Žemės ūkis

[groundzer]

Pasigedau temos, kuri būtų skirta būtent šiam verslo sektoriui. Diskutuojame apie žemdirbystę, gyvulininkystę, miškininkystę ir t.t. Talpinam naujienas ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio.

Rusija gali įsivežti 6 mln. tonų grūdų
http://www.lrytas.lt/-12829127311281...%ABd%C5%B3.htm

[groundzer]

Paraiška be klaidų užtikrina paramą
http://www.balsas.lt/naujiena/499428...tikrina-parama

Lietus kirtavietes padarė neįvažiuojamas
http://www.balsas.lt/naujiena/499463...neivaziuojamas

Pusė karvės – valdžia nutarė, kad tiek pakanka žemdirbiui išgyventi
http://www.balsas.lt/naujiena/499544...biui-isgyventi

[Edvard]

Bedarbiais nebegali tapti nors šiek tiek žemės turintys asmenys

Viena iš naujų valdžios priemonių mažinti nedarbą – neteikti bedarbio statuso asmenims, turintiems nors kiek įregistruotos žemės ūkio ar kaimo valdos žemės, skelbia LTV „Panorama“. Darbo biržos vadovas teigia, kad esama tvarka dar bus tobulinama.

Turintys hektarą kitą pievos, o gal ir dar mažiau, braškynų ar kitų pasėlių, įregistruotų kaip žemės ūkio ar kaimo valda, žmonės nebegali oficialiai tapti bedarbiais. Esą toks žmogus turi pajamų iš žemės ir bedarbio pašalpos bei kitų socialinių lengvatų negauna.

Jau mėnuo kaip Darbo birža taiko griežtesnę bedarbių registravimo tvarką.

„Yra žmonių, kurie kreipiasi į Darbo biržą ir mes nustatome, kad jie turi įregistravę žemės ūkio valdą. Šiuo atveju bedarbio statusas nėra suteikiamas“, – sako Darbo biržos vadovas Mindaugas Petras Balašaitis.

Beje, ūkininkai jau anksčiau nebuvo registruojami kaip bedarbiai. Dabar tokių žmonių pagausės, nes turinčiųjų žemės valdas yra daugiau kaip 350 tūkstančių. Nemažai jų turi kitus darbus, o jų netekę, kurį laiką turės verstis iš savo žemės valdos ar už ją gautų kelių šimtų litų išmokų.

Tokiu būdu, pasak Šeimos ūkininkų sąjungos vadovo Vido Juodsnukio, skriaudžiami mažažemiai, kurie dirbdami mokėjo mokesčius.

„Tą paramą ir pašalpas pririšti prie turimos žemės – tai būtų per daug drastiškas veiksmas, per drastiškos priemonės. Paimkime kad ir hektarą ar penkis hektarus – įsisavinti ir gauti pajamas reikia nemažai investuoti. Lietuvoje, ypač smulkūs žemės savininkai, mažai kas turėjo galimybių tas investicijas padaryti“, – sako Šeimos ūkininkų sąjungos vadovas.

Kiek sumažės nedarbas ir bus sutaupyta pašalpų neleidžiant registruotis bedarbiais žmonėms, turintiems žemės ūkio ar kaimo valdas, Darbo birža kol kas duomenų neteikia. Kita vertus, norėdami gauti bedarbio pašalpą bei socialines lengvatas, žmonės, turintys hektarą kitą, bus priversti tą žemę perleisti kitiems.

Tačiau Darbo biržos vadovo teigimu, pradėtos diskusijos dėl šios tvarkos tobulinimo.
www.DELFI.lt

http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=35924479

[zajcik]

Tvarka yra iš dalies teisinga ir pagaliau yra strateginis mąstymas.
Iš principo skatinimas žemės ūkyje turėtų būti nukreiptas į vidutinių ir stambių ūkių plėtrą. Neefektyvūs ūkiai turėtų pasitraukti ir užleisti vietą efektyviems ir kuo greičiau - tuo geriau.
Lietuvos gyventojų migraciją iš kaimo į miestus po SSRS griuvimo skatino būtent efektyvumo problema. Neefektyvus kolūkinis ūkis laisvos rinkos sąlygomis negali įdarbinti šimtus žmonių, kur analogiškus darbus užsienyje nuveikia keletas žmonių (Baltarusijoje nemažą dalį kolūkių savo žinion jau perėmė centrinis bankas - pataisykit jei klystu).
Jeigu bedarbis deklaruoja 11ha pievų, vietoj jų galėtų užaugti iki 500 tonų bulvių, kurių šiuo metu nemažai įvežama iš užsienio.

P.S.
Kaimo gyventojai skundžiasi, jog dabar nebegalima išgyventi iš vienos karvės, vis dar atsimena tuos laikus, kai pridavę vienos karvės pieną, žmonės gaudavo daugiau, ne siekdavo jų alga (tik atgavus nepriklausomybę). Ir dėl visko kaltas tas pats žmogus - Ku....

[Wycka]

Tvarka yra iš dalies teisinga ir pagaliau yra strateginis mąstymas.
Iš principo skatinimas žemės ūkyje turėtų būti nukreiptas į vidutinių ir stambių ūkių plėtrą. Neefektyvūs ūkiai turėtų pasitraukti ir užleisti vietą efektyviems ir kuo greičiau - tuo geriau.
Kaimo gyventojai skundžiasi, jog dabar nebegalima išgyventi iš vienos karvės, vis dar atsimena tuos laikus, kai pridavę vienos karvės pieną, žmonės gaudavo daugiau, ne siekdavo jų alga

Iš principo pritariu, tik papildysiu: skatinimas žemės ūkyje turėtų būti nukreiptas ne tik į vidutinių ir stambių ūkių plėtrą, bet ir veiklos specializaciją. Sunkiai įsivaizduoju tarkime 10ha turintį ūkininką, kuris bando pragyventi augindamas kviečius, miežius, cukrinius runkelius, rapsą, burokus, bulves, morkas ir svogūnus, maža to dar turi tvartą, kuriame laiko ~50 avių (prekiauja aviena, jaunikliais ir avies kudlomis). Kur matėte vidutinio dydžio įmonė, kuri gamintų baldus, parketą, vinis, varžtus, staktas, duris, spynas, užvalkalus baldams, kiliminę dangą, užuolaidas ir t.t.? Aš tokios nežinau, paprastai įmonės specializuojasi 1-2 srityse, retokai 3 ar daugiau. Taigi ir ūkininkas, kuris iš principo nieko nesiskiria nuo verslo liudijimą turinčio verslininko (tik tiek, kad žemės ūkio veiklai būtinas NT — kaip nuosavybė arba nuoma), taigi ir veikla turi būti nukreipta tik į vieną ar tik keletą, bet panašių produktų. tarkime ūkininkas gamina tik javus, arba aliejines kultūras, arba šakniavaisines kultūras, arba galvijus, etc.. Reiktų atsikratyti valstietiškojo mentaliteto (auginu sau, o jeigu kas lieka — parduodu) ir pereiti prie ūkininkiškojo (auginu pardavimui, o jeigu kažkas lieka — pasilieku sau). O tiems neva ūkininkams, kurie teturi iki 5ha žemės, belieka du keliai išgyventi — parduoti žemę ir užsiimti kita veikla/dirbti stambesniems ūkininkams arba kooperacija. Žinau, kad nemažai daliai ūkininkų (iš tikrųjų — valstiečių) kooperacija asocijuojasi su kolūkiais, tačiau tai nėra tas pats. Kooperaciniame ūkyje tu pats esi bent dalinis tikrasis šeimininkas, o tavo dalis (kaip ir pelnas ar nuostoliai) priklauso nuo tavo įneštojo kapitalo (žemė, gyvuliai, ž.ū. technika) ir įdėto darbo dalies.

[zajcik]

Kooperaciniame ūkyje tu pats esi bent dalinis tikrasis šeimininkas, o tavo dalis (kaip ir pelnas ar nuostoliai) priklauso nuo tavo įneštojo kapitalo (žemė, gyvuliai, ž.ū. technika) ir įdėto darbo dalies.

Tu kalbi apie vertikaliai integruotą verslą, o kai vertikaliosios dalys yra sąlyginai mažos, "administracinės" sąnaudos mažina efektyvumą. Reikėtų atskirti žemės valdymą, žemdirbystę-gyvulyninkystę ir techniką.
Užsiėmus vien tik žemės valdymu, bėdų sumažėja 2/3 (sąlyginai), o kartais padidėjęs valdomos žemės dydis leistų pasiekti didesnį pelningumą (kuo didesnė žemė - tuo didesnė jos paklausa). Išvada - pelningumas didesnis, o sąnaudos mažesnės.

[qwe]

Tvarka yra iš dalies teisinga ir pagaliau yra strateginis mąstymas.

Tai jau tikrai, kad teisinga... dabar turėdamas pushektarį žemės prie namų esi afigėnas žemvaldys ir gali laisvai pragyventi iš jos... Na bet žinoma, kai tokius dalykus sprendžia žmonės su kostiumais sėdintys kabinetuose ir kaime paskutinį kartą buvę vaikystėj prieš kokia 40 metų pas senelius, tai nieko nuostabaus...

[zajcik]

Manau komentarų nereikia, paimkime bulves,:

šiemet Vakarų Europos šalyse vidutinis bulvių derlingumas gali siekti 43 tonas iš hektaro ir tai tik 2 proc. mažiau nei pernai.

Vidutinis bulvių derlingumas Lietuvoje yra vienas žemiausių tarp ES šalių ir kasmet svyruoja nuo 8 iki 12 t/ha

Aritmetiškai skaičiuojant, Lietuvoje ūkininkai ir sodiečiai bulvių sėklą keičia vieną kartą per 20 metų!.......Netgi pasodinus visiškai švarią sėklą, po metų ji 100 proc. užsikrečia visais įmanomais virusais, o derliaus nuostoliai siekia nuo 20 iki 90 proc. Tai yra viena pagrindinių žemo derlingumo Lietuvoje priežasčių!

Taip atrodo situacija pas specialistus:

Kokią įtaką bulvienojų pašalinimas turi devirusuotų bulvių derliui, buvo tirta Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale. Nustatyta, kad bulvienojų nupjovimo laikas turi tiesioginį poveikį bulvių gumbų derliui. Tiriant devirisuotas Goda veislės bulves (superelitą) nustatyta, kad kuo anksčiau buvo nupjauti bulvienojai, tuo mažesnis bulvių derlius. Nupjovus bulvienojus rugpjūčio 2–6 dienomis, trejų metų vidutiniais duomenimis, Goda veislės bulvių derlingumas buvo 39,8 t/ha. Bulvienojus nupjovus po 3 dienų, derlius padidėjo 7,5 proc. ir sudarė 42,8 t/ha. Nupjovus dar po 7 dienų, bulvių derlius padidėjo 11,8 proc. ir siekė 44,1 t/ha. Didžiausias gumbų derlius gautas bulvienojus nupjovus vėliausiai (po 11 dienų) – derlius siekė 45 t/ha ir buvo 13 proc. didesnis negu kontrolinio varianto.

2008 m šaltinis:

Koją kiša palankios klimato sąlygos ir modernios technologijos – prekiniai ūkiai kasė po 60t/ha bulvių.

„Stambūs ūkiai išplėtė daržovių plotus ir investavo į technologijas, tačiau neinvestavo į sandėlius, ir šalyje guli tūkstančiai tonų bulvių, kurių nėra kur dėti“, – pastebi bendrovės „Bulvių namai“ vadovas Vytautas Valaitis, manantis, kad nuo dar didesnio rinkos supurtymo išgelbėjo tik tai, kad dauguma ūkininkų ėmėsi ne daržovių, o grūdinių kultūrų, kurių kainos pernai buvo patrauklios.

Kas kaltas dėl tokios prastos padėties šiame sektoriuje Lietuvoje?

[qwe]

Na taip ant popieriaus viskas labai puikiai atrodo Tarkim toną bulvių įkainuokim 1000 litų. Ką gausim jei paskaičiuosim tą "gali siekti"? 43 tūkstantukus litų. Taip, pripažinkim, įspudingai atrodo. Man va įdomu kiek kainuotų sėkla tam hektarui užsodinti? Kiek kainuoja žemės paruošimas? Priežiūra? Viskas gerai atrodo skaičiuojant ant popieriaus, idomu ar auginant realiai viskas būtų taip pat

[zajcik]

Na pajamos iš hektaro išauga nuo 6000 tūkst. lt iki 43000 tūkst. lt (6000lt = 10t {dabartinis vidurkis} * 600lt {prasta kokybė+masseconomy}). Kaip matome, šiame hipotetiniame variante pajamos didėja virš 7 kartų. Pastoviosios sąnaudos automatiškai mažėja. Nesu ŽŪ specialistas, dėl sėklų ir viso kito gal gali kas apšviesti?

[zajcik]

Kai kurie žemės darbų įkainiai šiais metais:

Šiemet už dirvų hektaro suarimą buvo prašoma nuo 100 iki 250 Lt. Dirvų skutimo paslauga šiais metais vidutiniškai kainavo apie 116 Lt/ha.....aruošti sėjai vieną hektarą dirvų kainavo nuo 50 iki 210 Lt. 2010 m. už dirvų hektaro lėkščiavimą buvo prašoma nuo 40 iki 160 Lt.....Dirvų volavimo paslauga šiemet vidutiniškai kainavo apie 64 Lt......Pasodinti bulves vieno hektaro plote 2010 m. kainavo apie 243 Lt........Mineralinėmis trąšomis patręšti vieno hektaro plotą 2010 m. vidutiniškai kainavo apie 43 Lt. Organinių trąšų iškratymas šiemet vidutiniškai kainavo 6,8 Lt/t ........Pesticidų purškimas šiemet vidutiniškai kainavo apie 41 Lt/ha.......Tarpueilių įdirbimas (kaupimas) 2010 m. vidutiniškai kainavo apie 150 Lt/ha..........Nupjauti žolę vieno hektaro plote 2010 m. kainavo nuo 40 iki 160 Lt.......Bulvių kasimas 2010 m. vidutiniškai gali kainuoti 291 Lt/ha

Susumuojant kai kurias dalis gauname:
Skutimas 116lt + arimas 250lt + paruošimas sėjai 210lt + lėkščiavimas 160lt + volavimas 64lt + bulvių sodinimas 243lt + tręšimas mineralais 43lt + pesticidų purškimas 41lt + kaupimas 150lt + žolės nupjovimas 160lt + bulvių kasimas 291lt = 1728lt/ha - pastoviosios ha apdirbimo išlaidos. Žinoma yra kitų darbų ir kai kurie darbai gal būt dirbami kelis kartus, o kai kurie mano išvardinti gal išvis nereikalingi.
Reikėtų profesionalo komentaro.

Į skyrelį "pikantiškos naujienos" tiktų:

Dar didesni skirtumai yra bulvininkystės sektoriuje: šalies mastu vienas subjektas vidutiniškai augina 0,3 ha bulvių, o LDAA (Lietuvos daržovių augintojų asociacija) narių vidutinis bulvių plotas – 31,7 ha.

[qwe]

Mažam plotui apdirbti sunkoka prisišaukti tos technikos. Visada lieki paskutinėj vietoj, taip ir palankus arimo/sodinimo/žolės nupjovimo/ir dar ko ten gali prireikti laikas dėja būna arba praėjęs arba dar neatėjęs, o tai tiesiogiai lemia ir derliaus kokybę/kiekybę. O nuosavos vargu ar turės žmogelis disponuojantis tik vienu hektaru žemės.

[zajcik]

Ekonomistas R. Lazutka tvirtina, jog žmonių migraciją iš kaimo į miestus turėtų ir toliau skatinti efektyvumo žemės ūkyje stoka.

Jai antrina ir ekonomistas R. Lazutka, tačiau, jo nuomone, ateityje gyventojų skaičius kaime turėtų stipriai sumažėti, mat senyvo amžiaus gyventojai natūraliai išmirs, o patys skurdžiausieji, kurie neužsiims efektyvia žemės ūkio gamyba, turėtų migruoti į miestus, nes čia labiau prieinama valstybės teikiama socialinė parama. Tuo metu kaime, anot pašnekovo, nyksta neformalios paramos tinklas, kai asmuo gali kad ir skurdžiai pragyventi kartas nuo karto padėdamas kaimynui nukasti bulves ar suskaldyti malkas.

[Combat]

Pluoštinių linų Lietuvoje 2010 metais auginta 12 ha.

Palyginimui:
2009 – 34 ha,
2007 – 500 ha,
2006 – 2,2 tūkst. ha,
2004 – 5,5 tūkst. ha,
2000 – 2003 – nuo 9 iki 10 tūkst. ha,
1993 – 4,5 tūkst. ha,
1990 – 22,3 tūkst. ha,
1980 – 37,5 tūkst. ha,
1970 – 43,7 tūkst. ha,
1929 – 1939 – nuo 800 iki 100 tūkst. ha

Šaltinis – „Respublika“, 2010 m. Nr.202.

[Recoiler]

Pluoštinių linų Lietuvoje 2010 metais auginta 12 ha.

Palyginimui:
2009 – 34 ha,
2007 – 500 ha,
2006 – 2,2 tūkst. ha,
2004 – 5,5 tūkst. ha,
2000 – 2003 – nuo 9 iki 10 tūkst. ha,
1993 – 4,5 tūkst. ha,
1990 – 22,3 tūkst. ha,
1980 – 37,5 tūkst. ha,
1970 – 43,7 tūkst. ha,
1929 – 1939 – nuo 800 iki 100 tūkst. ha

Šaltinis – „Respublika“, 2010 m. Nr.202.

Na tai pasak wiki linai tarpukariu sudare beveik 1/3 viso LT eksporto.

[Wycka]

Pluoštinių linų Lietuvoje 2010 metais auginta 12 ha.

Palyginimui:
2009 – 34 ha,
2007 – 500 ha,
2006 – 2,2 tūkst. ha,
2004 – 5,5 tūkst. ha,
2000 – 2003 – nuo 9 iki 10 tūkst. ha,
1993 – 4,5 tūkst. ha,
1990 – 22,3 tūkst. ha,
1980 – 37,5 tūkst. ha,
1970 – 43,7 tūkst. ha,
1929 – 1939 – nuo 800 iki 100 tūkst. ha

Šaltinis – „Respublika“, 2010 m. Nr.202.

Viskas normalu. Vis daugiau pirkėjų perka drabužius, patalynę ir kitus tekstilės gaminius pagamintus iš medvilnės, trikotažo ir kitokios medžiagos. Tuo labiau, kad tekstilės pramonėje vis labiau įsitvirtina kinai, kurie gali pasiūlyti daug pigesnę darbo jėgą. Tai kam dar auginti Lietuvoje linus? Tik lino mėgėjams ir suvenyrams.

[Combat]

Viskas normalu. Vis daugiau pirkėjų perka drabužius, patalynę ir kitus tekstilės gaminius pagamintus iš medvilnės, trikotažo ir kitokios medžiagos. Tuo labiau, kad tekstilės pramonėje vis labiau įsitvirtina kinai, kurie gali pasiūlyti daug pigesnę darbo jėgą. Tai kam dar auginti Lietuvoje linus? Tik lino mėgėjams ir suvenyrams.

Nesutinku, kad tai – normalu. Toks staigus kritimas per porą metų.

Labai jau daug tokių „normalių“ dalykų Lietuvoj – nakinama Lietuvos branduolinė energetika, sunaikinta cukraus pramonė, linų perdirbimo pramonė. Visas tas nykimas ypač krenta į akis po 2004 metų, kai Lietuva įstojo į ES.

Man kartais susidaro nuomonė, kad kažkas labai labai dosniai sumoka vietiniams šunsnukiams, kad pastarieji priimtų reikiamus politinius sprendimus kitų rinkų naudai.

[Wycka]

Nesutinku, kad tai – normalu. Toks staigus kritimas per porą metų.

Labai jau daug tokių „normalių“ dalykų Lietuvoj – nakinama Lietuvos branduolinė energetika, sunaikinta cukraus pramonė, linų perdirbimo pramonė. Visas tas nykimas ypač krenta į akis po 2004 metų, kai Lietuva įstojo į ES.

Man kartais susidaro nuomonė, kad kažkas labai labai dosniai sumoka vietiniams šunsnukiams, kad pastarieji priimtų reikiamus politinius sprendimus kitų rinkų naudai.

Dėl linų jau paaiškinau. Niekas neaugins to, ko niekam nereikia. Beje, Combat, kiek pats per pastaruosius 2 metus nusipirkai lininių gaminių ar bent sėmenų aliejaus? Cukraus pramonė ne naikinama, paprasčiausiai iki šiol jos buvo per daug — Lietuvoje nuolat buvo cukraus perteklius, kurį eksportuodavome į Rusiją. Pasikeitus geopolitinei situacijai, Rusija vis daugiau perka tolimesnio užsienio cukraus, stengiasi kiek įmanoma daugiau užsiauginti ir pasigaminti jo pati, o Vakarų Europa turi pakankamai savo cukraus. Štai ir visa aritmetika. Kiek žinau, cukrus tebegaminamas Kėdainiuose ir marijampolėje, o Panevėžyje tik fasuojamas. Gal ir klystu, bet Pavenčių (Kuršėnuose) fabrikas jau uždarytas. Branduolinei energetikai čia ne ta tema. Beje, energetikai vis labiau imamas naudoti rapsas
Ne viskas tik blogėja po 2004m.. Juk plečiasi turizmo ir bankininkystės sektorius, kiti sektoriai, dėl kurių nenoriu išsiplėsti.

[Eimantas]

Nesutinku, kad tai – normalu. Toks staigus kritimas per porą metų.

Labai jau daug tokių „normalių“ dalykų Lietuvoj – nakinama Lietuvos branduolinė energetika, sunaikinta cukraus pramonė, linų perdirbimo pramonė. Visas tas nykimas ypač krenta į akis po 2004 metų, kai Lietuva įstojo į ES.

Man kartais susidaro nuomonė, kad kažkas labai labai dosniai sumoka vietiniams šunsnukiams, kad pastarieji priimtų reikiamus politinius sprendimus kitų rinkų naudai.

Dėl linų praktiškai sutinku, kokioj Prancūzijoj kaip augino taip ir tebeaugina. O dėl cukraus...į sandėlį jk negaminsi, pasaulyje ir daug pigesnio pakankamai, o dviejų fabrikų Lietuvai ir dabar per akis.

[zajcik]

o Vakarų Europa turi pakankamai savo cukraus. Štai ir visa aritmetika.

Juk ne planinės ekonomikos sąlygomis gyvename. Jiegu yra ekonominė nauda, galima cukrumi "užversti" kitas šalis (ir tą pačią Vakarų Europą). Lenkiškų bulvių ar olandiškų gėlių priveža pakankamai, tai kodėl Lietuva (danai) negali analogiškai pasielgti su lietuvišku cukrumi? Gal sudarytų konkurenciją tų pačių danų produkcijai kitose šalyse?