LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Maxas]

Maxai,
Niekas ir nenori, kad mokėtų lietuvių kalbą taip pat kaip gimtąją, tiesiog gerokai geriau nei dabar. Nors, pavyzdžiui, Lenkijos lietuviai yra dvikalbiai, abiem kalbom kalba vienodai gerai. Įrodymų pakankamų, manau, turi švietimo ministerija. Be abejo kalbos žinioms labai svarbi aplinka.

Tai kur tie įrodymai? Kur analizė? Kodėl jos nepateikia? Dvikalbystė įmanoma tik mišriose šeimose.

[Maxas]

Lietuvių kalbos egzaminus išlaiko, nes jie yra žemesnio lygio. Tai diskriminacija lietuvių, tautos, kurios valstybe yra Lietuva, atžvilgiu.
Įrodymu pakanka. Pats dirbu universitete. Kasmet priimami pirmaskursiai (mažumų), kurie nemoka normaliai lietuviškai sakinio suregzti. O tie, kurie moka, kalba specifinėmis temomis sunkiai, nes nežino lietuviškų terminų.

To neišspręs sunkesnis egzaminas. O tokių pvz. yra labai retais atvejais. Praeina tam tikras laikotarpis ir viskas išsisprendžia. Čia jau universiteto lygmenyje. O kad išmokt specifinius terimus tam ir yra universitetas, o ne vidurinė mokykla.

[Mørtã]

Nėra ji privaloma. Ir gerai, kad nepasirašė. Neturi kuo lenkai mojuoti po nosimi.

Taip, nera privaloma, bet parodo ar šalis tikrai europietiška, ar vis dar runkelistanas...

[Maxas]

Lietuvių kalbos egzaminus išlaiko, nes jie yra žemesnio lygio. Tai diskriminacija lietuvių, tautos, kurios valstybe yra Lietuva, atžvilgiu.

Nėra diskriminacijos, kaip ir nebuvo visus tuos 20 metų dabartinės tvarkos. Ar tai diskriminacija, kad lietuvis laiko gimtosios kalbos egzaminą, o nelietuvis valstybinės?

[Aleksio]

Pats dirbu universitete. Kasmet priimami pirmaskursiai (mažumų), kurie nemoka normaliai lietuviškai sakinio suregzti. O tie, kurie moka, kalba specifinėmis temomis sunkiai, nes nežino lietuviškų terminų.

Koks universitetas, kokias disciplinas tenka dėstyti? Klausiu todėl, kad kai aš įstojau į VTU (tada dar taip vadinosi), tai JOKIŲ sunkumų dėl lietuvių kalbos prastų žinių nelietuviakalbiams studentams nebuvo. Jie mokėsi taip pat gerai/blogai, kaip ir studentai iš Kauno ar Šiaulių.

[Maxas]

Koks universitetas, kokias disciplinas tenka dėstyti? Klausiu todėl, kad kai aš įstojau į VTU (tada dar taip vadinosi), tai JOKIŲ sunkumų dėl lietuvių kalbos prastų žinių nelietuviakalbiams studentams nebuvo. Jie mokėsi taip pat gerai/blogai, kaip ir studentai iš Kauno ar Šiaulių.

Tą patį galiu pasakyt ir apie architektūros fakultetą VGTU. Žinoma kadangi lankiau rusų gimnaziją išpradžių buvo šiek tiek neįprasta, kad viskas lietuvių kalba, bet kažkaip tas gal net po kelių savaičių praėjo Na o mokykloj dauguma dalykų buvo dėstoma rusų kalba, išskyrus tokius kaip: kūno kultūra, braižyba, piešimas, psichologija, technologijos...) Žinoma kadangi vadovėliai buvo lietuvių kalba tai ir terminus visus puikiai mokėjom abiem kalbom. Jokių problemų nebuvo. Ir tarkim klausimus visokiems kontroliniam pateikdavo lietuvių kalba, o kas ruošėsi laikyti tam tikro dalyko egzaminą turėjo viską rašyt lietuviškai. Man atrodo tokia esama tvarka yra gera.

[index]

O man dabar iškilo toks klausimas. Kuo skiriasi valstybinės nuo gimtosios lietuvių kalbos egzaminai?

[Maxas]

O dabar kaip jus įsivaizduojate jei geografija ir istorija bus dėstoma lietuvių kalba? Kur dings esami mokytojai ir kaip atrodys jei mokytoja lenkė dėstys dalyką lietuviškai lenkams? Tai juk bus panašu į spektaklį, kuris ilgai neužtruks.

[Maxas]

O man dabar iškilo toks klausimas. Kuo skiriasi valstybinės nuo gimtosios lietuvių kalbos egzaminai?

Užeik į http://www.nec.lt/152/

[music]

Tokiame lygmenyje kaip gimtoji valstybinės kalbos neįmanoma išmokt. O ir kam to reikia? Negi tokia tragiška situacija, ar jaunimas nemoka lietuvių kalbos? Kas pasakė, kad mažumos izoliuotos? Aš apie tai net nešnekėjau, juk taip ir nėra ištikrųjų.
Nes egzaminų sulyginimas pablogintų adaptacijos sąlygas. Žinoma prie visko priprantama... Tai jei žinių nėra apie prasta kalbos mokėjimą tai kam suvienodint egzaminus? Kad atsirastų tos žinios apie neva prastą mokėjimą? Tautinių mažumų jaunimas ir taip gerai moka kalbą, tas dabartinis valstybinis egzaminas ir patikrina raštingumą, gebėjimą reikšti mintis, gramatiką. Ko dar reikia?
Viskas buvo puiku švietimo srityje, kol neatsirado tokios nesuprantamos iniciatyvos.

Įmanoma. Kas nustatė, kad neįmanoma, buvo daromi kažkokie tyrimai ir nustatyta, kad genetiškai NEĮMANOMA ar šitaip juokauji?
O kodėl nereikia? Galbūt tada nereikia ir kitų dalykų mokytis? Kam reikia matematikos, geografijos, biologijos, informatikos?
Pablogintų adaptacijos sąlygas???? Kaip pablogintų, kuom pablogintų? Logika sako, kad pagerintų.

[index]

Užeik į http://www.nec.lt/152/

Peržiūrėjau ir iškilo dar klausimų. Ar 10 klasėje tautinių mažumų mokyklose laiko lietuvių kalbos egzaminą kur patikrina gramatikos žinias.

Šiaip tai lyg ir būtų viskas tvarkoj, tik ta užduotis "perdaryti žodžių formas pagal sakinį" tai biški kvailoka būti brandos egzamine. Tą patikrinti turėtų arba dar 10 klasėje, arba jei tokio dalyko nėra tai brandos egzamine tai galėtų pakeisti didelė ir kompleksiška gramatikos užduotis.

Ko iš tautinių mažumų nereiktų prievartauti tai rašyti (Ar netgi pajausti visas sutilybes) lietuvišką grožinę literatūrą. Dėl to gal ir vertėtų palikti jiems atskirą egzaminą kur būtų mažiau literatūros, bet daugiau ir sudėtingos gramatikos (Nes dabar trečdalis egzamino man, kaip lietuviui, tikrai juokingas ).

[Maxas]

Įmanoma. Kas nustatė, kad neįmanoma, buvo daromi kažkokie tyrimai ir nustatyta, kad genetiškai NEĮMANOMA ar šitaip juokauji?
O kodėl nereikia? Galbūt tada nereikia ir kitų dalykų mokytis? Kam reikia matematikos, geografijos, biologijos, informatikos?
Pablogintų adaptacijos sąlygas???? Kaip pablogintų, kuom pablogintų? Logika sako, kad pagerintų.

Tai tu prilygini dabartinį tautinių mažumų lietuvių kalbos mokymąsi prie nesimokymo? Juk jau DABAR yra mokomas lietuvių kalbos dalykas.
O dėl įmanoma ir neįmanoma yra daugybė darbų mokslinių apie kalbų mokėjimą. Kam tada išvis yra savoka gimtoji kalba? Jei sakai, kad įmanoma mokėt lygiai taip pat. Tada gaunasi jau dvi gimtosios kalbos.

[Bartas1]

Tai kur tie įrodymai? Kur analizė? Kodėl jos nepateikia?

Kažkokie tyrimai yra. Tačiau tai gana akivaizdu ir be tyrimų.

Kaip rodo kad ir prof. Merkio atlikti tyrimai Vilniaus rajono tautinių mažumų mokyklose, valstybinės kalbos mokėjimas yra stiprintinas. Jose yra pakankamas buitinis kalbos mokėjimo lygis, bet visiškai nepakankamas abstrakčios leksikos, terminų mokėjimas, tai, ko reikia studijuojant aukštosiose mokyklose. Kai mes sakome A – kad tautinių mažumų mokyklas baigę absolventai vienodai sėkmingai stoja į aukštąsias mokyklas, nepasakome B – kas atsitinka po to, kai jie įstoja: ar jie išsilaiko aukštojoje mokykloje, ar jiems nekyla esminių problemų dėl nepakankamų valstybinės kalbos įgūdžių.

http://www.ausra.pl/2011/11-01/zm.html

[Maxas]

Peržiūrėjau ir iškilo dar klausimų. Ar 10 klasėje tautinių mažumų mokyklose laiko lietuvių kalbos egzaminą kur patikrina gramatikos žinias.

Šiaip tai lyg ir būtų viskas tvarkoj, tik ta užduotis "perdaryti žodžių formas pagal sakinį" tai biški kvailoka būti brandos egzamine. Tą patikrinti turėtų arba dar 10 klasėje, arba jei tokio dalyko nėra tai brandos egzamine tai galėtų pakeisti didelė ir kompleksiška gramatikos užduotis.

Ko iš tautinių mažumų nereiktų prievartauti tai rašyti (Ar netgi pajausti visas sutilybes) lietuvišką grožinę literatūrą. Dėl to gal ir vertėtų palikti jiems atskirą egzaminą kur būtų mažiau literatūros, bet daugiau ir sudėtingos gramatikos (Nes dabar trečdalis egzamino man, kaip lietuviui, tikrai juokingas ).

Taip 10 klasėje laiko ir dar plius papildomai gimtąją kalbą, gaunasi net 3 patikrinimas ir tai yra gerai.
Na tai čia yra naturalu, kad tau, kaip lietuviui tas egzaminas yra juokingas. O tarkim rusui ar lenkui net ir toks yra nelabai juokingas ir netgi sudėtingas. O ta užduotis yra apie tinkamą formą yra reikalinga tam kad nustatyt kiek žmogus moka lietuvių kalbą. Dažniausiai kai pradedama mokytis kalbos tai žmogus painioja laikus gimines ir pan., kadangi skirtingose kalbose jos yra skirtingos
Aš nebūčiau prieš jei pasunkintų gramatiką, būtent tai ir paskatintų dar geriau mokėt lietuvių kalbą. Turėtų bent išlikt atskiri egzaminai.

[Maxas]

Kažkokie tyrimai yra. Tačiau tai gana akivaizdu ir be tyrimų.

http://www.ausra.pl/2011/11-01/zm.html

Na tarkim gerai, paimsiu savo buv. klasės pvz: nei vienas dėl blogų kalbos žinių dar neiškrito.
O terminai juk yra specifiniai, ar verta mokytis statybos ar biochemijos pvz. terminų mokykloje
Irgi savotiškas tyrimas gaunasi iš 40 žmonių nei vieno iškritusio dėl prastų kalbos žinių.

[Bartas1]

Turėtų bent išlikt atskiri egzaminai.

Dar 2002 metais Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrai sutarė, kad reikia pereiti prie vienodo valstybinės kalbos egzamino Lietuvos lenkiškose mokyklose

[Bartas1]

Na tarkim gerai, paimsiu savo buv. klasės pvz: nei vienas dėl blogų kalbos žinių dar neiškrito

Šaunuoliai. Bet bijau, kad dabar mūsų universitetai nelabai ir mėto, neapsimoka.. Be to jūsų klasė turbūt ne iš rajono?

[Maxas]

Dar 2002 metais Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrai sutarė, kad reikia pereiti prie vienodo valstybinės kalbos egzamino Lietuvos lenkiškose mokyklose

Visa tai yra politiniai sprendimai. Na o dabar kokie metai? Atrodo 2011

[Maxas]

Šaunuoliai. Bet bijau, kad dabar mūsų universitetai nelabai ir mėto, neapsimoka.. Be to jūsų klasė turbūt ne iš rajono?

Ne, iš Vilniaus m. O mėto ar nemėto tai jei neišlaikai kelis kertus tai tikrai išmes. Kurie nenorėjo čia Lietuvoj studijuot tai ir išvyko į užsienį. Tik 2 iš 40 į Rusiją, o visi kiti į Angliją. Tokių tikrai nemažas skaičius, ketvirtadalis tai tikrai, todėl pasirinkimas kur studijuot yra neblogas. Todėl jei jau labai prastai moki lietuvių yra kur važiuot. Gali būt, kad dėl įvesto atskiro egzamino emigrantų skaičius dar padidės.

[index]

Aš tai irgi manau, kad galėtų likti atskiri egzaminai. Nemanau, kad verta lenkus, rusus, baltarusius rašyti interpretacijas (Įsivaizduoju, kaip jiems reiktų skaityti Donelaitį senąja lietuvių kalba ) ar sunkesnius rašinius.

Svarbiausia, kad jie tikrai gera mokėtų kalbėti lietuviškai. O tam svarbiausia geros gramatikos žinios (Ta užduotis galėtų likti, tik dar turėtų būti rašyba, skyryba, kirčiavimas ir t.t.). Gal dar specialiai tautinėms mažumoms galėtų būti tokios užduotys kaip "laiško rašymas" ir pan. vietoje grožinės literatūros.