LT-BY. Lietuvių - gudų santykiai. LDK palikimo dalybos

[Romas]

Oficialus "litvinų" tinklapis

Информация для тех, кто никогда не слышал о нации литвинов:
1. Литвины - это нация с тысячелетней историей, возрождённая в XXI веке и развивающаяся на принципах открытости - "open nation"
2. Литвины - это не литовцы, несмотря на похожие самоназвания этих народов. Название "Литва" происходит от видоизменённого названия поморского союза племён лютичей "Лютва".
3. Литвины - это не все белорусы, но большинство белорусов в историческом контексте имеет литвинское происхождение и некоторые белорусы считают себя одновременно литвинами.

http://litvania.org/

Pagal Baltarusijos 2009 m. gyventojų surašymą suskaičiuoti 66 "litvinai", o vien tame tinklapyje jų yra net 183 (tiesa, tik 66 jų nurodė, kad gimtoji kalba yra "litvinų":

Да якой нацыі Вы сябе залічваеце? || К какой нации Вы себя причисляете?

Армяне (армяне) (10)
Беларусы (белорусы) (757)
Літвіны (литвины) (183)
Літоўцы (литовцы) (4)
Палякі (поляки) (34)
Рускія (русские) (133)
Татары (татары) (10)
Украінцы (украинцы) (13)
Цыгане (цыгане) (2)
Яўрэі (евреи) (19)

http://vkl.name/votes1/belorus.php

[Romas]

"Litvinų" paplitimo žemėlapis - nei daug, nei mažai, bet pretenzijos į Vilnių labai aiškios

http://litvania.org/map.html

[Aleksas666]

žemėlapis žiūriu netikslus ir dar kaip netikslus

[Romas]

Labai keista buvo skaityti jų rekomenduojamus senovinius slaviškus "liutičių" (tokia slavų gentis kažkur Vokietijos pasienyje) vardus

1) старо-славянские литвинские имена:

Алехно, Борзо, Будикид, Бутов, Витень, Воин, Войдило, Волчко, Давьят, Гедимин, Гедко, Гольша (Ольша), Голг (Олг), Давойно, Дарож, Жедевид, Жибентяй, Живинбуд, Жирослав, Испуг, Каликин, Козлейко, Круглец, Куковойт, Кумец, Лелюш, Лесий, Лесь, Лиздейко, Лисица, Любим, Лютовер, Люторг, Малк, Милко, Нежило, Нелюб, Неманос, Немир, Нестан, Плаксич, Полюш, Прамчеслав, Прокша, Поято, Радислав, Ратмир, Родослав, Репенья, Рукля, Серпут, Славко, Тройдень, Тройнат.

2) старо-славянские литвинские имена с «отголосками» санскрита:

Виликайло, Витовт, Вишимонт, Войшелк, Гербут, Гердень, Гинвил, Довгерд, Довспронк, Жигонт, Кейстут (Гестут), Корибут, Коригайло, Корият, Любарт, Мингайло, Миндовг (Миндок), Ольгерд, Радзивил, Рингольд, Свидригайло, Товтивил, Шварн, Эдивид, Юндзил, Ягайло, Янток, Ямонт.

http://litvania.org/lut.html#link

[music]

Tokį kliedesį ir aš galiu sukurti. Tereikia savaitę pavargti prie internetinio puslapio sukūrimo, peintu papeckioti kelis fantastinius žemėlapius, sukurti istoriją, kurią pirmiausiai pravartu išbandyti kokiame nors rašyk.lt fantastikos skyrelyje ir štai- garbingos tūkstantmetės ufonautų-hobitų nacijos atgimimas!

[Aleksas666]

Paprastas gudelių bandymas parodyti save didesniais nei jie yra. Kai visas pasaulis žino, jog Lietuva priklauso Baltams, baltarusiai bando sulyginti su slavais, o tada uždėti ant Lietuvos Baltarusijos etiketę.

[Romas]

Litvinai čia jau pateikia kitą savo versiją - šitie jau kilę ne iš Vokietijos pasienyje pasimetusių liutičių, o Nemuno ir Ščaros tarpupio.
Be to jie daugiausia katalikai ir vartoja lotynišką alfabetą

Litvins (Licviny) is a new nation in Europe with an old history. (...)
Litvins originate from the Paniamonnie region (Nioman and Szara river basins), northern Belarus.

Litvins constituted the major part of the multi-ethnical state known as Great Duchy of Litvania, Ruthenia and Samogitia (GDL).
Ever since the decline of GDL and partitions of the Litvanian Polish Commonwealth (Rzecz Pospolita), the Litvanian nation almost got dissolved within the neighboring ethnic groups.
(...)
Apart from Poland, Belarus is the major host for Litvins. In fact, many people see Belarusians as the ancestors of Litvins or, even more so, use the word Litvin interchangeable with Belarusian to refer to themselves.

The basic features that distinguish a Litvanian from a Belarusian:
- Strong national identity
- Usage of Latin alphabet (as opposed to Cyrillics)
- Predominantly Catholic religion (as opposed to Russian Orthodox)
- Long history of statehood (as opposed to nationhood)

http://litvania.freeservers.com/who.htm

[Romas]

Mažai žinomi lietuvių - gudų santykiai II pasaulinio karo metais

Baltarusių padėtis ir veikla nacistų okupuotoje Lietuvoje 1941-1944 metais
Pirmuoju sovietmečiu komunistinė valdžia Vilnijoje forsavo baltarusiškų mokyklų steigimą, tikriausiai, tuo siekdama sumažinti lenkų kalbos ir kultūros įtaką krašte. 1939-1941 m. Ašmenos ir Svyrių valsčiuose baltarusiškos mokyklos sudarė 90 proc. visų mokyklų. Pirmuoju sovietmečiu (1940-1941) baltarusiškos mokyklos buvo įsteigtos šiose Vilniaus apskrities vietovėse: Turgeliuose, Tabariškėse, Šumske, Rudaminoje, Kenoje ir kt. (iš viso 12 vietovių). Iki nacių-sovietų karo Lietuvoje veikė 14 baltarusių mokyklų.
(...)

1942 m. sausio 1 d. Švietimo vadybos duomenimis Vilniaus apskrities mokyklose mokėsi 2900 baltarusiškai kalbantys mokiniai, bet tik 749 iš jų save laikė baltarusiais. Daugiausiai gudų mokėsi šiose mokyklose: Poškiškių - 58, Šalčininkų - 44, Galinių - 22, Kalvelių - 25, Kaniūkų - 24, Lavoriškių - 13, Skubėtų - 11. Kitose mokyklose gudų skaičius buvo mažesnis nei 10 vaikų.

Vokiečių administracija Vilniaus apygardoje stengėsi skatinti gudų nacionalizmą, politinį ir kultūrinį aktyvumą. Tokios politikos tikslas buvo gudų, kaip tam tikros atsvaros lietuvių ir lenkų įtakai riboti panaudojimas
(...)

1942 m. balandžio 1 d. vokiečių valdžios sprendimu prie Lietuvos generalinės srities (LGS) buvo prijungtos Ašmenos ir Svyrių apskritys bei Benekainių valsčius. Vietinę administraciją ir policiją naujai prijungtose žemėse perėmė lietuviai.
Iki šių apskričių priskyrimo LGS beveik visos mokyklos (237) buvo baltarusiškos. Jose dirbo 375 mokytojai. Smurgainyse veikė prekybos mokykla, Alšėnuose amatų mokykla. Norintiems pasilikti dirbti baltarusiškose mokyklose Švietimo vadybos iniciatyva buvo daromas spaudimas išmokti lietuvių kalbos ir demonstruoti lojalumą lietuviams. Į svarbiausias naujai prijungtų apskričių mokyklas buvo pasiųsti dirbti mokytojai lietuviai. Jie nemokėjo gudų kalbos, o vietiniai mokiniai - lietuviškai. Dėl to dažnai tekdavo kalbėti lenkų kalba.

Tokia situacija kėlė susirūpinimą bei nepasitenkinimą baltarusių politikams ir jie kreipėsi pagalbos į vokiečių valdžią. BNK (Baltarusių nacionalinis komitetas) Vilniuje 1942 m. gegužės 12 d. parašė memorandumą Vilniaus miesto apygardos komisariatui teigdami, jog Ašmenos ir Svyrių apskrityse tokiu būdu griaunama baltarusiška švietimo sistema ir, nors siekiama moksleivius sulietuvinti, faktiškai yra vykdomas vietos moksleivių lenkinimas.
BNK prašė vokiečių valdžios naujai prijungtose apskrityse ir toliau oficialiai leisti naudoti baltarusių kalbą įstaigose, policijoje, teismuose ir mokyklose, palikti toliau veikti pradines, vidurines ir kitas mokyklas, įsteigti baltarusių švietimo inspektoriaus pareigybę, kuris būtų atsakingas už baltarusių švietimą visoje Vilniaus srityje, leisti toliau dirbti baltarusių švietimo pareigūnams ir mokytojams, vaikus mokyti tik baltarusių ir vokiečių kalbų.

http://www.voruta.lt/print.php?id=992

Voruta. - 2008, vas. 23, nr. 4 (646), p. 15.
Voruta. - 2008, kov. 15, nr. 5 (647), p. 15.
Voruta. - 2008, kov. 29, nr. 6 (648), p. 15.

[Wycka]

Mažai žinomi lietuvių - gudų santykiai II pasaulinio karo metais

Baltarusių padėtis ir veikla nacistų okupuotoje Lietuvoje 1941-1944 metais
Pirmuoju sovietmečiu (1940-1941) baltarusiškos mokyklos buvo įsteigtos šiose Vilniaus apskrities vietovėse: Turgeliuose, Tabariškėse, Šumske, Rudaminoje, Kenoje ir kt. (iš viso 12 vietovių). Iki nacių-sovietų karo Lietuvoje veikė 14 baltarusių mokyklų.
1942 m. sausio 1 d. Švietimo vadybos duomenimis Vilniaus apskrities mokyklose mokėsi 2900 baltarusiškai kalbantys mokiniai, bet tik 749 iš jų save laikė baltarusiais. Daugiausiai gudų mokėsi šiose mokyklose: Poškiškių - 58, Šalčininkų - 44, Galinių - 22, Kalvelių - 25, Kaniūkų - 24, Lavoriškių - 13, Skubėtų - 11. Kitose mokyklose gudų skaičius buvo mažesnis nei 10 vaikų.

http://www.voruta.lt/print.php?id=992
Voruta. - 2008, vas. 23, nr. 4 (646), p. 15.
Voruta. - 2008, kov. 15, nr. 5 (647), p. 15.
Voruta. - 2008, kov. 29, nr. 6 (648), p. 15.

O, labai įdomu. Girdėjau, kad lenkmečiu Vilniaus krašte J. Pilsudskio iniciatyva buvo vykdomas projektas „100 mokyklų Vilniaus kraštui“ (ar panašiai). Ta proga Rudaminoje pastatyta medinė lenkiška mokykla (šalia dabartinės lenkiškos-rusiškos F.Ruščico gimnazijos). Tai štai susidomėjau, ar 1940m.-1941m. įsteigta baltarusiškoji mokykla Rudaminoje kartais veikė ne tame pačiame mediniame lenkiškosios mokyklos pastate?

[Romas]

Pora nuorodų apie "litvinus" ar "lićvinus"

Dar neteko skaityti, kad kažkas kažką privertė tapti savarankišku
13.08.2010
Любовь Левшун

Концепт «литвины» в этнокультурном самосознании белорусов.
Litvinų koncepcija gudų etnokultūrinėje savimonėje

Белорусы - народ на ментальном уровне всегда считавший себя частью православной русской цивилизации, вынужденный двадцать лет назад начать строить своё государство, и соответственно - создавать национальную идею.

Gudai - tauta, mentaliniame lygyje save visada laikiusi rusų pravoslavų civilizacijos dalimi, priversta prieš 20 metų pradėti kurti savo valstybę,ir atitinkamai kurti savo tautinę idėją

http://zapadrus.su/zaprus/istbl/98--lr-xiv-xvii-.html

Tomo Baranausko atsakymai litvinistams - juos cituoja net patys gudai aukščiau minėtame straipsnyje

Главные тезисы литвинизма // Pagrindinės litvinizmo tezės



http://lietuvos.istorija.net/lituanistica/litvinizm.htm

[Romas]

/\ Vytis priklauso ir lietuviams, ir gudams vienodai - LDK buvo abiejų dabartinių tautų valstybė

Kažkas panašiai kaip Tatra, Matra ir Fatra bei šv.Stepono kryžius yra ir Vengrijos, ir Slovakijos herbuose.

HU


SK


Tačiau kurti absurdiškas istorijos versijas, savintis Lietuvos vardą ir kurstyti pretenzijas į Vilnių yra neleistina

[mag]

CCCP lyginti su LDK nėra korektiška, o ir Makedonijos atvėjis yra kitoks, vienam forume teko skaityt, kaip baltarusai(ar gal litcvynai)bando Lietuvą prilygint Makedonijai, pasisavinusiai pavadinimą.

[Sula]

CCCP lyginti su LDK nėra korektiška, o ir Makedonijos atvėjis yra kitoks, vienam forume teko skaityt, kaip baltarusai(ar gal litcvynai)bando Lietuvą prilygint Makedonijai, pasisavinusiai pavadinimą.

Paveldėtojais gali būti laikomi tie, kurie tą paveldą išlaiko. Pvz.: turkai savęs neidentifikuoja Bizantijos imperijos paveldėtojais, netgi Egipto arabai sunkiai save suvokia kaip Senovės Egipto palikuonimis. Ko paveldėtoja yra surusėjusi, iškultūrinta ir "sumaskvėjusi" Belarusija?
Bet kuriuo atveju netgi dauguma litvinistų nesugeba paneigti, kad lietuvių (litva) kilmė yra baltiška, pagoniškas tikėjimas, specifinė civilizacija Europos kontekste.
Kita vertus, reikia visgi ir mums viena kartą aiškiai pripažinti, kad Lietuva, dabartiniame suvokime, ir LDK nėra tas pats.

[Franas]

O, kuri šalis ar tauta yra Frankų imperijos paveldėtoja? Prancūzai ar vokiečiai? O Kijevo Rusia ar tik rusų? Teisingai pastebėta, kad LDK ir šiuolaikinė Lietuva ne tas pats. Ir paveldas turėtų būti bendras. Kvailai atrodo kai viena tauta jį bando savintis: kada pagaliau istorija nustos būti ideologijos tarnaite?..

[Sula]

O, kuri šalis ar tauta yra Frankų imperijos paveldėtoja? Prancūzai ar vokiečiai?

Greičiau prancūzai, nes kitaip neišku, kas jie tokie
Ir vėl gi, Frankų imperija ir frankai yra skirtingi dalykai. O štai Prūsijos karalystė paradoksaliai pasisavino nukariautos tautos (nors greičiau - teritorijos) pavadinimą.

[oranger]

O Kijevo Rusia ar tik rusų?

O kieno gi dar?

[Franas]

Greičiau prancūzai, nes kitaip neišku, kas jie tokie

O kokia kalba kalbėjo Karolis Didysis? Be to, Achenas, bene pagrindins imperijos centras, yra Vokietijoje .

Ir vėl gi, Frankų imperija ir frankai yra skirtingi dalykai. O štai Prūsijos karalystė paradoksaliai pasisavino nukariautos tautos (nors greičiau - teritorijos) pavadinimą.

Būtent: šalies pavadinimas, kalba, kultūra dažnai iš praeities į šiandieną yra atėję skirtingais keliais .

[Franas]

O kieno gi dar?

Ukrainiečių ir baltarusių .

[Sula]

O kieno gi dar?

Rusėnų, tikriausiai

[Sula]

O kokia kalba kalbėjo Karolis Didysis? Be to, Achenas, bene pagrindins imperijos centras, yra Vokietijoje .

Taip tai taip, bet kažkodėl vokiečiai (turbūt dėl prusokų ir Hohencolernų įtakos) kiek kita pakraipa romantizavo savo istoriją.