LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[manometras]

Užvažiuoti taip, kad kitas susierzintų, bet negalėtų atsakyti, nes tu formaliai mandagus, ir jeigu įsižeis, tu vėl pulsi, neva, gi aš geras, ko tu toks bjaurus, tai yra passive agressive (bailio pasyvi agresija). Ji tikrai kai kuriuos žmones erzina labai stipriai. Snukin už tai viešai negausi, bet jokie čia ne geri ir rekomenduotini socialiniai įgūdžiai.
Ir, aišku, čia ne į temą “lenkai ir lietuviai”.

[MedinisStrazdas]

Stačiokiškas bendravimas, agresyvus savo nuomonės išsakinėjimas, "kur knieti ten ir kasymas", atviras nepasitenkinimo reiškimas, paprastai tai būdinga kam? Gal ir klystu, bet man pirmoje eilėje toks bendravimo stiliukas asocijuojasi su maroziško jaunimo elgesiu.

Man tai kaip tik asocijuojasi su žmogumi kuris turi tvirtą nuomonę ir nebijo jos išreikšti nes žino kodėl jis suformavo tokią nuomonę todėl jam nereikia apsimestinės apsaugos įvilktos į mandagumą. Atvirai bendraujantys žmonės paprastai daug malonesni nei tie kurie apsimeta maloniais. Maroziškas jaunimas dabar yra būtent tie visu įsižeidžiantys "nowfleikai".

Kam to reikia?

Tai kam iš viso reikia nuomone turėti, darai kaip kiti pasakė ir smegenų nenaudoji.

[Tomizmas]

Man tai kaip tik asocijuojasi su žmogumi kuris turi tvirtą nuomonę ir nebijo jos išreikšti nes žino kodėl jis suformavo tokią nuomonę todėl jam nereikia apsimestinės apsaugos įvilktos į mandagumą. Atvirai bendraujantys žmonės paprastai daug malonesni nei tie kurie apsimeta maloniais. Maroziškas jaunimas dabar yra būtent tie visu įsižeidžiantys "nowfleikai".

Tai kam iš viso reikia nuomone turėti, darai kaip kiti pasakė ir smegenų nenaudoji.

Nuomonę reikia ir būtina turėti. Kalba eina apie jos reiškimo ir pateikimo stilių, jokiu būdu ne apie neturėjimą. Kiek yra su žmonėmis tokių situacijų, kai norint su durniais išvengti konflikto (ypač kai tie durniai, tarkim, užima aukštesnes pareigas) kur kas geriau yra pratylėti ar palinksėti galva kai jie šneka, ir tyliai padaryti taip, kaip reikia pačiam. Mažai būna tokių situacijų, kai žinai, kad pradėsi labai išsakinėti ką galvoji - pablogins šiltas darbo sąlygas, gali ir neduoti taip laukiamų atostogų, užsisėsti ant galvos ir t. t.? Ypač jeigu darbas apskritai viskuo patinka ir jo keisti nenori.

Snowfleikai negali būti maroziški, čia yra absoliučiai priešingi žmonių tipažai.

[MedinisStrazdas]

Nuomonę reikia ir būtina turėti. Kalba eina apie jos reiškimo ir pateikimo stilių, jokiu būdu ne apie neturėjimą. Kiek yra su žmonėmis tokių situacijų, kai norint su durniais išvengti konflikto (ypač kai tie durniai, tarkim, užima aukštesnes pareigas) kur kas geriau yra pratylėti ar palinksėti galva kai jie šneka, ir tyliai padaryti taip, kaip reikia pačiam. Mažai būna tokių situacijų, kai žinai, kad pradėsi labai išsakinėti ką galvoji - pablogins šiltas darbo sąlygas, gali ir neduoti taip laukiamų atostogų, užsisėsti ant galvos ir t. t.? Ypač jeigu darbas apskritai viskuo patinka ir jo keisti nenori.

Snowfleikai negali būti maroziški, čia yra absoliučiai priešingi žmonių tipažai.

Tai taip, geriau laižyti tokiam bosui kad ir toliau neduotų atostogų ir sėdėtų ant galvos. O šiaip tai tokie dalykai yra situaciniai ir vienose situacijos elgtis geriau vienaip o kitose kitaip.

Marozai ir snowfleikai elgiasi identiškai ir mastymas yra identiškas - darai kaip mes norim arba primušim.

[PoDV]

Gavosi psichinės sveikatos tema.
Labiau į temą būtų. Tai kodėl lenkai namus dažo vos ne kaip KSIL vaikų žaidimo aikšteles, o lietuviai šiuo požiūriu palyginti labiau į Nordinę situaciją orientuojasi?
Įdomu ar Šalčininkų rajonas labiau spalvas mėgsta kaip Lenkijoje ar kaip likusioje Lietuvoje?

[MedinisStrazdas]

Jei Lietuvoje pradėsi taip dažyti tuoj visi rėks kad Kazachstanas ar dar kokia po-sovietinė Azijos valstybė.

[mantasm]

Nuomonę reikia ir būtina turėti. Kalba eina apie jos reiškimo ir pateikimo stilių, jokiu būdu ne apie neturėjimą. Kiek yra su žmonėmis tokių situacijų, kai norint su durniais išvengti konflikto (ypač kai tie durniai, tarkim, užima aukštesnes pareigas) kur kas geriau yra pratylėti ar palinksėti galva kai jie šneka, ir tyliai padaryti taip, kaip reikia pačiam. Mažai būna tokių situacijų, kai žinai, kad pradėsi labai išsakinėti ką galvoji - pablogins šiltas darbo sąlygas, gali ir neduoti taip laukiamų atostogų, užsisėsti ant galvos ir t. t.? Ypač jeigu darbas apskritai viskuo patinka ir jo keisti nenori.

Snowfleikai negali būti maroziški, čia yra absoliučiai priešingi žmonių tipažai.

Snowfleikų ir marozų ta pati logika taip tamstos su darbdaviu. Jei aukštesnis hierarchijoj - suskleidžiam sparnus, jei žemesnis - galim šakotis ir konfliktuot su lochučiu. O civilizuotas nuomonės išsakymas nekonfliktuojant ir sprendimo paieškos abiem pusėm naudingu būdu kažkoks kosmosas. Su tokiu požiūriu ir gaunasi vierchai atitrūkę nuo žemės kuriem niekas nedrįsta išsakyti kritikos. Turim tokį pavyzdį politikoje dabar...

[Stadionas]

Kauno marozas nuo Šalčininkų marozo skiriasi tik kalba kuria kalba, o keikiasi aplamai taip pat.

[mantasm]

Kalbą gali perlaužt, bet charakteris liks... Būtų įdomiau palyginimai su Varšuvos ar Krokuvos marozėliais

[Stadionas]

Kalbą gali perlaužt, bet charakteris liks... Būtų įdomiau palyginimai su Varšuvos ar Krokuvos marozėliais

su Minsko manau daugiau bendra turi tiek Kauno marozai tiek Šalčininkų, nei su Varšuvos.

[mantasm]

su Minsko manau daugiau bendra turi tiek Kauno marozai tiek Šalčininkų, nei su Varšuvos.

Ta pati LDK...

[Tomizmas]

Jei Lietuvoje pradėsi taip dažyti tuoj visi rėks kad Kazachstanas ar dar kokia po-sovietinė Azijos valstybė.

Bet rimtai, jau tiek metų man įdomus atsakymas į šitą klausimą, bet niekas kažko konkrečiau pasakyti negali. Iš kur tautų kultūrose toks skirtingas požiūris į spalvas? Lenkijoje viskas ryšku, marga, gyva, linksma. Man pavyzdžiui labai patinka. Bet Lietuvoje pasakius, kad norėtųsi tokio spalvingumo, tai daug kam atsiranda tokia reakcija, tarsi sukėlus vėmimo refleksą - oi ne, bjauru, neįmanoma, nepakenčiama. Šitie dalykai įgimti, ar įgyti? Lietuviai su lenkais to paties išvaizdos tipažo, genetiškai labai artimi (R1a), formavosi praktiškai vienodame klimate, kultūros labai panašios (katalikybė ir daug bendro valstybingumo patirties, labai daug panašių tradicijų), bet šioje vietoje, požiūriai tiesiog neįtikėtinai skirtingi.

Snowfleikų ir marozų ta pati logika taip tamstos su darbdaviu. Jei aukštesnis hierarchijoj - suskleidžiam sparnus, jei žemesnis - galim šakotis ir konfliktuot su lochučiu. O civilizuotas nuomonės išsakymas nekonfliktuojant ir sprendimo paieškos abiem pusėm naudingu būdu kažkoks kosmosas. Su tokiu požiūriu ir gaunasi vierchai atitrūkę nuo žemės kuriem niekas nedrįsta išsakyti kritikos. Turim tokį pavyzdį politikoje dabar...

Tai ir ėjo kalba apie CIVILIZUOTĄ nuomonės išsakymą, kultūringą, be aštrių kampų. O ne stačiokišką, koks čia buvo priskirtas "lietuviškumui", paliekant socialinių įgūdžių turėjimą "lenkiškumui".

Užvažiuoti taip, kad kitas susierzintų, bet negalėtų atsakyti, nes tu formaliai mandagus, ir jeigu įsižeis, tu vėl pulsi, neva, gi aš geras, ko tu toks bjaurus, tai yra passive agressive (bailio pasyvi agresija). Ji tikrai kai kuriuos žmones erzina labai stipriai. Snukin už tai viešai negausi, bet jokie čia ne geri ir rekomenduotini socialiniai įgūdžiai.
Ir, aišku, čia ne į temą “lenkai ir lietuviai”.

Seniai pastebėjau, kad tikrai kai kurie žmonės pradeda psichuoti, kai mato, kad esi mandagus, kultūringas, elgiesi pavyzdingai ir nėra prie ko prikibti. Pats tuo stebiuosi, bet man yra buvę atvejų, kai pats to nejausdamas ir nesistengdamas, privedžiau kelis veikėjus prie isterijos. Ir jie turėjo bendrą bruožą - buvo stačiokai su maroziškomis paniatkėmis. Siūlė į snukį lygioj vietoj... Painformavau kam reikia. Vos neišskrido iš darbo. Turėjo savo stačiokiškumą susikišti kur nesueina

[mantasm]

Tai ir ėjo kalba apie CIVILIZUOTĄ nuomonės išsakymą, kultūringą, be aštrių kampų. O ne stačiokišką, koks čia buvo priskirtas "lietuviškumui", paliekant socialinių įgūdžių turėjimą "lenkiškumui".

Kad ten įdomiai filosofavai kada nereiktų savo nuomonės išsakyt kai gausi per kuprą nuo aukštesnių. Nes nu vierchui pasakyt atvirai, kad šūdą mala jau yra stačiokiškumas...

[PoDV]

Bet rimtai, jau tiek metų man įdomus atsakymas į šitą klausimą, bet niekas kažko konkrečiau pasakyti negali. Iš kur tautų kultūrose toks skirtingas požiūris į spalvas? Lenkijoje viskas ryšku, marga, gyva, linksma. Man pavyzdžiui labai patinka. Bet Lietuvoje pasakius, kad norėtųsi tokio spalvingumo, tai daug kam atsiranda tokia reakcija, tarsi sukėlus vėmimo refleksą - oi ne, bjauru, neįmanoma, nepakenčiama. Šitie dalykai įgimti, ar įgyti? Lietuviai su lenkais to paties išvaizdos tipažo, genetiškai labai artimi (R1a), formavosi praktiškai vienodame klimate, kultūros labai panašios (katalikybė ir daug bendro valstybingumo patirties, labai daug panašių tradicijų), bet šioje vietoje, požiūriai tiesiog neįtikėtinai skirtingi.

Quoroje teko skaityti argumentą, kad čia dėl to, kad priešistoriniais laikais mes vis dėlto buvome natūralūs nordikai, o lenkai buvo truputį kitas regionas.
Tai atėjo į architektūrą po daugybės šimtmečių nepaisant buvimo istoriškai kartu su lenkais, baltarusiais, ukrainiečiais.

Kaip ir nordikams nebūdinga nei namus ryškint, taip ir pas mus. Tiesa pas mus jei nebūtų KSIL vaikų žaidimo aikštelių, kurios parinktos matyt daugiau dėl pigumo ir <s>mūsų istorinės priklausomybės slavams (sic)</s>, turbūt irgi nematomos vaikų žaidimų aikštelės kaip kokioje Suomijoje.

Girdėjau tokių argumentų, kad lenkai naujų medinukų niekada nestatys, o lietuviams tai liuks idėja. Tiesa aš pats naujoj medinėj architektūroj irgi nematau nieko blogo, išskyrus gal didesnius nuostolius gaisro metu (nors nežinau tų niuansų).

[Tomizmas]

Kad ten įdomiai filosofavai kada nereiktų savo nuomonės išsakyt kai gausi per kuprą nuo aukštesnių. Nes nu vierchui pasakyt atvirai, kad šūdą mala jau yra stačiokiškumas...

Galima gražiai pasakyti, per aplinkui. O jeigu rizika per didelė, tai geriau nutylėti. Visada reikia įvertinti riziką nudegti pačiam - kiek jos yra. Ir tada kalbėti arba ne.

Quoroje teko skaityti argumentą, kad čia dėl to, kad priešistoriniais laikais mes vis dėlto buvome natūralūs nordikai, o lenkai buvo truputį kitas regionas.
Tai atėjo į architektūrą po daugybės šimtmečių nepaisant buvimo istoriškai kartu su lenkais, baltarusiais, ukrainiečiais.

Kaip ir nordikams nebūdinga nei namus ryškint, taip ir pas mus. Tiesa pas mus jei nebūtų KSIL vaikų žaidimo aikštelių, kurios parinktos matyt daugiau dėl pigumo ir <s>mūsų istorinės priklausomybės slavams (sic)</s>, turbūt irgi nematomos vaikų žaidimų aikštelės kaip kokioje Suomijoje.

Girdėjau tokių argumentų, kad lenkai naujų medinukų niekada nestatys, o lietuviams tai liuks idėja. Tiesa aš pats naujoj medinėj architektūroj irgi nematau nieko blogo, išskyrus gal didesnius nuostolius gaisro metu (nors nežinau tų niuansų).

Na, gana įdomu, bent kažkiek logiškas paaiškinimas. Bet vis dėlto, jeigu baltai susiformavo į šiaurę nuo Polesės pelkių, o slavai į pietus (iš kažkada bendros satem indoeuropiečių masės), tai vis tiek regionas nėra toks jau baisiai skirtingas, klimatas panašus, gamtinės sąlygos panašios. Ir genetika yra LABAI artima. Tik tame skirtumas, kad baltai stipriai maišyti su ugrofinais, gal tame ir yra visa esmė. Įdomu kaip ugrofinams su spalvomis.

[PoDV]

Galima gražiai pasakyti, per aplinkui. O jeigu rizika per didelė, tai geriau nutylėti. Visada reikia įvertinti riziką nudegti pačiam - kiek jos yra. Ir tada kalbėti arba ne.



Na, gana įdomu, bent kažkiek logiškas paaiškinimas. Bet vis dėlto, jeigu baltai susiformavo į šiaurę nuo Polesės pelkių, o slavai į pietus (iš kažkada bendros satem indoeuropiečių masės), tai vis tiek regionas nėra toks jau baisiai skirtingas, klimatas panašus, gamtinės sąlygos panašios. Ir genetika yra LABAI artima. Tik tame skirtumas, kad baltai stipriai maišyti su ugrofinais, gal tame ir yra visa esmė. Įdomu kaip ugrofinams su spalvomis.

Ten diskutavau su vienu lenku, tai vienas pyko iš kur čia traukia, kad mes lietuviai nordikai, jei švedams net normaliai nepriklausėm (o latviai, estai priklausė). Šiaip ir aš buvau ir esu linkęs manyt, kad esam labiau Centrinė Europa grynai dėl politinės istorijos. Lenkas pasijuokė, taip paėmus grynai architektūrą Gdanskas irgi Šiaurės Europos miestas.

Nors nesakau, lietuviai kalbą išsaugojo, bendrai nelaikomi slavais. Galėjo likti tam tikrų bendrybių su likusiu Baltijos jūros regionu ir mums šiuo požiūriu išlaikyti panašumų su latviais, estais, švedais.

Netgi aš turiu kažkokį įsitikinimą, kad natūralus lietuvis yra flegmatiškas šiaurietis kaip koks švedas, estas ar net latvis, tiesiog politinė istorija lėmė, kad tapom galbūt karštesni, bet čia tik mano nuomonė.

Lenkai ir bendrai slavai labiau pietiečiai, karštesni, žemyno tauta.

Tiesa kas liečia teritorijas į šiaurę nuo Polesės pelkių (ir tai tik teorijos, nes tiksliai nieks nežino baltų ir slavų istorijos), tai slavai tiesiog galėjo migruoti ir atsinešti savo kultūrą ir surpatimą palei dabartines Lietuvos sienas.

---
Ugrofinai (ar bent jau finai) nelabai pasižymi spalvingais namais, nors ir šiaurės germanai man atrodo nepasižymi, čia jie tuo požiūriu bendroj erdvėj (spėju).

[mantasm]

Galima gražiai pasakyti, per aplinkui. O jeigu rizika per didelė, tai geriau nutylėti. Visada reikia įvertinti riziką nudegti pačiam - kiek jos yra. Ir tada kalbėti arba ne.

Apie ką ir kalbu. Tada gaunasi rusiškos armijos komunikacija Taip gražiai ir taip per aplinkui pasakyti, kad net nesuprastų tas nuo ko gali gauti per ausį. Ir tada atsiranda krūvos įsisenėjusių nesprendžiamų problemų.

[MedinisStrazdas]

Bet rimtai, jau tiek metų man įdomus atsakymas į šitą klausimą, bet niekas kažko konkrečiau pasakyti negali. Iš kur tautų kultūrose toks skirtingas požiūris į spalvas?

Tikrai niekaip nesupranti kad skirtingos kultūros turi skirtingą pasaulėžiūrą?

Šitie dalykai įgimti, ar įgyti?

50/50. Paprastai tokie kompleksiniai požiūriai susideda tiek iš įgimtos genetikos nuspręstos elgesio sąveikos tiek iš kultūrinio spaudimo ("visiem taip atrodo tai gal taip ir yra").

[Eikantas X]

Stačiokiškas bendravimas, agresyvus savo nuomonės išsakinėjimas, "kur knieti ten ir kasymas", atviras nepasitenkinimo reiškimas, paprastai tai būdinga kam? Gal ir klystu, bet man pirmoje eilėje toks bendravimo stiliukas asocijuojasi su maroziško jaunimo elgesiu. Na, ne viso jaunimo, o kai kurių gana negudrių jo atstovų, kurie dar neapsitrynę gyvenime, ir galvoja, kad savo stačiokišku, agresyviu, socialiai negrabiu elgesiu parodys kažkokį "kietumą" ar "drąsą". Tai labai nesaugus būdas, kaip šokimas nuogam į dilgėles, iš karto atkreipiantis aplinkinių dėmesį, iššaukiantis susierzinimą, nepasitenkinimą... Kam to reikia?

https://www.yumpu.com/lt/document/re...tura-maceinalt

[Tomizmas]

https://www.yumpu.com/lt/document/re...tura-maceinalt

Galimai teisybė, jeigu jau protingoje literatūroje rašo. Tik mano būtų toks pastebėjimas, kad Vilniaus ir aplinkinių rajonų lietuviai labai dažnai būna šias savybes praradę (greičiausiai dėl dažnos sąveikos su lenkais ir intensyvių "kultūrinių mainų"). Kažką labai panašaus į tai, kas čia aprašyta, ne kartą pastebėjau bendraudamas su vidurinės Lietuvos gyventojais, pagrinde iš Kauno - Šiaulių - Panevėžio trikampio. Gimtojoje rytų Lietuvoje - nelabai, netgi tautiškai gana vienalytėje Ignalinoje.

Mano pastebėjimas iš praktikos: Vilniuje dirba labai daug žmonių ir iš Švenčionių, ir iš Varėnos rajonų (atstumas labai panašūs, tik į skirtingas puses). Nežinau, gal man taip tik pakliuvo, bet kiek teko bendrauti su varėniškiais - pastebėjau, kad jų bendravimas tikrai tiesus, kartais net stebinančiai tiesus, pasakant žmogui į akis kartais netgi tokius dalykus, kurie nėra labai malonūs. Aišku, gal tie žmonės neatspindi bendros gyventojų daugumos, gal tiesiog man pakliuvo tokia "chebra". Buvo situacijų, kai pasipiktinęs pagalvodavau "na va, dar sako kad dzūkai geri dūšios žmonės, o šitie iš kur tokie?" (kad dzūkai "geri dūšios žmonės", yra toks paplitęs stereotipas). Taip, ir tokiais atvejais tikrai tai truputį išmuša iš pusiausvyros, kai esi pratęs prie kiek saldesnio, nugludinto bendravimo, kai tai yra nuo vaikystės išmokta norma - tada atrodo "kas čia per naglumas?"

Kad švenčioniškis ar ignalinietis be rimtos priežasties žmogui tiesiai išdėtų ką galvoja... Man taip beveik nėra pakliuvę. Nebent jau labai rimtai išvesti iš kantrybės, rimtai pridergti ant galvos - tada išgirsi viską. Kol neprivedei iki "raudonos ribos" - labai mažai šansų.