Parašė balietis
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.
Collapse
X
-
Parašė balietis Rodyti pranešimąMatau, kad perskaitėte dar mažiau tos peticijos teksto už mane.Aš neliūdnas - aš blaivus
Comment
-
OK, dabar supratau. Straipsnį (greičiausiai) ir mano komentarą perskaitėte, bet turite problemų suvokti, kas parašyta. Pabandysiu paaiškinti dar sykį:
1 pavyzdys. Lietuvoje gyvena kažkiek suaugusių veiksnių žmonių. Tarkim, 3/4 yra abejingi kažkokiai problemai ir pasiūlytam jos sprendimui (nesuvokia esmės, tingi apie tai galvoti, tiesiog neįdomu, mano, kad tai yra neesminis dalykas ir pan.), 3/16 pritaria siūlomam sprendimui, o 1/16 nepritaria. Tai tada galima sakyti, kad daugumai dzin, o pritariančių yra daugiau nei nepritariančių.
2 pavyzdys (jei nesuprantate trupmenų). Lietuvoje gyvena kažkiek suaugusių veiksnių žmonių. Tarkim, 75% yra abejingi kažkokiai problemai ir pasiūlytam jos sprendimui (nesuvokia esmės, tingi apie tai galvoti, tiesiog neįdomu, mano, kad tai yra neesminis dalykas ir pan.), 18.75% pritaria siūlomam sprendimui, o 6.25% nepritaria. Tai tada galima sakyti, kad daugumai dzin, o pritariančių yra daugiau nei nepritariančių.
3 pavyzdys (jei nesuprantate vis tiek). Darželio grupėje yra 12 vaikų. 7 nemėgsta jokių daržovių, 3 labiau mėgsta agurkus, 2 labiau mėgsta pomidorus. Tai tada daugumai bus dzin, koks ten garnyras, o agurkų norėtų daugiau vaikų nei pomidorų.Paskutinis taisė balietis; 2015.09.11, 14:20.
Comment
-
Oi kiek primarginta, bet esmė pateikta netinkamai. Ar buvo apklaustas kiekvienas Lietuvos žmogus, kad būtų galima sakyti, kad daugumai dzin? Kai daromos apklausos ir apklausiama grupė žmonių kažkaip tada daugumai pasidaro ne dzin ir jie pateikia savo nuomonę tam tikru klausimu. Apie w raidės rašybą irgi buvo apklausos, tik nerandu kur, gal kolegos surastų. Jeigu kalba eina apie balsavimus apylinkėse, tai čia sakyčiau politinės kultūros nebuvimas dėl sovietinės praeities, nes daugelis vis dar mano, kad eiti balsuoti neverta kadangi valdžia vis tiek padarys kaip jai reikia, tai tokio abejingumo nedrįsčiau vadinti dzin.Aš neliūdnas - aš blaivus
Comment
-
Julija Mackevič: Neatiduosime savo jaunimo politiniams spekuliantams
Vaikams ir jaunimui mokyklose ir universitetuose prasideda nauji mokslo metai, o tautinėms bendrijoms „atstovaujantiems“ LLRA politikams naujas politinis „teatro“ sezonas. Sezonas, matyt, bus karštas, nes vakar prie Užsienio reikalų ministerijos piketavo, o rytoj gąsdina, kad vaikai neišeis į mokyklas mokytis. Ir kam, gerbiamieji, jūs geriau darote?
http://www.voruta.lt/julija-mackevic...spekuliantams/
Comment
-
Parašė ViR2 Rodyti pranešimąAs isvis nesuprantu to iskreipto noro Lietuvinti net pavardes... pavarde turetu buti nelieciama ir negalima isdarkymams. Pavarde yra prigimtine kiekvieno zmogaus teise I savo praeiti, tai kodel dabar Ülker turi pavirsti I Ulker, o Heißmann I Heissmann?
Gal ir į šitą klausimą esi pajėgus atsakyti - gal žinai, kodėl civilizuotieji lenkai taiko dvigubus standartus ir šiuo atveju? Klausimas daugiau retorinis - atsakymą aš žinau, bet tavo "neiškreiptą" šiuo klausimu nuomonę būtų gal ir įdomu išgirsti
Parašė Zorro Rodyti pranešimąUž Jūs niekas nesprendžia, kas jums tinka. Tai ir Jūs nespreskit už kitus.
Čia žmonių teisė pasinaudoti ar nepasinaudoti.
O jei sprendžia už mane, vadinasi galiu ir aš už kitus spręsti. Tokios sugyvenimo taisyklės žmonių visuomenėje. Nesierzink dėl to, tai bergždžia, - nieko nepakeisi
Parašė index Rodyti pranešimąProblema, kad ta vietinė abėcėlė sukurta vėliau nei jie čia pradėjo gyventi t.y. prieš gerą šimtą metų ir vien tam, kad būtų , klad būtų kitaip ne pas lenkus.
Parašė index Rodyti pranešimąMjo, pvz. kai kažkas užsinori, kad kiti pakeistų savo pavardes taip kaip jam patinka.
Comment
-
Parašė mellopark Rodyti pranešimąPuslpis neskelbia kad Vilnius yra Lenkija tiktai kad Vilnius yra lenkiskas, ir tai tiesa - ta pacia prasme kaip Riga yra vokiska, Tallinas yra vokiskas, Gdanskas yra vokiskas.
Parašė index Rodyti pranešimąNe iš tos pusės okupacijos laukiat.
Parašė mellopark Rodyti pranešimąVietos gyventojai nenorėjo nei Lietuvos valdžios nei komunistinės valdžios. Pirmos dėl tautiškumo, dėl jų kalbos ribojimo, antros - dėl komunistinės sistemos, kolektivinės nuosavybės. Vietniai lenkai nėnorėjo Tarybų valstybės ar kolūkių, jie norėjo gauti žėme ir tūrėti savo administracini vienėta Lietuvos Respublikos sudetyje. Tokia nuostatą pukiai parodo Arūno Eigirdo - tuometinio Šalcininkų rajono komisaro - prisiminimai:
A.Medalinskas. Apie Švietimo įstatymą netrukus pakalbėsime, bet pirma baikime diskutuoti apie tą masinį norą gauti Lietuvos pilietybę Šalčininkų rajone pirmaisiais nepriklausomybės metais. A.Eigirdas. Tokį norą 95 proc. Šalčininkų rajono gyventojų išreiškė po tiesioginio valdymo įvedimo 1991 metų pabaigoje. Iki tų įvykių tik 600-800 Šalčininkų rajono gyventojų to norėjo. Per kelis mėnesius paaiškinome, kad nepriimdami pilietybės jie daug ką praranda. Taip pat ir teisę atgauti žemę. Tada tų rajonų gyventojai atsigręžė į Lietuvą ir pradėjo jaustis jos piliečiais.
Parašė balietis Rodyti pranešimąVai vai vai. Nu būtų Walatko vietoje Valatka. Ir ką?
Parašė index Rodyti pranešimąAi, tai jie ne lenkai, o aplenkinti lietuviai...
Parašė Zorro Rodyti pranešimąKaip naudoti savo kalbą nieks kitas neturi teisės spręsti.
Parašė index Rodyti pranešimąTaip, kad problemos apskritai užrašyti pavardę originalo kalba nėra, tik detalės. t.y. visiškai galima "kitų įrašų" skyriuje padaryti skyriaus "pavardė originalo kalba".
Comment
-
Kad Lenkija per visą apžvelgiamą istorinį laikotarpį elgėsi ir daugiau ar mažiau tebesielgia Lietuvos atžvilgiu negarbingai, taiko dvigubus standartus tai nepaneigiamas faktas. Lietuva šioje situacijoje yra silpnojo ir mažojo vaidmenyje, bet vis tiek dėl savo minkštakūniškumo, mužikiškumo nesugeba net aukščiausiame lygmenyje laikytis vieningos politikos. Lenkijos radikaliems fašistolenkiškiems radikalams ir lenkų koloradams Lietuvoje to tik ir reikia keliant tą triukšmelį. Visa laimė, kad Lenkijoje yra ir nemažai realiai ir teigiamai Lietuvos atžvilgiu nusiteikusių žmonių. Bėda, kad jie dažnai neturi objektyvios informacijos kas čia vyksta. Tuo tarpu lietuviška valdžiukė linkusi ne aiškinti Lenkijos visuomenei o patylėti ar dalinti nerealius pažadus.
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimąOriginalo kalba omenyje turiu tokį pavardės rašymą, kokį pasirenka pats pavardės savininkas. Ne valstybės reikalas kaip šitą užrašą žmogus užsirašys.
Parašė Zorro Rodyti pranešimąYra valstybės pasižadėjimas tai leisti. Ir jau labai seniai.
Atsibodęs, niekingas melas, įkyriai peršamas lenkiškų problemų klausimuose ir tomaševskininkų, ir bet kokią atsakomybę ir savigarbą, bei pagarbą Lietuvos pusei praradusios Lenkijos valdžios. Tave gal būt net sąmoningu melu apkaltinti negalima - tiesiog nesiorientuoji temoje, kurioje leidi sau su tvirtu lenkišku pasitikėjimu pasisakyti, todėl ir platini tą melą, taip užpildamas savo dalį žibalo į liepsnojantį konfliktą. LIETUVA NIEKADA NIEKAM NEPASIŽADĖJO RAŠYTI SAVO LENKŲ TAUTYBĖS PILIEČIŲ PAVARDES LENKIŠKAI. Sakyčiau įsikalkit tai į savo galvas, bet ir taip žinau, kad tai beprasmiška ir kad net ir po šios diskusijos koks nors Zorro apsisukęs vėl ir toliau kur nors tą melą už gryną pinigą kitiems prastūminės.
p.s.: gali bandyti ginti savo poziciją ir bandyti pateikti kažkokias savo versijas (jų daug nėra, praktiškai jau žinau klystkelius, kuriais galėtum bandyti blūdyti, stengdamasis įrodyti kad nesi tas, kuo tave kaltinu - nesiorientuojantis diskutuojamoj temoj melagis ), bet perspėju, kad greičiausiai pasirodysi dar ir nesugebantis logiškai protauti, ne tik mažai žinių turintis temoje, kurioje taip tvirtai iš pirmo žvilgsnio pasisakai
Parašė geriantis Rodyti pranešimąBet po to buvo ir aiškiai teismo pasakyta, kad tas pasižadėjimas prieštaravo konstitucijai.
Parašė Zorro Rodyti pranešimąNeprieštaravo.
Parašė Zorro Rodyti pranešimąKas ko nori, ar nenori, jau seniai galima buvo susitarti. Bet guma vis tempiama.
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąO man keistoka, kad kažkodėl nemažai žmonių, esant šiandieninei geopolitinei situacijai, juos kartais pavadina ne lenkais, o baltarusais-tuteišais.
O ką tai gali pakeisti? Yra kaip yra, ir vadinimas tuteišais, lenkais, sulenkintais lietuviais ar lenkinamais baltarusiais nieko nepakeis Prisiminiau situaciją: lenkiškų toblyčių vajaus įkarštyje kažkuriame Šalčininkų rajono kaimų TV žurnalistai teiraujasi žmonių nuomonės apie tų toblyčių būtinumą. Kokių daugiau nei 80 metų senukė išdidžiai išdrožia jaunoms žurnalistėms: "mes čia visi esame lenkai ir lietuviškų užrašų nenorime, jie mums svetimi." Būtų kaip ir viskas čiki-čiki, jei ne viena detalė: tą prakalbą senolė išdrožia ne lenkų, o taisyklinga ir nei kiek nelaužyta rusų kalba Kalba - rusiška, mentalitetas - rusiškas. Bet kadangi "od wiekow" jiems įteigta, kad būdami katalikais jie gali būti tik lenkai, tai jie ir tiki, kad yra lenkai Rusas ar baltarusis - tai kai provoslavas, o jei katalikas - lenkas! Ir šventa
Parašė Tfmachine Rodyti pranešimąLabai gudru. Taip išeitų, kad pvz. pavardė "Kiška" yra būtinai nuo žodžio "kiškis"? Pasirodo, nebūtinai - "kiszka" lenkiškai - žarna. Ar sakytumėt, kad "Britanija" nuo žodžio "bristi"?
Parašė Zorro Rodyti pranešimą
Comment
-
Parašė J.U. Rodyti pranešimąKad Lenkija per visą apžvelgiamą istorinį laikotarpį elgėsi ir daugiau ar mažiau tebesielgia Lietuvos atžvilgiu negarbingai, taiko dvigubus standartus tai nepaneigiamas faktas. Lietuva šioje situacijoje yra silpnojo ir mažojo vaidmenyje, bet vis tiek dėl savo minkštakūniškumo, mužikiškumo nesugeba net aukščiausiame lygmenyje laikytis vieningos politikos. Lenkijos radikaliems fašistolenkiškiems radikalams ir lenkų koloradams Lietuvoje to tik ir reikia keliant tą triukšmelį. Visa laimė, kad Lenkijoje yra ir nemažai realiai ir teigiamai Lietuvos atžvilgiu nusiteikusių žmonių. Bėda, kad jie dažnai neturi objektyvios informacijos kas čia vyksta. Tuo tarpu lietuviška valdžiukė linkusi ne aiškinti Lenkijos visuomenei o patylėti ar dalinti nerealius pažadus.
Bet šiaip esu už W Q X naudojimą pasuose. Painiojimas su visokių diakritinių ženklų/kringelių naudojimu yra kryptingas nesąžiningas veiksmas iš visokių pasakų skleidėjų. Ir tikrai nematau grėsmės lietuvių kalbai, Konstitucijai ir t.t. Maxima, West Express juk netrukdo naudotis?Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
Parašė lietus Rodyti pranešimąKuo skirsis vardas ar pavardė parašyta su w nuo pavardės užrašytos su v kai ji bus perskaitoma iš LR piliečio paso?
Comment
-
Esmė ne tos trys raidės, o lenkiška rašyba: Linkevičius - Linkiewicz. Tai yra lietuvišką pavidalą turinti pavardė tampa lenkiška. Tai yra elementari polonizacija ir tiek. Kuo daugiau tokių polonizacinių pergalių, tuo didesnis pagrindas aiškinti, koks čia išimtinai lenkiškas kraštas ir kaip Lenkija daug teisių į jį turi. Todėl nereikia viso reikalo susiaurinti iki trijų raidžių, kurios atseit nieko nekeičia. Jeigu tai būtų tokia smulkmena kaip vaizduojama, nebūtų dėl jos tiek iečių laužoma.
Comment
-
Todėl raštas ir turi būti naudojamas garsams išreikšti ir jeigu LR pase įrašyta c tai ir turi skaitytis kaip [cė], o ne kaip [ka], [čė] nes šiems garsams yra kitos raidės. O jeigu norime iš abėcėlės daryti hieroglifų kratinį, tai tada galima ir iki tokio, kaip kažkada buvo toks dainininkas Princas susigalvojęs kažkokį išraizgytą kryžių kuriuo pagal jį užsirašė jo pavadinimas. Piešiam kas ką norim į pasą ir aiškinam, kad mūsų pavardė rašosi būtent taip, nors ją užrašyti visiškai užtenka abėcėlėje naudojamų ženklų.
Comment
-
Parašė lietus Rodyti pranešimąTodėl raštas ir turi būti naudojamas garsams išreikšti ir jeigu LR pase įrašyta c tai ir turi skaitytis kaip [cė], o ne kaip [ka], [čė] nes šiems garsams yra kitos raidės. O jeigu norime iš abėcėlės daryti hieroglifų kratinį, tai tada galima ir iki tokio, kaip kažkada buvo toks dainininkas Princas susigalvojęs kažkokį išraizgytą kryžių kuriuo pagal jį užsirašė jo pavadinimas. Piešiam kas ką norim į pasą ir aiškinam, kad mūsų pavardė rašosi būtent taip, nors ją užrašyti visiškai užtenka abėcėlėje naudojamų ženklų.
Nesuprantu, kam reikia save apgaudinėti, kad sulenkintos lietuviškos pavardės atrodys "lenkiškai", jei bus užrašytos pagal lenkišką standartą. Ar Linkievič, ar Linkiewicz, tai jokio skirtumo nedaro. Čia forume daugiau raudama ne dėl to, kaip pavardė bus užrašyta, o iš principo kad tos pavardės pasikeitė.
Comment
-
Parašė Gnoss Rodyti pranešimąAr Linkievič, ar Linkiewicz, tai jokio skirtumo nedaro.
Comment
-
Parašė Gnoss Rodyti pranešimąNesuprantu, kam reikia save apgaudinėti, kad sulenkintos lietuviškos pavardės atrodys "lenkiškai", jei bus užrašytos pagal lenkišką standartą. Ar Linkievič, ar Linkiewicz, tai jokio skirtumo nedaro.
Comment
-
Parašė J.U. Rodyti pranešimąTai gal populiariai mums durniams paaiškinsit kokiu būdu tardama tą pavardę Plungės savivaldybėje tarnautoja pravėrusi duris pakvies poną Linkiewicz?
Comment
Comment