie nenorėjo čia Lietuvoj studijuot tai ir išvyko į užsienį. Tik 2 iš 40 į Rusiją, o visi kiti į Angliją. Tokių tikrai nemažas skaičius, ketvirtadalis tai tikrai, todėl pasirinkimas kur studijuot yra neblogas. Todėl jei jau labai prastai moki lietuvių yra kur važiuot. Gali būt, kad dėl įvesto atskiro egzamino emigrantų skaičius dar padidės.

Jei išvažiuos, viena problema mažiau Lietuvoje.

[Maxas]

Jei išvažiuos, viena problema mažiau Lietuvoje.

Tai aš jau tai ir supratau... Toks ir yra tikslas - mažiau tautinių mažumų Lietuvoje.

[Maxas]

Sunkesnis egzaminas tai gali išspręsti - reikės keisti ir mokymo programas bei daugiau bei geriau mokyti lietuvių kalbos. Būtent nuo to ir reikia pradėti, o tik po to pereiti prie egzaminų keitimo. Tai politikanai ministerijoje turi tai suprasti, o ne daryti atbulai.
Terminai mokyklinio lygio. Nelietuviai nemoka jų lietuviškai.

Nebūtų diskriminacijos, jei universitetai netapatintų šių balų skaičiuojant konkursinius balus.
Todėl viena iš išeičių nekeičiant abitūros egzaminų tvarkos yra nelietuviškas mokyklas baigusiems mažinti konkursinį balą už lietuvių kalbą arba lietuviškas baigusiems pridėti papildomus balus už lietuvių kalbą. Bet tai sukeltų dar didesnį triukšmą, atseit, nelietuviai diskriminuojami. Na ir kas? O dabar diskriminuojami lietuviai savo nacionalinėje valstybėje!

Taii puiku, galėtų padaryti sunkesnį egzaminą, bet nedaryti vienodo egzaino visiems, jei būtų tikslas dar labiau adaptuoti tautines mažumas būtų parengtos ir atitinkamos užduotys tam, išpradžių stiprinant mokyma, o paskui keičiant egzaminą. Ar dabar per 2 metus įmanoma ta lygį pakeist. Aš abejoju.
Nelietuviai moka terminus lietuviškai, o tie kurie blogiau mokėsi mokykloj išmoksta studijuodami. O terminai NĖRA MOKYKLINIO LYGIO.

[Kecal]

Aš dabar pagalvojau – o kaip atrodo lenkų mokyklose istorijos ir geografijos programos? Iš kokių vadovėlių mokomasi? Ar verčiami lietuviški vadovėliai, ar... importuojami iš Lenkijos? Jeigu importuojami, ar tuos vadovėlius kas nors tikrina?

Kitais žodžiais tariant, aš problemą matyčiau ne vien nepakankamam valstybinės kalbos mokėjime, bet ir skirtingoje Lietuvos piliečių istorinėje atmintyje, iš ko kyla ir jų negebėjimas susikalbėti tarpusavyje. Todėl įdomu, ar apskritai ministerijos lygmeniu nieko nedaroma, kad sutaptų lietuvių ir lenkų kilmės Lietuvos piliečių praeities vaizdiniai, ar tai daroma nepakankamai efektyviai? Jeigu lenkų mokiniai pamokų metu gauna pagrindinę žinią "Wilno nasze", tada tai yra labai rimta - bene rimčiausia - problema, o kalbėjimas apie būtinybę sustiprintai mokytis lietuvių kalbos – tik dar vienas etnolingvistinio nacionalizmo paklydimas...

[Al1]

Nelietuviai moka terminus lietuviškai, o tie kurie blogiau mokėsi mokykloj išmoksta studijuodami. O terminai NĖRA MOKYKLINIO LYGIO.

Kokius matematikos ar fizikos terminus ir pan. jie gali mokėti, jei šie dalykai mokomi gimtąją kalba, o per lietuvių kalbos pamokas vargu ar moko.

Dabar pažiūrėjau egzaminų situaciją Rusijoje tai ten nuo 2007 m. egzaminai vienodi visiems. Bet juk Rusija nėra pilnai demokratinė valstybė. O pats egzaminas rusų kalbos žymiai lengvesnis nei atitinkamas gimtosios lietuvių kalbos Lietuvoje, ir laiko skiriama tik 3 val. Na jis panašus į dabartinį egzaminą skirtą Lietuvoj tautinėms mažumoms. Išvada - lietuvių valdininkai patys kankina savo vaikus sudėtingais egzaminais.

Rusija ne pavyzdys. Rusija DEGRADUOJA. Rusų kalba berods nuo 8 ar 9 klasės bus (o gal jau ir yra) pasirenkamas dalykas. Užtat toks propagandinis dalykas kaip "Rusija pasaulyje" bus privalomas...

[Bartas1]

Dabar pažiūrėjau egzaminų situaciją Rusijoje tai ten nuo 2007 m. egzaminai vienodi visiems.

Maxai, taip yra praktiškai visur, bent jau Eurooje.. Beje, o studijuoti į Lenkiją daug išvyksta? Ir ar po to grįžta?

Aš dabar pagalvojau – o kaip atrodo lenkų mokyklose istorijos ir geografijos programos? Iš kokių vadovėlių mokomasi? Ar verčiami lietuviški vadovėliai, ar... importuojami iš Lenkijos? Jeigu importuojami, ar tuos vadovėlius kas nors tikrina?

Kecal, tikrai įdomus klausimas.. Tačiau, manau, kad jei mokytojas turi savą istorijos versiją, tai net dėstydamas iš lietuviškų vadovėlių tą savitą versiją ir perteiks.. Prieš keletą metų buvo skandalas, kai Lietuvoje Lenkijos istorijos mokytojų delegacija vedė pamokas..

[Aleksio]

Kokius matematikos ar fizikos terminus ir pan. jie gali mokėti, jei šie dalykai mokomi gimtąją kalba, o per lietuvių kalbos pamokas vargu ar moko.

O ar būtina žinoti kažkokio tai termino, kurį išgirdai paskaitos metu, vertimą į gimtąją kalbą? Nes kai mokinausi aš, tai bendraujant tarpusavyje ir šnekant apie mokslus, beveik visi nauji terminai nebuvo verčiami, o tariami taip, kaip pasakė docentas, nes tam nebuvo poreikio, nes egzą laikėm lietuvių kalba, literatūros lietuviškos buvo daug.

[micku]

Aš dabar pagalvojau – o kaip atrodo lenkų mokyklose istorijos ir geografijos programos? Iš kokių vadovėlių mokomasi? Ar verčiami lietuviški vadovėliai, ar... importuojami iš Lenkijos? Jeigu importuojami, ar tuos vadovėlius kas nors tikrina?

Gerbiamieji, nekelkit triukšmo. Visi vadovėliai yra tikrai "politkorektiški"

[Bartas1]

Gerbiamieji, nekelkit triukšmo. Visi vadovėliai yra tikrai "politkorektiški"

Nuraminai. O jie yra Lietuvoje išleisti vadovėliai lenkų kalba? Ar kaip?

[micku]

Nuraminai. O jie yra Lietuvoje išleisti vadovėliai lenkų kalba? Ar kaip?

Taip.

[Bartas1]

Taip.

Ačiū.

[micku]

Kodėl vertimą į gimtąją kalbą? Apie lietuviškus terminus eina kalba. Juos turėtų žinoti nelietuviai, kad greičiau ir efektyviau suprastų medžiagą. Tai tik jiems į naudą. O tiek rusų, tiek lenkų mokyklose nemokoma lietuviškų terminų, nes visas mokymo procesas vyksta gimtąją kalba, ja parašyti ir vadovėliai. Ar koks rusas iš Visagino žino, kad stačiakampis gretasienis yra прямоугольный параллелепипед, išvestinė - производная, šarmas - щёлочь ir t.t.?

Nereikia taip nuvertinti Visagino rusų. Kam reikia, tie tikrai žino. O kad negalvotumėt, kad visi lenkai buki durniai įdėsiu prie progos vertimą į lenkų kalbą:
stačiakampis gretasienis - prostopadłościan,
išvestinė - pochodna,
šarmas - zasada, arba dar verčiama ług.

Gal kam kartais pravers

[Romas]

Nera vilniaus kraste nei vieno etninio lenko,visi jie baltarusai,kuriu dedes,tetos ar seneliai -visi gyvena baltarusijoje.

Absurdiškesnio pasisakymo neteko skaityti net gudų spaudoje.

1. Jei kelios migrantų šeimos atvažiavo pagal anuometinę "mainų programą" į kokį Dieveniškių ar Šumsko sovchozą, vis dėlto kaimiečių migracija nebuvo tokia jau didelė.
2. Kaip Vilniaus kraštas iš lietuviško tapo mišriu, yra kultūrinės priežastys, siekiančios kelis šimtus metų - dvarai, bažnyčia, prestižas, spaudos draudimai, ekonominiai sumetimai.
3. Apie lingvistinius skirtumus tarp Buivydžių, Maišiagalos ir Eišiškių, kur kalbama gana švaria lenkų tarme ir Medininkų, Šalčininkų ar Kalvelių kalbų mišinio galima daug diskutuoti.
4. Tautybę pasirenka pats žmogus. Jei vietoj normalios integracijos ir natūralios asimiliacijos pasirenkamas įtampų kelias, tai problemos tik gilinamos. Veiksmas paprastai sukelia atoveiksmį. Jei dalis gyventojų bus išskiriama ar įžeidinėjama, jie tiesiog nenorės tapatintis su dauguma gyventojų ir pradės ieškoti sprendimų ne Lietuvoje, o kažkur kitur.
5. Jei Lietuva dar ~1990 m. pasirinko "status quo" pilietybės variantą, tai negali būti kažkuo pranašesnis pilietis atvykęs į Vilnių, pvz., prieš mėnesį iš Šiaulių (200 km atstumas) nuo kokio piliečio, kurio tėvai kilę iš Ašmenos ir visiškai legaliai anais laikais persikėlė į kaimyninę parapiją Lietuvoje už 20 km. Jie visi lygūs. Ar kažkas nori būti lygesnis už kitus?
6. Nesigilinant į tarpukario laikotarpį (tada viena iš grėsmių Lietuvai buvo ir Lenkija), dabar yra visiškai skirtinga padėtis. Per 70 metų nuo II pasaulinio karo pradžios daug kas pasikeitė. Lenkija po karo vietoje atsilikusių "kresų" iš Vokietijos gavo Sileziją, Pamarį, pietinę Rytprūsių dalį. Galų gale nuo Vilniaus krašto iki Lenkijos sienos - 150 km.
7. Gudų nacionalistai jau nuo XIX a. pabaigos reiškė ir tebereiškia pretenzijas į Vilnių (apie tai yra atskira tema LT-BY. Lietuvių - gudų santykiai ). Praeivis kaip pasamdytas pila vandenį ant gudų nacionalistų malūno.
8. Last but not least. Aklas Praeivio užsispyrimas kažkokiu būdu derinasi su neraštingumu ir nepagarba lietuvių kalbai. Nežinau, kiek ji(s) baigęs klasių, bet mokyklose jau pirmoje klasėje moko vietovardžius rašyti didžiosiomis raidėmis.

[Grillz]

Kalbant dėl terminų, tai pas mane grupėje mokosi ne vienas studentas baigęs Rusų ar lenkų mokyklą ir jie tikrai pasakojo, kad kyla nemažai sunkumu su terminais. Yra netgi tokių absurdų, kad rašo kontrolinį ir tiesiog pamiršta kaip lietuviškai "oras", sukasi galvoj žodis "pagoda", bet lietuviškai atsimint ir parašyt, visiškai nepavyksta.

[Maxas]

Kodėl vertimą į gimtąją kalbą? Apie lietuviškus terminus eina kalba. Juos turėtų žinoti nelietuviai, kad greičiau ir efektyviau suprastų medžiagą. Tai tik jiems į naudą. O tiek rusų, tiek lenkų mokyklose nemokoma lietuviškų terminų, nes visas mokymo procesas vyksta gimtąją kalba, ja parašyti ir vadovėliai. Ar koks rusas iš Visagino žino, kad stačiakampis gretasienis yra прямоугольный параллелепипед, išvestinė - производная, šarmas - щёлочь ir t.t.?

Taip... Nereikia klaidinti forumo dalyvių. Lietuvišku terminų yra mokoma tikrai, prisimenu ir fizikos ir matematikos pamokose tai būdavo. O vadovėlių bent jau nuo 11 klasės gimtąja kalba nėra, jau nebeverčiami, tik lietuviu. Tai būdavo taip, duodami 2 vadovėliai: vienas senas fizikos rusų kalba, o kitas naujas lietuvių. Taip ir išmokome viską. Todėl nereikia skleisti netikros informacijos.
O matematikos vadovėliai tai tikrai visi nuo 11 kl. tik lietuvių kalba, tai ir žino. Be to kitaip neišlaikytų egzamino matematikos jų nežinodami.

[Maxas]

Aš dabar pagalvojau – o kaip atrodo lenkų mokyklose istorijos ir geografijos programos? Iš kokių vadovėlių mokomasi? Ar verčiami lietuviški vadovėliai, ar... importuojami iš Lenkijos? Jeigu importuojami, ar tuos vadovėlius kas nors tikrina?

Visi vadovėliai vietiniai, Lietuvoje išleisti, po 1990 m. Tautinių mažumų kalbom. O nuo 11(10) kl. - tik lietuvių.

Lietuviai, kam sugalvojot tokią sudėtingą kalbą ir dabar ja tyčia kankinat vargšus rusų vaikus?

Aš apskritai apie visus šiaip pasakiau Ir apie lietuvių vaikus irgi