Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    witold kiejstutowicz, wladyslaw jagiello
    ar tai jums patinka?
    man ne, jeigu ir jums ne, tai su lenkiškais užrašais lietuvoje galim dėti tašką.
    pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

    Comment


      Parašė nepolitikas Rodyti pranešimą
      witold kiejstutowicz, wladyslaw jagiello
      ar tai jums patinka?
      man ne, jeigu ir jums ne, tai su lenkiškais užrašais lietuvoje galim dėti tašką.
      Ne viską, kas tau nepatinka ar negražu, valstybė privalo drausti

      Comment


        Beje apgailėtinas lietuvių politikų savigarbos jausmas. Pvz.: kai vyriausybės kancleris Deivydas Matulionis ištrimituoja tiesiai lenkams į veidą kažką tipo taip: "būtų SIAUBINGA (!) jei suprastėtų mūsų santykiai su lenkais", tai vienintelė veiksmo laisvė, kurią sau palieka toks "pranašas su šlipsu", yra sekantis po to pareiškimo rankų grąžymas, klaupimasis ant kelių (kaip tam šlykščiam Mateiko paveiksle) ir graudus graudus kukčiojimas ant tų pačių lenkų pečių.

        Po velnių, juk yra diplomatinės formuluotės, tame tarpe ir ypatingai bukiems. Kanclerio smegenyse matyt susicukravo skirtingi žanrai: čia diplomatija, drauguži Deifydai, o ne užklasinė dramos studija ar operetės meno "master-klasė".
        blaivumas išlaisvina

        Comment


          Parašė Zosys Rodyti pranešimą
          Visos ES naujokės savo galva ir savo kojom nužygiavo į Europą. Nuo mažiausių iki didžiausių, nuo skurdžiausių iki turtingiausių - visos kandidatės pačios ropojo ir nuropojo, ant svetimo sprando nė viena neatojo. Tik lietuvaičiai sugebėjo parsiduoti į "amžinąją strateginę vergovę"; parsiduoti tik tam, kad į Europą važiuotų įsivaizduotame prikabinamame Lenkijos vagone - visiškai įsivaizduotame, bet labai "strateginiame".
          Aš toks kategoriškas nebūčiau. Prisiminkime, kaip į ES ir NATO įstojo Slovakija, Rumunija, Bulgarija, VDR, Vakarų Berlynas... Kaip į tas pačias organizacijas veržiasi Moldavija, Makedonija, Kosovas...
          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

          Comment


            Don`t want to interfere the discussion here, but in Poland there are billingual communities, also lithuanian one in Puńsk:

            The bilingual status of gminas (communes) in Poland is regulated by the Act of 6 January 2005 on National and Ethnic Minorities and on the Regional Languages, which permits certain gminas with significant linguistic minorities to introduce a second, auxiliary language to be used in official contexts alongside Polish. So far 22 gminas have done this:

            Polish/German bilingual gminas (Gemeinden) in Opole Voivodeship (part of Silesia):

            * Gmina Biała (Gemeinde Zülz; since 06.03.2006)
            * Gmina Bierawa (Gemeinde Birawa; since 23.04.2007)
            * Gmina Chrząstowice (Gemeinde Chronstau; since 25.01.2006)
            * Gmina Dobrodzień (Gemeinde Guttentag; since 13.05.2009)
            * Gmina Dobrzeń Wielki (Gemeinde Groß Döbern; since 22.04.2009)
            * Gmina Głogówek (Gemeinde Oberglogau; since 22.04.2009)
            * Gmina Izbicko (Gemeinde Stubendorf; since 06.03.2006)
            * Gmina Jemielnica (Gemeinde Himmelwitz; since 28.08.2006)
            * Gmina Kolonowskie (Gemeinde Colonnowska; since 22.09.2006)
            * Gmina Komprachcice (Gemeinde Comprachtschütz; since 04.06.2009)
            * Gmina Lasowice Wielkie (Gemeinde Groß Lassowitz; since 18.10.2006)
            * Gmina Leśnica (Gemeinde Leschnitz; since 17.05.2006)
            * Gmina Murów (Gemeinde Murow; since 22.04.2009)
            * Gmina Prószków (Gemeinde Proskau; since 11.07.2006)
            * Gmina Radłów (Gemeinde Radlau; since 25.01.2006)
            * Gmina Reńska Wieś (Gemeinde Reinschdorf; since 26.10.2006)
            * Gmina Strzeleczki (Gemeinde Strehlitz; since 17.05.2006)
            * Gmina Tarnów Opolski (Gemeinde Tarnau; since 15.02.2007)
            * Gmina Turawa (Gemeinde Turawa; since 12.09.2008)
            * Gmina Ujazd (Gemeinde Ujest; since 28.08.2006)
            * Gmina Walce (Gemeinde Walzen; since 04.04.2006)
            * Gmina Zębowice (Gemeinde Zembowitz; since 23.10.2007)

            Other gminas in Opole Voivodeship and Silesian Voivodeship which are permitted by the Act to make German an auxiliary language are Cisek, Łubniany, Olesno, Pawłowiczki, Polska Cerkiew and Krzanowice. (A map can be found on the website of the Ministry of Internal Affairs and Administration [1].)

            Polish/Kashubian bilingual gminas in Pomeranian Voivodeship:

            * Gmina Parchowo (Gmina Parchòwò; since 16.08.2006)
            * Gmina Sierakowice (Gmina Serakòwice; since 23.10.2007)

            Polish/Lithuanian bilingual gmina in Podlaskie Voivodeship:

            * Gmina Puńsk (Punsko valsčius; since 25.05.2006)

            Polish/Belarusian bilingual gmina in Podlaskie Voivodeship:

            * Gmina Hajnówka (urban commune; Гайнаўка; since 3.12.2007)
            * Gmina Narewka (Гміна Нараўка; since 07.05.2009)
            * Gmina Orla (Гміна Орля; since 16.09.2009)

            Comment


              I think that significant linguistic miniority, means at least 20 % of community inhabitans. Mostly it concerns german miniority, but also such small miniority as lithuanian can use this law and lithuanian language can be used equally to polish in official context.

              On the 20th of May 2008 in the municipality of Puńsk Lithuanian names were introduced the for the village:

              * Boksze-Osada/Bokšiai (wieś)
              * Buda Zawidugierska/Vidugirių Būda (wieś)
              * Buraki/Burokai (wieś)
              * Dowiaciszki/Dievetiškė (osada)
              * Dziedziule/Didžiuliai (wieś)
              * Giłujsze/Giluišiai (wieś)
              * Kalinowo/Kalinavas (wieś)
              * Kompocie/Kampuočiai (wieś)
              * Krejwiany/Kreivėnai (wieś)
              * Nowiniki/Navinykai (wieś)
              * Ogórki/Agurkiai (wieś)
              * Oszkinie/Ožkiniai (wieś)
              * Pełele/Peleliai (wieś)
              * Poluńce/Paliūnai (wieś)
              * Przystawańce/Pristavonys (wieś)
              * Puńsk/Punskas (wieś)
              * Rejsztokiemie/Raistiniai (wieś)
              * Sankury/Sankūrai (wieś)
              * Sejwy/Seivai (wieś)
              * Skarkiszki/Skarkiškiai (wieś)
              * Szlinokiemie/Šlynakiemis (wieś)
              * Tauroszyszki/Taurusiškės (wieś)
              * Trakiszki/Trakiškės (wieś)
              * Trompole/Trumpalis (wieś)
              * Widugiery/Vidugiriai (wieś)
              * Wiłkopedzie/Vilkapėdžiai (wieś)
              * Wojciuliszki/Vaičiuliškės (wieś)
              * Wojtokiemie/Vaitakiemis (wieś)
              * Wołyńce/Valinčiai (wieś)
              * Żwikiele/Žvikeliai (wieś)



              but most bilingual plates are in german in silesia region:







              but also belorussian plates can be seen:

              Paskutinis taisė pzlotnik; 2010.11.08, 22:50.

              Comment


                Some of communites introduced also street names in miniority languages. Here`s an example of polish / kashubian plates in Pomerania Region:

                Comment


                  Bilingual communities and road signs are things only from the one point of view.
                  The case is that few mentally-lost people from Lithuania calling themselves politicians representing polish minority act against interests of the polish minority and against the country of their citizenship. Not taking into account that they have all rights in respective territories to be legally elected, to have legitimacy and to impose such regulations which seem appropriate within the framework of the Constitution.
                  What we have nowadays? Polish residents always elects the same political organization which is constantly blaming and not doing the things wanted by the electorate. Significant example was when polish people wanted to let their children enter the Lithuanian day-care but the local rule acted not to form a class.
                  Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)

                  Comment


                    Don`t want to enter this discussion, I only presented how it looks in Poland.

                    Comment


                      pavyzdėlis iš nemenčinės:



                      teisybės dėlei turiu pasakyti, kad kitos lentelės lenkiškai nedubliuotos
                      o čia ir pati gatvė su gražia ir tvarkinga bažnyčia:

                      pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

                      Comment


                        Na taip. Pati pagrindinė gatvė su lenkiškais - o kitos - ne. Vadinasi, nėra būtinybės rašyti gatvių pavadinimus lenkų kalba.

                        Comment


                          Valentinas Mitė, Laisvosios Europos radijo žurnalistas,
                          www.DELFI.lt 2010 lapkričio mėn. 8 d. 10:19

                          Ar partnerystę su Lenkija pakeis draugystė su Baltarusija?
                          (...)
                          Objektyvios sąlygos bei nacionalistiniai kai kurių Sąjūdžio politikų pareiškimai, raginantys „tuteišus“ prisiminti savo lietuviškas šaknis, tik paskatino lenkiškos savimonės formavimąsi.

                          Antilenkiškos nuotaikos - prorusiški sentimentai
                          Liūdniausia, kad nepasitikėjimas Lenkija eina ranka rankon su vis stiprėjančiais prorusiškais sentimentais. (...) Sociologinės apklausos rodo, jog savo socialinėmis ir ūkinėmis nuostatomis lietuviai artimesni rusams bei baltarusiams nei lenkams ar vengrams.
                          Bet koks Rusijos valdžią kritikuojantis straipsnis susilaukia prorusiškų komentatorių dėmesio, o plojimų galima tikėtis tik dergiant Lietuvos valstybingumą bei raginant „gerai sugyventi su kaimynais“, suprask su Rusija.
                          (...)
                          http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=38171121

                          V.Mitės cituotas straipsnis:
                          2010-10-29 12:52
                          Maja Narbutt („Rzeczpospolita”)
                          Lietuvių ir lenkų brolybės nebeliko nė pėdsako
                          (...)
                          Lietuvos politikai nuolat užtikrindavo, jog viskas klostosi gerai ir reikia tik kantrybės. Kai mes tikėjome savo strateginio partnerio pažadais, lenkai Lietuvoje kovojo su Lietuvos biurokratija, kuri atmesdavo prieškario Lenkijos archyvų dokumentus. Kai galų gale patvirtindavo savo nuosavybės teises, buvo jau per vėlai – jų žemė atitekdavo Lietuvos elito atstovams, kuriems lenkų protėvių žemė buvo skiriama mainais už lietuvių prieškarinius ūkius Žemaitijoje.
                          Šiais veiksmai buvo naikinami Lietuvos lenkų socialinio statuso augimo šansai. Jeigu lenkai atgautų žemę Vilniuje ar Vilniaus apskrityje, jie galėtų tapti milijonieriais ir juos galima būtų priskirti finansiniam elitui. Tai būtų tiesiog revoliucija, nes jie daug metų buvo siejami su vargingiausia ir žemiausia socialine klase.
                          (...)

                          Pavlikas Morozovas lietuviškai
                          „Per šventes, pavyzdžiui, per Derliaus šventę ar Kalėdas, dainuoja lenkų dainas“ – rašo lietuviškos gimnazijos mokinė, kurios vardas ir pavardė yra lenkiški. Tai sukėlė jos pasipiktinimą, bet labiausiai ją sukrėtė faktas, kad kai kuriose Vilniaus krašto vietovėse pasirodo užrašai lenkų kalba. Gimnazistė pabrėžia, kad šiuo būdu „neįmanoma įveikti Rytų Lietuvos okupacijos padarinių“, kur gyvena lietuviai, nepagrįstai save vadinantys lenkais, nes – tai nustatė mokslininkai – iš tiesų nėra ten lenkų, o tik sulenkinti lietuviai. Gimnazistė skatina Lietuvos valdžią imtis didesnių žygių, kad išnyktų visi Lenkijos okupacijos pėdsakai.
                          (...) Rašinys buvo apdovanotas konkurse ir perskaitytas Tėvynės sąjungos garbės pirmininko Vytauto Landsbergio globojamame seminare.

                          Šis pavyzdys daug pasako apie tikrą Lietuvos politikų požiūrį į lenkų mažumą, o taip pat apie Lietuvos lenkų švietimo sistemą. Lietuvos politikai kaip mantrą kartoja, kad Lietuvoje yra ypač išvystytas lenkų mažumos švietimas lenkų kalba, tokio neturi nė viena Rytų Europos valstybė.(...)
                          Tai nėra Lietuvos valstybės nuopelnas. Iš sovietų okupacijos laikų Lietuvai atiteko lenkų mokyklų tinklas. Ji daro viską, kad jų būtų mažiau, kad lenkų jaunimas lankytų lietuviškas mokyklas. Lenkų mokyklų uždarymas teisinamas finansinėmis problemomis – tuo pat metu rajonuose, kuriuose daugumą sudaro lenkai, atsiranda puikiai įrengtos lietuvių mokyklos, su baseinais ir sporto salėmis.
                          Švietimo sistema šiose įstaigose yra skirta lituanizacijai, bet nekalbama apie lietuvių kalbos mokymą, kas yra akivaizdus reikalavimas ir vykdomas taip pat lenkų mokyklose, bet apie indoktrinaciją, kuri turėtų atnešti rezultatus, primenančius sovietinėje propagandos liaupsintą Pavliko Morozovo personažą – berniuką, kuris įskundė tėvus buožes. Apdovanojama ir giriama lenkė mergaitė iš Vilniaus krašto, kuri skundžiasi, kad jos aplinkoje žmonės dar gieda lenkiškas Kalėdų giesmes, ir yra jo šiuolaikinė inkarnacija.
                          (...)
                          Fobija dėl lenkų kalbos
                          Prisimenu savo nustebimą, kai prieš keliolika metų apsilankiau Klaipėdoje ir staiga pasinėriau į nostalgišką šio miesto vokiečių praeitį. Užrašai gotišku šriftu, kioskuose parduodami miesto žemėlapiai su senaisiais vokiškais gatvių pavadinimais.
                          Tačiau tuo pat metu Valstybinė lietuvių kalbos komisija persekiojo lenką iš Vilniaus, kuris drįso savo knygyne, kur yra parduodama lenkų literatūra, po didele iškaba su užrašu lietuvių kalba patalpinti mažą užrašą „Książki” („Knygos“ - lenkiškai).
                          Sunku nepastebėti, kad Lietuvos politikai turi fobiją dėl lenkų kalbos. Tai nacionalinės psichoanalizės srities problema, galima kalbėti apie nedidelės tautos, kuri privalo išsaugoti savo tapatybę, kompleksą.
                          Bet šio išskirtinio jautrumo kažkodėl nepamatysime rusų kalbos ekspansijos atveju. Polonizacijos grėsmė - Lietuvai nutolusi, nors ir skaudi praeitis. Užtat rusifikacijos grėsmė atrodo labai reali (...)
                          Neįtikėtina, kad nepraėjus nė 20 metų nuo to, kai prie Vilniaus televizijos bokšto po sovietų tankais žuvo lietuviai, jų šalis vėl pateko į posovietinę kultūrinę erdvę. Bet tai ne viskas – stebinančiai noriai lietuviai balsuoja už politikus, palaikančius ryšius su Rusija.

                          http://www.lrytas.lt/-12883459471288...C4%97dsako.htm

                          Comment


                            Parašė Romas Rodyti pranešimą
                            V.Mitės cituotas straipsnis:
                            2010-10-29 12:52
                            Maja Narbutt („Rzeczpospolita”)

                            Iš sovietų okupacijos laikų Lietuvai atiteko lenkų mokyklų tinklas. Ji daro viską, kad jų būtų mažiau, kad lenkų jaunimas lankytų lietuviškas mokyklas. Lenkų mokyklų uždarymas teisinamas finansinėmis problemomis – tuo pat metu rajonuose, kuriuose daugumą sudaro lenkai, atsiranda puikiai įrengtos lietuvių mokyklos, su baseinais ir sporto salėmis.
                            Ar galima bent 2-3 pavadinimus mokyklų Vilniaus rajone, kur dėstomoji kalba yra tik lietuvių, ir mokykloje yra baseinas???
                            I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                            Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                            Comment


                              Neblogas Mitės straipsnis.

                              Radikalesnės ižvalgos:
                              Istoriografinės įžvalgos (2010 m. spalis)
                              2010-11-10
                              Romualdas Ozolas, Vilnius


                              11.48. Kodėl lietuviai pykstasi su lenkais, klausinėjama Europoje. Ne kodėl lenkai pyksta ant lietuvių ar pykstasi su jais, o būtent kodėl vėl tie patys nelemtieji lietuviai skriaudžia lenkus!

                              Aš nežinau, kodėl Lietuvos istorikai neparašo bent trumpos naujausios lietuvių ir lenkų santykių istorijos pradedant Atgimimu – gal nežino, kaip traktuoti lenkų autonomijos reikalavimą su aiškiai išreikštu noru priklausyti Maskvai? Gal nėra kaip kalbėti, kokiu būdu Vilniaus kraštą savo įtakon iš Maskvos perėmė Lenkija? Išvis sunkiausia būtų nutylėti faktą, kaip buvo sunaikintos ir tebenaikinamos lietuviškos mokyklos Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Tai, be kita ko, ir mūsų istorikų (im)potencijos problema.

                              O dabar akcentuojama „susipykimo“ problema – ne šios dienos reikalas. Ir vėlgi – ne Lietuvos (na: ne tik Lietuvos) užraugtas. Arba gal, pavyzdžiui, prancūzams būtų priimtina tik tokia padėtis, kad lietuviai tyli, net jei ant jų galvų pilama visa Lenkijos kanalizacija?

                              „Skandalas“ prasidėjo, kai Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis, o ne koks nors Armijos Krajovos senukas, prieš pusantrų metų pareiškė, kad Lenkija buvo teisėtai iš Lietuvos pasiėmusi Vilniaus kraštą. Lietuvoj tai buvo stropiai bandoma nutylėti, tačiau Lenkija tą liniją priėmė kaip oficialią naująją politinę liniją. Po ja Lietuva buvo toliau spaudžiama parduoti „Klaipėdos naftą“, šantažuojama „PKN Orlen“ pardavimu rusams, o labiausiai rėkaujama dėl „lenkų tautinės mažumos“ diskriminavimo. Viena svarbiausių Lenkijos pretenzijų – leisti oficialiuose dokumentuose lenkams rašydintis lenkiško raidyno raidėmis. Nė vienas iš lenkų nepaklausė, ką reikštų Lietuvai, o ir Europai, Lietuvos lenkai su lenkiškomis pavardėmis ir įsipareigojimais Lenkijos valstybei, kuriuos jie duoda gaudami „lenko kortą“. Atsakau: reikštų juridiškai dar neapiformintą politinę autonomiją, t. y. vieną iš baisiausių grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui.

                              Tokiam kontekste niekas neklauso ne tik lietuvių, bet ir protingesnių lenkų argumentų, kad, savo tapatybės principu laikydami savo kalbą, lietuviai atkakliai gina ir jos raidyną, „tame matydami vienintelį savo šansą išlikti slavų mariose“. Tų žodžių autorius europarlamentaras Boguslavas Sonikas siūlo kreiptis į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą kad šioji objektyviai ištirtų lenkų padėtį Lietuvoje. Toks kelias gal ir galimas, bet tik po to, kai Europos Parlamente būtų apsvarstyta plati lietuvių parengta ataskaita apie lenkus Lietuvoje.

                              Į „susidariusią padėtį“ jau bando kištis ir „nešališki stebėtojai“, tokie kaip Edvardas Lukasas, „The Economist“ pasiūlęs pasitelkti tarptautinius ekspertus, kurių tyrimas leistų pasiekti, kad Lietuva „grakščiai nusiliestų ir nesijaustų pažeminta, o Lenkija gautų ko nori, dėl to nepiktnaudžiaudama“. Koks būtų „problemos sprendimas – matyti iš „tikslo“ formulavimo.

                              Lietuvos parlamentarai irgi siūlo sprendimus. Vieni sako, kad „susiklosčiusią padėtį reikėtų aptarti dvišalėje parlamentinėje asamblėjoje“, kiti mano, kad Lietuvos lenkai arba turėtų artėti prie Lietuvos, o ne tolti nuo jos, arba, kurie to nenori – važiuoti į Lenkiją, nes judėjimas tai laisvas!

                              Žinoma, toks siūlymas visai nesiderina su generaline Lenkijos strategija. Ją diplomatiškai, bet skaidriai atskleidžia Lenkijos užsienio reikalų ministro R. Sikorskio ir Švedijos užsienio reikalų ministro Karlas Bildto spalio 6 d. laiškas ES užsienio politikos vadovei Ketrin Ešton ir komisarui Stefanui Fuelei, kuriame projektuojama ES ateitis. Laiške sakoma, kad per artimiausius 10 metų ES neturėtų plėstis į Rytus, tačiau Armėnijai, Azerbaidžanui, Baltarusijai, Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai būtų paliekama galimybė „vieną dieną tapti ES narėmis“ (priešingai Šiaurės Afrikos ir Vidurio Rytų šalims).

                              Įdomus pats Lenkijos siūlymų pasirinkimas – Švedija. Lenkai supranta, kad švedų kapitalo iš Lietuvos nebeiškrapštysi, todėl sutinka geriau bendradarbiauti – tada bus galima pasidalinti. Apsisprendimas trauktis iš Lietuvos nepavykus jos perimti energetiškai rodo, kad R. Sikorskio Lenkija tenkintųsi pasiėmus tik gabalą Lietuvos ir atkūrusi ikikarinės „Didžiosios Lenkijos“ sienas.
                              http://www.voruta.lt/rubrikos/131/5392

                              Comment


                                Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                                Ar galima bent 2-3 pavadinimus mokyklų Vilniaus rajone, kur dėstomoji kalba yra tik lietuvių, ir mokykloje yra baseinas???
                                Gal nesuveskim to seno ginčo į baseinus - jų Lietuvoje tragiškai mažai. Pvz., Latvijoje yra daugiau baseinų ir vaikai ten privalomai mokomi plaukioti.

                                O tame straipsnyje turbūt turėta omeny šita mokykla:
                                Šalčininkai garsėja savo gražia nestandartine Lietuvos tūkstantmečio vardo mokykla. Ji nestandartiškai pastatyta, joje yra vienas geriausių plaukimo baseinų Lietuvoje.
                                http://www.plaukimas.lt/?p=177
                                Paskutinis taisė Romas; 2010.11.09, 22:59.

                                Comment


                                  Parašė EUcitizenLT

                                  Dėl lentelių nebent turėtų tada būti lietuviškai didelis užrašas ir po apačia lenkiškai kaip tarti, kad lenkas taisyklingai ištartų tą gatvės pavadinimą, o ne WILNO sakytų ar kaip ten. Yra vienas vardas Vilnius ir reik sakyti taip, kaip yra. Štai kur problema. Juk kai kabėjo rusiškos lentelės sovietų laikais, tai tikrai buvo pavadinimai verčiami tiesiogiai, o ne keičiant žodį. Nuo to irgi reik pradėti, jei jau kalba eina ta linkme, nes čia norima įtvirtinti žmonių galvose, kad čia lenkiškas regionas, kad jie tikri lenkai, nors čia nėra lenkiškas regionas ir tie žmonės nėra lenkai. Štai kur esmė. Lenkija bijo prarasti savo 5 koloną Lietuvoje.
                                  Ką mūsų lenkas lietuviškai ištars, jeigu net neištaria "Mokykla", kuri pavirsta "Mokykja"?

                                  Comment


                                    Parašė Romas Rodyti pranešimą
                                    Gal nesuveskim to seno ginčo į baseinus - jų Lietuvoje tragiškai mažai. Pvz., Latvijoje yra daugiau baseinų ir vaikai ten privalomai mokomi plaukioti.

                                    O tame straipsnyje turbūt turėta omeny šita mokykla:
                                    [Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio vardo mokykla]
                                    Na ne aš atkreipiau dėmesį į baseinus Lietuvos mokyklose, o Valentinas Mitė. Kartoju jo citatą:
                                    Iš sovietų okupacijos laikų Lietuvai atiteko lenkų mokyklų tinklas. Ji daro viską, kad jų būtų mažiau, kad lenkų jaunimas lankytų lietuviškas mokyklas. Lenkų mokyklų uždarymas teisinamas finansinėmis problemomis – tuo pat metu rajonuose, kuriuose daugumą sudaro lenkai, atsiranda puikiai įrengtos lietuvių mokyklos, su baseinais ir sporto salėmis.
                                    Jis panaudojo daugiskaitą, kai kitos lietuviškos mokykyklos su baseinu Vilniaus krašte nėra. Beje, galėčiau išvardinti ne vieną lietuvišką mokyklą Vilniaus krašte, kuri net valgyklos neturi. Beje, viena kregždė dar ne pavasaris, o V. Mitė paėmęs vieną pavyzdį daro apibendrinamas išvadas. Tai yra mažų mažiausiai neprofesionalu, o gal net ir piktybiška. Beje, paskaičiuokime, kiek lenkiškų mokyklų buvo uždaryta Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose ir kiek lietuviškų po 1990m. Ar tik nepaaiškės sensacingi skaičiai, kad vienodai, ar net lietuviškų daugiau??? Priminsiu, kad Vilniaus rajone gyvena ~55% lenkų, o Šalčininkų rajone ~70% lenkų, taigi ir mokinių skaičius turėtų būti panašus. Tačiau ką daryti, kai šalia viena kitos stovi lietuviška ir lenkiška mokykla, tačiau lietuviškose klasėse daugiau nei pusė mokinių yra nelietuviai arba iš mišrių šeimų, o lenkiškose klasėse mokinio su lietuvišku vardu ir pavarde reikia su žiburiu ieškoti? Ar ŠMM kalta, kad vietos gyventojai pageidauja savo vaikus leisti į lietuviškas mokyklas? O gal darom „kriminalą“, kodėl lietuviai JAV, UK ar Airijoje savo vaikus leidžia į angliškas mokyklas? Juk tai rodo, kad žmonės nusiteikę visapusiškai integruotis į to krašto visuomenę, o tautiniams reikalams lieka neformalusis ugdymas bei sekmadieninės mokyklos, taip pat Gimtinės lankymas atostogų metu.
                                    Visa ta savo rašliava tik noriu atkreipti dėmesį, kad tautiniai skandalai Lietuvoje beveik visi yra dirbtiniai. Beje, tos mokyklos baseinu ne tik tos mokyklos mokiniai naudojasi.
                                    I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                    Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                    Comment


                                      Geras Mitės straipsnis.

                                      O Ozolas, kas jau nebestebina, laikosi radikalios ir niekuo nepagrįstos pozicijos, kuri prilygsta visokiems Gražuliams, Veselkoms, Buškevičiams ir pan. Kažkada jau klausiau, bet visgi tikrai įdomu, kas jam pasidarė? Kodėl kažkada lyg ir buvęs protingas, iškilus ir sąžiningas Sąjūdžio žmogus elgiasi kaip klounas?
                                      Paskutinis taisė John; 2010.11.10, 00:22.

                                      Comment


                                        Jonai ar tikrai nematai kas vyksta realiai tame krašte ilgus dešimtmečius, ar tik apsimeti prisidengdamas lozungais?
                                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                        Comment


                                          Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
                                          Jonai ar tikrai nematai kas vyksta realiai tame krašte ilgus dešimtmečius, ar tik apsimeti prisidengdamas lozungais?
                                          Nematau, nes apie tai tegirdžiu Ozolo lygio demagogijas ir paistalus. Nors puikiai matau, kaip Lietuva nuosekliai ir principingai daro iš savęs klouną, bandydama elgtis taip, kaip elgėsi su mumis pačiais nebent tik Rusijos Imperijos lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu. Nereikia ieškoti adatų šieno kupetoje ir bent kartą įskilausyti, kas mums sakoma, nes nuo to, visų pirma, blogiau yra ir bus tik Lietuvai. Ne Lenkijai, ne Lietuvos lenkams, ne Rusijai, bet Lietuvai. Būtent dėl to man ši tema pasirodė tokia svarbi. Šiaip tautinių mažumų problemos man visiškai neįdomios.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X