LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[manometras]

Ką tik gryžau po savaitės iš Lenkijos, bendras požiūris labai normaliai reguoja, teisa būną kai kalbi angliškai ir po to supranta, kad tu ai iš "Litvy"... yra kažkox niuansas ~.

Galbūt pagaliau pradėjo gerėti lenkų požiūris į Lietuvą ir lietuvių – į Lenkiją, ypač kai prasidėjo karas, ir mes vienoj pusėj, kai pagaliau įteisinta W, Ewelina valdžioj, o tomaševskininkai demaskuoti.

[PoDV]

Lenkai įpratę Lietuvą laikyti šalimi į Rytus nuo Lenkijos, nors Lietuva yra labiau į Šiaurę. Dažniausiai priskiria Lietuvą eks-sssr, o ne Vidurio ar Šiaurės Europai, mano, kad tai vargingesnė už Lenkiją šalis ir šalis, už kurią galima jaustis geresniais ir iš kurios galima šaipytis. Sakymas, kad išvis nežino, kas ta Lietuva, irgi gali būti būdas pasikelti ir pažeminti.

Padalintų Karaliaučių tarp Lietuvos ir Lenkijos, tai ir primityviausioje psichologijoje būtume Lenkijos Danija, vartai tarp Centrinės ir Šiaurės Europos.
Būtume grynai suvokiami kaip šalis į Šiaurę.

Dabar Lenkijos žemėlapyje esame mažiukas lopinėlis šiaurės rytuose, nors mūsų pajūris grynai į šiaurę nuo Varšuvos.
Vilnius iš tikrųjų truputį Rytuose Lenkijos atžvilgiu, bet ir Kopenhaga Vokietijos atžvilgiu yra beveik tiksliai virš Prahos ir Rytų Vokietijos

[manometras]

Lenkams tik Rytų Lietuva su Vilniumi ir yra įdomi.

[PoDV]

Lenkams tik Rytų Lietuva su Vilniumi ir yra įdomi.

Isos slėnis dar gali būti įdomus tarp Kauno ir Panevėžio.

Lenkams ar aplamai slavams, iš tikrųjų negirdėjau, kad dažnai būtų reiškiamas susidomėjimas Žemaitija.

[Sapiensys]

yra bent dvi aksiomos, du baziniai geštaltai ant kurių laikosi lenkiškų smegenų sektorius, atsakingas už informaciją apie Lietuvą. Tos aksiomos palaiko lenkiškojo protavimo (sveiko proto) pusiausvyrą, pažinimo stabilumą ir stereotipų homeostazę lenkiškame "razume". | tik primiausia patikslinu: a) aš nejuokauju, gal tik vos vos ironizuoju, ir b) kalbu ne apie lenkų liumpenus, bet apie apšviestosios lenkų klasės opiniją:

1). Litwa - to WSCHUD. Tai nereiškia, kad apsišvietęs lenkas tiesiog apgraibom nudreifuotų į rytų instinktyviai beiškodamas Lietuvos. Tai ne šiaip orientaciniai įpročiai "gimtąją Europą" vaizduotėj pakreipti taip, jog visas kontinento žemėlapis lenkiškoje galvoje susidėlioja sekančiu specifiniu būdu: viskas sausumoje už motušės-Lenkijos ... tai rytai. Ne. Aš kalbu apie lenkų literati, kurie greičiau išsikraustys iš proto, nei ims patys save perkaulėti, jog Litwa - to ne WSCHOD (RYTAI), o kažkoks kitoks kultūrinis regionas. Jiems galvytė gali sulūžti nuo tokių radikalių minčių.

2) antras jų bazinis ryzoningo apie Litwą stulpas: Lietuvos kunigaikštis Mindaugas buvo kunigaikštis Mindaugas. Kartais, labai labai retais atvejais yra tarsi pridedama "pšypuščalnie krul". Bet neapsigaukit: tai ne nuolaida "ES partneriams Rytuose"; tai ne duoklė laikmečiui ar politkorektiškumui. Tai toks tipo-objektyvus patikslinimas, tik dar papildomai užvirtinantis bazinę akivaizdybę - pas litwinus nebuvo karalių, nes litwinų karalius - tai erdvėlaikio ir fizikos dėsnių anomalija, nes šiame kontinento kavalke buvo tik "polski kruliai", o pas litwinus tik "kšiondžė Mendog". Vėl gi - tai labiausiai išsilavinusios lenkų visuoemenės dalies struktūrinis-konstituojantis stereotipas.

[Gator]

Galbūt pagaliau pradėjo gerėti lenkų požiūris į Lietuvą ir lietuvių – į Lenkiją, ypač kai prasidėjo karas, ir mes vienoj pusėj, kai pagaliau įteisinta W, Ewelina valdžioj, o tomaševskininkai demaskuoti.

Labai abejoju ar tie minėti eiliniai minėti sutikti lenkai kažką žino apie antikonsttitucinį w įteisinimą, ar apie eweliną

[Tikras architektas]

Lenkams ar aplamai slavams, iš tikrųjų negirdėjau, kad dažnai būtų reiškiamas susidomėjimas Žemaitija.

Slavų bendrai tai turbūt ne, bet Lenkams Žemaitija visada buvo Žmudź - mistiška, egzotiška, nepažabojama vieta iš turbūt kažkur Mickevičiaus nupasakotų girių ir pelkių, gal net tas tikrasis mitologizuotas Litwinų urheimatas.

Ka jau kalbėti, pirmasis Lenkų prezidentas buvo žemaitis.

[manometras]

Isos slėnis dar gali būti įdomus tarp Kauno ir Panevėžio.

Lenkams ar aplamai slavams, iš tikrųjų negirdėjau, kad dažnai būtų reiškiamas susidomėjimas Žemaitija.

Ir Kaune Mickevičiaus slėnį ir kitas Mickevičiaus vietas kai kas iš jų pamato.

“Isos slėnis” – Czesławo Miłoszo romanas apie savo senelių Siručių kraštą, gavęs Nobelio premiją. Jų namai (dvaras) buvo prie Nevėžio, Šeteniuose šalia Kėdainių. Taip, Kėdainiai irgi gali pritraukti lenkų turistų.

[manometras]

Labai abejoju ar tie minėti eiliniai minėti sutikti lenkai kažką žino apie antikonsttitucinį w įteisinimą, ar apie eweliną

Gal tiksliai ir nežino, bet bendras politinio įvaizdžio gerėjimas galėjo suintensyvinti šalių kontaktus.

Šiaip lenkai ne dažnai keliauja link Lietuvos ir kitų Baltijos šalių, nes mažos šalys ir į tą pusę nelabai geri keliai, prastas susisiekimas su Lietuva viešuoju transportu. Gal pagerės, kai veiks visa Rail Baltica.

[PoDV]

Ir Kaune Mickevičiaus slėnį ir kitas Mickevičiaus vietas kai kas iš jų pamato.

“Isos slėnis” – Czesławo Miłoszo romanas apie savo senelių Siručių kraštą, gavęs Nobelio premiją. Jų namai (dvaras) buvo prie Nevėžio, Šeteniuose šalia Kėdainių. Taip, Kėdainiai irgi gali pritraukti lenkų turistų.

Kaunas tikrai turi kuo pritraukti lenkus, ypač Mickevičiaus slėniu.

Kartą Breslaujos g. sustojime manęs užklausė užsienietis, klausė kur Mickevičiaus slėnis. Kažkaip per stotelės žemėlapį parodžiau, nežinau ar suprato. Ten turbūt pats negalėjo patikėti, kad nėra jokių takų į tą slėnį nuo tos vietos kur susitikom. Pats praėjimas atrodo kaip visiškai neskirtas žmonėms. Iš pirmo žvilgsnio nepasirodė, kad lenkas, kažkas arčiau vakarų europiečio, bet čia buvo prieš kelis metus.

Tiek, kad berods jau tvarkomas šis reikalas, tik bijau, kad nuo Žuvinto g. iki Radvilėnų pl. lyg nenumatytas šaligatvis (o gal ir klystu).

[manometras]

Kaunas tikrai turi kuo pritraukti lenkus, ypač Mickevičiaus slėniu.

Kartą Breslaujos g. sustojime manęs užklausė užsienietis, klausė kur Mickevičiaus slėnis. Kažkaip per stotelės žemėlapį parodžiau, nežinau ar suprato. Ten turbūt pats negalėjo patikėti, kad nėra jokių takų į tą slėnį nuo tos vietos kur susitikom. Pats praėjimas atrodo kaip visiškai neskirtas žmonėms. Iš pirmo žvilgsnio nepasirodė, kad lenkas, kažkas arčiau vakarų europiečio, bet čia buvo prieš kelis metus.

Tiek, kad berods jau tvarkomas šis reikalas, tik bijau, kad nuo Žuvinto g. iki Radvilėnų pl. lyg nenumatytas šaligatvis (o gal ir klystu).

Tikrai žiauru ten, kad nėra šaligatvio. Kažkokius laiptus link upelio jau padarė.
Mano mama buvo nutempusi savo pažįstamą lenką ten į tą slėnį, bet manęs – ne. Jei sutvarkys, nueisiu ten, o jei ne – tai nusivylimas.

[Sapiensys]

Žemaitija [...] vieta iš turbūt kažkur Mickevičiaus nupasakotų girių ir pelkių

Mickėvičius niekaip specialiai Žemaitijos neapdainavo. Dar daugiau, savo dienoraštyje piktai pažymėjo, kad kelis metus Kaune buvo priverstas mokinti "bukas žemaičių kaktas" ("tępe żmujdzkie łby"). Ko daugiau tikėtis iš ištautėlio, suslavėjusio lietuvybės "iškrikšto". Galbūt už tą ne ypač stropiai slėptą neapykantą lietuvybei jo vardu vadinami slėniai Kaune.

gal net tas tikrasis mitologizuotas Litwinų urheimatas.

tai visgi "tikrasis", ar "mitologizuotas"? Apsispręskit, gerbiamasai. Tai labai patogus lenkams imperinis tropas - vietas, kurių dar nespėjo sunaikinti, vadinti tų laukinių "urheimatu". Pabandykit palyginti su dabartine veliko-rosų ideologija, pasakas kad "chocholai-zapadensai" nusileido iš Karpatų bruzgynų, o likusioj Ukrainoj jų, matot, niekad ir nebuvo.

ką jau kalbėti, pirmasis Lenkų prezidentas buvo žemaitis.

čia toks tamstos trolingas, kaip pareiškimai, jog Zaharčenka - ukrainietis, nes pavardė, matote, pas jį ukrainietiška, ir kraujas ukrainietiškas, ir gimė tikriausioj etninėj Ukrainoje.

Slavų bendrai tai turbūt ne, bet Lenkams Žemaitija visada buvo Žmudź - mistiška, egzotiška, nepažabota

taigis taigis, NEPAŽABOTA - that's the operational word,
o poetikas (ypač tokias pigias-nučiupinėtas) pasilikit sau, jos tik pridengia reikalo esmę.

[Tikras architektas]

Mickėvičius niekaip specialiai Žemaitijos neapdainavo. Dar daugiau, savo dienoraštyje piktai pažymėjo, kad kelis metus Kaune buvo priverstas mokinti "bukas žemaičių kaktas" ("tępe żmujdzkie łby"). Ko daugiau tikėtis iš ištautėlio, suslavėjusio lietuvybės "iškrikšto". Galbūt už tą ne ypač stropiai slėptą neapykantą lietuvybei jo vardu vadinami slėniai Kaune.



tai visgi "tikrasis", ar "mitologizuotas"? Apsispręskit, gerbiamasai. Tai labai patogus lenkams imperinis tropas - vietas, kurių dar nespėjo sunaikinti, vadinti tų laukinių "urheimatu". Pabandykit palyginti su dabartine veliko-rosų ideologija, pasakas kad "chocholai-zapadensai" nusileido iš Karpatų bruzgynų, o likusioj Ukrainoj jų, matot, niekad ir nebuvo.



čia toks tamstos trolingas, kaip pareiškimai, jog Zaharčenka - ukrainietis, nes pavardė, matote, pas jį ukrainietiška, ir kraujas ukrainietiškas, ir gimė tikriausioj etninėj Ukrainoje.



taigis taigis, NEPAŽABOTA - that's the operational word,
o poetikas (ypač tokias pigias-nučiupinėtas) pasilikit sau, jos tik pridengia reikalo esmę.

Ponaiti, ko taip putojiesi. Visur priešai baltuoja? Gal laikas pas psichoterapeutą?

Man nesvarbu kokią "imperialistinę ideologiją" galimai naudojo lenkai, tiesiog sakau ką žinau iš nuogirdų. Kartais pypkė yra tik pypkė.

O Lenkijos prezidentas iš tikro buvo Telšiškis. Vistik ir jo brolis buvo Lietuvos signataras ir save laikė Žemaičiu.

[Sapiensys]

Ponaiti, ko taip putojiesi. Visur priešai baltuoja? Gal laikas pas psichoterapeutą?

Jūs ligas diagnozuojat irgi remdamasis "nuogirdomis"? Ar čia tik šiaip toks "table talk"?

[Tikras architektas]

Jūs ligas diagnozuojat irgi remdamasis "nuogirdomis"? Ar čia tik šiaip toks "table talk"?

Žinai tokį posakį: kaip šauksi, taip ir atsilieps.

[Sapiensys]

Baigiu diskusija, bet pripažįstu: smailikus Jūs dėlioti mokate.

[Tikras architektas]

Baigiu diskusija, bet pripažįstu: smailikus Jūs dėlioti mokate.

Tikrai taip

[Sapiensys]

Dėl to aš ir klausiau, ar yra tokių pavyzdžių istorijoje. Matyt, kad tokiais kiekias ir taip naglai, tikrai nebuvo. Bet gal aš kažko nežinau.

Ne tiek nežinote, kiek nenorite žinoti; atspėkime iš trijų kartų, kas gi maišo Sulai atsiminti lenkų darbelius?

Tai štai pavyzdėlis: kada Žečpospolitos Polskos tiesiogiai iš Belvederio koordinuojama POW taip ir nesugebėjo paskandinti negausios lietuvių tautos (litewski narodek - įsiveskite į twitterį ir jums vien už šią savaitę išmes tūkstančius tokių įvardinimų iš "brolišišiškosiosios" lenkų tautos) ir nepavyko paskandinti lietuvių inteligentijos kraujo pirtyje, dešinioji Pilsudskio ranka Leon Wasilewski paskelbė oficialų Žečpospolitos Polskos pranešimą Europos vyriausybėms ir užsienio spaudai, jog visas tas Lenkijos centrinės vadovybės koordinuotas POW buvo tik PAČIOS LITWOS-KOWIENSKOS INSCENIZUOTA DEFAMACIJA/INSINUACIJA, SKIRTA APŠMEIŽTI LENKIJOS RESPUBLIKĄ PASAULIO AKYSE".

man atrodo, kad tie du degeneravę "staro-litwinai" (ne tik Juzekas, bet ir Leon Wasilewski taipogi buvo dar vienas carinis renegatas, kilęs iš Lietuvos) toli toli pranoko visas Putino medijas,

[Čikupakas]

Nelabai suprantu koks tikslas yra dabar kapstyti visą šitą purvą? Niekas čia neneigia, kad lietuvių-lenkų santykiai visuomet buvo labai geri, bet manau, kad ne dabar laikas apie tai diskutuoti. Ypač kai esame Rusijos agresijos akivaizdoje ir turime tą patį priešą, o lietuvių-lenkų santykiai yra vėl pasiekę aukštumas.

[Tomizmas]

Kažkada Delfyje buvo toks aktyvus komentatorius su stalino nuotrauka, kuris visur matė lenkų sąmokslus ir rašydavo ilgiausias paklodes, sudarytas iš senų komentarų citatų (abejoju ar kas skaitydavo), ir viskas viena tema - kokie lenkai yra siaubingi. Sapiensys, gal netyčia pažįsti?