Antraštė: Dominating nationalities in Poland around 1931. (according to "Historia Polski 1914–1939" by Henryk Zieliński, a Polish historian)
Aš belarusų ir lenkų palikuonis pagal žemėlapį Nu nežinau kas čia per žemėlapis. Kaune tuo metu dominavo žydai(ar gal jie ne tauta). Baltarusijoje būta begalė lietuviškų salų, kurios išnyko tik sovietmečiu gabenant lietuvius į LTRS.
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Kodel tu viska vertini 19-20 amziaus mastymo kategorijomis (retorinis klausimas)? Juk ta pati Vokietija seniai nebeturi imperiniu ambiciju (aisku, tavo konspiracines smegeneles taip nemano) ir normaliai gyvena. Nemanau, kad pas lenkus butu kitoks mastymas (be abejo, yra ir ten kazkiek runkeliu/buduliu).
Ką tu lygini? Vokietiją ir Lenkiją. Gal pradėk mąstyti! Vokietija gavo per galvą, pralaimėjusi karą. Bet vis tiek, nepaisant to, Vokietijos imperializmas rusena ir jis reiškiasi per ES. Tiesiog jie vykdo ekonominę ekspansiją į rytus ES rėmuose, o tai ir yra viena iš neformalaus imperializmo formų.
Aš belarusų ir lenkų palikuonis pagal žemėlapį Nu nežinau kas čia per žemėlapis. Kaune tuo metu dominavo žydai(ar gal jie ne tauta). Baltarusijoje būta begalė lietuviškų salų, kurios išnyko tik sovietmečiu gabenant lietuvius į LTRS.
Gal Austrijos-Vengrijos su 11 oficialių kalbų išardymas irgi buvo klaida, gal ponas Melianas galėtų ir šiuo atveju peržiūrėti istoriją ir ištaisyti padėtį?
Kaip lengva apgauti... Pavardžių rašybos klausimą galima nukelti ateičiai, o dabar svarbiu klausimu iškeliama savivaldos reforma. Kurią įgyvendinus ir išsispręs ne tik pavardžių, miestelių, kaimų ir kt. rašybos lenkiškai klausimas, bet ir autonomijos bei anšliuso prie Lenkijos Vilniaus krašto klausimas.
Nu va, puikus pavyzdys "karštagalvio patrioto, kuriam nedašyla", apie kurį kalbėjau.
Nu va, puikus pavyzdys "karštagalvio patrioto, kuriam nedašyla", apie kurį kalbėjau.
Čia tau nedašyla, kad tai Tomaševskio manevras. Jis supranta, kad kakta sienos nepramuši ir pavardžių rašybos klausimas nebuvo ir nebus išspręstas lenkų naudai, jei ir toliau bus einama tuo pačiu keliu.
Vilniaus krašte lenkų procentas galbūt ir yra padidintas. Tarpukaryje vyko polonizacija ir to niekas neneigia.
Tačiau Lietuvos teritorijoje atvaizduoti 1923 m. duomenys - tiesa, ne tik gyventorjų surašymo, o balsavimo į Seimą už lenkiškus sąrašus.
Paskutinis taisė Romas; 2012.10.20, 07:30.
Priežastis: Pridėti žemėlapiai
Reikėtų paklausti vadovėlių kūrėjų, kurie vaikučiam vis dar bando įrodyti, kad Kaunas 1931 metais buvo lenkų etniniam terene,
Lapių valsčiuje 1923 m. gyveno daugiau lenkų nei lietuvių, Vandžiogaloje - apylygiai, o Karmėlavos (tuomet - Turžėnų) valsčiuje - lietuvių šiek tiek daugiau nei lenkų kartu su starovierais ir pravoslavais.
Gal būtų visai įdomu paskaityti, bet...
Abejotina, ar šaltinis alkas.lt yra objektyvus, o ne vienpusiškas.
Na, bet visada yra gerai, kai atsiranda dar vienas šaltinis.
Prašom neužsigauti, bet yra pora praktinių pastabų dėl citavimo.
- Citatos labai ilgos (šiaip čia visi moka paspausti tiesioginę nuorodą).
- Kai tekste pabrėžiama viena ar dvi svarbesnės vietos, yra normalu. Bet kai pusė teksto yra paryškinta, tai galimos du pagrindinės priežastys - stringa kažkuris klavišas arba mėnulis artėja link pilnaties.
Gal yra ir daugiau paaiškinimų, bet taip paryškinto teksto paprastai net nesinori skaityti.
Ko gero tai susiję su pilnatimi ir tėra parasčiausia vienpusiška propaganda, todėl geriau tai pacitavusius (o geriausia jiems būtų apsikritai užsičiaupti, kaip drįsta prieštarauti kurierwilenski ir wilnoteka staipsniams) tiesiog išjuokti ar kaip nors išvadinti.
Tokia smulkmena, kad šioje temoje neteko matyti nuorodų iš tų dviejų minėtų portalų - bet išsigąsti reikėtų iš anksto.
Kadangi dabar jaunatis, tai akivazdu, kad ta paranoja per dvi savaites neturėtų praeiti.
/\ Atmetus nemotyvuotą agresiją, galima tik pasidžiaugti, kad Tamstos dėka šioje temoje padaugės įvairių šaltinių - ne tik alkas.lt ir vilnijosvartai.lt.
Tačiau Lietuvos teritorijoje atvaizduoti 1923 m. duomenys - tiesa, ne tik gyventorjų surašymo, o balsavimo į Seimą už lenkiškus sąrašus.
"Lenkų istorikas K. Buchovskis, dar kartą grįždamas prie įsisenėjusios diskusijos dėl lenkų mažumos 1923 m. gyventojų surašymo duomenimis dydžio ir lenkiškųjų sąrašų gautų balsų apimties prieštaros (pastarąją minėtasis komitetas eskalavo – aut. pastaba), pripažino, kad „metodologiniu atžvilgiu atrodo nepriimtinas tiek surašymo duomenų, tiek ir rinkimų statistika skaičiavimų pripažinimas patikimais“[27]. Priėmus konstatuotą „akligatvio“ prielaidą, spekuliacijos trečiojo dešimtmečio pirmojoje pusėje pasiūlyta tema galimybė nėra visiškai eliminuota. 1923 m. rinkimuose „lenkiškųjų“ sąrašų gautų balsų perteklius, palyginti su lenkiškosios visuomenės dalies skaitinėmis charakteristikomis, fiksuotomis 1923 m. pirmojo Lietuvos gyventojų surašymo metu, be abejo, yra nekvestionuojamas (ryškiausias balsų perviršio pranašumas susiklostė Kauno ir Panevėžio miestuose bei Šiaulių ir Ežerėnų (Zarasų) apskrityse), nors, atrodo, būta ir išimčių, santykinai nepalankių minėtojo Komiteto svarstymams (pvz., 1923 m. Seinų aps. gyveno 1 689 lenkai, o lenkiškieji sąrašai gavo 813 balsų, atitinkamai Utenos aps. – 5 605 ir 2 326)" http://www.parlamentostudijos.lt/Nr4...ja_Kaubrys.htm
Dar šiek tiek Kauno krašto (Laudos) lenkų (ir rinkimų rezultatų) tema:
1920 m. į Steigiamąjį Seimą, dirbusį iki 1922 m. rudens, iš 112 deputatų išrinkti 3 lenkai. Tai sudarė 2,6 % visų parlamento narių. 1922–1923 m. I Lietuvos Respublikos Seime tarp 78 narių buvo 2 lenkai, arba 2,56 %. Geriausių rezultatų lenkų tautinė mažuma pasiekė 1923 m. rinkimuose į II Seimą, kuris dirbo iki 1926 m. vasaros. Jame iš 78 narių 4 buvo lenkai, o tai sudarė 5,13 %. Trumpiausiai dirbo III Lietuvos Respublikos Seimas, kuriame iš 85 deputatų 4 atstovavo lenkų tautinei mažumai. Tai sudarė 4,71 % visų parlamento narių. Pateikti seimų rinkimų rezultatai verčia abejoti oficialiai skelbtais Lietuvos Respublikos piliečių tautinės priklausomybės duomenimis. Tiek Kaunas, tiek Varšuva operavo skirtingais lenkų tautinės mažumos Lietuvoje narių skaičiais. Tam, matyt, įtakos turėjo politiniai motyvai. Lietuvos valdžios institucijos lenkų tautybės gyventojų
skaičių nežymiai mažino, Lenkijos – nepagrįstai didino. Aišku, kad tokius rodiklius veikė ir vadinamasis tautinis apsisprendimas, ypač būdingas gente lituanus natione polonus asmenims. Kita vertus, iki 1926 m. Lietuvos Respublikoje gyveno apie 100 tūkstančių lenkų. Tokį skaičių tik patvirtina seimų rinkimų rezultatai
XIX amžiaus pabaigoje etnografas, vaudamasis to meto moksliniais metodais bei savu tapatybės supratimu, patyrė didžiulį nusivylimą. Tai matyti iš pokalbio, kurį užrašė 1885 metais Kauno apylinkėse su batsiuviu.
„– Kokios pats būsit padermės?
Esu katalikas.
Ne tai noriu sužinoti. Klausiu, ar pats esat lenkas, ar lietuvis?
Esu ir lenkas, ir lietuvis.
Taip nebūna. Pats galite būti tik tas arba kitas.
Aš kalbu lenkiškai, – atsakė batsiuvys, – taip pat kalbu ir lietuviškai.
XIX amžiaus pabaigoje etnografas, vaudamasis to meto moksliniais metodais bei savu tapatybės supratimu, patyrė didžiulį nusivylimą. Tai matyti iš pokalbio, kurį užrašė 1885 metais Kauno apylinkėse su batsiuviu.
„– Kokios pats būsit padermės?
Esu katalikas.
Ne tai noriu sužinoti. Klausiu, ar pats esat lenkas, ar lietuvis?
Esu ir lenkas, ir lietuvis.
Taip nebūna. Pats galite būti tik tas arba kitas.
Aš kalbu lenkiškai, – atsakė batsiuvys, – taip pat kalbu ir lietuviškai.
Tuo pokalbis ir baigės.“.
Aš irgi kaip tas batsiuvis
O tas etnografas, tai aiškiai Songailos koks prosenelis, kuris savo menku proteliu negalėjo suprast, kad būna ir tokių kuriozų
Comment