Parašė laimutis
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.
Collapse
X
-
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąKažkaip nesimato to Lenkijos veiksmo tikrų rytų linkme. Kadaise virš milijono lenkų tautybės gyventojų Gudijoje beveik nebelieka. Lenkų mokykla vos vienintelė dar besilaikanti Gardine. Keista, kodėl nei tautiečiai Lenkijoje, nei "priespaudos slegiama" LLRA nepastebi kaip vos už poros šimtų metrų už sienos sparčiai nyksta lenkiškumas. Kur tie polonizatoriai apskritai, neskaitant vienintelės Lietuvos Respublikos? Giminaitis, gyvenantis Gardine sako, kad greitai jų miestas nesiskirs nuo eilinio Rusijos Imperijos gubernijos centro.
Comment
-
Parašė Gnoss Rodyti pranešimąReikia dar pastebėti kad tik Lietuvoje lenkų tautinė mažuma siekė autonomijos (arba prisišliejimo prie Baltarusijos, nes su Lenkija nėra bendrų sienų) ir, kas be ko, sukūrė tautinę partiją, kuri neabejotinai susišluoja visas pozicijas Vilniaus krašte. Tai kodėl taip įvyko?
Lietuvos valdžia kalta kad autonomininkų kūrėjai nebuvo įvardyti kaip kaltininkai, o apylinkių tarybos, kurios buvo viena iš autonomijos kūrimo grandžių, liko nepaliestos. Suveikė paslaptingos jėgos.
Dėl valdžios neryžtingumo ir po 1991 m. lenkinimas per mokyklas ir toliau buvo vykdomas. Polonizatoriai dirba tyliai, bet kryptingai.
Geram Lenkijos vardui lietuvių akyse pakenkė lenkų kortos dalijimas Vilnijos lenkakalbiams gyventojams. Tai buvo provokacija. Kortos turėtojai yra vietinės kilmės žmonės, o ne atvykę iš Lenkijos. Su lenkais juos sieja tik tai, kad panašiai kalba.
Pravokacija kad Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardės, kurios iš tikrųjų yra lietuvių kilmės tik aplenkintos, butų rašomos lenkiškomis raidėmis.
Pravokacija kad reikalaujama sulenkintus lietuviškus gyvenviečių pavadinimus, kaip ir pavardes, laikyti oficialiais ir vartoti šalia lietuviškų.
Tvirtinama ir kalama gyventojams kad "čia nuo amžių gyveno lenkai".
Meluojama kad dabar Lietuvoje slopinamas lenkiškas švietimas.
Valstybės išlaikomose lenkiškose mokyklose klastojama Lietuvos istorija. Nutarus įvesti jos mokymą lietuviškai, keliamas vos ne pasaulinio masto triukšmas.
Kritiškais momentais lenkakalbiai gyventojai žiurėjo ne Lietuvos, bet savo egoistinių tikslų, stengėsi išplėšti kuo daugiau privilegijų. Net 1991 m. sausio mėnesio skausmo dienomis per radiją atkakliai šaukė, kad parlamentas nevykdą jų reikalavimų. Skaudu buvo klausytis.
Visas straipsnis Zigmo Zinkevičiaus knygoje - Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas 2013 Tai pat Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ http://www.voruta.lt/z-zinkevicius-a...-ir-sunykimas/Paskutinis taisė laimutis; 2014.01.13, 23:32.
Comment
-
Pirmiausia, perskaitęs laimutis pasisakymą, nustebau kiek vienas žmogus gali primeluoti Čia aš nenagrinėsiu akivaizdžių nesąmonių, šmeižto arba tos nuorodos į "Vorutą", nes nelaikau tai pakankamu lygiu kokiai nors vaisingai diskusijai.
Autonomija. Aš liberalių pažiūrų, tai nematau autonomijoje kažkokio tai nusikaltimo, žinant kad krašte iš tiesų didžioji dalis žmonių yra ne lietuvių tautybės, bet Lietuvos piliečiai, tad jie turi teisę reikalauti ir autonomijos ir dvigubų užrašų ir savo pavardžių rašymo, taip kaip pageidauja. Šiaip norėčiau, kad parodytumėte man nors vieną po 1991 m. dėl lenkiškų mokyklų prievarta sulenkintą lietuvį. Būtų tiesiog nuostabu
Lenkijos korta? Ar bent žinai kam ji yra skirta? Ar girdėjai, kad su ja lenkakalbiai studentai iš Lietuvos gali nemokamai studijuoti Lenkijoje? Apie kitas nesąmones, kaip "sulenkintas lietuviškas pavardes" net nekalbu, tai iš vis absurdasParašė laimutis Rodyti pranešimąTaip atsitiko todėl kad: ir toliau pietryčių Lietuvą valdo buvusių autonomininkų palikuonys ar jie patys persivadinę lenkų rinkimine partija.
Lietuvos valdžia kalta kad autonomininkų kūrėjai nebuvo įvardyti kaip kaltininkai, o apylinkių tarybos, kurios buvo viena iš autonomijos kūrimo grandžių, liko nepaliestos. Suveikė paslaptingos jėgos.
Dėl valdžios neryžtingumo ir po 1991 m. lenkinimas per mokyklas ir toliau buvo vykdomas. Polonizatoriai dirba tyliai, bet kryptingai.
Geram Lenkijos vardui lietuvių akyse pakenkė lenkų kortos dalijimas Vilnijos lenkakalbiams gyventojams. Tai buvo provokacija. Kortos turėtojai yra vietinės kilmės žmonės, o ne atvykę iš Lenkijos. Su lenkais juos sieja tik tai, kad panašiai kalba.
Pravokacija kad Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardės, kurios iš tikrųjų yra lietuvių kilmės tik aplenkintos, butų rašomos lenkiškomis raidėmis.
Pravokacija kad reikalaujama sulenkintus lietuviškus gyvenviečių pavadinimus, kaip ir pavardes, laikyti oficialiais ir vartoti šalia lietuviškų.
Tvirtinama ir kalama gyventojams kad "čia nuo amžių gyveno lenkai".
Meluojama kad dabar Lietuvoje slopinamas lenkiškas švietimas.
Valstybės išlaikomose lenkiškose mokyklose klastojama Lietuvos istorija. Nutarus įvesti jos mokymą lietuviškai, keliamas vos ne pasaulinio masto triukšmas.
Kritiškais momentais lenkakalbiai gyventojai žiurėjo ne Lietuvos, bet savo egoistinių tikslų, stengėsi išplėšti kuo daugiau privilegijų. Net 1991 m. sausio mėnesio skausmo dienomis per radiją atkakliai šaukė, kad parlamentas nevykdą jų reikalavimų. Skaudu buvo klausytis.
Visas straipsnis Zigmo Zinkevičiaus knygoje - Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas 2013 Tai pat Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ http://www.voruta.lt/z-zinkevicius-a...-ir-sunykimas/
Comment
-
Stalininė polonizacija Pietryčių Lietuvoje
Miestus daugiausiai užpildė ateiviai iš tolimesnių Sovietų Sąjungos regionų, ypač rusai, o į kaimus kėlėsi žmonės iš gretimų Gudijos vietovių. Lietuvos "valdžios" prašymo leisti tuščiuose ūkiuose (tokių buvo net 8 tūkst.) apsigyventi iš kitų Lietuvos vietų Kremlius nepatenkino. Pietryčių Lietuvoje buvo apgyvendinami vien kitų respublikų žmonės. Pietryčių Lietuvoje tada ir vėliau apsigyveno per 200 tūkst. imigrantų. Pasekmės ypač skaudžios Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose. Ten intensyvi imigracija iš Gudijos tesėsi iki pat Atgimimo. Beveik pusę gyventojų nebuvo čia gimę, apie tredždalis persikėlė iš Gudijos.
Persikėlėliai stebėtinai greit gaudavo butus, sklypus namams statyti, geras tarnybas, o vietiniai gyventojai viso turėjo ilgai laukti. Įsigalėjo praktika Vilniaus, Šalčininkų ir apylinkių rajonų vadovais skirti nelietuvius, dažniausiai antilietuviško nusiteikimo asmenis, ypač lenkus. Jie savivaliavo, valdė vietinius lyg kokie kunigaikštukai. Ko prieš karą nespėjo padaryti Lenkijos okupacinė valdžia, po karo sekmingai tęsė rajonų ir apylinkių nelietuviška vadovybė, kurį laiką siautėjo Armijos krajovos likučiai. Tik vienas kitas lietuvis vietiniame valdymo aparate gavo nesvarbias pareigas. Antilietuviškumas klestėjo.
Persikėlę į Lietuvą tie "gudai", lenkininkų paagituoti, tuoj virto "lenkais", keitė savo pasus. Per gyventojų surašymus jie buvo užrašomi vien lenkais.
Apie 1950 m. Kremliaus politika Lietuvoje (ne Gudijoje ir Ukrainoje) lenku atžvilgiu pasikeitė. Stalinas nusprendė, kad Vilnijos lietuvinimas prieštarauja Sovietų Sąjungos interesams. Buvo pareikalauta steigti daugiau lenkiškų mokyklų.
Per kelerius metus lenkiškomis buvo paverstos net 367 lietuviškos mokyklos! Motyvuota tuo, jog lenkams valdant šį kraštą prieš karą žmonės jau buvo išmokę lenkų kalbą. Tiek lenkiškų mokyklų nebuvo pristeigusi net lenkų okupacinė valdžia. Įsismaginę lenkiškomis vertė ir mokyklas buvusioje Nepriklausomoje Lietuvoje -Širvintų, Molėtų, kituose rajonuose. Lietuviškas mokyklas uždarinėjo vietomis net ten, kur jos buvo veikusios lenkams valdant. Gudiškai kalbantiems nebuvo įsteigta nė vienos gudiškos mokyklos. Mat jie buvo laikomi lenkais, nors lenkiškai nemokėjo ir dabar nemoka. Turėjo lankyti lenkiškas arba rusiškas mokyklas. Taip buvo auginami būsimieji renegatai.
Vilniaus rajone tada iš viso palikta tik vienui viena lietuviška mokykla Marijampolio kaime (ir tą bandyta uždaryti). Dieveniškių rajone liko kelios lietuviškos mokyklos. Naujojoje Vilnioje buvo įkurtas lenkiškas Pedagoginis institutas. Čia ėmė plaukti Gudijos lenkų jaunimas. Buvo sutelkta stipri prieš lietuvius nukreipta agitacija. Mažiausias lietuvybės pasireiškimas apšaukiamas "nacionalizmu".
Tik rašytojo Antano Žukausko - Vienuolio kalba Aukščiausioje Taryboje (jos neleido skelbti) ir žymių visuomenės veikėjų peticija šiek tiek pristabdė įsisiautėjusį antilietuviškumą.
Tikroji Vilnijos padėtis buvo stropiai slepiama nuo Lietuvos visuomenės. Apskritai lietuvybės tema buvo "tabų!
Tesėsi antilietuviška kompanija, inspiruojama vietinių pareigūnų, kurie net grasindavo valstiečiams, pvz: jei leisi savo vaikus į lietuvišką mokyklą, neteksi arų, negausi ganyklų ir panašiai. 1959-1960 m. lietuviškos mokyklos buvo baigtos uždarinėti visoje vakarinėje Šalčininkų rajono dalyje.
Įbauginti žmonės sutiko mokytis bet kuria kalba, kad tik išvengtų teroro. Lenkų lyderiai (pvz. I.Tichonovičius) visą tą bolševikinį lietuvybės naikinima vėliau vadino Stalino dovana lenkams.
Lietuvybei buvo suduotas labai skaudus, daug kur mirtingas smūgis. Kur neliko lietuviškų mokyklų, tirpte tirpo ir lietuviškai kalbantys. Lietuvių kalba ten geso greičiau negu lenkų okupacijos metais. Skaudančia širdimi vietiniai gyventojai lietuviai buvo priversti savo vaikus, nemokančius lenkiškai, leisti į lenkiškas mokyklas, kur jiems nuolat kalė į galvą, kad jie esą ir turi likti lenkai! Dažnai bijojo net lietuviškai prabilti. Su vaikais stengėsi lietuviškai nekalbėti, kad šiems lengviau būtų lenkiškoje ar rusiškoje mokykloje.
Nėjo į lietuviškas pamaldas, kad nesulauktų kaimynų pasmerkimo. Susiformavo dar didesnis lietuvių kalbos gėdijimosi sindromas.
Paneigtas gimtojo krašto tikrasis kultūrinis paveldas. "Lenkais" tapę gyventojai ėmė ignoruoti savo vietinę kultūrą. Ansamblio "Wilenszczyzna" repertuare neliko šio krašto dainų, tebuvo vien Lenkijoje dainuojamos. Savojo krašto istoriją stengtasi žūtbut sutapatinti su Lenkijos istorija.
Buvo skiepijama neigiama pažiūra į lietuvius. Tai padaryti nebuvo sunku, nes protėvių kalbos išsižadėję žmonės dažnai pasidaro patys didžiausi savo buvusios tautos nekentėjai, jos niekintojai.
Dėl Pietryčių Lietuvos sulenkinimo pokario metais kalta LKP ir to meto Sovietinės Lietuvos vadovybė, nesiėmusi jokių priemonių lietuvybei apsaugoti.
Po karo, kaip ir anksčiau, Pietryčių Lietuvoje labiausiai plito ne lenkų kalba, bet vadinamoji "paprastoji", iš tikrųjų - gudų kalba (priešingai nei gudų tautybė).
Bolševikai Vilnijoje sukūrė tikrą kalbų "babelį". Vienakalbių žmonių, nebeliko. Tautybė dažnai nesutampa su kalba.
Zigmas Zinkevičius - Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas 2013Paskutinis taisė laimutis; 2014.01.14, 13:43.
Comment
-
Parašė Tfmachine Rodyti pranešimąPirmiausia, perskaitęs laimutis pasisakymą, nustebau kiek vienas žmogus gali primeluoti Čia aš nenagrinėsiu akivaizdžių nesąmonių, šmeižto arba tos nuorodos į "Vorutą", nes nelaikau tai pakankamu lygiu kokiai nors vaisingai diskusijai.
Autonomija. Aš liberalių pažiūrų, tai nematau autonomijoje kažkokio tai nusikaltimo, žinant kad krašte iš tiesų didžioji dalis žmonių yra ne lietuvių tautybės, bet Lietuvos piliečiai, tad jie turi teisę reikalauti ir autonomijos ir dvigubų užrašų ir savo pavardžių rašymo, taip kaip pageidauja. Šiaip norėčiau, kad parodytumėte man nors vieną po 1991 m. dėl lenkiškų mokyklų prievarta sulenkintą lietuvį. Būtų tiesiog nuostabu
Lenkijos korta? Ar bent žinai kam ji yra skirta? Ar girdėjai, kad su ja lenkakalbiai studentai iš Lietuvos gali nemokamai studijuoti Lenkijoje? Apie kitas nesąmones, kaip "sulenkintas lietuviškas pavardes" net nekalbu, tai iš vis absurdas
Autonomija liberaliu požiūriu neturi ypatingos reikšmės, bet išsaugoti kažkokiai etninei savimonei ir kultūriniam palikimui ji gali pasitarnauti.
Bėda yra ilgaamžiame konflikte. Ne paslaptis, kad Vilniaus kraštas buvo smarkiai polonizuojamas ir, iš dalies, rusifikuojamas. Tai paliko tam tikrus randus etninėje savimonėje ar tiesiog lėmė jos praradimą ir pasikeitimą. Iš esmės, kraštas daugiau ar mažiau relituanizuojamas. O tai sulaukia tam tikro pasipriešinimo.
Mano pačio tų pačių šaknų giminės yra skirtingų tautų.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąAš irgi gana liberalių pažiūrų, ir net esu už daugiakalbius užrašus.
Autonomija liberaliu požiūriu neturi ypatingos reikšmės, bet išsaugoti kažkokiai etninei savimonei ir kultūriniam palikimui ji gali pasitarnauti.
Bėda yra ilgaamžiame konflikte. Ne paslaptis, kad Vilniaus kraštas buvo smarkiai polonizuojamas ir, iš dalies, rusifikuojamas. Tai paliko tam tikrus randus etninėje savimonėje ar tiesiog lėmė jos praradimą ir pasikeitimą. Iš esmės, kraštas daugiau ar mažiau relituanizuojamas. O tai sulaukia tam tikro pasipriešinimo.
Mano pačio tų pačių šaknų giminės yra skirtingų tautų.
Comment
-
Žurnalistas Rimvydas Valatka pasakė taikliai, kad LLRA partijai geriau jokių problemų neišspręsti, nes jas išsprendus tokia partija taptų nematoma, nebebus kaip loti ir šantažuoti Lietuvą, kad skriaudžiamos tautinės mažumos ir t.t.
LLRA partijai paranku Lietuvoje kelti sumaišti ir dėtis tautinių mažumų gynėja.
Comment
-
D. Grybauskaitę po Stasbūrą vaikęsis V. Tomaševskis: jai bus gėda, jei pasakysiu, ką ji komentavo
Bet Tomaševskis koks beviltiškas. Sako:
„...Man sunku komentuoti, ką ji pasakė, bet kad gavo antausį Europos Parlamente ir turėjo raudonuoti, yra jos neigiamo darbo rezultatas“, - tikino jis.Paskutinis taisė Vilnietis1; 2014.01.14, 17:40.
Comment
-
Parašė Vilnietis1 Rodyti pranešimąBet faktas, kad šiandien jis pats buvo užčiauptas ir išjuoktas. Kažkokia muilo opera...
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąUžtat gerai pasireklamavo prieš Europarlamento rinkimus. Tikrai autonomininkai rinks "iki smertės". Nebent išnyks patys.
Comment
-
Labai smagu, kad Tomaszevski šiandien buvo suvartytas. Tačiau lygiai taip pat baisu, kad tokio nesiorientuojančio, tiesiai šviesiai meluojančio (apie lenkų gyventojų procentą ir represijas lenkų mažumos atžvilgiu Lietuvoje) ir Lietuvą menkinančio žmogaus vadovaujama partija yra mūsų vyriausybėje.
Comment
-
Tarptautiniai įstatymai pabrėžia, kad tautinių mažumų teisių realizavimas negali pažeisti valstybės teritorinio integralumo. Taigi gali būti priimtina tik kultūrinės, o ne teritorinės autonomijos įdėja, nes Lietuvoje nėra etniškai nelietuviškų žemių. Dalies gyventojų etninės arientacijos pasikeitimas nekeičia tam tikros teritorijos etninės priklausomybės.
Civilizuotos valstybės remia tik lojalias tautines mažumas. Taip turėtų būti elgiamasi ir Lietuvoje. Neturi savo tėvynės žmogus, kuris gimė Gudijoje, gyveno Lietuvoje, mokėsi rusiškoje mokykloje, reikalavo lenkų autonomijos, bet nemoka lenkiškai.
Dėl lenko kortos: Kaip gali kortos turėtojas dirbti valstybinėse įstaigose, kuriose yra prisiekiama ištikimybė Lietuvos Respublikai, jeigu yra įsipareigojęs būti ištikimas kitai valstybei - Lenkijai.
Dėl pavardžių rašymo: LLRA partija pareikalavo, kad Vilnijos lenkakalbių pavardės, kurios iš tikrųjų yra lietuvių kilmės tik daugiau ar mažiau aplenkintos, butų rašomos lenkiškomis raidėmis. Tokiu reikalavimu, be abejonės, siekiama polonizacijos tikslų - galutinai nautautinti buvusią Lietuvos dalį. Generolas Želigovskis pradėjo kardu Vilniaus krašto pavergimą, dabartiniai lenkintojai nori jo darbą užbaigti raidėmis. Maža to, siekia, kad tai atliktų patys lietuviai.
Lenkai piktam išnaudoja lietuvių savęs nuvertinimo kompleksą, sukeltą žiaurios sovietinės okupacijos, kuris ryškus net valstybės vyrų elgesyje, kai šie, stipresnio išbarti, tuoj puola atsiprašinėti. Jausdamiesi daug stipresni lenkai verčia mūsų valstybės vyrus priimti Lenkijai palankius nutarimus, daryti neįvykdomus pažadus ir panašiai.
Šiandien lietuviai su lenkais turėtų gražiai sugyventi. Bet tai įmanoma tik abiejų tautų santykius grindžiant tiesa, o ne melu. Deja, Vilnijos lenkų pseudopatriotai apie tiesą neneori nė girdėti, ją giliai slepia net nuo savo piliečių.
Zigmas Zinkevičius - Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas 2013
Comment
-
Bet tai Lietuvos lenkai patys sau duobę kasa už tokius kaip Tomaševskis balsuodami ir jį remdami.
Gerai, tarkime priima Seimas ten jų visus prašymus dėl lietuvių kalbos sumenkinimo ir t.t. Faktas, kad lenkų mokyklose lietuvių kalba įgautų panašų statusą kaip rusų (priešiška, nereikalinga), o kaip žinia posovietinis jaunimas vargiai gali rišliai skaityti rusiškai, jau nekalbant apie rašinių rašymą, šnekėjimasi tarpusavyje ar net kažkokius oficialius dalykus kaip dokumentai ir t.t. Tai kaip jie ketina įsidarbinti nemokėdami kalbos? Jokie ofisai, jokios valstybės institucijos tokių nepriims, nes jie elementariai yra neraštingi reikalinga kalba. Lieka servisai, statybos ir visokie kiti fiziniai darbai, kurių atlyginimas juokingas. Net kasininku Maximoje jie dirbti negalėtų, nes vargu ar sugebėtų rišliai kalbėti lietuviškai. Man tiesiog nesuvokiama, kad jie gyvendami Lietuvoje nori nemokėti mūsų kalbos. Jeigu aš gyvenčiau Lenkijoje, tai be abejo norėčiau mokėti ir lietuviškai, žinoti apie savo šaknis, bet būtinai mokyčiausi lenkiškai, nes kitaip elementariai žlugdyčiau save ir savo perspektyvas.
Visas šitas marmalas iš ties labiau primena senas nuoskaudas "Wilno nasza" ir taip jie stengiasi išlaikyti čia likusius lenkus kuo labiau lenkiškais ir jokiu būdu neleisti jiems integruotis, nes kitaip visos, net pačios juodžiausios, mintys kišti nagus prie Vilniaus žlugs.
Comment
-
Parašė Vilnietis1 Rodyti pranešimąBet tai Lietuvos lenkai patys sau duobę kasa už tokius kaip Tomaševskis balsuodami ir jį remdami.
Gerai, tarkime priima Seimas ten jų visus prašymus dėl lietuvių kalbos sumenkinimo ir t.t. Faktas, kad lenkų mokyklose lietuvių kalba įgautų panašų statusą kaip rusų (priešiška, nereikalinga), o kaip žinia posovietinis jaunimas vargiai gali rišliai skaityti rusiškai, jau nekalbant apie rašinių rašymą, šnekėjimasi tarpusavyje ar net kažkokius oficialius dalykus kaip dokumentai ir t.t. Tai kaip jie ketina įsidarbinti nemokėdami kalbos? Jokie ofisai, jokios valstybės institucijos tokių nepriims, nes jie elementariai yra neraštingi reikalinga kalba. Lieka servisai, statybos ir visokie kiti fiziniai darbai, kurių atlyginimas juokingas. Net kasininku Maximoje jie dirbti negalėtų, nes vargu ar sugebėtų rišliai kalbėti lietuviškai. Man tiesiog nesuvokiama, kad jie gyvendami Lietuvoje nori nemokėti mūsų kalbos. Jeigu aš gyvenčiau Lenkijoje, tai be abejo norėčiau mokėti ir lietuviškai, žinoti apie savo šaknis, bet būtinai mokyčiausi lenkiškai, nes kitaip elementariai žlugdyčiau save ir savo perspektyvas.
Visas šitas marmalas iš ties labiau primena senas nuoskaudas "Wilno nasza" ir taip jie stengiasi išlaikyti čia likusius lenkus kuo labiau lenkiškais ir jokiu būdu neleisti jiems integruotis, nes kitaip visos, net pačios juodžiausios, mintys kišti nagus prie Vilniaus žlugs.Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Comment
-
Parašė Aleksas666 Rodyti pranešimąDėl perspektyvų galima sutikti galima ir nesutikti. Motyvuotas žmogus visuomet sieks įgyti kuo daugiau žinių ir integruotis į visuomenę. Kitą vertus aplinka, kurioje jie mokosi juos gyvenimui Lietuvos visuomenėje parengia itin prastai. Vienos pažįstamos lenkės lietuvių kalbos įgūdžiai buvo labai kuklūs, nes net sakinius formavo klaidingai, jau nekalbant apie kai skolinių naudojimą ir kirčiavimą, po kurio laiko būnant lietuviškoje aplinkoje kalbos įgūdžiai ačiū dievui pagerėjo, tačiau kiek yra tokių kurie iki baigiant mokyklos, o kartais ir vėliau neturi galimybės nei tobulint, nei taikyti savo kalbos įgūdžių dėl milžiniškos izoliacijos. Aš apskritai būčiau linkęs taikyti tvarką, kuria skirtingų tautų moksleiviai galėtų mokytis lietuviškoje aplinkoje-turėtų savo gimtosios kalbos pamokas lietuviškoje mokykloje, o kiti dalykai būtų dėstomi bendrai tiek tautinėms mažumoms, tiek lietuviams. Šiuo metu egzistuoja milžiniška izoliacija tarp tautų ir tai yra pagrindinis šaltinis lemiantis Tomaševskių buvimą.
Gerai, tarkime turime super-duper talentingą lietuvį ir lenką, ir net abu moka idealiai bendrauti, rašyti lietuviškai ir jie ateina pas lietuvį bosą į darbo pokalbį (sutikime, kad Lietuvoje lenkų bosų tikrai kur kas mažiau). Jau vien pasakius, kad esi lenkas į to boso galvą tikėtina, kad šaus mintis: "Lenkas? Tai matyt priešiškas. Gali sunkiai pritapti prie kolektyvo, kilti įvairūs konfliktai. Ar verta rizikuoti? Ir išvis kodėl aš jį turiu samdyti jeigu jie niekina mano šalį?", nors tas lenkas net minties apie tai neturės, tada ateina lietuvis su tokiais pačiais pasiekimais. Kuris aukščiau bus net nepradėjus darbo? Akivaizdu. O tas "klyčkas" juk jie patys susikuria skatindami tokius kaip Tomaševskis. Negi jie patys to nesuvokia? Taip, jie gali apdrabstyti purvais Lietuvą tarpautiniu mąstu, daryti protestus ir t.t. Bet juk jiems čia vistiek teks gyventi ir lenkų kalba niekada nebus valstybinė.Paskutinis taisė Vilnietis1; 2014.01.14, 21:16.
Comment
Comment