LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Arunasx]

Nors smarkiai pasijautė homo sovieticus mąstymas, bet vieną dalyką taikliai 1990 metais pastebėjo :
Juozas Baltušis neskelbtame dienoraštyje Vytautą Landsbergį pavadino diktatoriumi

„Respublikos“ laikraštyje skaičiau, kad Pietryčių Lietuvoje įvyks Vilniaus krašto, Šalčininkų rajono, dalies Širvintų, Trakų, Švenčionių rajonų deputatų suvažiavimas. Priimtas nutarimas, kad šie rajonai bus jau Lietuvos ribose veikianti autonomija. Taigi šitaip. Straipsnio autorius Česlovas Skaržinskas kaltina dėl šito... Maskvą, dar LKP (TSKP) platformininkus. Girdi, tai jie suinteresuoti atplėšti šitas žemes nuo Lietuvos. Pasirodo, nelietuvių tautybės šių žemių gyventojai vėl skundėsi dėl tariamų persekiojimų iš lietuvių pusės, girdi, jie negali mokyti savo vaikų gimtąja kalba, skaityti spaudą gimtąja kalba, siekti aukštojo mokslo ta kalba.
Taigi čia – grynas melas. Pilna šiose žemėse rusų ir lenkų mokyklų, eina laikraštis, veikia meninės saviveiklos klubai, rūmai, ansambliai... Palyginti vien reikia su Baltarusija: tenai lenkų bene 2 milijonai, o nė vienos ne tiktai lenkų mokyklos, bet ir atskirai veikiančios nė vienos klasės, nei knygų, nei laikraščių. Švaru. Ko gi raudoti?

https://kultura.lrytas.lt/istorija/2...riumi-3964040/
p.s. Tomaševskis yra grynas koloradinio tuteišio etalonas, tik gavo dar didesnę tribuną.

[lukass]

LLRA Vilniuje ir Maišiagaloje siūlo įamžinti žuvusio Lenkijos prezidento atminimą

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai Vilniuje ir Maišiagaloje siūlo įamžinti lėktuvo katastrofoje žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio atminimą – jo vardu norima pavadinti aikštę ir gatvę...

[R.D.]

Neseniai išėjo nauja knyga lietuvių-lenkų santykių klausimui nušviesti. Parašė Istorijos instituto XX a. skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Vladas Sirutavičius. Rekomenduoju, jeigu kam nors įdomu. Kaina ~15 eurų.

Sirutavičius V. Lietuviai ir Lietuvos lenkai. Lietuva ir Lenkija 1988-1994 metais. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2017, 495 p.

Anotacija:

Monografijoje aptariamos dvi tarpusavyje glaudžiai susijusios problemos. Visų pirma, analizuojama etninių grupių – lietuvių ir Lietuvos lenkų – sąveika 1988–1994 metais. Daugiausia dėmesio skiriama lietuvių – lenkų etniniam konfliktui, o konkrečiau – lenkų aktyvistų bei organizacijų siekiui sukurti nacionalinę teritorinę autonomiją. Lietuvos TSR, vėliau ir Lietuvos Respublikos valdžia pastangas steigti tokią autonomiją griežtai atmetė. Iš esmės toks reikalavimas buvo vertinamas kaip grėsmė teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam suverenitetui. Taigi, studijoje aiškinamasi, kokie veiksniai įtakojo lietuvių ir Lietuvos lenkų etninį konfliktą, o kartu analizuojama Lietuvos valdžios (tiksliau, dviejų politinių režimų – LTSR ir Lietuvos Respublikos) etninė politika. Antroji problema, kuri aptariama monografijoje, – Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybiniai santykiai. Studijoje ieškoma atsakymo į klausimą, kokie veiksniai sąlygojo santykių tarp dviejų kaimyninių valstybių dinamiką. Aiškinamasi dviejų svarbiausių tarpvalstybinių susitarimų – Draugiškų santykių ir kaimyninio bendradarbiavimo deklaracijos (1992 m.) bei Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties (1994 m.) – pasirašymo aplinkybės. Derybose dėl tarpvalstybinių santykių sureguliavimo iš esmės buvo nesutariama dėl dviejų klausimų: tautinių mažumų teisių užtikrinimo ir vadinamojo praeities vertinimo. Pirmąjį klausimą aktyviai kėlė Lenkijos derybininkai, siekdami į susitarimus įtraukti kaip galima daugiau nuostatų, išplečiančių mažumų teises, o antrąjį – lietuvių politikai, reikalaudami viena ar kita forma įvertinti L. Żeligowskio agresiją prieš Lietuvą.

[J.U.]

Dar viena neseniai išėjusi knyga apie Vilniaus mažai žinomas vietas:
http://kitosknygos.lt/knygos/100-ist...lniaus-reliktu
Bet baisu, sektantiniai lietuviai turi labai pasipiktinti, ten pavardės rašomos su "w"
Šiaip knyga gera, sužinojau daug naujų faktų apie Vilnių. Antra vertus, tapo labiau aišku kodėl dalis lenkų atkakliai tvirtina jog "Wilno nasze"

[lukass]

Balstogės politikas: neįamžinkime LDK, nes Lietuva blogai elgiasi su savo lenkais

Istorikų teigimu, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) siena tęsėsi dabartine Balstogės miesto Lenkijoje teritorija. Tai yra vienas iš argumentų, kodėl reikia įamžinti LDK pavadinant skverą, bulvarą, aikštę ar gatvę. Tačiau Balstogės miesto tarybos narys Pawelas Myszkowskis pasipriešino tokiai idėjai, sakydamas, kad dabar tam ne laikas, nes Lietuva blogai elgiasi su lenkų tautine mažuma...

[Ginthus]

Balstogės politikas: neįamžinkime LDK, nes Lietuva blogai elgiasi su savo lenkais

Nu ir kaip po to gražiai atsiliepti apie mūsų kaimynus po tokių šūdpolitikių pavimčiojimų? "Norėtume vat gražiai sugyvent, bet kad jūs gi negražiai elgiatės su mūsiškiais, nenoriu kelti ginčų, į visus klausimus atsakinėsiu raštu"...

[digital]

Nu ir kaip po to gražiai atsiliepti apie mūsų kaimynus po tokių šūdpolitikių pavimčiojimų? "Norėtume vat gražiai sugyvent, bet kad jūs gi negražiai elgiatės su mūsiškiais, nenoriu kelti ginčų, į visus klausimus atsakinėsiu raštu"...

Kad čia kažkokio vieno politiko vimtelėjimas. Nematau didelės prasmės iš viso reaguoti ar kreipti dėmesį.

[lukass]

Vilniaus rajone aikštė pavadinta L. Kaczynskio vardu

Vilniaus rajono savivaldybė aikštę prie Houvalto rūmų Maišiagaloje pavadino žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačinskio) vardu.

[andyour]

Idealogijas kuria žmonės ir jie retai ką nors daro specialiai ne tai kas jiems patinka. Kuo lietuviui lenkai ir rusai svarbūs, kad jis pirmiau pagalvotų apie juos, o ne apie save, savo draugus, artimuosius. Jei valdžioje bus dauguma rusų ar lenkų, jie darys tą patį, nes tai yra tiesiog fizikinis dėsnis.

[sankauskas]

tai yra tiesiog fizikinis dėsnis.

Gal žinai to dėsnio pavadinimą? Dabar biški užsikabinęs ant fizikos, norėčiau pasidomėti.

[index]

Šimtmečio minėjimas Lenkų diskusijų klube: Vilnius nebus lituanizuotas, nes jis ir lenkų, žydų bei rusų

Šiaip tai būtent. Vilnius yra daugiatautis ne ta prasme, kad jame yra labai daug imigrantų iš visų pasaulio šalių (kaip NY ar Londonas), nors jų ir daugėja, o ta prasme, kad yra buvusi imperijos sostinė. Dėl ko jis yra savas ir jame gyvena žmonės iš visų buvusios imperijos vietų t.y. kaip pvz. Viena iki nacių suvokietinimo (kuri buvo lygiai taip pat čekiškas, kroatiškas ir žydiškas miestas, kaip ir vokiškas).

[Romas]

BNS 2018.02.16 d.
Socialdemokratai siūlo tautinių mažumų savivaldybėse leisti vartoti ne tik lietuvių kalbą

Socialdemokratų partijos frakcija parengė naują Tautinių mažumų įstatymo projektą. Jis suteiktų teisę tautinių bendrijų gyvenamose savivaldybėse vartoti ne tik valstybinę, bet ir tos mažumos kalbą.

Tautinių mažumų įstatymo projektą pasirašė visi septyni Socialdemokratų partijos frakcijos nariai. Jie siūlo, kad savivaldybėje, kur tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau kaip trečdalį visų gyventojų, bendraujant su šios savivaldybės teritorijoje esančiais viešojo administravimo subjektais, asmuo turėtų teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą. Jis galėtų į savivaldybės įstaigas, įmones, kitas valstybines institucijas kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba. Be to, pagal projektą, tokioje savivaldybėje savivaldybės institucijų teikiama vieša informacija ir pirminė teisinė pagalba galėtų būti teikiama ne tik valstybine, bet ir tos tautinės mažumos kalba.

https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=77190343

Lietuvos žinios 2018.02.21

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija siekia prikelti prieš aštuonerius metus galioti nustojusį Tautinių mažumų įstatymą. Dabartinis tautinių mažumų klausimų reglamentavimas yra nenuoseklus, chaotiškas ir nesisteminis, stokojama aiškaus ir vienareikšmio politinio įsipareigojimo visapusiškai saugoti tautinių mažumų kalbinį, kultūrinį, socialinį, religinį identitetą, vertinant jį kaip neatsiejamą Lietuvos nacionalinio identiteto dalį.
Viena siūlomų naujovių leistų seniūnijose, kur daugiau nei trečdalį gyventojų sudaro tautinių mažumų atstovai, vietovių, gatvių bei kitus pavadinimus rašyti ne tik lietuvių, bet ir tautinės mažumos kalba. Įstatymas taip pat sudarytų sąlygas gyventojams kreiptis į savivaldybės institucijas mažumos kalba. Nors merija turėtų atsakyti valstybine kalba, bet kartu galėtų pridėti atsakymą ir mažumos kalba.

2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 6,6 proc. lenkų, 5,8 proc. – rusų, 1,2 proc. – baltarusių, 0,5 proc. – ukrainiečių, 0,6 proc. – kitų tautybių atstovų.

Civilizuotos valstybės reikalas
Anot LSDP pirmininko Gintauto Palucko, Lietuvoje iki šiol vyravo gana sudėtingas požiūris į tautines mažumas. „Vieni nori tautines mažumas asimiliuoti, priešina jas su lietuviais ir nuolat įtaria valstybės interesų išdavyste. Toks požiūris žemina ir atstumia. Joks tautinės mažumos atstovas negalės visa širdimi mylėti Lietuvos, jei šalies valdžia, kad ir netiesiogiai, įtars kitakalbius turint kokių nors kėslų“, – sakė jis.

LSDP frakcijos nario Algirdo Syso teigimu, tautinių bendrijų teisių užtikrinimas – kiekvienos civilizuotos valstybės bruožas. „Lietuvių kalba tikrai neatsidurs pavojuje, jeigu tautinių mažumų atstovai įgis galimybę ant namo pakabinti lentelę ne tik lietuvių, bet ir gimtąja kalba. Tai įprasta praktika daugumoje Europos Sąjungos valstybių“, – sakė jis.

https://www.lzinios.lt/lzinios/Lietu...ritikos/260366

[Ginthus]

Žemina ir atstumia visai kiti dalykai. Mano žmona save priskiria toms tautinėms mažumoms. Tačiau nei ji mato reikalo tokioms nuolaidoms, nei gerbia lietuvius dėl tokio nuolatinio subinės laižymo su tomis nuolaidomis. Paprašyti pridėti vertimą į norimą kalbą niekas nedraudžia ir dabar, o jei jau asmuo net prašymo nesugeba užpildyti valstybine kalba, tai gal geriau tegu duoda tą prašymą užpildyti kažkam, kas rašyti moka.

[andyour]

Socialdemokratai kabinasi į politiką po korupcijos skandalų. Lenkų daug, bei jie neturėdami sentimentų lietuvių valdžiai praignoruos korupcijos skandalus. Manau, kad sulauks ir valstiečių palaikymo.

[Galys]

Socialdemokratai kabinasi į politiką po korupcijos skandalų. Lenkų daug, bei jie neturėdami sentimentų lietuvių valdžiai praignoruos korupcijos skandalus. Manau, kad sulauks ir valstiečių palaikymo.

Man čia labiau šūvis į koją, nei protingas žingsnis. LLRA rinkėjai yra vieni ištikimiausių ir juos persivylioti būtų ypatingai sunku, kitavertus vyresni rajonų centrų gyventojai, kurie yra socdemų rinkėjai, yra vieni tų, kurie yra mažiausiai tolerantiški tokiems siūlymams.

[Romas]

Žemina ir atstumia visai kiti dalykai. Mano žmona save priskiria toms tautinėms mažumoms. Tačiau nei ji mato reikalo tokioms nuolaidoms, nei gerbia lietuvius dėl tokio nuolatinio subinės laižymo su tomis nuolaidomis. .

Taip išeina, kad visa Europa gerbdama tautinių mažumų teises "laižo vieną vietą".

Dvikalbių ir trikalbių užrašų yra beveik visoje Europoje.
Galima diskutuoti, ar mažumų kaba gali būti vartojama viešumoje, kai tautinė mažuma sudaro 20%, 33% ar 50%.

Lenkija. Punsko apylinkės. Užrašai lietuviškai.


Čekija. Užrašas lenkiškai


Ukraina. Užrašas rumuniškai ir vengriškai


Rumunija. Užrašas vokiškai ir vengriškai


Suomija. Užrašai švediškai


Kroatija. Užrašai serbiškai


Austrija. Užrašai slovėniškai


Slovakija. Užrašas ukrainietiškai

[Ginthus]

Taip išeina, kad visa Europa gerbdama tautinių mažumų teises "laižo vieną vietą".
Dvikalbių ir trikalbių užrašų yra beveik visoje Europoje.
Galima diskutuoti, ar mažumų kaba gali būti vartojama viešumoje, kai tautinė mažuma sudaro 20%, 33% ar 50%.

Ką šitos informacinės lentelės turi bendro su valstybinių institucijų dokumentuose vartojama kalba, žeminimu, pagarba ar jau dešimtmečius trunkančiu politikavimu? Kaip visad ištraukiat vieną nereikšmingą nuotrupą iš konteksto ir iškeliat kaip pagrindinį argumentą. Po to vėl trinsit nepatikusius komentarus? Dėl manęs, tai galit apsikabinėti nors ir penkiakalbėmis lentelėmis. Nežinau kodėl ten toks triukšmas dėl to buvo sukeltas. Man pačiam buvo naujiena, kad draudžiama ant namo pakabinti antrą ar trečią lentelę.

[Romas]

Nuo kada paprasčiausia pagarba kitiems Lietuvos piliečiams pradėta vadinti žeminimu?

[J.U.]

Nuo kada paprasčiausia pagarba kitiems Lietuvos piliečiams pradėta vadinti žeminimu?

Tai visa bėda tame, kad tie aktyviai kabinėjantys lenteles kaip taisyklė nesijaučia Lietuvos piliečiais. Jie save viduje pozicionuoja kaip Lenkijos piliečiai, ima lenko kortas ir, kas blogiausia Lietuvai, verčia vietovardžius į lenkų kalbą.
Visa tai ilgainiui išvirs kaip Karaliaučiaus krašte - Įsrutis pavirto į Černiachovską.

[Romas]

Gal išsamiausiai tas projektas dėl tautinių mažumų pristatytas Lietuvos ryte.
Tik per šventes tas projektas nebuvo pastebėtas

Lrytas 2018.02.16
Socialdemokratai siūlo tautinių mažumų savivaldybėse leisti vartoti ne tik lietuvių kalbą

Projektu taip pat būtų įteisinti nelietuviški gatvių, vietovių, įstaigų pavadinimai. Šiuo atveju siūloma žiūrėti ne į savivaldybės, o į seniūnijos gyventojų sudėtį.
„Seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis naujausio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 1/3 nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, esančių gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos, atitinkamos savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu, gali būti užrašomi ir tos tautinės mažumos kalba“, – rašoma projekte.
Tokiems ženklams ir iškaboms turėtų pritarti šios seniūnijos gyventojų apklausoje sudalyvavusių asmenų dauguma. Projekto autoriai teigia siekiantys įstatymo lygmeniu užtikrinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, įgyvendinti valstybės įsipareigojimus išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, kultūrinį, kalbinį bei religinį identitetą.

https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktu...tm_medium=Copy

Tai visa bėda tame, kad tie aktyviai kabinėjantys lenteles kaip taisyklė nesijaučia Lietuvos piliečiais. Jie save viduje pozicionuoja kaip Lenkijos piliečiai, ima lenko kortas ir, kas blogiausia Lietuvai, verčia vietovardžius į lenkų kalbą.

Specifika yra ta, kad Lietuvoje visi beveik visi vietovardžiai turi tradicines lenkiškas formas ir jų nereikia kurti. Analogiškai Tranilvanijoje, Užkarpatėje ar Slovakijoje visi vietovardžiai turi tradicines vengriškas formas, Čekijoje (Bohemijoje, Moravijoje ir Silezijoje) - vokiškas, o Dalmatijoje - itališkas, nors kai kuriose vietovėse nėra nė vieno vengro, vokiečio ar italo.

Kai kuriais atvejais prie lietuviškų vietovardžių pakeisto slaviškos galūnės

Kadangi pirmas žemėlapis lietuvių kalba pasirodė tik XX a. pradžioje, tai net ir grynai lietuvių gyvenamose vietovėse vietovardžiai keitėsi kol nusistovėjo raštija:
Ežerėnai - Zarasai
Abeliai - Obeliai
Malėtai - Molėtai
Jėznas - Jieznas

Vilniaus krašte, kur lietuvių kalba kai kur nevartojama nuo XIX amžiaus, o vietomis - dar seniau, nebuvo išlikusios lietuviškos vietovardžių formos.
1939 metais teko labai skubiai patvirtinti daug lietuviškų vietovardžių. Dauguma jų yra lietuviškos kilmės ir reikėjo tik pakeisti galūnes.
Skubant pridaryta klaidų ir prisegta 'žemaitiškų priesagų "-ėnai", ten kur turi būti dzūkiška "-onys" (Šventėnai, Vyžulėnai >> Švenčionys, Vyžulionys) arba vietoje priesagos "-iškės, - iškė" buvo naudojama "-iškis"

Kai kurie vietovardžiai (pvz. vėliau atsiradusių dvarų pavadinimai) net ir neturėjo lietuviškų formų.
Ta problema buvo sprendžiama dvejopai:
1) Išversti lenkiški pavadinimia, pvz. Leszcyniaki - Lazdynai, Rubno - Kirtimai, Zwierzyniec - Žvėrynas
2) Pritaikytas skambesys, bet kartai pakeičiant ir prasmę - Buchta- Bukčiai, Nowa Rawa - Naujoji Rėva ir klasikinis Bezdany (t.y. Bedugnė)- Bezdonys

Yra ir kuriozų, ypač pervardinant Vilniaus miesto gatves ar kitus vietovardžius: Wilejska (Vilijos) - Vilniaus g., Nowogródzka (Naujamiesčio) - Naugarduko (miestas Gudijoje); góra Boufallowa (pavardė) - Tauro kalnas

Be to yra ir rusų (starovierų ar pravoslavų) kaimų, kur lietuviški vietovardžiai nepanašūs į vietinių gyventojų vartojamus: Mitrofanovka - Žemaitėliai, Dietkovščyzna - Dietkiškė, Michnovo-Mikniškės.

Vienu žodžiu, lietuviški vietovardžiai nėra pervardinami, tik būtų siūloma leisti vartoti naudojamos tradicinės kitų kalbų formas.