LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Wycka]

Belgų tautos nėra. Belgijoje gyvena valonai, olandai ir vokiečiai, jei jau apie etnines grupes kalbėtumėm.

Belgijos olandai save vadina flamandais — atskira tauta. Bet čia maždaug tas pats, kas žemaičiai — ne lietuviai.

[Mørtã]

Ar žemaičiai yra tauta?

[Wycka]

Ar žemaičiai yra tauta?

Jeigu dėl kažkokių priežasčių žemaičiai ir aukštaičiai imtų gyventi skirtingose valstybėse, tarp kurių būtų ribojamas judėjimas ir informacijos sklaida, yra didelė tikimybė, kad žemaičiai taptų atskira tauta.
Vat ir dėl lenkų. Apie 1/3 Vilnijos lenkų repatrijavo 1944m.-1946m., dar šiek tiek vėlesniais tarybiniais metais. Likusieji 50 metų labai ribotai bendravo su tautiečiais Lenkijoje, vyko maišymasis su aplinkiniais lietuviais, rusais ir baltarusiais. Todėl aš net švelniai abejoju, ar tuteišiai tebėra lenkų tautos tarmė. Jie jau įgavę atskiros vakarų slaviškosios tautos bruožų.

[Al1]

Belgų tautos nėra. Belgijoje gyvena valonai, olandai ir vokiečiai, jei jau apie etnines grupes kalbėtumėm.



Kalba jis "trasianka" t.y. laužyta rusų kalba, kurios šiek tiek pramoko į miestą iš kolūkio atvažiavęs (Miestuose daugiausia kalba rusiškai, provincijoje - baltarusiškai.



Tai kas tada?

Valonai ir yra taip vadinami belgai, kalbantys prancūzų kalba.

Dėl Šapkaitės. Grubiai tariant, ji yra negrė. Tiksliau - mulatė. Nors tai ne tautybė, bet apibūdina žmogaus priklausomybė tam tikrai rasinei grupei. Kadangi lietuviai yra baltieji, tai Šapkaitė nėra lietuvė, nors augo Lietuvoje ir lietuviškoje kultūroje.

[Al1]

Jeigu dėl kažkokių priežasčių žemaičiai ir aukštaičiai imtų gyventi skirtingose valstybėse, tarp kurių būtų ribojamas judėjimas ir informacijos sklaida, yra didelė tikimybė, kad žemaičiai taptų atskira tauta.
Vat ir dėl lenkų. Apie 1/3 Vilnijos lenkų repatrijavo 1944m.-1946m., dar šiek tiek vėlesniais tarybiniais metais. Likusieji 50 metų labai ribotai bendravo su tautiečiais Lenkijoje, vyko maišymasis su aplinkiniais lietuviais, rusais ir baltarusiais. Todėl aš net švelniai abejoju, ar tuteišiai tebėra lenkų tautos tarmė. Jie jau įgavę atskiros vakarų slaviškosios tautos bruožų.

Pusė amžiaus per mažas laiko tarpas susiformuoti tautai.

[Wycka]

Pusė amžiaus per mažas laiko tarpas susiformuoti tautai.

Taip, bet aš ir neteigiu, kad tauta jau susiformavo. Tiesiog ši etninė-tarminė grupė ima įgauti atskiros tautos bruožų, nes tai įtakoja 50 metų trukęs atskyrimas nuo tautos kamieno, aplinkinių tautų įtaka, bei dabartinis gyvenimas atskiroje valstybėje nuo pagrindinės tautos dalies. Žinoma, XXIa. internetas, televizija ir turizmas šiuos barjerus gerokai menkina.

[Al1]

Taip, bet aš ir neteigiu, kad tauta jau susiformavo. Tiesiog ši etninė-tarminė grupė ima įgauti atskiros tautos bruožų, nes tai įtakoja 50 metų trukęs atskyrimas nuo tautos kamieno, aplinkinių tautų įtaka, bei dabartinis gyvenimas atskiroje valstybėje nuo pagrindinės tautos dalies. Žinoma, XXIa. internetas, televizija ir turizmas šiuos barjerus gerokai menkina.

O kodėl Lietuva tuo nepasinaudoja ir nenukreipia jų nutautėjimo lituanizacijos link? Valstybę valdo išdavikai, todėl tai ir nedaroma.

[Wycka]

O kodėl Lietuva tuo nepasinaudoja ir nenukreipia jų nutautėjimo lituanizacijos link? Valstybę valdo išdavikai, todėl tai ir nedaroma.

Lietuva kažką įtakoti gali tik nuo 1990m., t.y. pastaruosius ~20 metų. Juk pats pripažinai, kad tai per trumpas laiko tarpas. Beje, tarpukaryje buvo atlietuvintos sritys aplink Jonavą, Širvintas, Giedraičius.

[Al1]

Per trumpas, bet gi nieko ir nedaroma. O visgi per 20 metų jau būtų šis tas pasiekta.

[Lettered]

Valonai ir yra taip vadinami belgai, kalbantys prancūzų kalba.

Dėl Šapkaitės. Grubiai tariant, ji yra negrė. Tiksliau - mulatė. Nors tai ne tautybė, bet apibūdina žmogaus priklausomybė tam tikrai rasinei grupei. Kadangi lietuviai yra baltieji, tai Šapkaitė nėra lietuvė, nors augo Lietuvoje ir lietuviškoje kultūroje.

O jos vaikai, anūkai jau bus lietuviai ar ne? Kuom tada reiktų laikyti Lietuvos piliečius siauresnėmis nei dauguma akimis, arba šviesene oda ir plaukais, kas irgi nėra tipiška regionui?

[Wycka]

Per trumpas, bet gi nieko ir nedaroma. O visgi per 20 metų jau būtų šis tas pasiekta.

Ar tikrai nieko? Bent jau valstybinės kalbos ir Lietuvos istorijos mokyklose pradėta normaliai mokyti.

[Al1]

O jos vaikai, anūkai jau bus lietuviai ar ne? Kuom tada reiktų laikyti Lietuvos piliečius siauresnėmis nei dauguma akimis, arba šviesene oda ir plaukais, kas irgi nėra tipiška regionui?

Po kelių kartų, kai oda taps daugiau mažiau šviesi, nosis siauresnė ir kt., galima bus laikyti lietuviais.
Paprastai, kai skirtumai nėra dideli, tai jie netgi per 1-2 kartas išnyksta. Sutik, odos spalva, ne taip greitai pasikeičia. Akių forma, plaukų spalva pasikeičia daug greičiau. Pakanka poros kartų.

[Al1]

Ar tikrai nieko? Bent jau valstybinės kalbos ir Lietuvos istorijos mokyklose pradėta normaliai mokyti.

To nepakanka, kad jie būtų lituanizuoti.

[index]

Belgijos olandai save vadina flamandais — atskira tauta. Bet čia maždaug tas pats, kas žemaičiai — ne lietuviai.

Iš esmės taip, bet jie labai jau panašūs. Galvojau kuris variantas čia gražiau atrodytų.

Valonai ir yra taip vadinami belgai, kalbantys prancūzų kalba.

O tai flamandai, sudarantys 60 proc. Belgijos jau ne belgai?

O kodėl Lietuva tuo nepasinaudoja ir nenukreipia jų nutautėjimo lituanizacijos link? Valstybę valdo išdavikai, todėl tai ir nedaroma.

Labiausiai juos sulietuvintų ekonominis to krašto išsivystymas, dėl ko jiems tektų dirbant vartoti lietuvių kalbą. Tada ir be prievartos ją išmoktų. O šita švietimo reforma, šiaip, gana teigiama. Tik gal ją reikėjo pareklamuoti teigiamai tiek vietiniams tiek Lenkijos lenkams, o taip pat pridengti kokiu simboliniu gatvių lentelių Šalčininkuose įteisinimu.

O grynais lietuviais nemaža dalis jų gal ir niekada visiškai nesulietuvės, o to kažin ar labai reikia. Svarbu, kad sugebėtų lietuviškai susikalbėt ir jaustų save Lietuvos piliečiais.

Po kelių kartų, kai oda taps daugiau mažiau šviesi, nosis siauresnė ir kt., galima bus laikyti lietuviais.
Paprastai, kai skirtumai nėra dideli, tai jie netgi per 1-2 kartas išnyksta. Sutik, odos spalva, ne taip greitai pasikeičia. Akių forma, plaukų spalva pasikeičia daug greičiau. Pakanka poros kartų.

O pagal kokius standartus nustatysi, kada jau gana?

[Lettered]

Po kelių kartų, kai oda taps daugiau mažiau šviesi, nosis siauresnė ir kt., galima bus laikyti lietuviais.
Paprastai, kai skirtumai nėra dideli, tai jie netgi per 1-2 kartas išnyksta. Sutik, odos spalva, ne taip greitai pasikeičia. Akių forma, plaukų spalva pasikeičia daug greičiau. Pakanka poros kartų.

Tai reiškia tuos lietuvius, kurie yra panašesni labiau į ispanus ar olandus ir švedus irgi negalima laikyti lietuviais, kol jie tarpusavyje nepasimaišys ir taps ,,normalesnės tradicinės'' išvaizdos?

[Al1]

Iš esmės taip, bet jie labai jau panašūs. Galvojau kuris variantas čia gražiau atrodytų.



O tai flamandai, sudarantys 60 proc. Belgijos jau ne belgai?



Labiausiai juos sulietuvintų ekonominis to krašto išsivystymas, dėl ko jiems tektų dirbant vartoti lietuvių kalbą. Tada ir be prievartos ją išmoktų. O šita švietimo reforma, šiaip, gana teigiama. Tik gal ją reikėjo pareklamuoti teigiamai tiek vietiniams tiek Lenkijos lenkams, o taip pat pridengti kokiu simboliniu gatvių lentelių Šalčininkuose įteisinimu.

Viena ranka duoda, kita atima. Jokių lentelių, o švietimo reforma turėjo buti dar griežtesnė.

Etniniai belgai yra valonai. Žiūrint istoriškai, buvo tokios keltai, vadinami belgais. Jų estafetę perėmė frankai. Vadinasi, dabartiniai prancūzakalbiai iš esmės yra seniausia etninė grupė, todėl pagrįstai gali vadintis valonai belgais. O olandai, tuo labiau vokiečiai - jau vėlesniu laikų palikimas.

[Al1]

Tai reiškia tuos lietuvius, kurie yra panašesni labiau į ispanus ar olandus ir švedus irgi negalima laikyti lietuviais, kol jie tarpusavyje nepasimaišys ir taps ,,normalesnės tradicinės'' išvaizdos?

Su baltaisiais mažiau problemų. Pirma, joks atvykęs ispanas netaps lietuviu. O jo vaikai, kadangi rasė ta pati, jau gali būti daugiau mažiau "standartiniai" lietuviai pagal išvaizdą. Su negrais ar azijiečiais taip nebus, reikės daugiau kartų. Žinoma, jei lietuvių valstybė iš tiesų būtų ne kosmopolitinė, o griežtai tautinė, tai mišrių santuokų su užsieniečiais būtų vienetai, o vietinių mišrių šeimų vaikai visi būtų užrašomi lietuviais.

[index]

Viena ranka duoda, kita atima. Jokių lentelių, o švietimo reforma turėjo buti dar griežtesnė.

Vien botago neužtenka, reikia ir saldainio (juo labiau, kad gatvių lentelės lietuvių kalbos mokėjimui nepakenktų, o Sikorskius užtildytų).

Etniniai belgai yra valonai. Žiūrint istoriškai, buvo tokios keltai, vadinami belgais. Jų estafetę perėmė frankai. Vadinasi, dabartiniai prancūzakalbiai iš esmės yra seniausia etninė grupė, todėl pagrįstai gali vadintis valonai belgais. O olandai, tuo labiau vokiečiai - jau vėlesniu laikų palikimas.

Taip, bet tų keltų ten jau seniausiai nebėra, o valonai tai iš esmės viena iš "prancūzų" grupės tautų (Prancūzus viena etnine grupe laikyti neišeina, kaip ir ispanų ar vokiečių). Frankai, beje, buvo germanai, o flamandai/olandai kažkada gyveno didžiojoje Belgijos dalyje ir netgi Diunkerke.

[Lettered]

O pagal kokius standartus nustatysi, kada jau gana? Atvaizdas

Pvz. pagal RGB spalvų standartą galima būtų sugalvoti, kad rudos (geltonos ir violetinės) spalvų kartu negali būti daugiau 70%, t.y. virš 70 jau būtų oda per tamsi, arba akių aukštis ne mažesnis kažkiek cm. O neatitinkantys šių standartų negalėtų gauti pilietybės ir turėtų draugiškai būti išprašyti iš šalies.

[Al1]

Vien botago neužtenka, reikia ir saldainio.



Taip, bet tų keltų ten jau seniausiai nebėra, o valonai tai iš esmės viena iš "prancūzų" grupės tautų (Prancūzus viena etnine grupe laikyti neišeina, kaip ir ispanų ar vokiečių). Frankai, beje, buvo germanai, o flamandai/olandai kažkada gyveno didžiojoje Belgijos dalyje ir netgi Diunkerke.

Žmonės ne gyvuliai, kuriems cirke už triukus duoda cukraus...

Iš frankų susiformavo prancūzai, o vokiečiai Belgijoje atsirado gerokai vėliau už frankus.