Vasaros / žiemos laikas

[Irma]

Vasarą šviesu būna 4h, jei nesukiotumėm laiko, būtų šviesu visiškai jau 3h. Užtat vakarais anksčiau degtumėm šviesą. (Išskyrus kas eina miegoti iki 22h.) Kas geriau?

Aš jaučiu gal pora sav. tą laikrodžio pasukimą, pati pabundu tam tikru laiku, tai išsibalansuoju, turi organizmas priprasti iš naujo prie kito režimo. Man tai nepatogu, ne dėl laikrodžio pasukimo, bet dėl adaptacijos, ypač pavasarį sunku

Koks skirtumas, kad degti ankščiau šviesą, tai juk tik 1 h ankščiau, jei tame reikalas, tai gal galime pasukti kokiomis 2 val. tą laikrodį, dar daugiau susitaupys.

Galėtų šį vasaros laiką ir palikti.

[Lettered]

Aš jaučiu gal pora sav. tą laikrodžio pasukimą, pati pabundu tam tikru laiku, tai išsibalansuoju, turi organizmas priprasti iš naujo prie kito režimo. Man tai nepatogu, ne dėl laikrodžio pasukimo, bet dėl adaptacijos, ypač pavasarį sunku

Koks skirtumas, kad degti ankščiau šviesą, tai juk tik 1 h ankščiau, jei tame reikalas, tai gal galime pasukti kokiomis 2 val. tą laikrodį, dar daugiau susitaupys.

Galėtų šį vasaros laiką ir palikti.

O aš visiškai nejaučiu, buvo laikas, kad tik po 2-3h miegu visą mėnesį. Tai čia, kad sutrumpėja viena kartą per metus miegas 1h...
Viena valanda nėra taip jau mažai, nebent manai priešingai nei dauguma pasaulio šalių
Beto vasaros laiko niekas šiaip ar taip nepaliktų, kalba eina apie palikimą žiemos laiką visiems metams.

[Irma]

O aš visiškai nejaučiu, buvo laikas, kad tik po 2-3h miegu visą mėnesį. Tai čia, kad sutrumpėja viena kartą per metus miegas 1h...
Viena valanda nėra taip jau mažai, nebent manai priešingai nei dauguma pasaulio šalių
Beto vasaros laiko niekas šiaip ar taip nepaliktų, kalba eina apie palikimą žiemos laiką visiems metams.

Jei miegi po 2-3 h, tai tau ir 10 min. daug

Nežinau, kiek jiems visa tai susitaupo ar ne, skaičiavimų jokių nemačiau, man nepatogu, pagal tai ir vertinu

Dėl žiemos laiko palikimo, gal galima būtų straipsnį kokį apie tai..?

[Lettered]

Jei miegi po 2-3 h, tai tau ir 10 min. daug

Nežinau, kiek jiems visa tai susitaupo ar ne, skaičiavimų jokių nemačiau, man nepatogu, pagal tai ir vertinu

Dėl žiemos laiko palikimo, gal galima būtų straipsnį kokį apie tai..?

Taip, tada ir 10 min buvo daug, apie visą valandą net nekalbu
Aišku, kad susitaupo, bet ne tai svarbiausia, tiesiog gyvenimas patogesnis, nes švaistyti šviesą miegant, kai šiaurės šalyse jos taip ir taip mažai, tikra prabanga vien dėl kažkokių nerimtų argumentų kaip depresija ar padidėjęs savižudybių skaičius dėl laiko pasukimo.

[Tomas]

Apskritai nėra tokio "žiemos laiko". Tai yra standartinis juostinis laikas. O "vasaros laikas" yra modifikacija, +1 valanda nuo standartinio.

[Wycka]

Nesupratau tavo argumentų, kokie yra privalumai, kad anksčiau temsta ir anksčiau švinta. Savo privalumus jau išsakiau. Beto ne tik į Birželį reiktų žiūrėti. Jei Rugpjūtį sukant laiką temsta 22h, tai nesukant 21h jau temtų. O kad būtų šviesu 5 ar 6h ryto skirtumo didelio nėra. Kaip iš Zorro nuodoros matom, beveik visos šalys laiką sukioja, (išskyrus tas, kurios yra prie pusiaujo ir visus metus naktis/diena trunka panašiai); nesuprantu, kam tokia tema iš vis čia atsirado, nebūtų patogiau, niekas laiko šiaip sau ir nesukiotų.

Privalumai slepiasi ne „anksčiau/vėliau“, o pačiame laikrodžio nejudinime. Rodyklių sukinėjimas buvo grindžiamas elektros taupymu, tačiau niekas nepaskaičiavo, kiek IŠ TIKRŲJŲ dėl to sutaupoma.
Keista, kad Japonija, Kinija, Kazachstanas, viena Kanados valstija (berods Alberta), Argentina atsirado prie pusiaujo, bet ne čia esmė. Islandija nieko nesukinėja ir kažkaip gyvena. Beje, ar girdėjote, kad daugelio analitikų nuostabai islandai yra patys laimingiausi žmonės pasaulyje?

[Lettered]

Privalumai slepiasi ne „anksčiau/vėliau“, o pačiame laikrodžio nejudinime. Rodyklių sukinėjimas buvo grindžiamas elektros taupymu, tačiau niekas nepaskaičiavo, kiek IŠ TIKRŲJŲ dėl to sutaupoma.
Keista, kad Japonija, Kinija, Kazachstanas, viena Kanados valstija (berods Alberta), Argentina atsirado prie pusiaujo, bet ne čia esmė. Islandija nieko nesukinėja ir kažkaip gyvena. Beje, ar girdėjote, kad daugelio analitikų nuostabai islandai yra patys laimingiausi žmonės pasaulyje?

Žodžiu, jokių rimtų argumentų neturi, tik nesukinėti, vien dėl nesukinėjimo. O ką nori pasakyti tomis keliomis išimtinėmis valstybėmis, kokios laiko nesuka, irgi nežinau. Islandai kažin ar dabar laimingiausia pasaulio šalis, beto, jei taip ir taip, tai nuo to laiko priklauso? Nes aš kažkur skaičiau, kad nigeriečiai yra laimingiausi. Kad sutaupoma, tai yra konkrečiai paskaičiuota, galima tik ginčytis kiek, daugiau ar mažiau.

[Tomas]

Privalumai slepiasi ne „anksčiau/vėliau“, o pačiame laikrodžio nejudinime. Rodyklių sukinėjimas buvo grindžiamas elektros taupymu, tačiau niekas nepaskaičiavo, kiek IŠ TIKRŲJŲ dėl to sutaupoma.

Tai taip pat yra (tegu ir primityvus) būdas priartinti į darbo grafikų rėmus įspaustos visuomenės gyvenimą prie gamtos ritmo. T.y. žiemą, kai saulė teka vėliau - keliamasi taip pat vėliau. Vasarą, kai saulė teka anksti - keliamasi valanda anksčiau (nors mūsų platumose laiką sukiot reiktų gal 3-4h, o ne 1h). Ką manau čia visą dieną ir bando pasakyti Letteredas

[Wycka]

Žodžiu, jokių rimtų argumentų neturi, tik nesukinėti, vien dėl nesukinėjimo. O ką nori pasakyti tomis keliomis išimtinėmis valstybėmis, kokios laiko nesuka, irgi nežinau. Islandai kažin ar dabar laimingiausia pasaulio šalis, beto, jei taip ir taip, tai nuo to laiko priklauso? Nes aš kažkur skaičiau, kad nigeriečiai yra laimingiausi. Kad sutaupoma, tai yra konkrečiai paskaičiuota, galima tik ginčytis kiek, daugiau ar mažiau.

Argumentai išdėstyti Seimo narių grupės pateiktame įstatymo projekte, juk skaitei šios temos pirmuosius pranešimus.
Tomis valstybėmis atkreipiau dėmesį, kad ir ne pusiaujo šalys gali gyventi nesukinėdamos laikrodžių. Ir išvis, pusiaujo argumentas yra gana silpnas, sugretinus Islandiją ir Egiptą arba Šiaurės Korėją ir centrines Brazilijos valstijas.
Pageidaučiau skaičių, kurie įrodytų sutaupymą, kuris atsiranda tik dėl keičiamo laiko

[Wycka]

Tai taip pat yra (tegu ir primityvus) būdas priartinti į darbo grafikų rėmus įspaustos visuomenės gyvenimą prie gamtos ritmo. T.y. žiemą, kai saulė teka vėliau - keliamasi taip pat vėliau. Vasarą, kai saulė teka anksti - keliamasi valanda anksčiau (nors mūsų platumose laiką sukiot reiktų gal 3-4h, o ne 1h)

Tai galima padaryti daug daug daug paprasčiau. Žiemą darbą pradedame 9h, o vasarą — 7h. Vis tiek 1 pamainos darbo diena trunka 8 valandas.

[Tomas]

Na taip, viskas labai paprasta. Kaitaliot darbo grafikus (tame tarpe visuomeninio transporto ir pan.), visokius tabelius, ir t.t. ir pan...

O "depresijų ir savižudybių" tariamos problemos tavo pasiūlymas niekaip neišspręstų, nes 2k. per metus reiktų koreguoti savo įpročius.

[Lettered]

Tai galima padaryti daug daug daug paprasčiau. Žiemą darbą pradedame 9h, o vasarą — 7h. Vis tiek 1 pamainos darbo diena trunka 8 valandas.

Daug daug paprasčiau yra pasukti laiką atgal, nei užsiimti nereikalingais biurokratizmais.

[Combat]

Tai galima padaryti daug daug daug paprasčiau. Žiemą darbą pradedame 9h, o vasarą — 7h. Vis tiek 1 pamainos darbo diena trunka 8 valandas.

Tai būtų daug daug sudėtingiau. Daugelis įmonių nustatytu laiku sąveikauja su užsienio įmonėms, pvz., „Lietuvos geležinkeliai“ su SNG geležinkeliais.

Reikėtų keisti informaciją svetainėse, ir kt. Būtų reikalingi įsakymai dėl darbo pradžios, pabaigos, įvairūs vidinių darbo tvarkos taisyklių keitimai ir pan. Tai būtų tikras košmaras. Ir įsiminti būtų sudėtinga – kaip ir nuo kada čia lietuviai dirba.

[Combat]

Na na, kaip neturėtum ką veikti tik stebėti kada laikrodį atgal ar į priekį pasukt

Kipre toks pats laikas kaip Lietuvoj, ten anksti švinta ir labai anksti saulė leidžiasi ir nemato problemos dėl to. Organizmui sunkiau adaptuotis laiką kaitaliojant nei pripratus prie pastovaus prisitaikyti pie saulės laidos. Pasižaidimai su tais sukiojimais.

Kipre platuma kitokia, todėl laikrodžio rodyklės sukiojimas gal ir netikslingas ten – atskirai sau gyvenanti sala.

Kiekvienam žmogui savaip. Pvz., prie žiemos laiko adaptuojuosi iškart, o prie vasaros laiko, kai reikia anksčiau keltis – tikra tragedija.

Gaila man Tamstos laiko ir pastangų. Minčių kratinys, kažkodėl suveltos kelios tiesiogiai nesusijusios problemos (prie ko čia Kubilius ir darbo laiko pradžia?), kai kurie faktai visiškai nepatikrinti (pats laiške abejoji jų tikrumu) ir parašyta buitiniu, šnekamuoju stiliumi. Spėju, kad šitą laišką perskaitys geriausiu atveju Seimo pirmininkės sekretorė, o pačios Degutienės jis taip ir nepasieks

Ir nereikia, kad pasiektų, ir nesitikėjau, kad pasieks. Pakaks, kad sekretorė sukrautų į dvi skirtingas krūvas, ir parodytų Seimo pirmininkei: čia „už“, o čia – „prieš“ (prieš paskirstydama, sekretorė vis vien turės tekstą perskaityti; ir paaiškinti turės, jei Seimo pirmininkė paklaustų, kokia motyvuotė yra krūvose „už“ ir „prieš“). Todėl kam tada gaišti laiką, vartyti visokias Wikipedijas, argumentuoti, pagrįsti, ir pan., vienu žodžiu – rašyti referatą, jei vis vien neskaitys? O Kubiliui „įkalti“ reikia bet kuria proga. Beje, kas dėl stiliaus. „Liaudies balso“ stilius, jei reikia, įmaišomas dar ir „gatvinis“, politikus ir valdininkus pasiekia labiau. Tokia patirtis.

[Wycka]

Daug daug paprasčiau yra pasukti laiką atgal, nei užsiimti nereikalingais biurokratizmais.

Nutarimas sukti laikrodžius — irgi biurokratizmas.

Tai būtų daug daug sudėtingiau. Daugelis įmonių nustatytu laiku sąveikauja su užsienio įmonėms, pvz., „Lietuvos geležinkeliai“ su SNG geležinkeliais.
Reikėtų keisti informaciją svetainėse, ir kt. Būtų reikalingi įsakymai dėl darbo pradžios, pabaigos, įvairūs vidinių darbo tvarkos taisyklių keitimai ir pan. Tai būtų tikras košmaras. Ir įsiminti būtų sudėtinga – kaip ir nuo kada čia lietuviai dirba.

Kuo toliau, tuo daugiau įmonių sąveikaus su Kinijos, gal net ir Indijos įmonėmis. O šios dvi šalys nebesukioja laikrodžių. Gal gana ir mums žaisti? Susitaikykime, kad gyvename šioje platumoje, kur žiemą trumpa diena, o vasarą trumpa naktis. Islandai susigyveno, kazachai susigyveno, gruzinai susigyveno, dalis kanadiečių susigyveno, kuo mes kitokie? Esu tikras, kai tik visa ES priims vieningą nutarimą nebesukinėti laikrodžio, tai kaip sniego gniūžtė suveiks ir visose kitose likusiose valstybėse.

[Lettered]

Nutarimas sukti laikrodžius — irgi biurokratizmas.



Kuo toliau, tuo daugiau įmonių sąveikaus su Kinijos, gal net ir Indijos įmonėmis. O šios dvi šalys nebesukioja laikrodžių. Gal gana ir mums žaisti? Susitaikykime, kad gyvename šioje platumoje, kur žiemą trumpa diena, o vasarą trumpa naktis. Islandai susigyveno, kazachai susigyveno, gruzinai susigyveno, dalis kanadiečių susigyveno, kuo mes kitokie? Esu tikras, kai tik visa ES priims vieningą nutarimą nebesukinėti laikrodžio, tai kaip sniego gniūžtė suveiks ir visose kitose likusiose valstybėse.

Laikrodžius sukti pats mažiausias įmanomas biurokratizmas. Kam rūpi visokie islandai, kazachai, gruzinai? Aplink mus visos valstybės sukioja ir nežada kažko keisti. Pasižiūrėk dar kartą į Zerro žemėlapį. Jeigu taip nori eiti miegoti su šviesa, gali norėti, niekas nedraudžia, bet tai visiškas absurdas.

[Wycka]

Laikrodžius sukti pats mažiausias įmanomas biurokratizmas. Kam rūpi visokie islandai, kazachai, gruzinai? Aplink mus visos valstybės sukioja ir nežada kažko keisti. Pasižiūrėk dar kartą į Zerro žemėlapį. Jeigu taip nori eiti miegoti su šviesa, gali norėti, niekas nedraudžia, bet tai visiškas absurdas.

...pats mažiausias biurokratizmas, kurio galėtų ir išvis nebūti
Kaip tik ir eina kalba apie aplink mus esančias valstybes, kurias patogumo dėlei vadiname ES ir NVS
Absurdas — slidus argumentas. Gal laikote užantyje kažką stipresnio?

[Lettered]

...pats mažiausias biurokratizmas, kurio galėtų ir išvis nebūti
Kaip tik ir eina kalba apie aplink mus esančias valstybes, kurias patogumo dėlei vadiname ES ir NVS
Absurdas — slidus argumentas. Gal laikote užantyje kažką stipresnio?

Kurios galėtų nebūti, bet būtų eilė visų kitų, kaip darbo laiko keitimas ir t.t.?
Ir kurios dar ES ir NVS narės planuoja nebekaitalioti laiko ir miegoti kai lauke šviesu? Argumentų jau prirašiau daug, o pats kaip tik nei vieno beveik.

[Wycka]

Argumentų jau prirašiau daug, o pats kaip tik nei vieno beveik.

Asmeniškai pakartoju argumentus:

Nors laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų, bet realių skaičiavimų ar tyrimų, įrodančių, jog keičiant laiką yra gaunama ekonominė nauda, nėra.
Nuolatinis vasaros laiko keitimas į žiemos laiką, medikų teigimu, daro žalą šalies gyventojų sveikatai, didėja depresinių susirgimų bei savižudybių skaičius.
Keičiant vasaros laiką į žiemos laiką pailgėja tamsusis paros metas, dėl to, policijos duomenimis, padidėja nusikalstamumas bei nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius.
Ne visi žmonės laiku persuka mechaninius laikrodžius, todėl atsiranda vėlavimai į darbą, paskaitas, mokyklą.

[Wycka]

Apklausa: žiemos laikas šalies gyventojų sveikatos neveikia

Paskutinį spalio savaitgalį — naktį iš šeštadienio į sekmadienį — laikrodžių rodykles atsuksime viena valanda atgal. Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, laikas keičiamas du kart per metus: paskutinį kovo sekmadienį įvedamas vasaros laikas — laikrodžiai pasukami viena valanda į priekį. Vasaros laikas atšaukiamas kasmet paskutinį spalio sekmadienį. Ar laiko persukimas turi įtakos šalies gyventojų sveikatai?

Trečdalis gyventojų prisitaiko sunkiau
Spalio 22-24 d. vaistinių tinklo „Camelia“ užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos metu paaiškėjo, kad didžioji dauguma šalies gyventojų, t.y. 45 proc. apklaustųjų, laiko persukimo įtakos sveikatai nejaučia. Apklausoje dalyvavo 2 tūkst. 16-63 metų amžiaus šalies gyventojų.
29 proc. apklaustųjų sakė priprantantys prie žiemos laiko, tačiau iš pradžių būna sunku prisitaikyti. 18 proc. dalyvavusių apklausoje teigė, kad Lietuvoje įvedus žiemos laiką jų savijauta pablogėja, o organizmas niekaip neprisitaiko prie laiko persukimo. 8 proc. apklaustųjų teigia, kad įvedus žiemos laiką jie jaučiasi kur kas geriau. Pasak jų, kai diena prasideda anksčiau, pavyksta ilgiau išlaikyti pakilią nuotaiką ir ūpą.
Moterys ir vyrai jaučiasi panašiai
Dauguma apklausoje dalyvavusių moterų – 40 proc. – atsakė, kad Lietuvoje įvedus žiemos laiką jų sveikatai tai neturi jokios įtakos. 33 proc. jų teigė, kad prie žiemos laiko pripranta, tačiau iš pradžių būna sunku prisitaikyti. 22 proc. apklaustų moterų sakė, kad rodyklę pasukus atgal sveikatos būklė pablogėja. 5 proc. moterų pradeda jaustis geriau, nes prašvinta viena valanda anksčiau.
Absoliuti dauguma vyrų, t.y. 52 proc., sakė, kad žiemos laikas sveikatai neturi jokio poveikio. 24 proc. vyrų pavyksta prisitaikyti, nors iš pradžių organizmui sunku priprasti prie laiko pokyčių. 14 proc. apklaustųjų sveikata pablogėja, 10 proc. jų, įvedus žiemos laiką, jaučiasi geriau.
Iki šiol nėra įrodyta
Medikų pateiktais duomenimis, perėjimas prie žiemos laiko labiau veikia miegalius. Kai kuriems žmonėms keltis į darbą, mokyklą ar paskaitas tampa kur kas sunkiau. Įvedus žiemos laiką vyresnių ar jautresnių žmonių biologinis laikrodis gali sutrikti, išsibalansuoti. Tikėtina, kad kai kurie jų gali patirti stresą, nemigą, gali padidėti jų jautrumas į aplinkos įvykius.
„Įvedus vasaros arba žiemos laiką, jautresniems žmonėms sunkiau prisitaikyti prie aplinkos įvykių. Jie tampa irzlūs, atlikti darbus prireikia kur kas daugiau pastangų. Prisitaikyti prie naujo laiko užtrunka nuo kelių dienų iki poros savaičių“, - laiko persukimą pakomentavo vaistinės „Camelia“ vaistininkė-vedėja Elena Latvienė.
Nors iki šiol Lietuvoje dar nėra moksliškai įrodyta, ar sezoninis laiko įvedimas turi poveikį šalies gyventojų sveikatai, vis dėlto 18 proc. apklaustųjų teigė jaučiantys neigiamą žiemos laiko poveikį. 29 proc. gyventojų teigė priprantantys, – tačiau iš pradžių būna sunku prisitaikyti.