LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Zorro]

Konvencija neverčia kategoriškai.

Tai aš 9ir kiek kartų rašau, kad tai ne privaloma, o tik suteikia teisę. ir tai priklauso nuo mažuumos, gali naudotids, o gali ir ne.

Lenkijoje iš 12 baltarusiškų gminų šia teise pasinaudojo tik 5, o vokiškų - iš 27 pasinaudojo 22.

[Depeche]

Šiandien visiškai įsitikinau, jog reikalinga lietuvių kalba tame krašte, šalia Minsko plento mačiau užrašą "Privaty valda"

[Al1]

Yra viena valstybinė kalba ir jokių pagalbinių jai nereikia. Ir visi privalo oficialiame lygmenyje ja bendrauti, vadinasi ir ją mokėti.

[Al1]

Tai aš 9ir kiek kartų rašau, kad tai ne privaloma, o tik suteikia teisę. ir tai priklauso nuo mažuumos, gali naudotids, o gali ir ne.

Lenkijoje iš 12 baltarusiškų gminų šia teise pasinaudojo tik 5, o vokiškų - iš 27 pasinaudojo 22.

Ne mažuma, o valstybė gali leisti, bet gal ir neleisti. Priklausomai nuo nacionalinės teisės įskaitant ir Konstituciją.

[Zorro]

Tautinė mažuma toje treritorijoje, kur jų gyvena pakankamai ženklus skaičius (kiek girdėjau, Lietuvoje kalbama apie 33%), turi turėti teisę bendraut su savo teritorios valdžios organais savo kalba, remiantis LR įstatymais (o konvecija ir yra sudėtinė LR teisinės sistemos dalis).
Kas nei per nago juodimą nepažeidžia Konstitucijos.

[Zorro]

Ne mažuma, o valstybė gali leisti, bet gal ir neleisti. Priklausomai nuo nacionalinės teisės įskaitant ir Konstituciją.

Tam turi būti pasiektas kionsensusas, kiek ilgai siekiamas, bet pasiektas.
Kad kuo mažesnis skaičius būtų nepatenkitųjų, į kurious jau ne labai kas ir kreips dėmesį.

Kitaip iš leidimų ir draudimų jokios naudos.

[Aleksio]

Yra viena valstybinė kalba ir jokių pagalbinių jai nereikia. Ir visi privalo oficialiame lygmenyje ja bendrauti, vadinasi ir ją mokėti.

LR prezidentas lietuvių kalbos mokėti NEprivalo, seimo narys - NEprivalo (prašom skaityti reikalavimus kandidatams į šias pareigas).

[Maxas]

Zmogau, nera cia nei vieno ''lenko'' ,kurio proteviai cia butu atsikrauste is wzrsuvos,gdansko,krokuvos ar pan, Visu tu vietiniu ''lenku'' protevii yr is baltarusijos molodecno, lydos ir pan. Tai jei jau jus cia tarpusavyje diskutuojate,tai gal bent jau viska vadinkite savo vardais. Jei tai baltarusas -tai ir vadinkite ji baltarusu. jei sutiksite kazkoki lenka(dar negrizusi po europos rungtyniu namo) tai vadinkite juos lenkais. Bet siaip tai labai skiriasi tikroji lenku kalba (tokia kaip dainuojanti) , nuo baltarusiu tuteisiskos kalbos,kuri panasi i uzkimusio sums lojima.

Tai jau primena įžeidima

Na o čia citatos iš vietinių kalbos, viršuj tikrasis lenkiškas variantas:

iš straipsnio vokiečių kalba: http://wwwg.uni-klu.ac.at/eeo/Vicsch.pdf

Skirtumas nedidelis

Tai vakarų slavų mikrokalba, pagrindas - lenkiški dialektai. Dar vadinama "vyčių kalba". Buvo bandymai nuo 1980 m. sudaryti jos gramatiką.

[Maxas]

2001m.

Gyventojai pagal gimimo vietą
..Užsienis - 22126 (9,4%)
...Baltarusija - 18885

Dar reikėtų pridurti, kad iš Vakarų Baltarusijos, kuri priklausė tarpukariu Lenkijai.

[Al1]

Tautinė mažuma toje treritorijoje, kur jų gyvena pakankamai ženklus skaičius (kiek girdėjau, Lietuvoje kalbama apie 33%), turi turėti teisę bendraut su savo teritorios valdžios organais savo kalba, remiantis LR įstatymais (o konvecija ir yra sudėtinė LR teisinės sistemos dalis).
Kas nei per nago juodimą nepažeidžia Konstitucijos.

Nėra ten taip parašyta. Jokio kategoriškumo. Tik "stengiasi":

Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis.

Taigi, galima ginčytis iš viso dėl to tradiciškai. Kiek metų turi praeiti, kad būtų tradiciškai? Ir ar atvykėliai prieš kelias dešimtis metų jau "tradiciškai"?
Taigi, remiantis savo teisinės sistemos reikalavimais, ir atsižvelgus į konkrečias sąlygas (atviras užsienio kišimasis į vidaus reikalus bei vietos aktyvistų šovinizmas, kurstantis nesantaiką), Lietuva neprivalo tų įrašų, iškabų ir t.t. lenkų kalba daryti.

LR prezidentas lietuvių kalbos mokėti NEprivalo, seimo narys - NEprivalo (prašom skaityti reikalavimus kandidatams į šias pareigas).

Na ir kas? Galima papildyti tokiais reikalavimais.

Niekas prezidentu nerinks to, kuris per rinkimų kampaniją lietuviškai liežuvio neapverčia.

Dėl seimo narių - yra reikalavimas būti LR piliečiu. O pilietis šiaip ar taip moka lietuviškai. Dar nebuvo tokio seimo nario, kuris nemokėtų. Gal prastai kalba, bet supranta. Ir kuo toliau, tuo tikimybė į seimą tokiam patekti mažėja. Jaunimas mokosi mokyklose lietuvių kalbos. Seniai, kurie net nemoka lietuviškai, jei jau iki šiol nedalyvavo politikoje, tai ir nedalyvaus ateityje.
Užsienietis, prieš gaudamas pilietybę, turi mokytis lietuviškai ir laikyti kalbos egzamimą.

[Zorro]

Nėra ten taip parašyta. Jokio kategoriškumo. Tik "stengiasi":

tai žinoma kad neprivaloma, bet mažuma tam teisę turi. Kaip pasinaudos jau kitas reikalas.

Taigi, galima ginčytis iš viso dėl to tradiciškai. Kiek metų turi praeiti, kad būtų tradiciškai? Ir ar atvykėliai prieš kelias dešimtis metų jau "tradiciškai"?

Norint problemą išspręst visiems tinkamu būdu, ieškoma sprendimų. O nenorint spręst atsikalbinėjama, bet nuo to problemos neišnyksta, tik gylėja.

[praetor]

Tautinė mažuma toje treritorijoje, kur jų gyvena pakankamai ženklus skaičius (kiek girdėjau, Lietuvoje kalbama apie 33%), turi turėti teisę bendraut su savo teritorios valdžios organais savo kalba, remiantis LR įstatymais (o konvecija ir yra sudėtinė LR teisinės sistemos dalis).
Kas nei per nago juodimą nepažeidžia Konstitucijos.

Siūlau nustot su tais skaičiais, konvencijom ir konstitucijom. Kalbant apie tokius dalykus reikia tiksliai žinoti kas kur parašyta, ką tai reiškia ir kokie ten iš tiesų skaičiai. Taip pat antrą kartą priminsiu, jog į norimus klausimus tamstai gali atsakyti Konstitucinio Teismo nutarimas dėl nelietuviškų rašmenų rašybos asmens dokumentuose, ten išdėstyta tai, koks yra valstybinės kalbos statusas.

tai žinoma kad neprivaloma, bet mažuma tam teisę turi. Kaip pasinaudos jau kitas reikalas.
Norint problemą išspręst visiems tinkamu būdu, ieškoma sprendimų. O nenorint spręst atsikalbinėjama, bet nuo to problemos neišnyksta, tik gylėja.

Teisės yra tada, kai jas kažkas suteikia. Lietuvoje aukščiausios galios teisės aktai priimami referendumu arba tautos atstovų. Jei jie tokios teisės nesuteikė - vadinas jos nieks neturi. Teisė kyla iš demokratinių procedūrų. Dar kartą tamstai kartoju dėl konvencijos - ji skirta skatinti susitariančias šalis imtis veiksmų tautinių mažumų naudai. Kaip jos tai padarys - jau jų pačių reikalas.

Problemą norint išspręst taip, ieškoma sprendimų, bet ne malalietkų vežiojimu prie Seimo, Lenkijos premjero pamokslais, 1000 pinigų pirmokų tėvams ir stroinimu visais frontais. Teateina iniciatyvinė lenkų grupė be patoso žinanti ko nori su pasiūlymų paketu pas Seimo pirmininkę, teišdėsto viską solidžiai, pasikviečia žiniasklaidą. Bus gražus ir tvarkingas pilietiškas ėjimas. Iškart tokius žingsnius darančius žmones visi gerbs. Aš irgi labai gerbsiu

[Zorro]

Siūlau nustot su tais skaičiais, konvencijom ir konstitucijom. Kalbant apie tokius dalykus reikia tiksliai žinoti kas kur parašyta, ką tai reiškia ir kokie ten iš tiesų skaičiai. Taip pat antrą kartą priminsiu, jog į norimus klausimus tamstai gali atsakyti Konstitucinio Teismo nutarimas dėl nelietuviškų rašmenų rašybos asmens dokumentuose, ten išdėstyta tai, koks yra valstybinės kalbos statusas.

Visi kam reikia, tai puikiausiai žino, tik nekurie apsimeta kad nežino ir žinoti nenori.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102
straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1,
61 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Išaiškinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
1999 m. spalio 21 d. nutarimo (Žin., 1999, Nr. 2660-2662)
motyvuojamosios dalies 4 punkto nuostata "asmens vardas ir
pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba" ir
motyvuojamosios dalies 7 punkto nuostata "Jeigu teisės normomis
būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos
Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais
rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės
kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių
įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla" reiškia ir
tai, kad, Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą
ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje
galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne
lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to
pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų
skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas
įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.

Reiškias nedraudžiama.

Teisės yra tada, kai jas kažkas suteikia.

Tą teisę suteikia Lietuvos valstybės pasirašyta ir ratifikuota Tautinių mažumų apsaugos konvencija, kurį kaip ir bet kokia tarptautinė sutartis yra:

Lietuvos Respublikos Konstitucija
138 straipsnis
Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.

[Zorro]

Kas nori, ieško sprendimų, o tas, kas nenori – priežasčių.

[praetor]

Kas nori, ieško sprendimų, o tas, kas nenori – priežasčių.

Iškarpa pateikta tik ta, kas labiausiai tamstai patiko. Neskaityta iki galo ir nesuprasta. O esmė ta, kad įrašai kituose puslapiuose yra tik informacinio pobūdžio ir neturintys teisinės reikšmės. Pagal Viešojo administravimo įstatymą ir kitus teisės aktus, kuriais remiantis "bendraujama" su valstybe nurodo, kad kalba tik valstybinė plius vertimas, jei kažkas negali.

Taip, kas nori ieško, o kai kas niekaip nesupranta kas jam geranoriškai primenama (įžūlūs spaudimo atvejai) bei siūloma ir varo savo. Taip tada ir išeina

[Zorro]

tik ta,

Iškarpa pateikta ta, kuri parodo kad sąvoka "Valstybinė kalba - lietuvių kalba.", nieko nedraudžia.

[Romas]

www.DELFI.lt 2011 spalio 19 d. 00:02
Mindaugas Jackevičius

Lietuvos lenkai norėtų žinių lenkų kalba

Per Lietuvos radiją (LR) kasdien transliuojama pusvalandinė žinių laida rusų kalba, tačiau lenkai, kurių Lietuvoje daugiau nei rusų, galimybės klausytis žinių savo kalba neturi.
(...)
Dar 2007 m. iš LTV eterio išnyko žinios rusų kalba. Pašnekovas tvirtina, kad laida buvo likviduota dėl dviejų priežasčių. Pirma - Lenkų sąjunga pradėjo kelti klausimą, kodėl rusų žinios kasdien yra, o lenkų – ne.
„Vietoje to, kad padarytų papildomą laidą lenkų kalba, jie nubraukė žinias rusų kalba. Antra, tai lėmė superpatriotų užsispyrimas, kad jokiais būdais nacionalinis transliuotojas neturi pataikauti tautinėms mažumoms(...)

http://verslas.delfi.lt/Media/lietuv....d?id=50839226

[Al1]

tai žinoma kad neprivaloma, bet mažuma tam teisę turi. Kaip pasinaudos jau kitas reikalas.

Pasinaudos tik tiek, kiek leis valstybė. O gali ir iš viso neleisti.

[Zorro]

Pasinaudos tik tiek, kiek leis valstybė. O gali ir iš viso neleisti.

Neleisti negali. Gali tik trukdyti, kai kurie aukštai stovintys pareigūnai.

[Al1]

Neleisti negali. Gali tik trukdyti, kai kurie aukštai stovintys pareigūnai.

Jei prieštarauja Konstitucijai, tai ir neleis. O jei dar ir referendumu uždraudus? Kas aukščiau - daugumos valia, ar kažkokios konvencijos?