LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Tomas]

Tas pats - poreikis dar mažesnis. Ir gal todėl, kad sūnus gimnazijoje mokėsi latvių k. kaip trečios užsienio
Ir, kaip bebūtų keista, Lenkijoje nemaža dalis jaunimo net aptarnavimo sferoje nemoka ar labai sunkiai anglų k. (ji neprivaloma mokyklose?).

Daugumai lietuvių Lenkija tėra teritorija pakeliui į Vokietiją ar dar toliau, todėl lenkų kalbos mokėjimas neaktualus. Tuo labiau neaktualu tai, ką moka ar ko nemoka lenkų jaunimas. Degalinėj gali ir pirštais susirodyti, ar į automatinę važiuoti.

[Zorro]

Lenkijos mieste Myslibuže atidaroma S. Dariaus ir S. Girėno sankryža

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/worl....d?id=87727347


W Myśliborzu zostało otwarte rondo imienia litewskich lotników Dariusa i Girėnasa

https://zw.lt/kultura-historia/w-mys...sa-i-girenasa/

[Arunasx]

Gal įvyks tektoninis lūžis ir bus pastumti koloradiniai tuteišiai?
Vilniaus rajone į kovą dėl lietuviškų mokyklų ir darželių sukilę gyventojai apstulbo, kokius kelius teks įveikti https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/...eikti-21237945

Dalis Vilniaus rajono gyventojų sukilo į kovą prieš rajono savivaldybę. Po trejų metų bylinėjimosi teismuose, dalis vietos gyventojų ir politikų išsikovojo teisę organizuoti apklausas, kurių metu norėjo išreikšti lietuviškų darželių bei mokyklų, kelių asfaltavimo poreikį.
Tačiau ilgai siekta priemonė realybėje atrodė kitaip, nei tikėtasi – savivaldybės administracija nurodė, kad gyventojai savo nuomonę išreikšti galės tik atvykę į seniūnijas, ir tik jos darbo valandomis – nuo 8 ryto iki 17 vakaro.
„Reikia suprasti tai, kad šios Vilniaus rajono seniūnijos plečiasi, daugėja lietuvių naujakurių. Pagal statistiką, Avižieniai yra labiausiai besiplečianti seniūnija Vilniaus rajone, bet keliai, švelniai tariant, tragiški, kaip ir apšvietimas, į mokyklas vaikai nepapuola, nes grupių lietuvių kalba yra labai mažai“, – lrytas.lt apie iniciatyvos reikšmę pasakojo Tomas. Anot jo, Avižienių seniūnijoje, kurioje – apie 15 tūkst. gyventojų, yra trys darželiai.
V.Augūno turimais preliminariais duomenimis, Vilniaus rajone yra apie 5 tūkst. vaikų, kuriuos tėvai savo lėšomis veža į ugdymo įstaigas Vilniuje. „Tuo metu Lenkų rinkimų akcijos manymu, tokių vaikų rajone yra 60“, – sakė jis.
„Avižienių seniūnijoje apklausos laikas penktadienį nurodytas 8-15.45 val. – jokia pietų pertrauka nenurodyta. Staiga, kai atsirado kilometrinės eilės, nuspręsta papietauti. Žmonės klausia, kiek laiko truks darbuotojų pietūs ir kodėl pietų pertrauka nenurodyta skelbime. Atsakė, kad „kiek norime, tiek ir pietausime“. O žmonės dėl šių apklausų iš darbų atsiprašė“, – pasakojo rajono gyventoja.

Aišku visiškai normalu anot koloradų net bažnyčiose agituoti už tomaševskininkus, nors tai yra uždrausta Lietuvos įstatymais.

[abruo]

Aš tai nelabai suprantu tų žmonių pasipiktinimo. Tegul deklaruoja savo gyvenamąją vietą Vilniaus rajone ir išsirenka kitus. Jei visi Vilniaus rajono gyventojai ten ir prisiregistruotų, tomaševskininkai seniai rajono nevaldytų.

[vytauc]

Aš tai nelabai suprantu tų žmonių pasipiktinimo. Tegul deklaruoja savo gyvenamąją vietą Vilniaus rajone ir išsirenka kitus. Jei visi Vilniaus rajono gyventojai ten ir prisiregistruotų, tomaševskininkai seniai rajono nevaldytų.

Pritariu. 10 metų Avižienių seniūnijoj gyvenom - paburbėti visi gudrūs, bet balsuoti, tai tingėdavo. Bet vien dėl demografinių dalykų Tamoševskio chebrai Vilniaus rajone liko karaliaut kokie 10 metų max.

[Arunasx]

Nebelieka galimybės skirti GPM paramą pildant popierinį prašymą https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...ierini-prasyma

Pernai pavasarį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė, kad 80% prašymų skirti paramą partijoms vis dar teikiami rizikingesne popierine, o ne elektronine forma, dalyje įstaigų ar įmonių konkrečiai partijai paramą skyrė daugiau nei pusė darbuotojų.

p.s varge tu varge. Parama voldemortui sumažės per pusę. Kai tik kokia afera su popierinių prašymų pildymu tai vis jo šutvės.

[Kitas Džiugas]

Antras įrašas būtų labai teisingas, nes būtų galima ramiai leist visas rašto sistemas. Taip pat reiktų siekti, kad kitur leistų rašyti lietuviškus vardus ir pavardes su diakritiniais ženklais į antrus puslapius.

Lenkija seniausiai leidžia normaliai rašyti nelenkiškus asmenvardžius. Kaip ir dvikalbius kelio ženklus bei oficialų kalbos vartojimą mažumų regionuose. Lenkijos lietuviai visa tai turi, manau, kad seniausiai laikas visą tai duoti Lietuvos lenkams.

[mantasm]

Lenkija seniausiai leidžia normaliai rašyti nelenkiškus asmenvardžius. Kaip ir dvikalbius kelio ženklus bei oficialų kalbos vartojimą mažumų regionuose. Lenkijos lietuviai visa tai turi, manau, kad seniausiai laikas visą tai duoti Lietuvos lenkams.

Dėl dvikalbių ženklų ir oficialios kalbos vartojimo. Lietuviai tose vietose gyveno nuo amžių amžinųjų ir tos teritorijos atiteko Lenkijai pirmą kartą 1920. Mūsų „lenkų“ istorija truputi kitokia.

Jei nebūtų spaudimo dėl šito, būtų galima galvoti apie asmenvardžius. O dabar tai tiesiog vienas iš žingsnių į šitą.

[Tomizmas]

Lietuviai tose vietose gyveno nuo amžių amžinųjų ir tos teritorijos atiteko Lenkijai pirmą kartą 1920. Mūsų „lenkų“ istorija truputi kitokia.

Vajetau, koks įtikinamas argumentas, kad čia tik mums turi duoti

[mantasm]

Vajetau, koks įtikinamas argumentas, kad čia tik mums turi duoti

Normalus argumentas kuo skiriasi sakykim pietų Tirolio vokiečių ir Berlyno turkų situacija.

[Tomizmas]

Normalus argumentas kuo skiriasi sakykim pietų Tirolio vokiečių ir Berlyno turkų situacija.

Na Lietuvos lenkai tikrai nėra imigravę. Labiausiai tikėtina yra "language shift" versija.

[mantasm]

Na Lietuvos lenkai tikrai nėra imigravę. Labiausiai tikėtina yra "language shift" versija.

Bet kuriuo atveju tai nėra senbuvių kalba, kuria jie kalbėjo nuo amžių amžinųjų, tik netikėtai atsidūrė kitos valstybės teritorijoje.

[Kitas Džiugas]

Bet kuriuo atveju tai nėra senbuvių kalba, kuria jie kalbėjo nuo amžių amžinųjų, tik netikėtai atsidūrė kitos valstybės teritorijoje.

Ar kelių šimtų metų neužtenka? Pagal tokią logiką iš daugelio mažumų Europoje turėtų būti atimtos kalbinės teisės. Ar Lietuvos lenkai/rusai yra kažkuo ypatingas atvejis žemyne?

[mantasm]

Ar kelių šimtų metų neužtenka? Pagal tokią logiką iš daugelio mažumų Europoje turėtų būti atimtos kalbinės teisės. Ar Lietuvos lenkai/rusai yra kažkuo ypatingas atvejis žemyne?

Sako polonizacija pilnu tempu įsivažiavo tik 18 ir ypač 19 amžiuj.

Kurios mažumos su pilnom kalbinėm teisėm tokios šviežios?

[Romas]

Dėl dvikalbių ženklų ir oficialios kalbos vartojimo. Lietuviai tose vietose gyveno nuo amžių amžinųjų ir tos teritorijos atiteko Lenkijai pirmą kartą 1920. Mūsų „lenkų“ istorija truputi kitokia.

Nėra jokio pagrindo skirstyti piliečių į "teisingus" ir " kitokius"

Normalus argumentas kuo skiriasi sakykim pietų Tirolio vokiečių ir Berlyno turkų situacija.

Čia subtili situacija.
Lietuviai Vilniaus krašte (neturiu omeny lietuviškų Švenčionių-Ignalinos, Varėnos-Druskininkų ir kitų lietuviškų apylinkių) yra atvykėliai ar jų palikuonys, o lenkai, tegu ir prieš šimtmetį ar anksčiau polonizuoti - vietiniai gyventojai.
Bet kam Vilniaus ir apylinkių lietuvius, kurie ar kurių tėvai atsikėlė iį Vilnių š kitų Lietuvos vietų, reikėjo lyginti su Berlyno turkais?

[mantasm]

Nėra jokio pagrindo skirstyti piliečių į "teisingus" ir " kitokius"

Taip, visi gali vartoti valstybinę kalbą

Čia subtili situacija.
Lietuviai Vilniaus krašte (neturiu omeny lietuviškų Švenčionių-Ignalinos, Varėnos-Druskininkų ir kitų lietuviškų apylinkių) yra atvykėliai ar jų palikuonys, o lenkai, tegu ir prieš šimtmetį ar anksčiau polonizuoti - vietiniai gyventojai.
Bet kam Vilniaus ir apylinkių lietuvius, kurie ar kurių tėvai atsikėlė iį Vilnių š kitų Lietuvos vietų, reikėjo lyginti su Berlyno turkais?

Dar reiktų pažiūrėt kokia dalis „lenkų“ yra pokariu atsikraustę baltarusiai kai labiausiai besijaučiančius lenkais atidavėm jų tėvynei apgyvendinti vokiškus kraštus.

Galima lyginti Berlyno 3 kartos turkus su vokiečiais atsikėlusiais iš buvusios vakarų Vokietijos dėl pigesnio būsto.

[Romas]

Bet kodėl į Vilnių ar į priemiesčius atsikraustę "naujieji vilniečiai" taip atkakliai lyginami su Berlyno turkais?
Juk šioje šalyje visi piliečiai yra lygus.

[Kitas Džiugas]

Taip, visi gali vartoti valstybinę kalbą



Dar reiktų pažiūrėt kokia dalis „lenkų“ yra pokariu atsikraustę baltarusiai kai labiausiai besijaučiančius lenkais atidavėm jų tėvynei apgyvendinti vokiškus kraštus.

Galima lyginti Berlyno 3 kartos turkus su vokiečiais atsikėlusiais iš buvusios vakarų Vokietijos dėl pigesnio būsto.

Ar taip, ar kitaip tie žmonės yra Lietuvos piliečiai, turintys savo gimtąją kalbą.

[Sula]

Sako polonizacija pilnu tempu įsivažiavo tik 18 ir ypač 19 amžiuj.

Kurios mažumos su pilnom kalbinėm teisėm tokios šviežios?

Dar gal net vėliau, XIX a. antroje pusėje ir ypač tarpukariu "damušė".

Airiai XIX a. pirmoje pusėje didžioji dauguma kalbėjo airiškai, dabar liko vienetai.

Baltarusiai rusifikuojasi sparčiai būtent dabar.

[mantasm]

Ar taip, ar kitaip tie žmonės yra Lietuvos piliečiai, turintys savo gimtąją kalbą.

Kaip ten su tais Berlyno turkais?