O birželio mėn. irgi keliatės pagal geografiją su aušra 4h?
Ne pagal aušrą keliuosi, o tuo pačiu geografiniu laiku. t.y. mano kėlimosi laikas lieka tas pats net persukus laikrodį, todėl pagal laikrodį persisuka 1 valanda.
Ne pagal aušrą keliuosi, o tuo pačiu geografiniu laiku. t.y. mano kėlimosi laikas lieka tas pats net persukus laikrodį, todėl pagal laikrodį persisuka 1 valanda.
Išeitų, kad žiemos laiku keliatės 6 val., vasaros - 7.
Ar visomis savaitės dienomis keliatės tuo pačiu laiku?
Taip, teisingai išvedėte.
Visomis saivaitės dienomis keliuosi tuo pačiu laiku. Įskaitant ir atostogų metu. Išimtis būna tik jeigu tenka labai vėlai nueiti miegoti, bet net ir tada dažnai tiesiog suveikia biologinis "laikas keltis" ir prabundu.
Žiūriu, visi labai unikalūs su savo organizmais. Nes jeigu ne žadintuvas, tikrai neatsibusčiau 7 ryto. O kad tokiu laiku atsibusti net per išeigines, tai iš viso nesuvokiama. Visą gyvenimą kėlimasis rytais buvo sunki pareiga nepriklausomai nuo to ar už lango tamsu, ar šviesu - iki kokios 12 dienos nebūna jėgų. O štai vakarais, ypač nuo 6 vakaro iki 2 nakties, norisi kažkur eiti, kažką daryti, vakaroti, pati energija, pats įdomumas - nors šokius daryk
Žiūriu, visi labai unikalūs su savo organizmais. Nes jeigu ne žadintuvas, tikrai neatsibusčiau 7 ryto. O kad tokiu laiku atsibusti net per išeigines, tai iš viso nesuvokiama. Visą gyvenimą kėlimasis rytais buvo sunki pareiga nepriklausomai nuo to ar už lango tamsu, ar šviesu - iki kokios 12 dienos nebūna jėgų. O štai vakarais, ypač nuo 6 vakaro iki 2 nakties, norisi kažkur eiti, kažką daryti, vakaroti, pati energija, pats įdomumas - nors šokius daryk
Tai viskas priklauso nuo gyvenimo būdo, jei maitinatės sveikai, sportuojat, dirbat, 24h natūraliai norisi miego, o tada atitinkamai 7h automatiškai atsikeliat be žadintuvų ir žvalus.
Panašu, kad gyvensite sveiką ir ilgą, tačiau nuobodų ir pilką gyvenimą, sveikinu.
Gyvenimo įdomumas tikrai ne nuo to priklauso, kada keliatės (nors šiaip pažįstu žmonių, kurie 5h ryto keliasi, eina pabėgioti ir gyvena tikrai turingesnį gyvenimą nei tie, kurie geria iki 4h ryto.), užtat gyvenimo kokybei, sveikatai toks režimas labai svarbus ir duoda daug bonusų.
Tai viskas priklauso nuo gyvenimo būdo, jei maitinatės sveikai, sportuojat, dirbat, 24h natūraliai norisi miego, o tada atitinkamai 7h automatiškai atsikeliat be žadintuvų ir žvalus.
Maitinuosi pakankamai sveikai, esu fiziškai aktyvus (daug kas per išeigines eina pėsčiomis 15 - 20 km?), dirbu, bet neatsimenu savo gyvenime nuo pat vaikystės nė vieno epizodo, kad ryte būčiau žvalus, o vakare miegas laužtų. Visada tik atvirkščiai.
Matyt, yra įgimti bioritmai, ir jie paveldimi - tėvų ir vaikų gyvensena retai kada labai skiriasi. Juk ne veltui nuo seno buvo žinomi "vyturiai" ir "pelėdos". O "pelėdų" yra žymiai daugiau, pažįstu vos kelis "vyturius" ir jie daug kam sukelia nuostabą. Žinau žmogų, kuris 5 ryto keliasi gerokai iki darbo, o vakare 21 val. jau namie viskas išjungta ir visi guli. Labai retas dalykas.
Beje, kažkaip į "vyturių" režimą vis labiau pereinama senatvėje. Mano bobutė keldavosi, kai aš eidavau miegoti (nors jaunystėje nevengdavo vakaronių ir naktinėjimų).
Žiūriu, visi labai unikalūs su savo organizmais. Nes jeigu ne žadintuvas, tikrai neatsibusčiau 7 ryto. O kad tokiu laiku atsibusti net per išeigines, tai iš viso nesuvokiama. Visą gyvenimą kėlimasis rytais buvo sunki pareiga nepriklausomai nuo to ar už lango tamsu, ar šviesu - iki kokios 12 dienos nebūna jėgų. O štai vakarais, ypač nuo 6 vakaro iki 2 nakties, norisi kažkur eiti, kažką daryti, vakaroti, pati energija, pats įdomumas - nors šokius daryk
Kai eini miegoti antrą nakties, tai visiškai normalu neturėti jėgų iki 12 val. dienos.
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Maitinuosi pakankamai sveikai, esu fiziškai aktyvus (daug kas per išeigines eina pėsčiomis 15 - 20 km?), dirbu, bet neatsimenu savo gyvenime nuo pat vaikystės nė vieno epizodo, kad ryte būčiau žvalus, o vakare miegas laužtų. Visada tik atvirkščiai.
Matyt, yra įgimti bioritmai, ir jie paveldimi - tėvų ir vaikų gyvensena retai kada labai skiriasi. Juk ne veltui nuo seno buvo žinomi "vyturiai" ir "pelėdos". O "pelėdų" yra žymiai daugiau, pažįstu vos kelis "vyturius" ir jie daug kam sukelia nuostabą. Žinau žmogų, kuris 5 ryto keliasi gerokai iki darbo, o vakare 21 val. jau namie viskas išjungta ir visi guli. Labai retas dalykas.
Beje, kažkaip į "vyturių" režimą vis labiau pereinama senatvėje. Mano bobutė keldavosi, kai aš eidavau miegoti (nors jaunystėje nevengdavo vakaronių ir naktinėjimų).
Mediciniškai nėra tokių dalykų kaip vyturys, pelėda, čia tik gyvenimo būdas, užtat mediciniškai įrodyta, kad melatoninas gaminasi (kas leidžia žmogui organizmui atsistatyti) tik kažkur tarp 22-4h pagal mūsų žiemos laiką. Man kažkada studijų metais irgi būdavo koma rytais ir eidavau miegoti vidurnaktį, bet dabar einu laiku ir nėra jokių problemų keltis 7h, plius organizmas pailsėjęs ir savijauta žymiai geresnė, nei nuėjus naktį miegoti, kai net po 8h miego dieną po to vis tiek būdavo mieguistumas.
Čia pagal pseudomokslą - pelėda esate. Bet nieko, pataisoma, tik reikia priprasti. O jei kelsitės normaliai tai ir miego norėsis laiku.
Absoliučiai ne. Rytais į darbą keliuosi prieš 7, visą rytą iki 12 laužo miegoti, o vakare nė kiek nesinori. Vaikystėje buvo taip pat, kai rytais atsikelti į mokyklą būdavo katastrofa, o vakarais nė kiek nesinorėdavo gultis - atsirasdavo šimtai veiklų, daug energijos, noras nuversti kalnus. Taip kad, nemanau kad tai pakeičiama "kėlimusi laiku". Tiesiog yra tokie bioritmai, kad kai kurie žmonės (tiksliau, jų gana daug) pasidaro aktyvūs temstant ar sutemus. Pasikartosiu - manau, kad tai paveldima. Turiu šeimoje ir giminėje pavyzdžių.
Kaip suprantu, 7 ryto keliesi tikrai ne kiekvieną dieną.
Taip, čia yra slenkančio grafiko didžiulis privalumas.
Tiesiog, visas kampas yra tame, kad tas ginčas tarp pelėdų ir vyturių yra amžinas, ir kažkodėl abi pusės galvoja, kad reikia tik "pakeisti įpročius į teisingus, t. y. į mano įpročius". Iš tikrųjų nieko panašaus. Tam yra kažkoks biologinis pagrindas.
Mediciniškai nėra tokių dalykų kaip vyturys, pelėda, čia tik gyvenimo būdas, užtat mediciniškai įrodyta, kad melatoninas gaminasi (kas leidžia žmogui organizmui atsistatyti) tik kažkur tarp 22-4h pagal mūsų žiemos laiką. Man kažkada studijų metais irgi būdavo koma rytais ir eidavau miegoti vidurnaktį, bet dabar einu laiku ir nėra jokių problemų keltis 7h, plius organizmas pailsėjęs ir savijauta žymiai geresnė, nei nuėjus naktį miegoti, kai net po 8h miego dieną po to vis tiek būdavo mieguistumas.
Na, čia vėl gi individualu. Matyt, niekada nebuvote tikras hardcore pelėda, nes vidurnaktis iš tikrųjų yra dar gana aktyvus metas, kai norisi daug ką nuveikti - kažką pasižiūrėti, kažką paskaityti, kažkokius nebaigtus popierius sutvarkyti, well, dar būna ir kitokių įdomių veiklų...
Na, čia vėl gi individualu. Matyt, niekada nebuvote tikras hardcore pelėda, nes vidurnaktis iš tikrųjų yra dar gana aktyvus metas, kai norisi daug ką nuveikti - kažką pasižiūrėti, kažką paskaityti, kažkokius nebaigtus popierius sutvarkyti, well, dar būna ir kitokių įdomių veiklų...
Vat būtent buvau, 24h būdavo pats aktyvumo pikas ir galvodavau panašiai kaip jūs (tiksliau neišmaniau, kodėl taip yra), dabar staiga nebesu ir nėra jokios problemos tame, nes prieš tai buvo tiesiog neteisingi įpročiai, mityba ir pan. Jei žmogus yra sveikas, tinkamai maitinasi, yra fiziškai aktyvus, jis neturėtų būti kominės būsenos atsikėlęs 7h, geriausi pasaulio CEO keliasi apskritai apie 5h ir kažkodėl yra darbingi. Greičiausiai visa tai jums dėl pavargusių antinkščių, o ne kažkokio mistinio pelėdos geno, kurio mokslininkai dar neatrado.
Trisdešimtmetė Džeinė nuolat jautėsi išsekusi. Ryte nuskambėjus žadintuvo signalui, apimdavo neviltis ir ji kelis kartus nuspausdavo mygtuką „snausti“. Dėl šios priežasties dažnai vėluodavo į darbą, skubiai besiruošiant nebelikdavo laiko pusryčiams ir namus ji paprastai palikdavo paskubomis išgėrusi didelį puodelį kavos. Maišeliai po akimis vis didėjo, o oda pamažu prarado skaistumą. Darbe savo variklį ji palaikydavo vis siurbčiodama kavą, o atėjus priešpiečių metui pasijusdavo siaubingai išalkusi. Tuomet moteris sušlamšdavo prancūzišką batoną, traškučių ir šokolado. Taip pasmaguriavusi trumpam pasijusdavo geriau, tačiau vėliau vėl tekdavo griebtis kavos, o kartais ir vaisvandenių. Visą popietę darbe jausdavosi tarsi brendanti per liūną, o vakare autopilotu parvažiuodavo namo, skaičiuodama valandas, kada pagaliau galės eiti miegoti. Grįžusi namo Džeinė jausdavosi pernelyg išsekusi, kad išeitų į miestą ar nuveiktų ką nors produktyvaus. Ji be jokio tikslo išsitiesdavo ant sofos priešais televizorių ar paskęsdavo Facebook vandenyse. Tačiau atėjus laikui miegoti, ji pasijusdavo aktyvesnė nei bet kuriuo kitu dienos metu, todėl dar ilgas valandas slampinėdavo po namus ir miegoti nueidavo tik antrą valandą nakties. Kitą dieną, nuskambėjus prakeiktajam žadintuvo signalui, viskas prasidėdavo iš naujo.
šiaip galėtu nebūti to snausti mygtuko, jis tik suteikia klaidingą nuomonę kad atsikelsi vėliau, bet per tas 5 minutes vis tiek nesugebėsi gauti jokio kokybiško poilsio.
Comment