LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Rainforest]

Jei Šilėnus tarpukario lenkų valdžia pervadintų į Bór? Tai jau būtų neišdarkytas pavadinimas?

O jei pakabino gatvės lentelę ul. Gediminasa ar ul. Wilniaus, tai jau normaliai, autentiškai, lenkiškai, kaip vietiniai sako tikrus vietovardžius ir asmenvardžius (tikri atvejai, beje)?

http://pl.wikipedia.org/wiki/Lauda_(region) Čia dar truputį apie etnografines žemes. Manau ir Kaune su apilinkėm, vis dėlto, reikėtų lenkiškų lentelių su originaliais pavadinimais

[Maxas]

Tai būtų išverstas. O Šilutė apskritai naujadaras yra.

Tai Šilutę tada Šilokarčema reikėtų vadinti. Bet kaip ir vokiškas variantas ir būtų vertimas

[Maxas]

O jei pakabino gatvės lentelę ul. Gediminasa ar ul. Wilniaus, tai jau normaliai, autentiškai, lenkiškai, kaip vietiniai sako tikrus vietovardžius ir asmenvardžius (tikri atvejai, beje)?

http://pl.wikipedia.org/wiki/Lauda_(region) Čia dar truputį apie etnografines žemes. Manau ir Kaune vis dėlto, reikėtų lenkiškų lentelių su originaliais pavadinimais

Na jei jau taip domina kita tema - vietovardžių pavadinimų rašymas, tai esu už tokius pavadinimus, bet be iškraipymų (pvz. WILNIAUS - negerai). Apskritai dabar pasitvirtino tas faktas, kad jei būtų palaipsniui formuojama "vietinių" oficiali gramatika bei tarmė (o gal net kalba), nebūtų tapatinamasi su Lenkija, būtų vartojamos, kaip ir buvo numatyta kai kurių lingvistų Š Č ir pan. raidės (kaip pvz gudų "lacinkoj"), tada nebūtų spekuliuojama tų pačių vietinių gyventojų jausmais bei tautine savimone.

[Rainforest]

Na jei jau taip domina kita tema - vietovardžių pavadinimų rašymas, tai esu už tokius pavadinimus, bet be iškraipymų (pvz. WILNIAUS - negerai). Apskritai dabar pasitvirtino tas faktas, kad jei būtų palaipsniui formuojama "vietinių" oficiali gramatika bei tarmė (o gal net kalba), nebūtų tapatinamasi su Lenkija, būtų vartojamos, kaip ir buvo numatyta kai kurių lingvistų Š Č ir pan. raidės (kaip pvz gudų "lacinkoj"), tada nebūtų spekuliuojama tų pačių vietinių gyventojų jausmais bei tautine savimone.

Įdomu, kad ta kalba po prostu nėra lenkų tarmė. Tai tvirtina tiek lenkų mokslininkai kaip Halina Turska, tiek pvz. švedų nepriklausomi tyrinėtojai ją laiko baltarusių tarme, bet kažkodėl Nepriklausoma Lietuva turi tuos vargšus belarusus galutinai dapolonizuoti.
Tai gal tada geriau sulietuvinti, kam juos šiuo metu, 21 amžiuje Lietuvoje lenkinti, nesuprantu?

[Sula]

Įdomu, kad ta kalba po prostu nėra lenkų tarmė. Tai tvirtina tiek lenkų mokslininkai kaip Halina Turska, tiek pvz. švedų nepriklausomi tyrinėtojai ją laiko baltarusių tarme, bet kažkodėl Nepriklausoma Lietuva turi tuos vargšus belarusus galutinai dapolonizuoti.
Tai gal tada geriau sulietuvinti, kam juos šiuo metu, 21 amžiuje Lietuvoje lenkinti, nesuprantu?

Yra gajus stereotipas, ko gero dar nuo Vytauto laikų, kad slavas katalikas yra būtinai lenkas. Grubiai sakant: "pakrikštyjo lenku".

[c2h5oh]

/\ Gal nereikia užsižaisti romantinėmis fantazijomis apie "autentiškas" formas.

Dar pridėčiau - su tom "autentiškom formom" reikia atsargiau, galima prisižaisti...

Nes Juodšilių autentiška forma - Czarny Bór (miestukas įkurtas 1920 metais), Kirtimų - Porubanek, o Visagino - Снечкус.

[Maxas]

Autentiškos 1-pasaulinio karo laikų lentelės Buivydžiuose ir apylinkėse:
Ankščiau buvo rašoma šeimininko pavardė


foto: tygodnik.lt


Fot. "Tygodnik Wileńszczyzny"


Fot. "Tygodnik Wileńszczyzny"

Plačiau: http://www.wilnoteka.lt/pl/artykul/p...autentycznosci

[Sula]

Dar pridėčiau - su tom "autentiškom formom" reikia atsargiau, galima prisižaisti...

Nes Juodšilių autentiška forma - Czarny Bór (miestukas įkurtas 1920 metais), Kirtimų - Porubanek, o Visagino - Снечкус.

O Ukmergė - Wiłkomierz, Вилкомир (priklausomai kokio lygio "autentiškumą" imsime);
Zarasai - Новоалександровск;
Vievis - Jewie, Евье;
Lentvaris - Landwarowo, Ландварово,
Aukštadvaris - Wysoki Dwór;
Kernavė - Кернов,
Šiauliai - Szawli, Шавли;
Plungė - Płungiany, Плунгяны
ir t.t. (kaip matome, ne tik Vilniaus kraštas)

Tai pasekmė to mito, kad lietuvių kalba iki nuo 1430 m. iki 1919 metų neegzistavo.

Beje, aš ne prieš, kad būtų paminimi tokie istoriniai pavadinimai.
Bet naudoti dabar kaip kokius pilnaverčius dubliktus...

[Maxas]

O Ukmergė - Wiłkomierz, Вилкомир (priklausomai kokio lygio "autentiškumą" imsime);
Zarasai - Новоалександровск;
Vievis - Jewie, Евье;
Lentvaris - Landwarowo, Ландварово,
Aukštadvaris - Wysoki Dwór;
Kernavė - Кернов,
Šiauliai - Szawli, Шавли;
Plungė - Płungiany, Плунгяны
ir t.t. (kaip matome, ne tik Vilniaus kraštas)

Tai pasekmė to mito, kad lietuvių kalba iki nuo 1430 m. iki 1919 metų neegzistavo.

Na bent jau pusė išvardintų pavadinimų tikrai lietuviškos kilmės
Štai pačiame Vilniuje galime aptikti ir slaviškos kilmės:
Guriai - Góry [gury]

[Sula]

Štai pačiame Vilniuje galime aptikti ir slaviškos kilmės:
Guriai - Góry [gury]

Ne tame esmė. Vilniuje, ko gero daugiau kaip pusė pavadinimų būta slaviškų, o kaip gi kitaip? 500 metų polonizacijos ir rusifikacijos nepraėjo veltui, tomis kalbomis buvo kuriami nauji vietovardžiai.

[Rainforest]

Buvo slaviški, tapo lietuviški. Tai ką?
Nemačiau, kad lenkai parintųsi, kad Suwalki buvo LDK lietuvių miestas- okupuotas ir kolonizuotas lenkų XIX a. pab., gal net XX a. pr., nes devinioliktame ten daugumą jau sudarė žydai su rusais; o Bialystokas- baltarusių...
Pilna pas juos visokių Szypliszki, Jegliniszki, Kłajpeda, Mierkinie...

[Maxas]

Ne tame esmė. Vilniuje, ko gero daugiau kaip pusė pavadinimų būta slaviškų, o kaip gi kitaip? 500 metų polonizacijos ir rusifikacijos nepraėjo veltui, tomis kalbomis buvo kuriami nauji vietovardžiai.

Taip, 500 metų bendros LDK istorijos su rusėnais nepraėjo veltui. Juolab ten jau buvo ir rašytinė kalba ir krikščionybė. Keista, kad tik lietuviai nesipriešino buv. baltų žemių rusėnifikacijai. (nors 3 Vilniaus kankiniai (XIV a. ir buvo vienos pirmųjų aukų)
Na apie tarpukario ir bajorijos polonizacija, bei imperinę rusifikaciją net ir nekalbu, tai nenuginčijami faktai.

Bet manau visi turėtų įsidėmėt tokį faktą, kad siena su gudais atsirado tik apie 1920 metus.
(Kalbu apie gudus, nes būtent vadinamieji vietiniai lenkai ir yra daugiausia gudų kilmės)

[Kitas Džiugas]

Bent gal lietuviškai galima? Suvalkai, Balstogė...

[Rainforest]

Bet manau visi turėtų įsidėmėt tokį faktą, kad siena su gudais atsirado tik apie 1920 metus.
(Kalbu apie gudus, nes būtent vadinamieji vietiniai lenkai ir yra daugiausia gudų kilmės)

Klysti. Tikra siena pirmąkart istorijoje šičia atsirado 1990-1991.

[Zorro]

Klysti. Tikra siena pirmąkart istorijoje šičia atsirado 1990-1991.

O ne 1939-40?

[Rainforest]

Bent gal lietuviškai galima? Suvalkai, Balstogė...

Nueik lenkų paprašyk, kad lietuviškai. Pažiūrėsim ką tau atsakis į "Balstogė"

[Rainforest]

O ne 1939-40?

O taribų sąjungoj buvo realios sienos?

Girdėjau kai į Pariečę eidavo dešros pirkti ar iš Ašmenų į Vilnių į darbą važiuodavo. Tai čia siena?? O kiek persikėlė žmonių iš visokių Astravecų į "Miednikus" ir "Trokus" tai gal nutilėsiu... Tūkstančių tūkstančiai, tai kame čia siena?

[Maxas]

Klysti. Tikra siena pirmąkart istorijoje šičia atsirado 1990-1991.

Aš kalbu apie dvigubą sieną, kuri atsirado tarpukariu (demarkacinė linija bei siena tarp Lenkijos ir BTSR.)

[Zorro]

O taribų sąjungoj buvo realios sienos?

Girdėjau kai į Pariečę eidavo dešros pirkti ar iš Ašmenų į Vilnių į darbą važiuodavo. Tai čia siena?? O kiek persikėlė žmonių iš visokių Astravecų į "Miednikus" ir "Trokus" tai gal nutilėsiu... Tūkstančių tūkstančiai, tai kame čia siena?

1939 ir iki 1940 vasaros dar nebuvo LTSR, o ir atsiradus tai LTSR iki karo laisvai negalima buvo kirsti LTSR ir BTSR sienų.

[Rainforest]

Aš kalbu apie dvigubą sieną, kuri atsirado tarpukariu (demarkacinė linija bei siena tarp Lenkijos ir BTSR.)
Atvaizdas

Tai visktiek pusė Baltarusijos buvo Lenkijos sudėty tai koks skirtumas? Ta siena tik nuo Minsko skyrė, 30 km nuo miesto, bet tarp Vievio ir Maladiečno- bendra erdvė imigruoti į Wilno/Vilnią



Ne paslaptis, kad kokioj Vileikoj ar Dzisnoj ne lietuviai gyveno, o Wilno kaip ir centras buvo, kuris juos traukė