Parašė Al1
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.
Collapse
X
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąSu Š.Jasikevičiumi (o siaube - žydšaudžių tautos atstovu).
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimą....Tai iš kur jie ten atsirado tarpukaryje??? Gal privažiavo iš Lenkijos? To nebuvo. Gal iš Vilniaus miesto pabėgo? Kažin. Vadinasi, visi tie dabar save vadinantys lenkais yra yra visai ne jokie lenkai, o daugumoje nutautinti lietuviai.
http://lithuanianmaps.com/images/1912_Polska.jpg---- NAUJOJI VILNIA facebook'e ----
Comment
-
Parašė miestasEik eik, Balandiel, Katiniel, Gaidis, Andriukojt, Pranckojt, čia gudų pavardės?
Pasikartosiu:
Gudus buvo labai lengva sulenkinti, kaip ir ta mažesnę dalį lietuvių.---- NAUJOJI VILNIA facebook'e ----
Comment
-
Taip tokių yra, bet tikrai labai nedaug..
Comment
-
Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich teigia, jog netgi 1890 m., Vilniaus gubernijos Vilniaus paviete (4943 kv. km.), etniškai vyrauja lietuviai, po jų seka lenkai, žydai, baltarusiai ir šiek tiek totorių..
http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geo...y/Tom_XIII/524
Comment
-
Problema ta, kad dar XIX a. pradžioje buvusios LDK gyventojai katalikai vis dar nesuprato ar jie lenkai, ar lietuviai, ar baltarusiai. Todėl ir tose apklausose tautybių procentas gali skirtis nuo kelių iki keliasdešimt procentų priklausant nuo to kaip klausiantysis klausė...Post in English - fight censorship!
Comment
-
XIX a. pradžioje lietuviškai kalbantis lietuvis galėjo save laikyti lenku konfesine prasme, o lenkiškai kalbantis lietuvis ar gudas, kalbantis po prostu, laikyti save lietuviu politine prasme.. Tačiau ir tada atskirdavo kuris yra etninis lietuvis, o kuris -ne. Modernios etninės savimonės tuo metu nebuvo nei tarp lenkų nei tarp lietuvių, tuo labiau tarp baltarusių.. XIX a pabaigoje toks suvokimas jau sustiprėjo.
Comment
-
Žurnalistai pavėžėjo vietinį senuką, 89 metų Edvardą Miškinį, kuris patvirtino Lietuvos istorikų teiginius, kad Šalčininkų kraštas ne visada buvo lenkiškas, tokiu juo tapo 1920-1939 m. „pilsudskinės“ okupacijos laikais.
„Vaikystėje mes kalbėjome lietuviškai, bet lenkų valdžia mus už tai barė, persekiojo. Dauguma mano bendraamžių lietuvių pasikeitė pavardes, mokėsi lenkų, o prie sovietų – rusų mokyklose“, – prisiminė senolis.
http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/...-salis.htm?p=3Skrydis- lyg amžinybės blyksnis
Comment
-
Oskaras Volskis, proboszcz Wędziagoły:
Litwa polska
http://pl.delfi.lt/opinie/opinie/vol....d?id=59627989
Comment
-
Parašė dr. Rodyti pranešimąŽurnalistai pavėžėjo vietinį senuką, 89 metų Edvardą Miškinį, kuris patvirtino Lietuvos istorikų teiginius, kad Šalčininkų kraštas ne visada buvo lenkiškas, tokiu juo tapo 1920-1939 m. „pilsudskinės“ okupacijos laikais.
http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/...-salis.htm?p=3
Tokių pačių senukų, tik temokančių lenkiškai, dar prieš dešimtmetį nesunku buvo surasti Kauno, Radviliškio ar Kėdainių apylinkėse.
Skirtumas tas, kad Šalčininkuose vyko "brutali polonizacija", o Vidurio Lietuvoje - "savanoriškas grįžimas prie lietuviškų šaknų".
Comment
-
Lenkijos europarlamentaras: lenkų mažumai Lietuvoje reikia tokių pat teisių kaip Lenkijos lietuviams
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=59698649
Druskininkuose surengtoje diskusijoje apie Lietuvos ir Lenkijos santykių būklę lenkų europarlamentaras Ryszardas Legutko pabrėžė, kad sąlygos tautinėms mažumoms abiejose šalyse turi būti kuriamos remiantis simetriškumo principu.
Comment
-
Parašė Eimantas Rodyti pranešimąManau naudinga tiems, kam dirba Valdesas. Po karo juk analogiškai buvo. Ukrainoje ir Baltarusijoje buvo prispausti, o Lietuvoje skatinti net už buvusios demarkacinės linijos ribų.
Comment
Comment