Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Žemės ūkis
Collapse
X
-
Parašė Eimantas Rodyti pranešimąDėl linų praktiškai sutinku, kokioj Prancūzijoj kaip augino taip ir tebeaugina. O dėl cukraus...į sandėlį jk negaminsi, pasaulyje ir daug pigesnio pakankamai, o dviejų fabrikų Lietuvai ir dabar per akis.
Comment
-
Kodėl Danijoje apsimoka gaminti cukrų, nors ten ir energetiniai resursai brangesni, ir darbo jėga kelis kartus brangesnė, ir dirbamos žemės nėra tiek daug, ir mokesčiai didesni?
Efektyvumo problemos akivaizdžios kaip ir su bulvėmis:
Pažangiai ūkininkaujančių šalių - Danijos, Suomijos, Švedijos - ūkiuose gaunami cukrinių runkelių derliai siekia 45-50 t/ha, o cukringumas būna 1,5-2,0 proc. didesnis negu auginamų Lietuvoje........Cukrinius runkelius mūsų šalyje augina kelios dešimtys tūkstančių kaimo žmonių. Cukriniai runkeliai užima apie 25-29 tūkstančius hektarų plotą, o vidutinis derlingumas siekia apie 30 t/ha. Bendras derlius sudaro 900–1 000 tūkst. tonų. Pastarųjų penkerių metų vidutinis cukringumas - apie 16 procentų.Paskutinis taisė zajcik; 2010.09.09, 19:18."Jeigu žemės ūkyje dirba 80 proc. žmonių - šalyje badas, o kur žemę dirba iki 5 proc. gyventojų - maisto produktų perteklius"
Comment
-
Tačiau ne viskas prrasta ir šiame "darže"
Lietuvoje cukraus pramonė susikūrė 1930 metais, kai Lietuvos vyriausybės pakviesta tuometinės Čekoslovakijos firma “ŠKODA” pradėjo statyti cukraus fabriką Marijampolėje. Pirmasis Lietuvoje cukraus fabrikas buvo pastatytas 1931 metais ir spalio 15 dieną pradėjo perdirbinėti cukrinius runkelius.
Antrojo pasaulinio karo metais fabrikas buvo sugriautas. Atstatymo darbai vyko iki 1947metų.
1962 metais prasidėjo fabriko rekonstrukcija. Perstatyti runkelių padavimų, difuzijos, kalkinės, kompresorinės, katilinės, transporto skyriai. Rekonstrukcija vyko iki 1990 metų.
Sunkų periodą fabrikas pergyveno 1996 – 1999 metais. Šiuo laikotarpiu vyko įmonės privatizacija, daugelį kartų keitėsi įmonės valdymas, nevyko fabriko modernizacija.
Tačiau lemtingas posūkis fabriko gyvenime įvyko 1999 metų rudenį ,,Arvi” įmonių grupei pradėjus sanuoti įmonę. ,,Arvi” nuo pirmųjų dienų daug dėmesio ir lėšų skyrė fabriko modernizavimui ir atnaujinimui. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo: jau 1999 metų sezone pasiekti geriausi gamybos rodikliai visoje fabriko istorijoje.
Šiandien ,,Arvi cukraus“ produkcija vertinama visoje Europos Sąjungoje. Gamybos sezono metu per parą perdirba per 2 400 t cukrinių runkelių Iš perdirbto cukrinių runkelių kiekio per parą pagamina apie 350 t. cukraus. UAB ,,Arvi cukrus” produkcijos kokybę įvertino ne tik Lietuvos rinkos, tačiau ir Danijos, Švedijos, Vokietijos, Ispanijos ir kitų šalių pirkėjai. 2009 m. „Arvi cukrus“ turėjo 26 043 t. cukraus kvotą. Cukrus, įvairiomis fasuotėmis, iš fabriko yra gabenamas geležinkelio vagonais, vilkikais, jūriniais konteineriais. Per 2009/2010 m. sezoną 10 000 t cukraus buvo eksportuojama į Vokietiją, Italiją, Latviją, Švediją, Austriją ir kitas šalis.
"Jeigu žemės ūkyje dirba 80 proc. žmonių - šalyje badas, o kur žemę dirba iki 5 proc. gyventojų - maisto produktų perteklius"
Comment
-
/\ O kodėl Latvijos, Airijos ir kitų šalių cukraus kvotos yra 0? Ar tai reiškia, kad jos negamina cukraus, ar joms netaikomi jokie gamybos ir eksporto apribojimai?I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimą/\ O kodėl Latvijos, Airijos ir kitų šalių cukraus kvotos yra 0? Ar tai reiškia, kad jos negamina cukraus, ar joms netaikomi jokie gamybos ir eksporto apribojimai?
A group of enterprising people intends to revive sugar production in Latvia, which was halted a couple of years ago, newspaper Dienas Bizness/LETA reports.
So far the project is only in the stage of preparation and research; the involved parties do not yet wish to publicly discuss the plans in detail.
Furthermore, sugar production in the European Union (EU) is strictly regulated, at the moment; Latvia does not even have any quotas for producing sugar. None of the existing large sugar producers is willing to see an even minor competitor enter the market, not even in two years' time when Latvia will be, at least formally, allowed to produce sugar.
A number of experts surveyed by the newspaper believe that a sugar refinery in Latvia would sooner or later start pursuing aggressive marketing policy to conquer the local market, which is around LVL 80 million worth and currently taken by foreign producers. This would reduce imports and improve the export/import balance. Sugar production would also provide new jobs and create additional tax revenue.
The estimated cost of a constructing a new factory is around LVL 100 million. The bigger the cost, the stronger the need for attracting foreign investors to the project will be.
Three cities are being considered for the location of the refinery: Iecava, where sugar beet produced by local farmers would be used, as well as the port cities of Ventspils and Liepaja, where sugar could be produced by refining imported raw sugar, and the sugar produced at the refinery, at least initially, could be exported to non-EU countries.
Former beet farmer Modris Villa, who is one of the members of the task force, believes that resuming sugar production will not be hard as, to a large extent, the necessary production machinery and equipment has been preserved. Villa also said that a number of investors from Russia have expressed readiness to provide financing for the project, and it would be possible to obtain a loan for construction of the refinery.
Villa did not disclose the names of the potential investors, nor those of other people interested in resumption of sugar production in Latvia.
Death of Irish Sugar Industry: Mallow Sugar factory to close; Greencore seeking 90% of €146 million EU Fund; IFA says farmers should get 75%Paskutinis taisė zajcik; 2010.09.09, 23:17."Jeigu žemės ūkyje dirba 80 proc. žmonių - šalyje badas, o kur žemę dirba iki 5 proc. gyventojų - maisto produktų perteklius"
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąDrįstu nesutikti dėl cukraus. Tiesiod danai, supirkę cukraus pramonę, veža čia savo cukrų ir fasuoja. Kodėl Danijoje apsimoka gaminti cukrų, nors ten ir energetiniai resursai brangesni, ir darbo jėga kelis kartus brangesnė, ir dirbamos žemės nėra tiek daug, ir mokesčiai didesni?..
Comment
-
Parašė zajcik Rodyti pranešimąJuk ne planinės ekonomikos sąlygomis gyvename. Jiegu yra ekonominė nauda, galima cukrumi "užversti" kitas šalis (ir tą pačią Vakarų Europą). Lenkiškų bulvių ar olandiškų gėlių priveža pakankamai, tai kodėl Lietuva (danai) negali analogiškai pasielgti su lietuvišku cukrumi? Gal sudarytų konkurenciją tų pačių danų produkcijai kitose šalyse?It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimąNe viskas tik blogėja po 2004m.. Juk plečiasi turizmo ir bankininkystės sektorius, kiti sektoriai, dėl kurių nenoriu išsiplėsti.
Parašė Tomas Rodyti pranešimąO kodėl vokiška, prancūziška ar ispaniška produkcija Lietuvos supermarketuose pigesnė nei lietuviška?
Comment
-
Parašė JlL Rodyti pranešimąo vokieciai prancuzai ir ispanai nei malunsparniu nei jachtu nei lektuvu neturi ane?Post in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimąIr iš tikro vakaruose nėra tokios mados vos užsukus kokį versliuką iš pirmų dividendų pirkti Rolls Royce.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąIr Lietuvoje ne iš pirmų. Bet kokiu atveju, pas mus visokių prabangių automobilių ar sraigtasparnių ne daugiau nei kitur.Post in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimąBet ir įmonių kalibras pas mus kitoks. Toks Barštys vakaruose važinėtų geriausiu atveju su S klase, bet labdaros ir mokesčių sumokėtų gerokai daugiau. Pas mus dar egzistuoja nuvorišiškas noras parodyti savo turtus. Kas čia bus, jeigu kas pagalvos, kad aš turiu mažiau nei iš tikro?
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąKalibras panašus, tik tų įmonių tiesiog mažiau. Kiek Lietuvoje tų sportinių automobilių? Tikrai nedaug. Šiaip ne daug kuo skiriamės nuo kapitalistinių valstybių, tas noras yra visur, nesam kažkokie išskirtiniai.
p.s. sportinių tai nelabai daug, bet tokių tai matau ant kiekvieno kampo.
Post in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąO kodėl vokiška, prancūziška ar ispaniška produkcija Lietuvos supermarketuose pigesnė nei lietuviška?
Vokietija - 68t/ha
Prancūzija - 85t/ha
Ispanija - 79,8t/ha
Lietuva - 45t/ha
"Jeigu žemės ūkyje dirba 80 proc. žmonių - šalyje badas, o kur žemę dirba iki 5 proc. gyventojų - maisto produktų perteklius"
Comment
-
Parašė zajcik Rodyti pranešimąVerslo santykiai yra atskira tema, bet kai kurie faktoriai matomi plika akimi. Cukrinių runkelių derlingumas 10/11:
Vokietija - 68t/ha
Prancūzija - 85t/ha
Ispanija - 79,8t/ha
Lietuva - 45t/ha
Atvaizdas
Aš tikrai myliu Lietuvą!
Comment
-
Parašė le bronius Rodyti pranešimąBet ar pagalvojai kokia kaina toks derlingumas Prancūzijoj, Ispanijoj yra pasiekiamas? Prisimenu, kai dirbau Anglijoj žemės ūkyje, tai teko traukti plytos dydžio bulves iš žvyro. Ten pas juos normalios žemės nėra. Vien žvyras. Tai dabar įsivaizduok kokie kiekiai trąšų.Post in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė le bronius Rodyti pranešimąBet ar pagalvojai kokia kaina toks derlingumas Prancūzijoj, Ispanijoj yra pasiekiamas? Prisimenu, kai dirbau Anglijoj žemės ūkyje, tai teko traukti plytos dydžio bulves iš žvyro. Ten pas juos normalios žemės nėra. Vien žvyras. Tai dabar įsivaizduok kokie kiekiai trąšų.
Comment
-
Parašė le bronius Rodyti pranešimąBet ar pagalvojai kokia kaina toks derlingumas Prancūzijoj, Ispanijoj yra pasiekiamas? Prisimenu, kai dirbau Anglijoj žemės ūkyje, tai teko traukti plytos dydžio bulves iš žvyro. Ten pas juos normalios žemės nėra. Vien žvyras. Tai dabar įsivaizduok kokie kiekiai trąšų.Paskutinis taisė zajcik; 2010.09.10, 14:28."Jeigu žemės ūkyje dirba 80 proc. žmonių - šalyje badas, o kur žemę dirba iki 5 proc. gyventojų - maisto produktų perteklius"
Comment
Comment