Lygiai taip natūraliai kažkada vyko lotynų, prancūzų, vokiečių kalbų pusėn. Pas mus rusų ir netgi lenkų. Bet ne tame esmė. Esmė tame, kad niekur neišnyko ir netgi sustiprėjo grėsmė išnykti kai kurios mažoms tautoms. Ir tas procesas yra dirbtinai skatinamas. Kalbos praradimas yra tautos mirtis. Ir tik nereikia čia visokiems liberalams aiškinti, kad štai airiai yra, kad žydai yra ir neišnyko. O mano požiūriu airiai yra nepilnavertė tauta, nes airių kalba yra tik po anglų. Gi žydai, sukūrė dirbtinę kalbą tik tam, kad būti pilnaverte tauta. O kaip dėl ukrainiečių? Tik kalba yra jų argumentas kad jie ne rusai.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.
Collapse
X
-
Parašė Arunasx Rodyti pranešimąNemalk š, o pagrįsk savo teiginius dėl lietuviškų pavardžių keitimo į visokias.
Ir nemaišyk su noru rašyti SAVO pavardes teisingai.Parašė senasnamas Rodyti pranešimąTau Tomaševskis pagrįs. Praktiškai.
O ant koloradino pszetomasweskio aš dėjau, nemanau kad jis gali kažką labai, kitaip jau būtų daugiau pridaręs. Lenkija irgi pokreiviai žiūri į jį.Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
Gali ir toliau neigti, bet argumentų patys, kodėl Lietuvoje turėtų būti įteisinta rašyba kitomis kalbomis nepateikiate. Kad "visi taip daro" tai ne argumentas. Kitų nėra.
Keistų pavardes ne į nesąmones, o į tokias, kokias turėjo anksčiau, tarpukaryje. Tomaševskio nenuvertink. Lenkijai jis labai naudingas. Jis dirba Lenkijai, o ne jokia Rusijai. Pakaks žiūrėti vienon pusėn, kai priešas yra už nugaros. Negi savo agentą Lenkija viešai turėtų liaupsinti?
Parašė digital Rodyti pranešimąGrėsmė išnykti mažoms tautoms ar kalboms visada buvo ir yra. Tik tai nėra dirbtinai skatinama. Europos Sąjungoje kaip tik airių kalba buvo įtraukta į oficialių sąrašą, o vertimams sumokami milžiniški pinigai.
Bet su Al1 neverta ginčytis, jam visada egzistuos globalistų sąmokslas.
Realiai airių kalbos vartojimo erdvė pačioje Airijoje kur kas siauresnė nei lietuvių Lietuvoje. Ir ES prie jos išplėtimo tikrai neprisideda, pačios Airijos reikalas, kiek ji sugeba išstumti anglų kalbą.Paskutinis taisė Al1; 2015.06.19, 19:40.
Comment
-
W raidės vartojimas pase sugriaus lietuvių kalbą iš esmės? Ar nėra rimtesnių problemų? Pvz bendras vaikų raštingumo, išsimokslinimo lygio kritimas. Reikėtų mobilius uždrausti, nes ten iš tingėjimo rašo W vietoj V nes mažiau kartų spausti tada reikia.
Užsiciklinote ir nematote plačiau.
Atsižvelgiant į pačio gan angažuotą poziciją Ukrainos/Rusijos konflikto atžvilgiu manau tikrai esate suinteresuotas kuo labiau skaldyti Lietuvos/Lenkijos bet kokius vieningus veiksmus įveliant į tarpusavio konfliktą dėl kažkokios W raidės.
Vat atsirado nepilietis Lietuvos kuris "susirūpino" dėl neteisėto W raidės naudojimo tualeto žymėjimuose:
http://www.alfa.lt/straipsnis/498685...-del-wc-zenklo
Tai tik parodo tokių kaip pats paranoją nesvarbu kokiu pagrindu.
Dabar kalbos komisija turės paspringti savo pozicija dėl W.
Ir bendrai siūlyčiau panaikinti įvairias raides tokias kaip Š Ž ir visokias su nosinėm nes jų nebuvo prieš 100 metų. Reikia įvykdyti restituciją, ar leido jas naudoti VLKK - vėl kaka ?Paskutinis taisė Arunasx; 2015.06.19, 20:26.Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
Užsiciklinote ir nematote plačiau.
L.Linkevičius: teisę rašyti pavardes originalo kalba turi visi Lietuvos piliečiai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=68289956
Plėšomasi, kad tokias pavardes kaip Linkevičius būtų galima rašyti Linkiewicz. Sprendžiant pagal pasisakymus, tai ministrui turėtų patikti turėti tokią pavardę . Tai reiškia, kad pavardės, kurios iš esmės skamba lietuviškai, taps lenkiškomis. Tai būtų rimto kuoliuko įkalimas žymint savo teritoriją. Kas nesuvokia kalbos bei rašto reikšmės, skaitykit 19 a. Lietuvos istoriją bei „kalbajobų“ straipsnius . Ir visokie ministrai, buvę elektrikai-komjaunimo sekretoriai, tokių dalykų net neturėtų komentuoti, nes jų nesuvokia ir neturi tam kompetencijos. Suvokimas baigiasi ties W raide. Čia yra grynai filologinis dalykas ir politikai priimdami sprendimus turi tartis su tos srities specialistais. Bet jiems patarimai nelabai reikalingi, jiems labiau patinka pritarimas. Ir toks profanizmas reiškiasi ne vienoje srityje.Paskutinis taisė senasnamas; 2015.06.19, 21:03.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąPlėšomasi, kad tokias pavardes kaip Linkevičius būtų galima rašyti Linkievicz. Sprendžiant pagal pasisakymus, tai ministrui turėtų patikti turėti tokią pavardę .Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąČia panašiai kaip įrodinėti, kad žemė apvali. Visa tai telpa į sąvoką "rašyba lenkiškomis raidėmis", ankstesniuose pranešimuose ir nuorodose viskas išaiškinta.Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąNėra jokio sąmokslo, yra realybė, kurios kai kurie nenori matyti. Airių kalba ES turi tokią pat statusą kaip ir kitos, kaip ir lietuvių.
...
Realiai airių kalbos vartojimo erdvė pačioje Airijoje kur kas siauresnė nei lietuvių Lietuvoje. Ir ES prie jos išplėtimo tikrai neprisideda, pačios Airijos reikalas, kiek ji sugeba išstumti anglų kalbą.
Comment
-
Amerikos lietuvių atviras laiškas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras bei LR Seimo socialdemokratų frakcija nepaiso ar „pamiršo“ Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos 1994 m. balandžio 26 d. sutartyje „Dėl draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo“ priimtų įsipareigojimų: gerbti viena kitos suverenumą, sienų neliečiamumą, teritorijos vientisumą, nesikišti į vidaus reikalus, vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį (sutarties 14. str.). Lietuva nesikiša į Lenkijos vidaus reikalus, nes gerbia jos suverenitetą.
Comment
-
Europos standartai pavardžių rašyme. Iliustracija – kaip tai atrodo Lenkijoje
Mūsų polonofilai, minėdami neegzistuojančius pavardžių rašymo pasuose „Europos standartus“, dažnai pavyzdžiu mėgsta nurodyti kaimyninę Lenkiją. Kurioje prieš kelis metus valdžia leido savo negausioms tautinėms mažumoms įsirašyti pasuose vardus bei pavardes kitų kalbų raidėmis.
Girdi, ir mums reikėtų nedelsiant taip padaryti, kaip Lenkijoje. Tuomet Valdemaro Tomaševskio šutvė bus laiminga ir taps pačia lojaliausia Lietuvai jėga.
Tačiau prieš puolant vykdyti ponų paliepimo, visai ne prošal būtų įdėmiau pasižiūrėti – o kaip gi yra toje Lenkijoje? Kaip realiame gyvenime, o ne popieriuje ten veikia tie „europietiški standartai“ vardų ir pavardžių rašyme? Ar tenykščiai lietuviai pasuose jau susidėliojo visas varneles virš Ž ir nosines ant Ą? Juk visos sąlygos tam, kaip teigia mūsų polonofilai, yra sudarytos.
Tiesiog imkime ir pasižiūrėkime, kaip savo vardus ir pavardes rašo Lenkijos lietuviai, dirbantys lietuviško Punsko valsčiaus savivaldybėje.
Skaitome oficialų valsčiaus puslapį valstybine tos šalies kalba ir matome savo akimis:
Witold Liszkowski, Jan Wojczulis, Danuta Szymczyk, Teresa Makowska, Jolanta Makowska-Sokołowska, Biruta Balunas-Jankowska, Jolanta Słabaszewska.
Ėė, kažkaip nelietuviškai skamba ir parašyta? Palaukit, palaukit, bet juk tų Lenkijos lietuvių tikrieji vardai originalo kalba yra:
Vytautas Liškauskas, Jonas Vaičiulis, Danutė Šimčikienė, Teresė Makauskienė, Jolanta Makauskaitė-Sakalauskienė, Birutė Balunaitė-Jankauskienė, Jolanta Slabašauskienė.
Tai kodėl gi šie Lenkijos lietuviai, gyvenantys lietuviškame valsčiuje, pasuose turi sulenkintus vardus? Juk jau dvidešimt su virš metų galioja įžymioji Lietuvos-Lenkijos sutartis, pagal kurią tautinių mažumų pavardės turi būti rašomos pagal jų skambesį.
Gerbiamieji, jums tikrai Slabašauskienė skamba, kaip Słabaszewska? O Makauskaitė-Sakalauskienė, kaip Makowska-Sokołowska?
Pabandykite ištarti: „Balunaitė-Jankauskienė“ – ar pasigirdo „Balunas-Jankowska“? Tai kad tikrai ne.
Esmė yra paprasta, kaip karvės baubimas. Visos šitos mažumų teisės į pavardžių rašybą Lenkijoje iš esmės tėra formalistinis pasityčiojimas ir tariamų „europinių standartų“ imitacija.
Visuomenės opinija nuteikta ir visos sąlygos sudarytos taip, kad žmogeliams net mintis nekiltų turėti ne lenkišką vardo ir pavardės formą. Kitaip realybėje – ne popieriuje – jie patirs daug biurokratinių problemų ir gyvenimiškų sunkumų.
Todėl sulietuvina pavardes tik tie Lenkijos lietuviai, kurie vyksta studijuoti į Lietuvą ir ketina čia pasilikti. Ir tai ne visi. Nuo 2005 m. sausio, kai įsigaliojo įstatymas, tik septyni žmonės kreipėsi į Punsko savivaldybę dėl pavardės atkeitimo. Visi jie išvyko studijuoti į Lietuvą.
Štai skaitome vieno tokio entuziasto pasakojimą:
„Nuo 2013 metų liepos mėnesio gavau lenkišką pasą su atnaujinta mano pavarde – VIKTORAS ŠLIAUŽYS“.
Beje, pakeitus – kaip Viktoras sako – susigrąžinus lietuvišką pavardę, reikėjo keisti visus dokumentus tiek universitete, tiek banke ir, žinoma, Migracijos skyriuje.
„Čia susidūriau su problema. Migracijos tarnyboje pasakė, kad mano pavardės negali užrašyti lietuviškai, kadangi, pagal naują (2013 m.) vidaus reikalų ministro įsakymą, pažymos išduodamos rašant pavardes TIK LOTYNIŠKOMIS raidėmis (taigi lietuviškos varnelės negalimos).
Man išdavė pažymą, kurioje mano pavardė užrašyta taip: VIKTORAS SLIAUZYS (be varnelių).
Analogiškai Migracijos skyrius įvedė mane į savo registrus, pagal kuriuos seniūnijoje man išdavė asmens vietos deklaravimo formą, kurioje taip pat buvo užrašyta pavardė SLIAUZYS (be varnelių)“.
Tačiau Viktoras sako, kad su didžiausia problema susidūrė SODROJE.
„Įsidarbinau Kauno Klinikose, gavau SODROS pažymėjimą, kurį išduoda pagal Migracijos tarnybos turimus duomenis. Taigi SODROS sistemoje bei SODROS pažymėjime mano pavardė rašoma taip: SLIAUZYS (be varnelių).
Čia atsirado rimtų problemų. Asmens tapatybės kortelėje mano pavardė rašoma su varnelėmis, universiteto baigimo diplome, gydytojo licencijoje – taip pat.
Klinikose personalo skyrius turėjo pakeisti mano sutartį su darboviete bei darbo pažymėjimą, įrašant pavardę SLIAUZYS (be varnelių). Priešingu atveju atsiranda problemų, perduodant informaciją SODRAI, socialinio draudimo įmokas, pensijos kaupimą…“
Bet tuo Viktoro problemos nepasibaigė.
„Metrikacijos biure sužinojau, kad mano būsima žmona perimtų mano pavardę – SLIAUZYS (be varnelių). Vėliau, be abejo, mano vaikai irgi būtų SLIAUZIAI. Taigi mano pavardė yra išdarkoma visiems laikams.“
Neblogi nuotykiai valdiškose įstaigose, ką?
Nenuostabu, jog ne tik lietuviai, bet ir kitų mažumų atstovai irgi neskuba naudotis formalia teise į pavardę originalo kalba:
„Iš kelių šimtų tūkstančių Lenkijos vokiečių pavardes pasikeitė pusantro šimto. Bet – kaip sakė Vokiečių sąjungos atstovas – žmonės vengia vokiškų diakritinių ženklų, vardus ir pavardes rašo lenkiškais rašmenimis.
Civilinės metrikacijos biuruose eilėse nestovi ir Lenkijos slovakai. Iš dvylikos tūkstančių šios tautybės Lenkijos piliečių pavardes atsikeitė vos keturi.“
Pastebėkite, kokia yra motyvacija nesikeisti vardų:
„Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas (pase – Witold Liszkowski) sako, kad atsikeis pavardę, kai jau nebebus valstybės administracijos tarnautojas. Teigia, kad dabar jaustųsi lyg ir nelojalus valstybei, kurios pareigūnu dirba. Ir dar – kad tai sukeltų nepatogumų, nes tenka tvarkyti daug valdiškų reikalų valstybės įstaigose“.
Matote? Lietuvis bijo atsilietuvinti vardą ir pavardę, nes tai… gali būti palaikyta nelojalumu Lenkijai. Ir sukels daug nepatogumų valdiškose įstaigose.
„Nuo Punsko kilusi Varšuvos universiteto Baltistikos katedros darbuotoja Irena Aleksaitė sako, kad dalis žmonių, kurie žino, kad teks nugyventi gyvenimą Lenkijoje, nesikeis pavardės dėl patogumo, nes suvokia, kiek tektų išgirsti priekaištų, kvailų komentarų dėl lietuviško vardo, pvz. „kaip, kaip? kas čia per keistas vardas? kur čia vardas, kur pavardė? – nors tai ir aišku, pavardė gali būti populiari, pavyzdžiui, Kalinauskas (lenk. Kalinowski).
Už tokio pragmatizmo slepiasi dažnai karti gyvenimo patirtis. Jeigu Lietuvoje komunizmo laikais buvo visur pabrėžiamas ir skatinamas daugiatautiškumas, tai Lenkijoje visuomet buvo kalbama apie vieną – lenkų tautą.“
Pagalvojau – o jeigu ir pas mus būtų įgyvendintas lenkiškas „europinio standarto“ variantas vardų ir pavardžių rašyme? Kuomet formaliai lyg ir galima, bet realiame gyvenime valdiškos įstaigos ir visuomenės opinija sudaro tokias sąlygas, kad geriau net nebandyti naudotis tokia „teise“. Jeigu nenori apturėti daugybės problemų ir nemalonumų, nei iš tolo nepalyginamų su tuo, ką neva patiria mūsų bendrapiliečiai dėl W raidės nebuvimo.
O ką – Valdas Tamašauskas mano ausiai skamba tikrai geriau, nei Waldemar Tomaszewski.
Informacijos šaltinis: Raimondas Navickas (Blogeris Zeppelinus), tiesos.lt
Comment
-
Parašė luknas Rodyti pranešimąEuropos standartai pavardžių rašyme. Iliustracija – kaip tai atrodo Lenkijoje
„Čia susidūriau su problema. Migracijos tarnyboje pasakė, kad mano pavardės negali užrašyti lietuviškai, kadangi, pagal naują (2013 m.) vidaus reikalų ministro įsakymą, pažymos išduodamos rašant pavardes TIK LOTYNIŠKOMIS raidėmis (taigi lietuviškos varnelės negalimos).
Man išdavė pažymą, kurioje mano pavardė užrašyta taip: VIKTORAS SLIAUZYS (be varnelių).
Comment
-
Manau, kad turim vieną didelę ydą, mes visuomet mėginame prisidengti kitų nesugebėjimais, kad pateisintume savo pačių nesugebėjimą. Tegul lenkai turi savo pavardes su "W", o tuomet jau mes galėsime kalbėti apie tai ko lenkai nesugeba. Jeigu mes atsikratysime šios ydos, mes ko gero estų tempais artėsim prie europietiškų vertybių.Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Comment
-
Parašė Aleksas666 Rodyti pranešimąManau, kad turim vieną didelę ydą, mes visuomet mėginame prisidengti kitų nesugebėjimais, kad pateisintume savo pačių nesugebėjimą. Tegul lenkai turi savo pavardes su "W", o tuomet jau mes galėsime kalbėti apie tai ko lenkai nesugeba. Jeigu mes atsikratysime šios ydos, mes ko gero estų tempais artėsim prie europietiškų vertybių.Aš neliūdnas - aš blaivus
Comment
-
Parašė geriantis Rodyti pranešimąValstybinė lietuvių kalba tikrai nėra lietuvių tautos yda. Nereikia čia skleisti nesąmoningų sulyginimų. Žiūrėk į Konstituciją. Jeigu ten kas nors nepatinka, keisk Konstituciją.Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Comment
-
Parašė Aleksas666 Rodyti pranešimąNorėčiau tamstai priminti, kad konstitucija ne biblija, keisti galima. Manau, kad mes tikrai nuostolio nepatirsim iš to, kad lenkas bus -wicz, na nebent tamstai tai sužlugdys gyvenimą, bet nelabai įsivaizduoju kaip.Aš neliūdnas - aš blaivus
Comment
-
Parašė geriantis Rodyti pranešimąNu jei netinka Konstitucija tai ir keisk, o ne vėl dėti kažkokius palyginimus su prieš 2000 metų atseit parašyta knyga. Ir manau "lenkai" irgi nepatirs nuostolio viską rašydami valstybine kalba.Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Comment
Comment