Vilniaus praradimui 90 metų (1920)

[Romas]

Kadangi yra tema Vilniaus atgavimui 70 metų apie 1939 m. įvykius, verta paminėti ir dar 20 metų senesnius įvykius.

Spalio 7 sukanka 90 metų nuo Suvalkų sutarties
Spalio 9 tarpukario Lietuvoje buvo minima Vilniaus praradimo diena.

Kad diskusija nenusiristų iki kokio delfio lygio, prašom labai gerai pasverti argumentus ir susilaikyti nuo asmeniškumų.

[Romas]

Mokykloje visi mokėmės apie Suvalkų sutartį
Turbūt nedaug kas ją skaitė

Lietuviškas Suvalkų sutarties tekstas







http://untreaty.un.org/unts/60001_12...4/00038690.pdf

[rat]

Jaučiu skyscrapercity naciai jau sukurs skiltį šiai temai aptarti, mažų mažiausiai pacituos ką nors

[Romas]

Konferencija "Suvalkų sutartis: faktai ir interpretacijos"

2010 m. rugsėjo 10-11 dienomis Suvalkuose vyks Lietuvos istorijos instituto (Instytut Historii Litwy), Valstybės archyvo ir apskrities muziejaus Suvalkuose (Archiwum Państwowe i Muzeum Okręgowe w Suwałkach) ir Lenkijos istorijos draugijos Balstogės skyriaus (Polskie Towarzystwo Historyczne w Białymstoku) organizuojama konferencija „SUVALKŲ SUTARTIS: FAKTAI IR INTERPRETACIJOS“ („UMOWA SUWALSKA: FAKTY I INTERPRETACJE“).

Pranešimus skaitys:
prof. Grzegorz Nowik (Warszawa) „Maršalo Józefo Piłsudskio kariavimo su bolševikų Rusija koncepcija“,
Krzysztof Skłodowski (Suwałki) „Suvalkų apygardos Liaudies taryba – lenkų visuomenės Suvalkų krašte atstovas 1920 m. liepos–rugsėjo mėn.“,
dr. Česlovas Laurinavičius (Vilnius) „Probleminiai momentai 1920 m. Lietuvos – Lenkijos santykių istorijoje“,
Tadeusz Radziwonowicz (Suwałki) „Lenkijos ir Lietuvos derybos Suvalkuose 1920 m. rugsėjo 30 – spalio 7 d.“,
dr. Edmundas Gimžauskas (Vilnius) „Suvalkų derybos ir sutartis M. Biržiškos ir B. K. Balučio atsiminimuose“,
dr. Rimantas Miknys (Vilnius) „Suvalkų sutartis M. Römerio dienoraštyje ir viešuose teisiniuose-politiniuose vertinimuose“,
dr. Wiesław Bolesław Łach (Olsztyn) „Tautų Sąjungos vaidmuo bandant išspręsti Lenkijos ir Lietuvos teritorinį ginčą ir žymint bendrą sieną – bandymas įvertinti“,
dr. hab. Alvydas Nikžentaitis (Vilnius) „Atminties kultūra kaip užsienio politikos objektas Vidurio Rytų Europos regione“,
dr. Bronius Makauskas (Kaunas) „Suvalkų sutarties interpretacijos lietuvių bendruomenėje Lenkijoje“,
prof. Krzysztof Buchowski (Białystok) „Lenkijos visuomenės požiūris į Lenkijos ir Lietuvos konfliktą (1919–1920) tarpukario metais ir dabar“,
dr. Halina Łach (Olsztyn) „Nuo Fošo linijos iki dabartinės Lenkijos ir Lietuvos valstybinės sienos nustatymo“,
dr. Vladas Sirutavičius (Vilnius) „Suvalkų sutarties vertinimų vaidmuo Lietuvoje rengiant 1994 m. Lietuvos – Lenkijos sutartį“.

http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show...k=1&p_d=101719

Gal kas nors žino, kur galima paskaityti tuos pranešimus?


Pranešimas lenkų viešoje erdvėje:
Relacja z konferencji naukowej pt. „Umowa suwalska – fakty i interpretacje”

http://archiwa.gov.pl/lang-pl/aktual...rpretacje.html

[Romas]

2010-09-30

vilniaus krašto užgrobimo 90-metis

2010 m. Spalio 9 dieną, šeštadienį, maloniai kviečiame į suvalkų sutarties pasirašymo ir jos sulaužymo 90-mečio minėjimo renginius.


nuotraukoje: Suvalkų konferencija: Kairėje pusėje - lenkijos, dešinėje - lietuvos delegatai

12.00 val. - minėjimas – konferencija vilniaus rotušėje
pranešimus skaitys:
Akad. Antanas tyla „vilniaus krašto užgrobimas, sulaužius suvalkų sutartį“
europos parlamento narys, prof. Vytautas landsbergis „didžioji juzefo pilsudskio klaida“
dr. Kazimieras garšva „vilniaus krašto okupacijos padariniai“
seimo narys gintaras songaila „lenkijos ir lietuvos ateitis – ar įmanoma pasitikėti?“
šalčininkų lietuvos tūkstantmečio gimnazijos moksleivių rašinių „lenkijos okupacijos (1920 m.-1939 m.) pasekmės rytų lietuvai“ pristatymas.

14.00 val. - žuvusiųjų kovose už lietuvos nepriklausomybę ir vilniaus kraštą pagerbimas rasų kapinėse.

Rengėjai: Kultūros ministerija, krašto apsaugos ministerija, švietimo ministerija, vilniaus miesto savivaldybė, vilniaus rotušė, „vilnijos“ draugija, lietuvos sąjūdis

http://www.voruta.lt/rubrikos/57/4918

[Romas]

Jaučiu skyscrapercity naciai jau sukurs skiltį šiai temai aptarti, mažų mažiausiai pacituos ką nors

Kas tie naciai?

[rat]

Yra gi tame forume keli lenkai oligofrenai, kurių honoras ir bukumas per kraštus liejasi.

[micku]

Lietuvos ir Lenkijos peštynes dėl Vilniaus lėmė kaimynių kietakaktiškumashttp://www.alfa.lt/straipsnis/104135...10-10-07_19-20

[Romas]

/\ Kelios mintys iš straipsnio, kurios lietuviškoje erdvėje yra ne visai įprastos

2010-10-07 19:20 alfa.lt
Č.Laurinavičius: Lietuvos ir Lenkijos peštynes dėl Vilniaus lėmė kaimynių kietakaktiškumas

„Reikia pripažinti, kad tuo metu Vilniaus krašto gyventojai save siejo ne su atmintyje baigiančia išblėsti LDK, ne su dar tik gimstančia nacionaline Lietuvos valstybe, bet su kaimynine Lenkija.
Jėga ir agresyvumu grindžiamas nacionalinių valstybių kūrimas galutinai trynė buvusį LDK paveldą. Lenkiškas veiksnys, kuris kažkada sutvirtino LDK, XX amžiaus pradžioje tapo lemiamu, ir galutinai palaidojusiu Didžiosios kunigaikštystės likučius“

Tokiais argumentais rėmėsi L.Żeligowski ir J.Piłsudski
Dėl tų pačių priežasčių lietuviai nenorėjo plebiscito.

tiek Lietuva, tiek Lenkija turėjo puikią progą susitarti tarpusavyje ir be karinio konflikto surasti abi puses tenkinantį kompromisą. Tuometinė tarptautinė padėtis, Rusijos, Antantės valstybių požiūris ir tarpusavio sutartys paliko galimybę Lietuvai ir Lenkijai susitarti taikiai. Tokiam susitarimui buvo du galimi variantai. Pirmasis, tai Lietuva su Vilniaus kraštu. Šiuo atveju Lietuva galėjo tapti neutralia valstybe ir kartu buferine zona tarp nesutariančių sovietų ir Lenkijos

Hymanso projekto nepriėmė abi šalys

Č. Laurinavičius nesąmone vadina tiek to meto lietuvių norą, kad Vilnius būtų grynai lietuviškas, tiek Lenkijos bandymą Vilnių padaryti šios šalies dalimi. Tokie valstybių siekiai tik sukūrė nesaugią ir konfliktišką atmosferą, kuri tęsėsi visą tarpukarį.

Bet iš kitos pusės tas konfliktas paskatino dabartinės lietuvių tautos konsolidavimą.
Pvz., jei paaštrėtų ir užsitęstų (nereikėtų ir 20 metų) Rusijos - Baltarusijos konfliktas, turbūt Gudijoje atsirastų kitokios tautinės savimonės darinys, nesvarbu, kokia kalba kalbantis; ir nesvarbu, kas bus valdžioje

Lietuva vietoje kompromiso su Lenkija siekė išlaukti, kad bolševikai užpultų kaimynę ir suteiktų Lietuvai kur kas daugiau svorio derybose.
Tuo tarpu Lenkija siekė susitarimo su bolševikais Rygoje, kad šie atsitrauktų ir paliktų Lietuvą akistatoje su Lenkija vieną.

Tas lietuvių flirtavimas su bolševikais 1920 metais kuo toliau, tuo labiau atrodo neskanus.
Lietuvių neprityrimas darė savo. Realios jėgos buvo neįvertintos 1920 m. ne tik praradus Varėnos gel. stotį (vienintelį geležinkelį į Suvalkiją), bet ir sutelkus kariuomenę prie Augustavo kanalo ir palikus nesaugomą Vilnių (gal buvo tikimasi, kad kokie nors bolševikai apgins jį nuo lenkų...)

Lenkai buvo sutriuškinę bolševikus prie Varšuvos, ir jie diktavo sąlygas bolševikams.
Rygos derybose lenkai pagal Dmowskio (ne Piłsudskio) idėjas skaičiavo, kiek gyventojų jie gali "integruoti", todėl neėmė teritorijų iki pat Berezinos, neėmė ir "žydiško" Minsko (nenoriu užgauti jokios tautos - čia tuometinė frazeologija, o žydai tuomet buvo gana lojalus bolševikams gyventojų sluoksnis).

Realiai tiek vienai, tiek kitai pusei rūpėjo ne susitarti, bet parklupdyti partnerį. Šią kovą laimėjo lenkai“

Tuomet iš viso šito ginčo laimėjo bolševikai.
Kol lietuviai su lenkais pešėsi, bolševikai laukė savo valandos ir jos sulaukė 1939 metais.

Pasak istoriko, net nuo konflikto pradžios prabėgus 90 metų tebepasitaiko radikalių pasisakymų, kuriais lietuviai skelbia, kad lenkai buvo okupantai, kurie klastingai sulaužė Suvalkų sutartį, o lenkai aiškina, kad būtent lietuviai prieš tai buvo okupavę Vilniaus kraštą.

Abiejų šalių mokyklose vaikai turbūt iki šiol taip mokomi

http://www.alfa.lt/straipsnis/104135...10-10-07_19-20

[Romas]

veidas.lt
2010 rugsėjo 23

Nelabai mūsų analizuojamos karinės Vilniaus praradimo priežastys

1920 m. Seinų katastrofa
Ypač įnirtingos ir permainingos kovos Pietų Sūduvoje vyko ankstyvą 1920 m. rudenį, per Rusijos ir Lenkijos karą. Tada lenkai kvietė ir mus kartu mušti bolševikų ar bent praleisti juos per Lietuvos teritoriją, bet tai buvo neįmanoma: juk jau galiojo Lietuvos ir Rusijos taikos sutartis, pasirašyta liepos 12 d. Rugpjūčio 31 d. lenkų ulonai vėl užgrobė Seinus, Suvalkus, Gibus, ir mūsų valdžia sprendė, ką toliau daryti: įsitvirtinti turimose pozicijose ir gintis ar sukaupti daugiau jėgų ir pulti, atkovoti savo tautiečių apgyventą kraštą.
Nugalėjo neseniai armijos vadu paskirto, narsaus ir energingo, tačiau ne visada apgalvotai veikusio plk. ltn. Kazio Ladigos nuomonė – pulti, dabar arba niekados!

Visas straipsnis http://www.veidas.lt/visuomene/istor...inu-katastrofa

Beje, K.Ladigos vardu Vilniuje yra pavadinta gatvė Šiaurės miestelyje.

[Romas]

Kitos pusės šaltiniai

Vienkartinis Lietuvos-Baltarusijos divizijos (pas mus labiau žinoma jos vado L. Żeligowskio vardu) leidinys, skirtas paminėti jos 2-ųjų metinių sukakčiai
Išleista 1920 m. pabaigoje, iš karto po Vilniaus užėmimo

Liudomiro Slendzinskio (Ludomir Sleńdziński) iliustracijos


Galima kabinėtis prie Suvalkų sutarties, kad ji buvo tik paliaubų sutartis, kad jis įsigaliojo spalio 10 dieną, o Vilnius užimtas spalio 9 dieną.

Tame laikraštyje parašyta:

Pagaliau visų Lietuvos-Baltarusijos divizijos dalinų, vadovaujami gen. Żeligowskio ir gen. Rządkowskio divizijos kariai apimti nenusakomo entuziazmo X.6. d. pradėjo žygį į Vilnių

Suvalkų sutartis buvo pasirašyta X.7
Tiesa, ten minimos ir kažkokios X.4 paliaubos su lietuviais - gal supainiotos datos

Puslapio apačioje sudėlioti argumentai, iš kurių neįprasčiausias - "joks anglas nespręs mūsų likimo"

http://www.polona.pl/dlibra/docconte...ids=19&lang=pl

[micku]

Romai, kiek pamenu Hymenso planui lenkai pritarė. Bėje, ar yra kur paskaityt, ką būtent siūlė šis planas? Kokios būtų Lietuvos teritorijos, jei Lietuva pritartų šiam planui?

[Zosys]

http://www.alfa.lt/straipsnis/104135...10-10-07_19-20

po pavardės Česlovas Laurinavičius toliau neskaičiau.

o dėl tų visų Hymansų, tai lenkai Versalyje tiesiai šviesiai pareiškė visai Europai: litvinai - tai lenkų tautos gentis. Teorijų galima visokių prigalvoti. Jos visos grįstos dar antikos laikų pasakėčia, kur silpna avis visada pati kalta, o vilkas visada teisus, nes stiprus. Yra pvz. mokslinčiai, kurie panašiai aiškina, jog jei ne Dudajevas, tai patys rusai būtų suteikę Čečėnijai nepriklausomybę. Vot, atseit, jūs čečėnai patys ir kalti. Visokių propagandistų yra, tik kodėl lietuviams jais tikėti?

[Romas]

Beje, ar yra kur paskaityt, ką būtent siūlė šis (Hymanso)planas?
Kokios būtų Lietuvos teritorijos, jei Lietuva pritartų šiam planui?

Vilniaus kantonui, jei neklystu, būtų atitekusi visa Lenkijos koridoriaus teritorija iki pat 1921.03.18 Rygos linijos.

Apie Paulį Hymansą nėra net lietuviško straipsnelio Vikipedijoje. Mūsų vadovėliuose tebuvo rašoma, kad tas Hymansas buvo blogis, bet pačiam tuo įsitikinti nėra tai paprasta.

Pagal tamstos užsakymą radau tokį šaltinį:
Full text of "The Lithuanian-Polish dispute; correspondence between the Council of the League of Nations and the Lithuanian government since the second assembly of the League of Nations, 15th December, 1921-17th July, 1922"
http://www.archive.org/stream/lithua...hrich_djvu.txt
Bus gražaus skaitymo...

[Romas]

Dar vienas anų laikų pažinimo šaltinis (kažkas panašaus, kas parašyta vadovėliuose):

Eugenijus RŪKAS
1920 m. Suvalkų sutartis ir jos padariniai
(lietuvių istoriografijos požiūris)
http://www.ausra.pl/0710/sutartis.htm

[Romas]

Kokios būtų Lietuvos teritorijos, jei Lietuva pritartų šiam (Hymanso) planui?

Taip ir yra - P.Hymansas siūlė vesti LT/PL sieną nuo Kerzono (Curson) linijos pro Druskininkus, Aziorus (Jeziory), po to Nemunu ir Beržūna kaip 1920.07.12 Maskvos linijoje ir iki lenkų - rusų sienos pagal 1921.03.18 Rygos sutartį.
Lietuviai siūlė vesti nuo Fošo (Foch) linijos (mūsų pusėje būtų likę Seinai ir Punskas)

SECOND PROJECT FOR THE SETTLEMENT OF THE POLISH-LITHUANIAN
DISPUTE, PRESENTED BY H. E. M. PAUL HYMANS.

Art. 2.
The frontier between Poland and the Lithuanian State shall follow the Curzon;thence it shall follow the Niemen as far as Druzkeniki, then a line Druzkeniki Stora-Ruda, Jeziory, rejoining the Niemen near Vol a; thence it shall follow the Niemen as far as its confluence with the Beresina, then a line N.W., rejoining the Russian frontier as fixed in the Treaty of Riga. {See annexed Map No. 2.)

COUNTER-PROJECT PROPOSED BY THE LITHUANIAN DELEGATION.
SEPT. 12, 1921.

Art. 2
The frontier between Poland and the Lithuanian State the Lithuanian State shall follow the second Line line of demarcation of 27th July 1919 (Marshal Foch's Line) as far as its junction with the line fixed by the Supreme Council on 8th December 1919 (Curzon Line) ; thence it shall follow this line as far as Svisloch and from there along the line of the Treaty of Moscow, as far as the Beresina; thence eastwards as far as the frontiers fixed in the Treaty of Riga; finally, along that frontier as far as the Latvian frontier.

http://www.archive.org/stream/lithua...hrich_djvu.txt

Istorijoje nėra žodžių "kas būtų, jeigu būtų", bet...Lietuva:
- netektų Suvalkų, Gardino (jų ir dabar neturi),
- netektų Druskininkų (o jų labai gaila)
- gautų Lydą, Ščiučiną, Ašmeną, Breslaują (kaip pagal 1920 m. sutartį)
- ir plius dar Molodečną, Vileiką, Dysną.
Tiesa, ta Lietuva būtų buvusi kitokia - tokia mini LDK, kaip tarpukario Čekoslovakija buvo mini Austro-Vengrija.

[micku]

Romai, didelis ačiū už pastangas. Labiausia mane domino Hymenso plane būtent tokių miestų kaip Lyda, Breslauja, Molodečna likimas. Vnz. supratau, kad teritorine prasme gardus kąsnelis buvo

Bendrai paėmus, gan teisingai pastebėta, kad laikai buvo tokie, kad po imperijų griūties kuriesi naujos valstybės ir, be abejonės, kiekviena norėjo sau atkąst kuo daugiau. O eiliniam žmogeliui belikdavo tik laukt, kaip situacija apsisuks

[Romas]

Vytenė Stašaitytė, www.DELFI.lt 2010 spalio mėn. 9 d. 00:02
Č.Laurinavičius: iš lenkų „Wilno nasze“ beliko anekdotas

- Kokia prieš 90 metų įvykusios Vilniaus okupacijos prasmė šiandien?
-Tuometinė situacija, kai lietuviai su lenkais Suvalkuose bandė susitarti, primena azartiškų lošėjų pastangas vienas kitą aplošti bet kokiomis priemonėmis. Kai taip kovojama, nė viena pusė negali būti tikra laimėtoja. 1920-ųjų rudenį mūšį laimėjo Lenkija, bet tikrą karą ji pralaimėjo. Vėliau Lenkijai ši pergalė labai brangiai kainavo.

Lietuvai savotiška pergalė 1939 m. irgi gana greitai atsisuko kitu kampu. Išvada būtų tokia: tais laikais abi pusės elgėsi neleistinai. Reikia bandyti ne paneigti partnerio interesus, siekius, o bandyti juos suprasti ir tikėtis, kad tavo pasaulio supratimas irgi bus priimtas. Tik esant supratimui, atsiranda bendradarbiavimas ir galimas bendras laimėjimas. Šio istorinio įvykio prasmė – skaudi pamoka.
(...)
- Lenkams priskiriamas teiginys „Wilno nasze“ (Vilnius – mūsų) - tai realus jų galvosenos atspindys ar tai tėra anekdotas?
-Mes irgi dar labai savinamės erdvę nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Tai labai panašus reiškinys. Tai būdinga daug kam – rusai irgi mėgsta Baltijos šalis priskirti „naše“, britai ir tie turi savo istorinių „nuosavybių“. Lenkų „Wilno nasze“ - savotiška reminiscencija, nostalgija, pusiau anekdotas. Rimtai į tai jokiu būdu nereikėtų žiūrėti.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=37344127

Paskutinė frazė ir straipsnio antraštė kiek pritempta. Negalima prilyginti šio klausimo su "arklių girdymu Juodojoje jūroje"
Jei taip būtų, nebūtų liguistų reakcijų į kokios lenkiškos iškabos atsiradimą.

[Romas]

1966 m. Olandijoje, Leidene išleista knyga, vėliau pakartota 1967 m.

Alfred Erich Senn
The great powers, Lithuania and the Vilna question, 1920-1928


Gūglėje galima perskaityti kelis pirmus skyrius (iki 1922 metų pradžios), įvedus į paiešką knygos pavadinimą

http://books.google.lt/books?id=180U...page&q&f=false
Turint noro gal galima susirasti ir visą knygą

[Romas]

2010-10-09
Prof. habil. dr. Antanas Tyla, Vilnius

Prieš 90 metų pasirašyta Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas

(...)
Žvelgiant į 1920 m. spalio 7 ir 9-ją, galima įžvelgti, kad ji yra charakteringa Vidurio Rytų Europos tarpukario tarptautinių santykių mentaliteto raiška. Vakarų Europa tarpukariu, galima sakyti, išvengė tarpusavio teritorinio dalinimosi. Tuo tarpu Rytų Europoje buvo išlavintas ir praktiškai taikomas apsisprendusių kurti ar atkurti valstybinį gyvenimą tautų valstybių sunaikinimas ir iš žemėlapio ištrynimas. Tarpukariu Rytų Europoje neatsirado stiprios politinės jėgos, kuri būtų tapusi mažesnių valstybių suverenumo saugotoja ir gynėja, tarptautinių santykių moraliniu sargybiniu. Tos funkcijos teko ne šio regiono valstybėms, o tarptautinėms universalioms institucijoms–Tautų Sąjungai, Ambasadorių konferencijai, Tautų Sąjungos Karinės kontrolės komisijai. Nors ir joms nepavykdavo įvykdyti teisingumo.

Nesigilinant į visus pietvakarių Lietuvoje 1920 m vykusius karinius veiksmus, reikia pastebėti, kad 1920 09 20 Tautų Sąjungai paraginus Lietuvą ir Lenkiją nutraukti karo veiksmus, po dviejų dienų Lenkija pradėjo operaciją „Nemunas“ prieš sovietinę armiją ir pradėjo veržtis į Pietų Lietuvą, sulaužė ir perskėlusi į dvi dalis Lietuvos karinę apsaugą per Seinus, Kapčiamiestį, Druskininkus nužygiavo link Lydos. (...)

Spalio 7 d. Lietuvos ir Lenkijos sutartis Suvalkuose arba Suvalkų sutartis buvo tipiškas Rytų Europos tarptautinės teisės nihilizmo pavyzdys. Ją Lietuvos ir Lenkijos delegatai pasirašė tarpininkaujant JAV karinės misijos Baltijos kraštuose atstovams ir Tautų Sąjungos karinės kontrolės komisijai. (...)

Pasirašant sutartį jau buvo parengtas jo sulaužymas ir Rytų Lietuvos su sostine Vilniumi užgrobimas. Pilsudskis sudarė gen. Želigovskio su trimis divizijomis invazijos projektą. Spalio 9 d. paliaubos su Lietuva buvo sulaužytos, Lenkija pradėjo karą prieš Lietuvą, tą dieną Želigovskio grupuotė užgrobė Vilnių, (...)

Užėmęs Vilnių Želigovskis paskelbė naujos butaforinės valstybės sukūrimą. Okupuota Lietuvos teritorija sudarė 13 450 km2, ten gyveno 489 tūkst. gyventojų. Išsaugodamas užgrobto krašto siuzereno tapatybę, Želigovskis pavadino jį ne kokia nors šiaurės Lenkija, bet Vidurio Lietuva, tuo pripažindamas, kad įsiveržė į kitą valstybę. Okupantai paleido į apyvartą Laisvos Lietuvos valstybingumą žeminančias – Kaunijos, Kauno Lietuvos sąvokas. Istoriografijoje kai kurie istorikai tebevartoja šį terminą ir dabar.

Pasibaigus karo veiksmams, prasidėjo Lietuvos valstybės diplomatinė veikla, siekiant atkurti savo teises į okupuotą ir aneksuotą Lietuvą. Tuo tarpu Lenkija okupuotoje Lietuvoje surengė rinkimus, išrinko taip vadinamos Vidurio Lietuvos seimą, kuris, kaip ir reikėjo laukti, nutarė prijungti kraštą prie Lenkijos.
(...) Šis Vidurio ir Rytų Europos patyrimas leidžia daryti politologinę išvadą, kad okupantų organizuoti rinkimai paprastai nebalsuoja už išsivadavimą iš okupantų, tiksliau – okupantai neleidžia balsuoti prieš juos. Tokie rinkimai yra demokratijos parodija ir jie turėtų būti draudžiami.

Okupavusi ir aneksavusi didelę Lietuvos dalį, Lenkijos valdžia žvalgėsi ir į Laisvą Lietuvą. (...) Tačiau Lietuvos valdžioje nebuvo kolaborantų ir šios iniciatyvos nuėjo niekais. Kaip žinome, šitokiu instrumentu Sovietų Sąjunga 1940 m., padedant kolaborantams, sunaikino Lietuvos valstybę ir įgyvendino aneksiją.

Žiūrint iš šių dienų pozicijų negalima atsistebėti tik ką savarankišką Lietuvos valstybę sukūrusia lietuvių tauta ir visuomene, lojalia Vasario 16 aktui, jos tvirta valstybine savimone.

http://www.voruta.lt/rubrikos/57/5008

A.Tylos argumentai tokie patys kaip prieš daug metų. Kažkaip nėra gilesnės analizės.

Kažkodėl neužsimenama, kad Suvalkuose abiem delegacijoms vadovavo kariškiai - tai labiau panašu į paliaubų sutartį.
Derybose kažkodėl lietuviams visiškai nenaudingai buvo įrašyta paliaubų įsigaliojimo data - spalio 10 d. (nors ir po to, užėmus Vilnių Želigovskiui kariniai veiksmai nesustojo).
Net ir liūdno jubiliejaus proga nėra specialistų analizės, kodėl tuomet taip nevykusiai buvo išdėstyta Lietuvos kariuomenė.

Labai nedaug informacijos yra apie lietuvių delegacijos Suvalkuose vadovą (ar karinį atstovą, kuris pirmas pasirašė tą sutartį) Maksimą Katche, tėra straipsnelis Vikipedijoje. Vaikai mokyklose apie jį ir dabar nesimoko, nors šis generolas daug prisidėjo prie bolševikų išvijimo 1919 m. iš Lietuvos.


Šiaip šios metinės Lietuvoje buvo beveik ignoruotos, išskyrus minėtą renginį rotušėje