LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[R.D.]

Dauguma gyventojų ten dėjo ant tavo interneto. Televizinė dėžė dar ilgai liks įtakingiausia informacinė priemonė.

Jis gi Vilniaus burbulo jaunimėlis, kuris neturi jokio supratimo apie kaip žmonės gyvena kaime ir kuo kvėpuoja. Laukiau dar, kad papasakotų apie plačiajuostį optinį internetą į kiekvieną trobą.

[oranger]

Jis gi Vilniaus burbulo jaunimėlis, kuris neturi jokio supratimo apie kaip žmonės gyvena kaime ir kuo kvėpuoja. Laukiau dar, kad papasakotų apie plačiajuostį optinį internetą į kiekvieną trobą.

Būtent. Viskas, ką aš sužinau iš interneto, kaime praranda prasmę, nebent tai būtų specializuotos žinios apie žemės ūkį. Ten visai kitaip žmonės suvokia informacijos būtinumą ir gauna ją daugiausiai iš radijo ir TV laidų.

[Tomizmas]

Jis gi Vilniaus burbulo jaunimėlis, kuris neturi jokio supratimo apie kaip žmonės gyvena kaime ir kuo kvėpuoja. Laukiau dar, kad papasakotų apie plačiajuostį optinį internetą į kiekvieną trobą.

Na, Švenčionių rajone beveik kiekvienas gyventojas su internetu. 60+ amžiaus grupės žmonės (o jų pažįstu labai daug - Švenčionėliuose ir Švenčionyse gyvenantys artimieji, giminės, kaimynai) naudojasi internetu kasdien - Delfis, Facebookas, visokie receptukai, skanukai, turkų serialų žiūrėjimas ir t. t. Gal virš 70 metų žmonės dauguma interneto neturi.

[oranger]

Na, Švenčionių rajone beveik kiekvienas gyventojas su internetu. 60+ amžiaus grupės žmonės (o jų pažįstu labai daug - Švenčionėliuose ir Švenčionyse gyvenantys artimieji, giminės, kaimynai) naudojasi internetu kasdien - Delfis, Facebookas, visokie receptukai, skanukai, turkų serialų žiūrėjimas ir t. t. Gal virš 70 metų žmonės dauguma interneto neturi.

Taigi čia miestai. Bet ir tai, pats rašai, kad "receptukai, skanukai, turkų serialų žiūrėjimas"... O tai tikrai nėra informacinė erdvė.

[manometras]

Šiaip dabar ir LRT, ir Marijampolės TV, ir “Gerų naujienų TV” (Panevėžys) – viskas yra youtube. Dieveniškių močiutėms tai gal8 būti neprieinama dėl skurdo, o nemokantiems lietuvių kalbos ir bijantiems lietuvių, vengiantiems lietuviškų įsitikinimų, viskas prieinama, bet jie patys ieško to, kas nelietuviška, kas labiau prie širdies.

[Tomizmas]

Viskas ten prieinama Dieveniškėse. Kartais paskaičius postus atrodo, kad daug kam tas visai netoli Vilniaus esantis regionas atrodo egzotika kaip kokia Afrika Tai važinėja gi iš ten žmonės masiškai dirbti kasdien į Vilnių. Pažįstu iš Šalčininkų rajono labai daug žmonių, kelis ir iš Dieveniškių "atsikišimo". Didelė dalis jų šalia Facebooko turi profilius Vkontakte ar Odnoklassnikuose, o vietoj Delfio dažniau skaito Lenta.ru. Bet panaši tendencija ir Nemenčinėje, Pabradėje, Lentvaryje, Grigiškėse. Lenkų žiniasklaidos populiarumo kažkaip vis dėlto nepastebėjau.

[oranger]

Viskas ten prieinama Dieveniškėse. Kartais paskaičius postus atrodo, kad daug kam tas visai netoli Vilniaus esantis regionas atrodo egzotika kaip kokia Afrika Tai važinėja gi iš ten žmonės masiškai dirbti kasdien į Vilnių. Pažįstu iš Šalčininkų rajono labai daug žmonių, kelis ir iš Dieveniškių "atsikišimo". Didelė dalis jų šalia Facebooko turi profilius Vkontakte ar Odnoklassnikuose, o vietoj Delfio dažniau skaito Lenta.ru. Bet panaši tendencija ir Nemenčinėje, Pabradėje, Lentvaryje, Grigiškėse. Lenkų žiniasklaidos populiarumo kažkaip vis dėlto nepastebėjau.

Kad tie "lenkai" lenkų kalbos nemoka

[Tomizmas]

Kad tie "lenkai" lenkų kalbos nemoka

Moka ir kalba vietine tarme. Daug jaunų kolegų dalyvaudavo visokiuose kultūriniuose renginiuose Lenkijoje, kai dar mokėsi mokykloje, važiuodavo į visokias dainų šventes ir t. t. (pasakojo, rodė senas nuotraukas FB). Bet kas liečia filmus, žiniasklaidą, mediją, muziką, tai preferina rusų produkciją.

[manometras]

Moka ir kalba vietine tarme. Daug jaunų kolegų dalyvaudavo visokiuose kultūriniuose renginiuose Lenkijoje, kai dar mokėsi mokykloje, važiuodavo į visokias dainų šventes ir t. t. (pasakojo, rodė senas nuotraukas FB). Bet kas liečia filmus, žiniasklaidą, mediją, muziką, tai preferina rusų produkciją.

Tai ne tarmė, o to, kaip pavyko išmokti ir ištarti lenkiškus žodžius sovietinėje mokykloje, rezultatas. Nemoka tarti minkštai, kaip Lenkijoj, pvz.
Jeigu jiems ten rodo per telekus vien TV Polonia, tai nieko nuostabaus, kad jie nežiūri, nes ten nuobodu. Na, arba rusų kalba labiau priimtina, nes lenkų nelabai gimtoji ir še8mos mišrios, tautybės dzin, kas reiškia, kad rūpi ir patinka ruskij mir, sovietinė kultūra.

[oranger]

Moka ir kalba vietine tarme. Daug jaunų kolegų dalyvaudavo visokiuose kultūriniuose renginiuose Lenkijoje, kai dar mokėsi mokykloje, važiuodavo į visokias dainų šventes ir t. t. (pasakojo, rodė senas nuotraukas FB). Bet kas liečia filmus, žiniasklaidą, mediją, muziką, tai preferina rusų produkciją.

Dirbau su lenkų iš Lodzės, tai sakė, kad lenkiškai nesusikalba su "tuteišais". Matyt, tikrai sovietinės mokyklos geriau kalbų mokė

[index]

Dirbau su lenkų iš Lodzės, tai sakė, kad lenkiškai nesusikalba su "tuteišais". Matyt, tikrai sovietinės mokyklos geriau kalbų mokė

Kiek žinau, yra labai įvairių atvejų. Mačiau, kaip vaikai Rūdninkuose ul. Koscielna žaidžia rusiškai (o šalia ant senovinio medinuko apsitrynęs baltarusiškas užrašas), bet mačiau ir Vilniaus lenkus Lenkijoje susikalbant be problemų.

[Tomizmas]

Dirbau su lenkų iš Lodzės, tai sakė, kad lenkiškai nesusikalba su "tuteišais". Matyt, tikrai sovietinės mokyklos geriau kalbų mokė

Tokia didelė tauta kaip lenkų neabejotinai turi daug tarmių, ir natūralu kad tokioje atskiroje nuo bendro lenkų masyvo "saloje" kalbama stipriai kitaip. Ir skyrėsi Vilniaus dialektas nuo Varšuvos labai seniai, dar bobučių jaunystės laikais. O su žemaičiais tai man irgi nelengva susišnekėti, jeigu jie kalba grynai savo tarme.

Man labiausiai krenta į akis (tiksliau ausis) tai, kad Lenkijos lenkai pabaigoje sakinio tarsi pakelia intonaciją ir patęsia balsius, pvz. Dzien dobrYYYY, do wydzieniAAAA, dzienkujEE ir panašiai. Lietuvos lenkai kalba lygia intonacija kaip ir lietuviai.

Lietuvos žydus aš laikau lietuviais, taip, kad aš vadinu.

Pilietybė nėra tas pats, kas etninė priklausomybė.

[oranger]

Tokia didelė tauta kaip lenkų neabejotinai turi daug tarmių, ir natūralu kad tokioje atskiroje nuo bendro lenkų masyvo "saloje" kalbama stipriai kitaip. Ir skyrėsi Vilniaus dialektas nuo Varšuvos labai seniai, dar bobučių jaunystės laikais.

Na, čia ne tarmes turiu omenyje. Dauguma sovietmečiu gimusių Vilniaus krašto lenkų paprasčiausiai nemoka literatūrinės lenkų kalbos, ji jiems yra svetima. Užtenka paklausyti kaip lenkiškai kalba Tomaševskis, Jadzinskis ir kiti "didieji lenkai"

[manometras]

O be reikalo. Nes, pavyzdžiui, terminas "rusakalbiai" - tai iš viso nesusipratimas. Jei kalbi rusiškai, esi rusas, jei lenkiškai - lenkas, jei lietuviškai - lietuvis, tai natūralu. Ir tie patys "tuteišai" turi pagaliau apsispręsti - kas jie tokie. Nėra tokios tautos - tuteišai, nėra ir tokios kalbos.

Tiesa, kad rusakalbiai ir tuteišiai yra ne tautos, bet kažkokios bendrijos. Rusakalbiškumas dažnai lemia, kad žmonės, būdami etniškai ne rusai, turi su rusais bendrų įsitikinimų, nes su jais bendrauja ir draugauja, naudojasi jų informacine erdve, lankė tas pačias mokyklas. O tuteišiai siekia susilenkinti, tai turi lenkams būdingų pažiūrų, bet ir sovietinių ar būdingų rusams.

[index]

O be reikalo. Nes, pavyzdžiui, terminas "rusakalbiai" - tai iš viso nesusipratimas. Jei kalbi rusiškai, esi rusas, jei lenkiškai - lenkas, jei lietuviškai - lietuvis, tai natūralu. Ir tie patys "tuteišai" turi pagaliau apsispręsti - kas jie tokie. Nėra tokios tautos - tuteišai, nėra ir tokios kalbos.

Na, aš dėl kalbinio ir tautinio identiteto skirtumų nesutikčiau. Kaip anglai su škotais ir airiais, rusiškai kalbantys ukrainiečiai iš Odesos ir Charkivo, rusiškai kalbantys, bet lenkiškai bažnyčioje besimeldžiantys Vilniaus lenkai?

[Tomizmas]

Tiesa, kad rusakalbiai ir tuteišiai yra ne tautos, bet kažkokios bendrijos. Rusakalbiškumas dažnai lemia, kad žmonės, būdami etniškai ne rusai, turi su rusais bendrų įsitikinimų, nes su jais bendrauja ir draugauja, naudojasi jų informacine erdve, lankė tas pačias mokyklas. O tuteišiai siekia susilenkinti, tai turi lenkams būdingų pažiūrų, bet ir sovietinių ar būdingų rusams.

Rusakalbiškumas yra prasidėjusio ir nutrūkusio "language shift" rezultatas, kai žmonės suspėjo perimti dominuojančią kalbą, bet nesuspėjo perimti savimonės (būtų perėmę ir ją, jeigu procesas būtų tęsęsis dar kokius 100 - 200 metų). Rezultate turime baltarusių tautą, vartojančią pagrinde rusų kalbą bet laikančius save baltarusiais, kai kuriuos Ukrainos regionus, kur žmonės laiko save ukrainiečiais bet vartoja rusų kalbą net namie, airių tautą su anglų kalba ir airiška savimone ir t. t.

Vilniaus regiono atveju, "shiftas" į lenkiškumą įvyko pilnai iki galo. Perimta ir kalba, ir savimonė.

[mantasm]

Vilniaus regiono atveju, "shiftas" į lenkiškumą įvyko pilnai iki galo. Perimta ir kalba, ir savimonė.

Kokia lenkiška savimonė gali išrinkti politikus su koloradkėm?

[Sula]

Vilniaus regiono atveju, "shiftas" į lenkiškumą įvyko pilnai iki galo. Perimta ir kalba, ir savimonė.

Ne visai. Pvz.: tarp daugumos Vilnijos gyventojų neseniai atšvęsta "23 февраля", kuri Lenkijoje nereiškia absoliučiai nieko.

[PoDV]

Ne visai. Pvz.: tarp daugumos Vilnijos gyventojų neseniai atšvęsta "23 февраля", kuri Lenkijoje nereiškia absoliučiai nieko.

Labai įdomus fenomenas. Kaip čia yra, kad katalikai lenkai Vilnijoje švenčia "23 февраля"? Pvz. katalikiškoje posovietinėje(!) Lietuvoje nelabai girdėt nei apie "23 февраля", nei apie "9 мая", kad ji būtų švenčiama panašiai kaip "8 марта".

[PoDV]

Man būtų logiška, kad ES teritorijoje esančioje Vilnijoje gyvenantys lenkai jaustų ryšį su ES priklausančia Lenkija, nejaustų nieko rusiškoms šventėms pan. kaip Lenkijos lenkai ir netgi Lietuvos lietuviai, bet situacija tokia... keista.

Tiesa, nebent pervertinu lietuvių nešventimą šių datų Rusų kilmės (vienas iš senelių, ar tėvų, rusai) lietuviai nesiskaito, jiems kažkaip labiau būdinga atsiminti.