LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Aleksio]

"Lenkų tautinė mažuma" Lietuvoje, skamba kaip iš fantastinio romano

Lenkų Lietuvoje yra nemažai. Taip, reikia sutikti, kad dalis jų yra ne lenkai, o belarusai-katalikai, save vadinantys lenkais (nes Belarusijoje beveik visada katalikas=lenkas).

[Romas]

/\ Tas išradimas su " tautinėmis bendrijomis" ir "tautinėmis mažumomis" nėra nuoseklus.
Kitaip kalbantys piliečiai turi turėti vienodas teises nepriklausomai nuo to, ar jų tautiečiai kažkur turi valstybę.

Pažiūrėkim, kaip yra Europoje.

Tarkim, kokie nors slovėnai iki 1991 metų Austrijos Karintijoje pagal tokį skirstymą būtų laikomi "tautine mažuma", o po Jugoslavijos subyrėjimo per vieną savaitę - jau "tautine bendrija".

Pavyzdžiui, pagal tokį skirstymą" būtų:
Albanijoje graikai - "tautinė bendrija", o aromunai --tautinė mažuma".
Slovakijoje ir Rumunijoje: vengrai - "tautinė bendrija", o čigonai -"tautinė mažuma". Niekam į galvą neateina vengrų vadinti "madjarizuotais slovakais" (nors dalis teisybės istoriškai tame yra). Tiesiog vieši užrašai yra abiem kalbomis, o vietiniai savo pavardes rašo Szekely ar Kulifayová.
Latvijoje: gudai ar rusai- "tautinė bendrija", lyviai - tautinė mažuma". ir t.t
., ir pan.

Tos sofistikos specialistai tegul pasako, prie "tautinės bendrijos" ar " "tautinės mažumos" priskirtini:
- lietuvių emigrantai Norvegijoje / Airijoje / Anglijoje.
- nuo senų laikų gyvenantys lietuviai Gudijoje (Gervėčiuose, Pelesoje) ar Lenkijoje (Punske, Seinuose).

Vienas iš nedaugelio bandymų praktiškai įgyvendinti panašias idėjas buvo 1939-1944 metais, kai Vengrija po Čekoslovakijos subyrėjimo okupavo (arba išvadavo) Priekarpatės Ukrainą (dab. Užkarpatę). Ukrainiečiai tapo rusinais. Vengrai norėjo išvengti ukrainiečių "tautinės bendrijos' irredentizmo ir ryšių su Galicijos tautiečiais. Tuo tarpu rusinų "tautinė mažuma" buvo laikoma savais vietiniais gyventojais. Karpataljoje buvo dvi valstybinės.kalbos - vengrų ir rusinų. Buvo deklaruojama, kad ten nusiųsti vengrų valdininkai turėjo kažkiek pramokti vietinių gyventojų kalbos. Ar tai buvo praktiškai - kitas klausimas, nes lingua franca buvo vengrų kalba.

Tiesą sakant, visai nesvarbu, kaip vadinasi tautinė mažuma; kur kas svarbiau kad jie turi kultūrines teises ir nepatiria diskomforto nuo to, kad yra kitos tautos atstovai nei dauguma.

[laimutis]

Lenkai Lietuvoje ne tautinė mažuma ar bendrija, jų už sienos dar liko 40 milijonų, karaimai tai tikroji tautinė mažuma Lietuvoje.

[Aleksio]

Lenkai Lietuvoje ne tautinė mažuma ar bendrija, jų už sienos dar liko 40 milijonų, karaimai tai tikroji tautinė mažuma Lietuvoje.

Ir lenkai, ir rusai, ir belarusai, ir karaimai Lietuvoej yra tautinės mažumos.

[Shernas]

/\ Tas išradimas su " tautinėmis bendrijomis" ir "tautinėmis mažumomis" nėra nuoseklus.
Kitaip kalbantys piliečiai turi turėti vienodas teises nepriklausomai nuo to, ar jų tautiečiai kažkur turi valstybę.

Pažiūrėkim, kaip yra Europoje.

Tarkim, kokie nors slovėnai iki 1991 metų Austrijos Karintijoje pagal tokį skirstymą būtų laikomi "tautine mažuma", o po Jugoslavijos subyrėjimo per vieną savaitę - jau "tautine bendrija".

Kodėl slovėnai tautinė mažuma iki 1991? "Jugoslavijos socialistinę federacinę respubliką sudarė 6 socialistinės respublikos ir du autonominiai kraštai priklausę Serbijos socialistinei respublikai"

Tos sofistikos specialistai tegul pasako, prie "tautinės bendrijos" ar " "tautinės mažumos" priskirtini:
- lietuvių emigrantai Norvegijoje / Airijoje / Anglijoje.
- nuo senų laikų gyvenantys lietuviai Gudijoje (Gervėčiuose, Pelesoje) ar Lenkijoje (Punske, Seinuose).

Emigrantai - tautinė bendrija.
Siena pagal 1920 m sutartį abi problemas būtų išsprendusi...

[Shernas]

Ir lenkai, ir rusai, ir belarusai, ir karaimai Lietuvoej yra tautinės mažumos.

Lietuvoje yra trys tautinės mažumos: karaimai, totoriai ir romai.
Kitiems - tautinių bendrijų dalia ...

[Romas]

/\ Kam reikalingas visas tekstas pariebintu šriftu [bold]?

Kaip ten savo kalbų pastabose rašydavo Churchill [Čerčilis] :
Nėra argumentų, kalbėti garsiau.

[Ginthus]

/\ Kam reikalingas visas tekstas pariebintu šriftu [bold]?

Kaip ten savo kalbų pastabose rašydavo Churchill [Čerčilis] :
Nėra argumentų, kalbėti garsiau.

Tam, kad žmonės pagaliau perskaitytų. Bet, kaip ignoruoja čia, taip ignoruos ir kitur. Šalčininkai tuoj prisispauzdins lenkiškų blankų, o lietuviškus pastums į kamputį tyliai pagulėti, na kad visokie tikrintojai neturėtų prie ko prikibti.

[J.U.]

Ledai pajudėjo? Lenkijos spaudoje rašoma kad laikas nutraukti prokremlinio Tomaševskio struktūros finansavimą. Jau pastebėta kad Lietuvoje yra ir kitokių lenkų, ne vienas Tomaševskis.
https://www.15min.lt/naujiena/aktual...voje-56-942890

[luknas]

Lietuva prieš 80 metų – pirmasis priimtas ultimatumas ir jo pamokos šiandien

[andyour]

Kas sako, kad Lietuvoje visi iki vieno lietuviai? Oficialiai tik 80kažkeli procentai. Natūralu kad kone penktadaliui irgi kažka atstovauja.

Jeigu tu esi etninis lietuvis ir gimęs Lietuvoje, tai didele tikimybę tu būsi už lietuvišką kultūrą. Ar gi gali pvz. viename mieste būti vienodai 2-3 dominuojančios kultūros, turėti savo televizijas, savo radijas, savo laikraščius, savo miesto gyvenimą, savo politikus, kalbėti tik savo kalba ir dar žinoti kiekvienas kitų kultūrinius, miesto ir politinius gyvenimus? Net jei būtų lietuvių, lenkų, rusų valstybinės kalbos. Nemokėdami vienas kitų kalbų, negalės nei susikalbėti, nei žinoti kas ką veikia. Kiek lietuvių, ypač jaunimo moka lenkų ir rusų kalbas?

[senasnamas]

V. Sinica, FB

Malonus netikėtumas - TS-LKD Kauno skyrių sueiga priėmė sprendimą, reikalaujantį asmenvardžių rašymo pasuose klausimu TS-LKD parlamentarus balsuoti tik už vadinamąjį latvišką variantą, t.y. už kitakalbius užrašus nebent paso papildomų įrašų puslapyje. Tekste Andriaus Kubiliaus LLRA reikalavimus atitinkantis projektas nedviprasmiškai įvardijamas tiesiog kaip antikonstitucinis. Būtina palaikyti Kasčiūno ir Ažubalio pateiktą projektą.
Žinant, kokios pažiūros šiandien vyrauja partijos viršūnėlėje, tiek partijoms kauniečiams, tiek parašą dėjusiam Starkevičiui tam reikėjo šiokios tokios pilietinės drąsos ir blaivaus proto. Žinia, bent Panevėžyje analogiškas iniciatyvas Juknevičienė sėkmingai užsmaugia jausmingomis kalbomis apie partijos priešus ir darbą Rusijai. Skaldyk ir valdyk gerai veikia. Šįkart gal Kauno savimonė didesnė, gal Rasa atvažiuoti nespėjo.
Ar išgirs partijos vadovybė, ar atvirumas ir vidinė demokratija - tik lozungai? Gal jeigu Kaunas per mažai reprezentatyvu, dėrėtų prieš balsuojant šiuo (o ir kitais pamatiniais vertybiniais klausimais) pasidaryti politiškai įpareigojančią partijos narių apklausą?

[senasnamas]

Kalbinė situacija Latvijoje yra užprogramuota visokioms įtampoms, kompromisams ar vieni kitų ignoravimui. Po priimto įstatymo prasidės interesų gynimas iš rusų ir iš latvių pusės.
Klausimas, kiek tas išsiūbavimas palies ir mus.

Lietuvoje tautinės mažumos laimingos ir saugios.

Parlamente – bandymas lengvinti lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų moksleiviams

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=77593175

[lukass]

Varšuvos įspėti Lietuvos lenkų politikai sulaukė Kremliaus užtarimo: apkaltino žiaurumu

Lietuvos lenkus žiauriai spaudžia Varšuva, kuri dabar esą bando padaryti tai, ko nepajėgė lietuviai – suskaldyti tautines mažumas. Tokią išvadą ištrimitavo vienas aktyviausių Kremliaus propagandos ruporų Baltijos šalyse, gindamas Lenkijos nemalonę užsitraukusius Valdemaro Tomaševskio partiečius...

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/dema....d?id=78492821

[Arunasx]

Lietuvos lenkai atskleidė kortas: jie save sieja ne su Varšuva ir ne su Maskva https://www.delfi.lt/vasara/bendruom....d?id=78610109

Valdemaras sutinka, kad nesmagu, kai juos palaiko rusais. Anot jo, Lietuvos lenkų mentalitetas yra ypatingas: jie save sieja ne su Varšuva, ne su Maskva. Arčiausiai širdies jiems – lietuviai. Ir nors tas ryšys yra, kartais jie Lietuvoje jaučiasi kaip svetimi. „Nuvažiuoji į Lenkiją, ten paradoksas: irgi esi svetimas. Mes turime dialektą. Nuvažiuoji į Lenkiją, pradedi kalbėti, o tau atsako rusiškai. Ir pasidaro taip skaudu“, – sako Tomašas.
Vyras pasidalina viena istorija: kartą su motociklais vyko į Vengriją. Prasidėjus alergijai, teko sustoti Balstogėje ir nusipirkti akių lašų. „Nežinojau, kaip jie vadinasi lenkiškai, žinojau tik, kaip lietuviškai. Bandau pardavėjai lenkiškai paaiškinti, ko man reikia, o ji man atsako rusiškai. Sakau, ponia, ar negirdite? Juk lenkiškai jums sakau. Kodėl jus man rusiškai? Ji man piktai atšovė: nenorite ir nepirkite, eikite iš čia. Jie girdi kažką kitokio, rytietišką akcentą ir pradeda rusiškai šnekėti. Sudėtinga tam Lietuvos lenkui. Čia kartais jautiesi svetimas, ten irgi svetimas.

šiaip jau juokinga momentais.
p.s. taip ir nepasakė, koks požiūris į padlą Tomaševskį, kuriam didžiausi draugai yra vatnikai su georgijaus juostele.
p.p.s gal pasiklausę pradėtų transiuoti Lenkijos TV kanalų pramoks bent jau lenkiškai vietoje tuteišių kalbos.

[senasnamas]

Mes turime dialektą. Nuvažiuoji į Lenkiją, pradedi kalbėti, o tau atsako rusiškai. Ir pasidaro taip skaudu.

Pamokos mokyklose vedamos lenkų kalba ir jie nesugeba išmokti lenkiškai tiek, kad normaliai susišnekėtų Lenkijoje? Tai gal mokyklose dėstoma ir vadovėliai leidžiami tuo žymiuoju dialektu?

[andyour]

Pamokos mokyklose vedamos lenkų kalba ir jie nesugeba išmokti lenkiškai tiek, kad normaliai susišnekėtų Lenkijoje? Tai gal mokyklose dėstoma ir vadovėliai leidžiami tuo žymiuoju dialektu?

Matyt, kad jie tik vadovėliuose ją ir išmoksta, nes tarpusavyje bendrauja savo dialektu. Analogija su anglų kalba, kurios, be realaus vartojimo per massmedia ir bendravimo gyvai, gerai neišmoksi. Lenkija gana toli, o Vilnius čia pat. Labiau apsimoka integruotis į lietuvių visuomenę, jei nėra planų vykti studijuoti/gyventi į Lenkiją. Jeigu gerai kalbi lietuviškai, tai lietuviui tu būsi kaip lietuvis.

[senasnamas]

T. Baranauskas, FB

„Istorikas A. Bumblauskas savo pranešime „Ko tu rėki? Arba – ko negirdi ultrapatriotų ausys ir ką nutyli jų lūpos“ kalbėjo apie tai, jog radikalios tautininkų idėjos apie Lietuvos tautiškumą yra pagrįstos mitais, o ne istoriniais faktais.

„Lietuvoje atgimė, o tiksliau niekur ir nebuvo dingęs, naratyvas, kuriame nuosmukio ir nelaimių šaltinis yra kaimyninės tautos, – kalbėjo profesorius A. Bumblauskas. – Tačiau po 2004 metų revoliucijos – o prisijungimo prie transatlantinių organizacijų niekaip kitaip ir nepavadinsi – toks lietuvybės modelis yra bejėgis.“

TAIGI: Lietuvos istorikų-kolaborantų bosas, rublių, eurų, zlotų ir bet kokių kitų valiutų mylėtojas ir patriotas, pagaliau suformulavo savo svarbiausią tezę:
MITAS, kad kuo nors mums nusikalto ir prie mūsų nuosmukio prisidėjo kaimyninės tautos, vadovaujamos STALINO, HITLERIO ar PILSUDSKIO!
Ta proga lieka tik vienas klausimas: Kodėl tokios idėjos iš Bumblausko lūpų - šaunu, o Algirdui Paleckiui - negalima?
Nelygybė kažkokia...

[Eikantas X]

Profesorius sakė, kad lietuviai turėtų iš esmės pakeisti požiūrį į Lietuvos valstybės tautiškumo istoriją, bet tie itin reikalingi pokyčiai istorijos vadovėliuose kol kas nevyksta – ir toliau dominuoja mitais bei legendomis paremti tautininkiški naratyvai.

Barzdotas barsukas nesupranta nei psichologinio-mitologinio valstybės formavimosi matmens, kai valstybės egzistavimui reikalingas mitinis precedentas, ir jis neprivalo atitikti istorinių tiesų, nei technologinio tautinių valstybių formavimosi pagrindo, kai spauda homogenizuoja visuomenę, kad ji sklandžiai funkcionuotų.

[luknas]

Rašytojo Antano Žukausko-Vienuolio kalba LTSR Aukščiausios Tarybos ketvirtoje sesijoje 1956 m. gruodžio mėn.