LT-BY. Lietuvių - gudų santykiai. LDK palikimo dalybos

[Obi-Wan Kenobi]

Asimiliuoti galima dviem būdais. a) kai aukštenė kultūra ir civilizacija asimiliuoja žemesnę, kaip kad nutiko Vokietijos valdomoje Mažojoje Lietuvoje; b) per jėgą, kaip buvo TSRS
a variantui Lietuva nėra tokia pažangi ir teiginiai, kad Vilnius tai bardakas, tiems, kurie žengia pro Aušros vartus nuo stoties pusės, yra visai akivaizdūs
b variantui neturim galios, o ir niekam tokio varianto nerekomenduočiau

[evvt]

Kad netgi Čekija ar Slovėnija pasidarė "ne lygis" - tai čia jau next level

Perimant "geriausias praktikas" nereikia kuklintis ir ribot savęs .Reikia jamt ne geresnes o geriausias

[PoDV]

Kaip suprantu, nelabai rusai/baltarusiai turėdavo (ir turbūt turi) gerą nuomonę apie skandinavus, kad mažiukai, minimalistiški ir su keistomis pasaulio vizijomis. Įtariu, atsikartoja kažkas panašaus ir su Baltijos šalimis, pasitelkiant mūsų soc. problemas ir infrastruktūros klausimus, bando pateisinti savo didybę ir išskirtinumą.

Lenkija ne skandinavai, o arčiau vokiečių, ten konkurencinis didžiavalstybiškumas labiau reiškiasi Reikia labiau skaitytis Ten infrastruktūra spalvingesnė (nors ir nėra Olandija toli gražu), ir sovietmečių nematė.

P.S. Iš dalies nėra prasmės taip žeminančiai žiūrėti į Lietuvą, nes mūsų startinės pozicijos visumoje gal net žemesnės buvo nei kaimynų, čia jau kalbu nuo 19 a. Situacija nėra tokia bloga. Panašiai yra su Rumunija, bet ne su Bulgarija, Albanija ir net kokia Serbija.

[PoDV]

Kas liečia Baltarusijos padalinimus ir pan., yra du variantai 1) bent jau vakarinė dalis jungsis prie Lietuvos siekiant autonomijos (Pilsudskio Lietuvos planas pagaliau įgyvendinamas) 2) pasidalina kitos slaviškos valstybės, bet baltarusiai toliau asimiliuojasi. Trečias, labiausiai tikėtinas variantas, kad Baltarusija išliks viena dalis, o kas realiai bus, neaišku.

[index]

Į rytus nuo Lietuvos yra dvi ... ir aš jų negaliu nei normaliais slavais ( vs CZ, SK, UA, HR ), nei normaliomis valstybėmis laikyti.

Tai esmė ta ir yra, kad nereikia šmeižti visų slavų, dėl to, kad kelios slaviškos valstybės (na, mums žinomiausia Rusija su jos užgrobta Baltarusija) nėra normalios.

[AšNeRobotas]

Nemažai čia Lietuvos imperialistų yra, Baltarusiją jau plėšo į gabalus

[Shernas]

Nemažai čia Lietuvos imperialistų yra, Baltarusiją jau plėšo į gabalus

Nesijaudink, klius ir tau žemės gabalas, ir keli vergai, gal net ant kibiro tuštintis pripratinti

[AšNeRobotas]

Nesijaudink, klius ir tau žemės gabalas, ir keli vergai, gal net ant kibiro tuštintis pripratinti

o reiks kariaut ar jie patys pasiprašys vergais?

[Shernas]

o reiks kariaut ar jie patys pasiprašys vergais?

IMHO ne kariaut, griovį pasienyje kast ir šalčiui atsparius krokodilus užveist

Geriau pasižiūrėk į 1927-38 buvusį herbą - matai kiek įpėdinių atsiras ...

[Tomas]

Mums iki Čekijos kaip iki Mėnulio tiek infrastruktūros, tiek tvarkos, tiek ekonomikos, tiek pramonės, tiek elementaraus žmonių potencialo atžvilgiu.

Bet tai nėra priežastis užstrigti su Baltarusia ir Ukraina.

[mantasm]

Jo, pas juos labai intensyvaus biologinio elito valymo nėra buvę, kiek man žinoma. Neko panašaus į https://en.wikipedia.org/wiki/Intelligenzaktion arba sovietinius trėmimus.

Arba mūsų šviesuomenės nuotykius 1794, 1831, 1864...

[oranger]

Aš paminėjau slavų pasaulį pagrinde turėdamas galvoje Rusiją, Ukrainą ir Baltarusiją. Nes šioje temoje čia yra norinčių "patvarkyti" buvusias LDK žemes....

Slavų pasaulis yra ir čekai, ir slovėnai, ir lenkai irgi... Taigi, labai skirtingo mentaliteto, charakterio ir verslumo yra tie slavai. Todėl juos apibendrinti vienu sakiniu, tai yra tas pats kaip sakyti "visos bobos tokios"...

[Tomizmas]

Čekija net labai faina šalis. Tvarkinga, pažangi, gerai išsivysčiusi. Gamta labai vaizdinga, nors čia jau aišku, ne gyventojų nuopelnas. Lankiausi, padarė labai gerą įspūdį. Geresnį nei chaoso nemažai turinti Prancūzija.

Iš viso, slavus laikyti kažkokiu kultūriniu vienetu yra neteisinga iš pagrindų, nes kalbinė grupė ir kultūrinė priklausomybė dažniausiai nebūna tarpusavyje koreliuojantys dalykai. Kas kultūriškai jungia čekus (buvę katalikai - dabar pagrinde ateistai, istoriškai stipriai veikti Vokietijos), bosnius (musulmonai, įtakoti turkų), rusus (ortodoksai, patys didžiąją dalį istorijos buvo imperija, daranti įtaką kitiems)? Nieko labai bendro. Kaip tarkim romanų grupėje, ar daug rumunai turi kultūriškai bedro su ispanais, nepaisant giminiškų kalbų? O musulmonai imperinę praeitį turintys turkai labai kultūriškai artimi su Sibiro jakutais (buvusiais šamanistais, dabar ortodoksais, stipriai vekiamais rusų), nors ir vieni, ir kiti vartoja tiurkų kalbas?

Taip kad bet koks bandymas slavus ar bet kokią kitą giminiškų kalbų grupę pritempti prie "bendros" kultūrinės grupės yra klaida iš pačių pagrindų.

[manometras]

Jūs teisūs, kad dabartiniai slavai yra labai įvairūs, bet aš, pvz., kartais vartoju žodį slavai Lietuvai aktualiausiems, Lietuvoj gyvenantiems ir lietuviams pretenzijų turintiems slavams, kad nereiktų nuolat jų vardinti, lenkai, rusai, baltarusiai, lenkakalbiai, rusakalbiai, tuteišiai... užknisa vardint. Iš konteksto turi būt aišku, kad slovėnai ir čekai nesusiję ir jų galvoje neturiu.

[oranger]

Jūs teisūs, kad dabartiniai slavai yra labai įvairūs, bet aš, pvz., kartais vartoju žodį slavai Lietuvai aktualiausiems, Lietuvoj gyvenantiems ir lietuviams pretenzijų turintiems slavams, kad nereiktų nuolat jų vardinti, lenkai, rusai, baltarusiai, lenkakalbiai, rusakalbiai, tuteišiai... užknisa vardint. Iš konteksto turi būt aišku, kad slovėnai ir čekai nesusiję ir jų galvoje neturiu.

O be reikalo. Nes, pavyzdžiui, terminas "rusakalbiai" - tai iš viso nesusipratimas. Jei kalbi rusiškai, esi rusas, jei lenkiškai - lenkas, jei lietuviškai - lietuvis, tai natūralu. Ir tie patys "tuteišai" turi pagaliau apsispręsti - kas jie tokie. Nėra tokios tautos - tuteišai, nėra ir tokios kalbos.

[Romas]

Manyčiau, kad reiktų pataisyti temos pavadinimą (į LT-BY-UA), nes LDK palikimas neįsivaizduojamas ir be dabartinės Ukrainos. Voluinė su Liubarto Lucku ir Ostrogu (Didžiojo Lietuvos etmono Konstantino Ostrogiškio tėviškė), Polesė iki Kijevo, Podolės Karijotaičių pilys ir Algirdo įkurta jos sostinė Vinycia, LDK ženklai iki pat Bukovynos ir Juodosios jūros prie Krymo, baltiškos LDK laikmečio kapavietės tarp Kijevo ir Umanės, Lietuvos Statutas net Zaporožės kazokų teisėje... Paskutinio dešimtmečio atradimai verčia manyti, kad istoriškai ir kultūriškai - tai ne mažiau svarbios LDK vietos už dabartinę Baltarusiją, o gal net svarbesnės.
Svarbus Ukrainos įtraukimas ir geopolitiniu požiūriu, kovojant su agresyviais "litvinistais". Šiuo klausimu ukrainiečių istorikai ir visuomenininkai akivaizdžia persvara yra lietuvių pusėje.

Ši tema yra apie lietuvių ir gudų santykius. LDK paveldo temos pavadinime yra dėl to, kad dažnai diskutuojama, kam - lietuviams ar baltarusiams (gudams) - daugiau priklausė LDK. Tai šiek itek atsileipia ir dabartiniams santykiams.

Ukraina iki 1569 m.buvo LDK dalis, tačiau Ukraina su šia tema neturi nieko bendro..
Lietuvių - ukrainiečių santykiams gali būti atskira tema, jei ji yra reikalinga.

[oranger]

Ši tema yra apie lietuvių ir gudų santykius. LDK paveldo temos pavadinime yra dėl to, kad dažnai diskutuojama, kam - lietuviams ar baltarusiams (gudams) - daugiau priklausė LDK. Tai šiek itek atsileipia ir dabartiniams santykiams.

Ukraina iki 1569 m.buvo LDK dalis, tačiau Ukraina su šia tema neturi nieko bendro..
Lietuvių - ukrainiečių santykimas gali būti atskira tema, jei ji yra reikalinga.

Iš dalies sutinku, bet LDK temai tada reikia atskiros temos.

[Romas]

LDK temai tada reikia atskiros temos.

Yra neišgryninta ir ne itin aktyvi tema

Lietuvos (LDK) istorija / archeologija
https://www.miestai.net/forumas/foru...a-archeologija

[Zorro]

Iki šiol nė vienas Lietuvos istorikas nėra publikavęs išsamios Gudijos istorijos sintezės. Nėra net vertimų iš užsienio kalbų. Taip nutiko nepaisant fakto, kad nuo XIII amžiaus šiandieninių lietuvių ir gudų protėviai šimtus metų gyveno bendroje valstybėje – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Pirmą kartą istorijoje abi tautos viena nuo kitos buvo atskirtos tik tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo. Antrą kartą politinė atskirtis įvyko po 1990-ųjų ir tęsiasi iki šių dienų. Žvelgiant iš tokios perspektyvos jokia kita kaimyninė tauta – nei latviai, nei lenkai, nei rusai – neturėjo tokios ilgos bendros istorijos su lietuviais.

https://m.delfi.lt/ringas/article.php?id=88101767

[R.D.]

https://m.delfi.lt/ringas/article.php?id=88101767

Gerai, kad R. Kumuntavičius išleido plačiajai masei tą knygą, bet jo 2013 m. paskaita Minske buvo kažkoks aptemimas šviesaus žmogaus galvoje.