LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[laimutis]

Vyriausybė atmetė 50.000 piliečių paremtą iniciatyvą

Vyriausybė nepritarė piliečių iniciatyvai asmenvardžių nevalstybine kalba rašymą leisti tik nepagrindiniame lietuviško paso puslapyje.

Plačiau: http://vz.lt/2016/04/27/vyriausybe-a...#ixzz474pryf7Q

[Aleksio]

Lietuviai nėra nuo mažens mokomi patriotizmo. Manau, čia sovietmečio metastazės, kad tik ko neatsitiktų.

Bet Lietuvos lenkai taip pat gyveno sovietmečiu.

[J.U.]

Bet Lietuvos lenkai taip pat gyveno sovietmečiu.

Lenkų mentalitetas kitoks. Skirtumas yra. Mažas pavyzdukas - lenkų vis daugėja, lietuvių vis mažėja.

[J.U.]

Su Lenkija turime problemų jau bene 700 metų. Turėjome, turime dabar ir turėsime visą laiką. Jų visai kitas mąstymo būdas ir giliai įsišaknijusi didžialenkiškoji politika. Štai teisingas straipsnis apie tai, kas iš tikro yra Lenkija ir kuo vadovaujasi:
http://pasaulis.lrytas.lt/rytai-vaka...os-pamokos.htm

[lietus]

Man tai keista, kad Šalčininkų rajone ir Vilniaus rajone lenkais save laiko 80% gyventojų. Kai tuo metu Baltarusijos pusėje Gardino srityje, kuri iki 1940m buvo Lenkijos aneksuota, kaip ir Vilniaus kraštas, lenkų stebuklingai sumažėja iki 20%. Tai kaip čia gaunasi, kad šalia Eišiškių esančiame kaime 80% lenkai, o už 5 km Baltarusijos pusėje tokia pačiame kaime jau tik 20% lenkai? Ir kažkaip apie Benekainis niekam nei lentelių reikia, nei mokyklų.

[senasnamas]

Kurios šalies politika aktyvesnė, tokios tautybės vietiniai ir vyrauja. Užuot vykdžius Lenkijos pageidavimus, reikėtų kai ko iš jos pasimokyti

Narpliojant mitus atsisakoma matyti pavyzdinę Lenkijos istorijos politikos pusę. Pirma, ji egzistuoja ir yra iš tiesų nuosekliai vykdoma. Ne chaotiškai, ne kasmet pagal naujas užgaidas, o nuosekliai stiprinant valstybingumą, ugdant jaunimo valstybinę ir tautinę sąmonė.

[J.U.]

Man tai keista, kad Šalčininkų rajone ir Vilniaus rajone lenkais save laiko 80% gyventojų. Kai tuo metu Baltarusijos pusėje Gardino srityje, kuri iki 1940m buvo Lenkijos aneksuota, kaip ir Vilniaus kraštas, lenkų stebuklingai sumažėja iki 20%. Tai kaip čia gaunasi, kad šalia Eišiškių esančiame kaime 80% lenkai, o už 5 km Baltarusijos pusėje tokia pačiame kaime jau tik 20% lenkai? Ir kažkaip apie Benekainis niekam nei lentelių reikia, nei mokyklų.

Nieko čia keisto nėra. Nutautėję baltarusiai ar lietuviai net apsiseilėję nori būti "šliacheckais" lenkais. Lenkija tą tik skatina.

[Sula]

Man tai keista, kad Šalčininkų rajone ir Vilniaus rajone lenkais save laiko 80% gyventojų. Kai tuo metu Baltarusijos pusėje Gardino srityje, kuri iki 1940m buvo Lenkijos aneksuota, kaip ir Vilniaus kraštas, lenkų stebuklingai sumažėja iki 20%. Tai kaip čia gaunasi, kad šalia Eišiškių esančiame kaime 80% lenkai, o už 5 km Baltarusijos pusėje tokia pačiame kaime jau tik 20% lenkai? Ir kažkaip apie Benekainis niekam nei lentelių reikia, nei mokyklų.

Klausimas vertas milijono

[Zosys]

lenkų stebuklingai sumažėja iki 20%.

ne gana to, pvz. Varanavo rajone tie "dar ne lenkai/'jau nelenkai/vėl lenkai/ir vėl nelenkai" pvz. 1994-ais santykinai gausiausiai prabalsavo už Pazniaką, kuris tarsi ir visai visai visai ne lenkas, o kaip ir gudų nacionalistas... bet tai tik "tarsi"

https://upload.wikimedia.org/wikiped...A%D0%B0%29.png

Tai kaip čia gaunasi, kad šalia Eišiškių esančiame kaime 80% lenkai, o už 5 km Baltarusijos pusėje tokia pačiame kaime jau tik 20% lenkai? Ir kažkaip apie Benekainis niekam nei lentelių reikia, nei mokyklų.

taip ir gaunasi. Suslavėjusieji save suvokia kaip labai labilią "slavų kontinuumo" dalį - vieninelis jiems realus klausimas: kokiai "slavų kontinuumo" alternatyvai priklausyti:

a) belarusas-rusas-rytų slavas
b) belarusas-lenkas-vakarų slavas.

Toks "drebučių tapatumas" nesvetimas net dabartiniams gudų nacionalizmo patriarchams.

[Bartas1]

Tai kaip čia gaunasi, kad šalia Eišiškių esančiame kaime 80% lenkai, o už 5 km Baltarusijos pusėje tokia pačiame kaime jau tik 20% lenkai? Ir kažkaip apie Benekainis niekam nei lentelių reikia, nei mokyklų.

Esmė - švietimas. Visoje Baltarusijoje buvo paliktos tik 2 mokyklos, kuriose buvo dėstoma lenkų kalba. Taip pat ir dėl šios priežasties lenkai iš BSSR judėjo į LSSR, kurioje lenkiškas švietimas buvo plėtojamas, buvo leidžiama spauda, veikė teatras.

[digital]

D. Žalimas: Lenkijos valdžia nepaiso KT sprendimų

Tam tikra krizė iš tiesų egzistuoja, nes turbūt nebūtų europinės stebėsenos, kuri vyksta Lenkijoje. Iš tiesų vyksta tokie dalykai, kuriuos būtų sunku įsivaizduoti kurioje nors demokratinėje valstybėje, juo labiau Lenkijoje. Turbūt nė vienas iš mūsų dar prieš kokius metus nebūtų prognozavęs tokių procesų – kad Lenkijos valdžia visiškai nepaiso Konstitucinio Teismo (KT) sprendimų, teigia, kad jie yra negaliojantys, kas savaime pažeidžia esminius teisinės valstybės principus, nes tai kvepia, tiesiai šviesiai kalbant, konstitucinio teisingumo funkcijų uzurpavimu ir neigimu. Taip pat Lenkijos vyriausybė leidžia sau neskelbti KT sprendimų. Ten dabar vyksta savotiški protesto ženklai, pavyzdžiui, teko matyti Varšuvoje per projektorių į vyriausybės būstinę viešai skaitomi KT nutarimai. KT tapo tokiu savotišku demokratijos ir teisinės valstybės simboliu. Kai kurios miestų savivaldybės ir didžiųjų Lenkijos miestų savivaldybės pareiškė paklūstančios KT nutarimams, net jeigu jie nustatyta tvarka nepaskelbti. Aš sunkiai įsivaizduočiau Lietuvoje, kad koks nors teisės aktų registras leistų sau spręsti – mes neskelbsime KT nutarimo, nes mes manome, kad tas nutarimas priimtas neteisėtai.

[J.U.]

D. Žalimas: Lenkijos valdžia nepaiso KT sprendimų

O kas gali paneigti, kad ir lenkų KT reikalingas valymo? Lietuvoje mes irgi Konstituciniame teisme matėme moterėlę kuri sovietmečiu puikavosi SSSR karine uniforma.

[senasnamas]

Nereikia iš Konstitucinio teismo daryti šventos karvės. Jame irgi dirba žmonės, kurie gali būti šališki ir įtakojami. Kai kuriose šalyse jo išvis nėra. Lietuvoje Konstitucinis teismas yra įgijęs pernelyg daug įtakos, todėl Žalimui atrodo, kad Lenkijoje labai bloga situacija.

[digital]

Iš straipsnio supratau, kad ne tik Žalimui, bet visos Europos teisininkams.

[J.U.]

Iš straipsnio supratau, kad ne tik Žalimui, bet visos Europos teisininkams.

Europoje prisigyvenome iki tokių laikų, kai nebegalime pasitikėti nei politikais, nei teisininkais. Netgi popiežium su Georgijaus juostele

[J.U.]

Tai čia jums taip, aš teisininkais kaip ir pasitikiu.

Tikėti niekas nedraudžia, čia pasirinkimo laisvė. Vieni tiki šv. Marija, kiti Lietuvos teisininkais. Aš netikiu, nes nebuvo šioje terpėje desovietizacijos, kaip kad Rytų Vokietijos teisinėje sistemoje. Ten neliko nė vieno.

[J.U.]

Pirma - ne tikiu, o pasitikiu. Antra - pasitikiu visos Europos teisininkais, kurie, kaip tame straipsnyje rašė, palaiko Lenkijos KT.

Aha, pasitikėkit ir toliau. Lietuvos teisininkai irgi Europos teisininkai, tik va žiūrim per TV kaip ima kyšius dešromis ir padangomis. Net gėda žiūrėt į tokius.

[digital]

Tokio lygio teisininkai nedalyvauja svarstymuose dėl Lenkijos KT.

– Venecijos komisija yra sukritikavusi Lenkijos valdančiųjų sprendimus dėl KT. Koks yra tos komisijos vaidmuo ir kokią galią turi jos sprendimai?

– Venecijos komisija yra autoritetingiausia ekspertinė konstitucinės teisės institucija, todėl jos politikavimu apkaltinti niekaip neišeina, ką, beje, bandė daryti Lenkijos valdžia, gavusi nepalankias išvadas. Tai yra Europos Tarybos patariamoji institucija. Ją sudaro visų Europos šalių ekspertai. Jie valstybių parašymu, beje, tai buvo atlikta pačios Lenkijos prašymu, atliko analizę būtent tų Lenkijos valdžios veiksmų, kuriais kėsinamasi į KT nepriklausomumą. Ir ne tik dėl teisėjų skyrimo – vėliau buvo priimti įstatymai, kurie tiesiogiai kėsinosi ir į KT nepriklausomumą, ir tiesiogiai buvo skirti, galima sakyti, sugriauti šitos institucijos veiklai. Toliau, aišku, yra labai patogu, tada iš tiesų gali daryti ką nori, nes, kai nėra jokios kontrolės, tai niekas nevaržo politinių sprendimų.

[J.U.]

Tokio lygio teisininkai nedalyvauja svarstymuose dėl Lenkijos KT.

Biurokrato užimamų pareigų lygis visiškai nerodo to asmens padorumo lygio. Tai ne kriterijus. Geras pavyzdys yra Šrioderio atvejis. Nežinau konkrečiai apie tai kokie ten teisininkai nagrinėja tą Lenkijos atvejį. Gal ir labai garbingi, pamatysim.
Labiau neramina Lietuvos KT. Kai kurie sprendimai protu nesuvokiami. Žmogus padaro nusikaltimą. Po to priima priesaiką Lietuvai. Dar vėliau nuteisiamas. Žinodamas esąs nusikaltęs prisiekia tarnauti Lietuvai, o KT neleidžia kelti apkaltos.
http://www.alfa.lt/straipsnis/500221...kaltos-gapsiui
Nieko nežinome apie Lenkijos KT ir negalime garantuoti jo visiško sąžiningumo. Lenkams didele persvara išrinkus naują valdžią jai geriau matyti kas yra kas.

[digital]

Biurokrato užimamų pareigų lygis visiškai nerodo to asmens padorumo lygio. Tai ne kriterijus. Geras pavyzdys yra Šrioderio atvejis. Nežinau konkrečiai apie tai kokie ten teisininkai nagrinėja tą Lenkijos atvejį. Gal ir labai garbingi, pamatysim.

Tai yra aukščiausio lygio profesionalai, o ne eiliniai biurokratai. Visi negali būti korumpuoti ar nepadorūs. Jei tarp jų tokių ir yra, jie nelabai turbūt galėtų lemti sprendimą.

Labiau neramina Lietuvos KT. Kai kurie sprendimai protu nesuvokiami.

Šitai reikėtų rašyti kitoje temoje.