Bet ir susigalvok slavams save pasivadinti litvinais. Jie išprotėjo Blogiau nei rusų laida apie nepaaiškinamus reiškinius ir šiaip apie ateivius
Šiaip jau Litwin tėra slaviškas žodis pavadinti lietuviui, o Lietuvos slavai (baltarusiai ir ukrainiečiai) politine prasme ir buvo lietuviai (taip save vadino ir lenkiškai kalbantys etniniais lietuviai ). Taigi taip jie elementariai save vadina lietuviais (politine LDK prasme, kas šiaip jau yra tiesa).
Tai ok, tegul save vadina litvinais ar licvinais, bet kažkodėl mus vadina "lietuvisais"
Čia dėl to, kad mes atsisakėme jų kaip lietuvių ir vietoje to sukūrėme etninę valstybę. Čia grįžtame prie senos daugiau negu 100 metų senumo istorijos kai rinkomės tarp dviejų variantų:
1) Kartu su Pilsudskiu atkurti LDK kaip daugiatautę šalį su didele teritorija, slavų dauguma ir lenkų kaip pagrindine visų tautų susikalbėjimo kalba;
2) Dabartinę lietuvišką ir lietuviškai kalbančią Lietuvą.
Baltarusiai liko vieni ir dabar bando kurti grynai savo baltarusišką Lietuvą. Ir panašu yra biški įsižeidę ir dėl to bando save grubiai atskirti nuo mūsų "lietuvių, bet ne tų Lietuvių".
Čia dėl to, kad mes atsisakėme jų kaip lietuvių ir vietoje to sukūrėme etninę valstybę. Čia grįžtame prie senos daugiau negu 100 metų senumo istorijos kai rinkomės tarp dviejų variantų:
1) Kartu su Pilsudskiu atkurti LDK kaip daugiatautę šalį su didele teritorija, slavų dauguma ir lenkų kaip pagrindine visų tautų susikalbėjimo kalba;
2) Dabartinę lietuvišką ir lietuviškai kalbančią Lietuvą.
Baltarusiai liko vieni ir dabar bando kurti grynai savo baltarusišką Lietuvą. Ir panašu yra biški įsižeidę ir dėl to bando save grubiai atskirti nuo mūsų "lietuvių, bet ne tų Lietuvių".
Baltarusiai gi yra slavai. Ar jau nebe? LDK buvo lietuvių projektas ir baltarusiai į jį pateko, nes pasitaikė laiku ir vietoje. Didžiuotis, kad priklausai kitai tautai, kitai valstybei? Aš manau, kad baltarusiams tikrai LDK neturėtų kelti gerų prisiminimų. Dar belieka, kad ukrainiečiai pradėtų save vadinti kokiais litwinicais, nes jų teritorija buvo užgrobta svetimos tautos.
Baltarusiai gi yra slavai. Ar jau nebe? LDK buvo lietuvių projektas ir baltarusiai į jį pateko, nes pasitaikė laiku ir vietoje. Didžiuotis, kad priklausai kitai tautai, kitai valstybei? Aš manau, kad baltarusiams tikrai LDK neturėtų kelti gerų prisiminimų. Dar belieka, kad ukrainiečiai pradėtų save vadinti kokiais litwinicais, nes jų teritorija buvo užgrobta svetimos tautos.
Tai kad pagal litvinistų teoriją dabartinių baltarusių protėviai užkariavo "lietuvysus". Pagal juos LDK kunigaikščiai atseit nebuvo "lietuvysiais". Priedo teigia, kad "lietuvysai" gyveno tik kažkur už Nevėžio. Kiti radikal-dundukai net svaigsta, kad prūsai buvo rusai, o jotvingiai - baltarusių gentis
Tai kad pagal litvinistų teoriją dabartinių baltarusių protėviai užkariavo "lietuvysus". Pagal juos LDK kunigaikščiai atseit nebuvo "lietuvysiais". Priedo teigia, kad "lietuvysai" gyveno tik kažkur už Nevėžio. Kiti radikal-dundukai net svaigsta, kad prūsai buvo rusai, o jotvingiai - baltarusių gentis
Na, vyksta baltarusiškas visuomenės durninimo variantas. Kokios viso to pasekmės bus yra sunku numatyti.
Baltarusijos Liaudies Respublikos 100-mečio paminėjimo renginiai Vilniuje.
Programa: Kovo 23 d.
13:00 – 15:00 – Baltarusijos-Lietuvos konferencija: „Lietuva ir Baltarusija: 100 metų prieš ir dabar“. Vyks Lietuvos Seime (Gedimino pr. 53, Vilnius).
Kovo 24 d.
18:30 – 19:00 – Fotografijų paroda „Baltarusijos Liaudies Respublikos 80-osios metinės Minske 1998“
20:00 – 22:00 – šventinis koncertas dalyvaujant baltarusių ansambliui „PAWA“. Adresas Pylimo g. 21B (baras „Paviljonas“)
Kovo 25 d.
10:30 -11: 00 – Baltarusijos Liaudies Respublikos veikėjų atminimo pagerbimas Rasų kapinėse. Аdresas: Rasų g. 32
12-00 – 13-30 – Vilniaus Šv. apaštalo Baltramėjaus bažnyčioje šv. Mišios Baltarusijos Liaudies Respublikos veikėjams atminti касцёле. Adresas: Užupio g. 17A.
15:00 – 17:00 – Vilniaus rotušėje iškilmingas jubiliejinis priėmimas, dalyvaujant garbingiems svečiams, koncertas ir šventinis furšetas. Įėjimas iš anksto užsiregistravus ir su kvietimais. Nuoroda registracijai: https://goo.gl/forms/iv98EoM717f0MvPv1
Dar vienas Baltarusijos Liaudies Respublikos 100-mečio renginys - foroparoda Užupyje, Malūnų 17
Radyjo Racyja 2018.03.18 У Вільні пачаліся імпрэзы да 100-годдзя БНР Vilniuje prasidėjo BNR 100-mečio renginiai
17 сакавіка ў Вільні на Зарэччы (Ужупіс) адчынілася вулічная выстава архіўных фотаздымкаў “За Нашы і Вашы – 100!”. Назва выставы звязаная з тым, што ў 2018 годзе і Літва і Беларусь практычна адначасова адзначаюць 100-годдзе абвяшчэння дзяржаўнасці.
Выстава падрыхтаваная да 100-годдзя БНР, арганізаваная пры садзеянні Рэспублікі Ужупіс.
Šiemet Gudijoje pusiau oficialiai minimas Baltarusijos Liaudies Respublikos (BNR) 100-mečio jubiliejus.
Jubiliejaus proge pasirodė "BNR žemėlapiai".
Nesunku įžiūrėti, kur yra pažymėtas Vilnius, Daugpilis, Balstogė ir gal koks Smolenskas už kadro
Naša niva 2017.12.15 На стагоддзе беларускай дзяржавы выдадзеная мапа БНР
Мапа Беларускай Народнай Рэспублікі — гэта сімвал першых крокаў сучаснай беларускай дыпламатыі, пасведчанне аб сталасці і ўласных правах беларусаў. Вось вам доказ: 100 гадоў таму гэтыя абшары прамовілі на ўвесь свет сваё імя — Беларусь — і дакументальна засведчылі свае межы
Penktadeinį ir šeštadienį Klaipėdoje vyks forumas Lietuvos ir Baltarusijos forumas „Kas mus jungia?”
Ta proga - kelios publikacijos
Atvira Klaipėda 2018.10.23 Klaipėdoje diskutuos, kaip pagerinti Lietuvos ir Baltarusijos santykius
Penktadienį Klaipėdoje prasidės pirmasis Klaipėdos visuomeninis Lietuvos ir Baltarusijos forumas tema „Kas mus jungia?” Dvi dienas susirinkę forumo dalyviai ieškos sąlyčio taškų, nuo kurių atsispyrus būtų galima imtis formuoti dvišalio bendradarbiavimo strategiją. Tokios strategijos šiandien neturi nei lietuviai, nei baltarusiai. Pasienyje statoma Astravo atominė elektrinė ir vis stiprėjantis karinis Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimas – dvi pagrindinės temos Lietuvos žiniasklaidoje, temdančios kaimyninių šalių bendradarbiavimą, sulaukė atitinkamos reakcijos ir Baltarusijoje.
„Dviejų valstybių santykių problemos realiai egzistuoja ir jas dar labiau aštrina per masinio informavimo priemones platinama negatyvi ir pilna stereotipų informacija abiejose šalyse. Reikia jau dabar baltarusiams ir lietuviams kartu susėsti ir apsvarstyti, kaip galime šią situaciją pakeisti ir pagerinti mūsų šalių santykius“, – teigia Andrejus Kazakevičius, instituto „Politinė sfera“ direktorius.
Jam pritaria ir Jerzy Giedroyc dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininkas Alvydas Nikžentaitis, kuris pabrėžė, kad dabar pats tinkamiausias metas tokiam platesnio formato renginiui, kuriame būtų aptariamos A. Kazakevičiaus minėtos realios problemos.
„Šiandien jų, ko gero, išspręsti nepavyks, tačiau mes privalome kalbėtis ir matyti, kokio pobūdžio procesai šiuo metu vyksta Baltarusijoje“, – sakė A. Nikžentaitis.
Forumo programoje – dėmesys bendram ir šiandien abi tautas skiriančiam istoriniam paveldui, bus diskutuojama migracijos ir pasienio bendradarbiavimo klausimais, aptariamos ekonominio bendradarbiavimo aktualijos.
Forumo diskusijos – žinomų Lietuvos žurnalistų rankose. Jas moderuos Vytautas Bruveris, Rimvydas Valatka, Marius Jokūbaitis ir kiti. Norą dalyvauti forume jau išreiškė abiejų šalių intelektualai, politikos ekspertai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, žurnalistai.
Išsami forumo programa skelbiama tinklapyje klaipedosforumas.lt
15min.lt 2018.10.21 Prof. Alvydas Nikžentaitis apie Lietuvos ir Baltarusijos santykius: jie įšaldyti
Šiaip jau, jeigu pasižiūrėsime, kaip keitėsi Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu pastaraisiais metais, tai matysime tą, jog iki šiol lietuviai gana nuosekliai rėmė baltarusių opoziciją, bet dabar supykę dėl Astravo ir kitų problemų, nustojo tai daryti.
Turime tokią situaciją, kad niekas nežino, kaip reikia elgtis su šituo kaimynu. Antra – jau šitas nežinojimas, tas nuolatinis keiksnojimas, taip pat ir žiniasklaidoje, privedė prie to, kad, kiek man tenka susidurti su daugiau ar mažiau oficialiais sluoksniais, jau ir bijoma kalbėtis apie Baltarusiją Lietuvoje.
Viskas būtų gerai, jeigu ne keletas dalykų. Visų pirma Lietuva turi pakankamai daug įvairių interesų santykiuose su Baltarusija. Visi kalba apie ekonominius ryšius. Niekas nesiginčys, kad baltarusių kroviniai yra svarbūs Klaipėdos uostui, niekas nesiginčys, kaip yra svarbus Lietuvos biudžetui turizmas iš Baltarusijos, niekas nesiginčys, ypač Vilniuje, kad yra svarbūs pirkėjai iš Baltarusijos, kurie palieka pinigus, bet mes turime ir kitų dalykų.
Be to, turime bendrą istoriją, kuri, kas irgi keista, tampa savotišku dar vienu nesantaikos tašku tarp lietuvių ir baltarusių, nes lietuviai labai pyksta, kad baltarusiai savinasi tą istoriją.
"Naša niva" šiandien perspausdino savo 1994 metų straipsnį, kaip taisyklingai gudiškai vadinti Vilniaus gatves.
Ir net łacinka (lotyniška gudų kalbos versija)
Gal jie tegul pirmiau pas save Baltarusijoje pasimoko kalbėti ir rašyti gudų kalba.
Gatvių lentelė kokiame Minske užrašytos gudiškai "praspiekt Peramožcaŭ", kai visose iškabose ir žemėlapiuose užrašyta rusiškai "prospekt Pobeditelej".
"Naša niva" šiandien perspausdino savo 1994 metų straipsnį, kaip taisyklingai gudiškai vadinti Vilniaus gatves.
Ir net łacinka (lotyniška gudų kalbos versija)
Naša niva 2018.10.29
......
Gal jie tegul pirmiau pas save Baltarusijoje pasimoko kalbėti ir rašyti gudų kalba.
Gatvių lentelė kokiame Minske užrašytos gudiškai "praspiekt Peramožcaŭ", kai visose iškabose ir žemėlapiuose užrašyta rusiškai "prospekt Pobeditelej".
"Прапануем вашай увазе спіс вуліц Вільні — як яны адвеку правільна называліся па-беларуску. Спіс (беларускай лацінкай) быў апублікаваны ў «Нашай Ніве» ў 1994 годзе, так тады выглядала наша выданне. https://nn.by/?c=ar&i=218429"
Na va, rytinis kaimynas nuo strateginio partnerio skiriasi kaip od wieków ir адвеку
Na va, rytinis kaimynas nuo strateginio partnerio skiriasi kaip od wieków ir адвеку
Skirtumas tas, kad iki 1939 metų "od wieków" buvo realybė, kaip ji nepatiktų.
Tuo tarpu baltarusiai kuria (kūrė?) paralelinę romantinę realybę su Vilniaus vietovardžiais.
Po 1995 metų išsirinkus Lukašenką jiems belieka gudiškumo ženklų ieškoti Vilniuje ar Balstogėje.
Šiaip jau niekas negali atimti iš baltarusių Vilniaus kaip jų istorinės (daugiatautės LDK imperijos) sostinės. Kaip manot kokia kalba kalbėjo Vilniaus stačiatikiai, vaikščioję į visą daugybę senamiesčio cerkvių? Baltarusiškai ir ukrainietiškai.
Esmė ta, kad jie šiaip jau yra tiek pat lietuviai kaip ir mes.
Šiaip jau niekas negali atimti iš baltarusių Vilniaus kaip jų istorinės (daugiatautės LDK imperijos) sostinės. Kaip manot kokia kalba kalbėjo Vilniaus stačiatikiai, vaikščioję į visą daugybę senamiesčio cerkvių? Baltarusiškai ir ukrainietiškai.
Uniatus pamiršote ... RUSĖNIŠKAI kalbėjo, atskiros kalbos tik nuo XVII a.
Esmė ta, kad jie šiaip jau yra tiek pat lietuviai kaip ir mes.
O kaip kalbėjo lietuviai - galite pažiūrėti į Mažvydo, Skorynos ir t.t veikalus.
Taipogi sėkmės bei YPATINGAI sveikatos aiškinant katalonui kad jis ispanas ar vengrui - kad jis austras.
Tušti ginčai. Baltarusiai iš esmės nėra iki galo susiformavusi nacija. Ne taip kaip ukrainiečiai. Jiems, kaip kad neseniai padarė kazachai, vertėtų pereiti prie lotynų abėcėlės, kas mažai tikėtina.
Comment