Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[Gator]

Paprasta - biotechnologijos, kaip ir lazerių pramonė istoriškai formavosi aplink universitetus, institutus, t.y. VU. Tad Vilnius yra šiuo atveju centras.

Del bio technologiju ir lazeriu sutinku, bet kalbejai ir apie IT centrus. Netikiu, kad nera nors kazkiek specialiai nukreipiama butent i Vilniu, kaip ir netikiu, kad visi bankai nori zutbut centriuka tureti butent Vilniuje (neva kokiam pvz Kaune su KTU nera specialistu net vienam 30 zmoniu centriukui). Dabar gi tie specialistai del tokiu "investiciju skatinimu" yra nusiurbiami is visos Lietuvos i sostine. Taigi Lietuva ne tik, kad neskatina regionu vystymosi, bet dar ir papildomai skatina sostines atotruki.

Man labai patinka vieno nedidelio Žemaitijos meistelio pavyzdys. Turėjo apleistą sovietinę ar net carinę gamyklą-fabriką, taigi, pradėjo medžioti investuotojus. Surado, beros šviestuvų ar lempučių gamintoją, kuris investavo į tą fabriką. Kodėl kiti meistai negali būti aktyvus, o laukia tarsi išmaldos?

As jau anksciau siuliau, kad miestai turetu tureti specialu etata, kuris rupintusi investiciju paieska bei lobizmu. Gal ir turi kazka panasaus, bet ne visi efektyviai dirba?

[D.P]

Del bio technologiju ir lazeriu sutinku, bet kalbejai ir apie IT centrus. Netikiu, kad nera nors kazkiek specialiai nukreipiama butent i Vilniu, kaip ir netikiu, kad visi bankai nori zutbut centriuka tureti butent Vilniuje (neva kokiam pvz Kaune su KTU nera specialistu net vienam 30 zmoniu centriukui). Dabar gi tie specialistai del tokiu "investiciju skatinimu" yra nusiurbiami is visos Lietuvos i sostine. Taigi Lietuva ne tik, kad neskatina regionu vystymosi, bet dar ir papildomai skatina sostines atotruki.



As jau anksciau siuliau, kad miestai turetu tureti specialu etata, kuris rupintusi investiciju paieska bei lobizmu. Gal ir turi kazka panasaus, bet ne visi efektyviai dirba?

Manau, kad: Bankai ir kitos finansinės-kredito įstaigos mėgsta reprezentatyvumą. Tad sostinės statusas suveikia. Antra, dėl darbuotojų kiekio, egzistuoja didesnis specialistų (žmogiškųjų resursų) kontingentas. Trečia, apsisprendimą gali lemti ir tokie dalykai kaip biurų kiekis, NT dalykai, didesnės partnerystės galimybės, įmonių kiekis etc.. Vėlgi, bankams patogiau investuoti miestuose, kuriuose egzistuoja didesnis kiekis A klasės biurų. Valstybė specialiai nestatys A klasės biurų - tą daro privatus sektorius. Pvz, Barcay pastatas Vilniuje. Nežinau kokia KAune yra situacija su biurais. Kaip jau minėjau, patys investuotojai sprendžia kur investuoti, o jų pasirikimas priklauso nuo daugybės faktorių. Kita vertus, jiems - investuotojams - matyt yra žinoma apie KTU ir jie 100km nelaiko dideliu astumu EU mastu. Beje, dėl IT tai man rodos Kaune kuriamas specialus klasteris mokslo slėnyje. Tad ateitis parodys.
Atotrūkis nuo sostinės mažinamas kitokiomis priemonėmis - pagal specialų įstatymą veikiantys pramonės parkai ir laisvosios ekonomikos zonos atlieka šį vaidmenį. Mano nuomone - tai viena sgeriuasių sprendimų. Tokiu atveju investuojama į apdirbamąją pramonę, "low-taxation" veikiančios bendrovės turi geresnes galimybes investuoti ir visa kita. Klaipėdoje atrodo visai neblogai tvarkomasi su tuo, kaip Kaune - Jums geriau žinoti. Vilnius tokios zonos neturi, norss realiai ji turėtų būti - Kirtimai, Paneriai etc. Tai didelės teritorijos, kuriose veikia daug stiprių bendrovių, o vietosplėstis - marios... Ir logiška, kodėl pvz, optikos,lazerių, biotech/healtcare technologijų bendrovės buriamos po vieno miesto vėliava - egzistuoja infrastruktūra su protais.

Dėl "specialaus etato" - pritariu. Tik vėlgi, kiek tai objektyviai įmanoma. Jei kokiam X mieste išvis nėra kam dirbti, o diirbantys neturi kvalifikacijos - darbo vietų kūrimas komplikuojasi, nes reikia papildomai investuoti į darbuotojų apmokymą. Bet, pvz, panaudoti seną, apleistą sovietinį pastatą parduodant/nuomojant jį kokiai užsienio ar Lietuvos bendrovei suderinus, kad ten bus investuojama - labai sveikintinas dalykas.

[John]

Gal kas planuoja apsilankyti šitame renginyje: http://www.investorsforum.lt/lt/ ?
Yra visai įdomių pranešėjų. Savo kliedesius dėstys net pats dėdė Roubinis.

[senasnamas]

LEZ ir pramoniniai parkai – kaip našlaičiai

Valstybės kontrolė pažėrė kritikos laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) ir pramoninių parkų administravimo principams, taip pat abejoja, kiek pagrįsta jų plėtra, nes kol kas užimtumas siekia vos dešimtadalį.

Valstybės kontrolė nustatė, kad iki 2012 m. gegužės pabaigos buvo pasirašyta 16 sutarčių su investuotojais, kurie išsinuomojo 57 ha pramoninių parkų teritorijos ir numatė investuoti į ją 236 mln. Lt bei sukurti 407 darbo vietas. Šiuo metu investuota tik 9 mln. Lt ir sukurta 14 darbo vietų. Realią veiklą vykdo tik 2 investuotojai Šiauliuose ir Kėdainiuose. Viena pagrindinių tokios padėties priežasčių yra ta, kad pramoninių parkų steigimas ir veikla nėra pakankamai reglamentuoti, o jų veiklą organizuojančios savivaldybės tam skyrė nepakankamai žmogiškųjų išteklių ir dėmesio.

Nėra tvarkos - geri ketinimai pasiklysta tarp Ūkio ministerijos ir savivaldybių. Jei valstybė į LEZ kūrimą investuoja milijonus, tai turėtų ir pasirūpinti, kad tos investicijos duotų grąžą. Bet kai pinigai ne nuosavi, o iš biudžeto, tai kam ta grąža.

[D.P]

LEZ ir pramoniniai parkai – kaip našlaičiai


Nėra tvarkos - geri ketinimai pasiklysta tarp Ūkio ministerijos ir savivaldybių. Jei valstybė į LEZ kūrimą investuoja milijonus, tai turėtų ir pasirūpinti, kad tos investicijos duotų grąžą. Bet kai pinigai ne nuosavi, o iš biudžeto, tai kam ta grąža.

Valstybės kontrolės auditorių ataiskaita - toks revizavimas - įnešė daugiau aiškumo į LEZ/PP reglamentavimą ir administravimą. Nereikia pamiršti, kad ne visi Seimo nariai suprato valdymo įmonių vaidmenį, o kai kurie politikėliai kėlė keisčiausius klausimus. Ypač kai ėjo kalba apie privačių subjektų galimybę valdyti LEZ.
Didžiausia problema slypi ne Ūkio ministerijoje, bet vietos savivaldybėse - tiesiog jos per daug tikisi iš Ūkio Ministerijos (kurios darbas ministrais būnant Kreiviui ir Žyliui buvo bee geriausias//produktyviausias/profesionaliausias/nuosekliausias iš visų), antras dalykas, ar tikrai jų tiek daug reikia? Pirma reikėjo kiek įmanoma plėtoti Klaipėdos ir Kauno, kaip turinčias didžiausią potencialą, po to steigti/perorganizuoti į LEZ kitas...Tokia vidinė konkurencija tarp LEZ irgi nėra gerai. Reikėtų aktyvesnio Savivaldybių darbo traukiant investicijas.

[Eimantas]

Biotechnologijų įmonė vietoje Latvijos pasirinko Lietuvą

Vokietijos pramoninių biotechnologijų įmonė „Bio-chem Cleantec“ investuos daugiau nei 20 mln. Lt į savo naują gamybinį padalinį Elektrėnuose. Planuojama, jog čia bus sukurtos 48 naujos darbo vietos. Įmonei skirta 5,5 mln. Lt Europos Sąjungos parama.

http://verslas.delfi.lt/business/bio....d?id=59913239

[Eimantas]

Už milijoną kurs mokslinių tyrimų laboratoriją

Eksploatacinius skysčius transporto priemonėms gaminanti Lietuvos bendrovė „Lesta”, gavusi Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) suteiktą paramą, įsteigs automobilių kosmetikos ir eksploatacinių skysčių laboratoriją.

http://verslas.delfi.lt/automoto/uz-....d?id=59909117

[deep'as]

Gera naujiena

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generaline direktore lieka dirbti dabartinė įmonės vadovė Milda Dargužaitė. Šią žinią Ūkio ministerija oficialiai paskelbs po to, kai gaus specialiųjų tarnybų išvadas dėl jos tinkamumo užimti pareigas. Ūkio ministras Rimantas Žylius prieš perduodamas ministerijos vairą naujam ministrui norėjo pasirūpinti, kad „Investuok Lietuvoje“ būtų užtikrintas darbų tęstinumas.
http://komunikacija.eversus.lt/naujienos/2736

[John]

Gera naujiena

Geras sprendimas. Su dabar sudarinėjama "koalicija", labai didelė tikimybė, kad postai visose įmanomose institucijose taps, viso labo, šiltos vietelės saviems.

[Raptor]

„Danske“ Lietuvoje ieškos 300 darbuotojų

[deep'as]

Pastaruju metu start'upu suklestejimas, aktyvus verslo angelu veikimas bei valstybes parama pagal Intelektas LT+ programa isties gali pagimdyti keleta tarptautiuniu technologiju kompaniju.

Lietuviškas atradimas leis gaminti greičiau
Jauna technologijų UAB „Sprana“ ėmėsi komercializuoti Lietuvos mokslininko su komanda Anglijos universitete atrastą naują technologiją, leidžiančią tam tikrų bandinių cheminę sandarą ir fizines savybęs nagrinėti ne pramonės įmonių laboratorijose, o realiuoju laiku, „prie konvejerių“.

Plačiau: http://vz.lt/article/2012/11/8/lietu...#ixzz2BkgIY8dI

Tomas Andrejauskas palieka „Swedbank Markets“ tarnybos vadovo poziciją ir pradeda vadovauti jaunai biotechnologijų kompanijai UAB „ProBioSanus”, į kurią yra investavęs kaip verslo angelas.

Įmonė „ProBioSanus“ tiria, kuria ir gamina natūralias aplinką saugančias valymo ir higienos priemones su gerosiomis bakterijomis probiotikais „ProBioSanus“ savo veiklą pradėjo 2012 m. pradžioje, į ją investavo Verslo angelų fondas ir keturi verslo angelai, iš kurių vienas - p. Andrejauskas.

Daivos Rakauskaitės, Verslo angelų fondo valdytojos, teigimu, p. Andrejausko įsiliejimas į “ProBioSanus” komandą padės realizuoti ilgalaikę įmonės strategiją tapti tarptautine kompanija, nes bendrovė ketina dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose.
http://manokarjera.cv.lt/Default4.as...1-c44a53921b66

[Garbanius]

http://www.15min.lt/mokslasit/straip...nio-649-276991

Nezinau, gal jau buvo publikuota,bet gal kam bus priminimas. As ketinu buti abi dienas.

[D.P]

http://www.15min.lt/mokslasit/straip...nio-649-276991

Nezinau, gal jau buvo publikuota,bet gal kam bus priminimas. As ketinu buti abi dienas.

Dalyvausime. Toks renginys ir dar nemokamas..

[Eimantas]

Norvegijos elektronikos kompanija „Kitron“ Kaune investuoja virš 20 mln. Litų

http://www.investlithuania.com/lt/in...rs-20-mln-litu

[Eimantas]

Marijampolėje pradėjo veikti moderni „Mantinga Food“ gamykla

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/e...gamykla-466119

[senasnamas]

Visai optimistinis straipsnis:
Lietuva – penkta pasaulyje pagal tiesiogines užsienio investicijas

Remiantis fDiMarkets.com duomenimis, per pirmus dešimt 2012 m. mėnesių Lietuvoje paskelbtų 29 TUI projektų vertė siekia 927 mln. EUR. Šie projektai šalyje sukurs beveik 3,000 naujų darbo vietų. Palyginimui, Estija per tą patį 2012 m. laikotarpį sulaukė 22, o Latvija – 6 projektų, kurie atitinkamai sukurs 1,942 ir 783 naujas darbo vietas.

„Pernai augęs TUI projektų skaičius Lietuvoje - puikus Lietuvos investicinio patrauklumo įvertinimas. Dvigubas laimėjimas yra tai, jog Lietuva sugebėjo šį rodiklį padidinti, kai pasaulinė tendencija priešinga, t.y., investicijų mažėja, - sako Milda Dargužaitė, TUI skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė. - Tai svarbus faktas, bylojantis apie egzistuojantį šalies potencialą.“

[senasnamas]

Investicijos į IBM pritraukimą nepavyko:
http://verslas.delfi.lt/verslas/auks....d?id=60421179

Lietuvos Vyriausybės sutartis su IBM padaliniu „Research GmbH” buvo sudaryta 2010 metų rugsėjį, ją savo parašais patvirtino tuometis ūkio ministras Dainius Kreivys bei švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Pagal šią sutartį, tų pačių metų gruodį buvo įsteigtas LTC. Penkerių metų LTC veiklos sąnaudas, kurios turėjo siekti 216 mln. litų, planuota padengti ES struktūrinių fondų, valstybės ir privačių investicijų lėšomis. Valstybė į įmonės veiklą investavo per 6 mln. litų, bet ES struktūrinių fondų paramos gauti nepavyko. Pati bendrovė jokių pajamų neturėjo, todėl ėmė kauptis nuostoliai. Praėjusių metų vasarą IBM pateikė pasiūlymą nutraukti sutartį.

Kažin ar niekas neturėtų už tai atsakyti?

LLRI jau seniai ir jau daug kartų rašė apie tai, kad pritraukti investuotojus reikėtų gerinant verslo sąlygas visiems rinkos žaidėjams, o ne dalinant “riestainius iš apšnerkštos virtuvės”.

Istorija su IBM tik patvirtina tai, apie ką buvome įspėję. Paramai pasibaigus (o šiuo atveju beveik neprasidėjus), įmonės gali labai greitai nuspręsti nevykdyti veiklos Lietuvoje, jeigu pagrindinė jų atėjimo į Lietuvą priežastis – parama, o ne patrauklios verslo sąlygos. Reikia tikėtis, kad naujoji valdžia netaikys tokio investicijų pritraukimo modelio.

http://llri.blogas.lt/kaetana-leontj...amos-1146.html
O štai kaip atrodė pradžia - daug pakilios demagogijos ir makaronų:

Ketvirtadienį Vyriausybė ir kompanija IBM pasirašė sutartį dėl mokslinių tyrimų centro steigimo. Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad su šios sutarties pasirašymu Lietuva įsiveržė į pasaulio mokslinių tyrimų lygą.
„Ši sutartis yra didžiulė sėkmė Lietuvai. Galiu pasakyti, kad mūsų mokslinių tyrimų komanda su šios sutarties pasirašymu įsiveržė į pasaulio tyrimų lygą. Naudodamas krepšinio analogiją galiu pasakyti, kad tai tas pats, kas su savo komanda patekti į NBA“, – dar prieš pasirašydamas sutartį kalbėjo premjeras A.Kubilius.

http://www.15min.lt/naujiena/pinigai...nba-662-115931

[D.P]

Investicijos į IBM pritraukimą nepavyko:
http://verslas.delfi.lt/verslas/auks....d?id=60421179

Kažin ar niekas neturėtų už tai atsakyti?


http://llri.blogas.lt/kaetana-leontj...amos-1146.html
O štai kaip atrodė pradžia - daug pakilios demagogijos ir makaronų:

http://www.15min.lt/naujiena/pinigai...nba-662-115931

Manau nereikia pamiršti, kad mes tada realiai tik buvome pradėję traukti aukštas pridėtinę vertę kuriančias investicijas, tad viena nesėkmės istorija neturėtų būti suabsoliutinama ir ar pradedama eilinė kaimietiška-lietuviška raganų medžioklė, apipinama kone tautosakiškomis "vagyz", "korupcyja" klišėmis, nors iš jos privalu pasimokyti. Iki tol ir deja dabar, turim vėsaitišką mąstyseną (tokia anachroniška, sunkiai protu suvokiama), kuri sugrįžo, nors turėjo būti išmesta į šiukšlyną tarp runkelių ir visų ex-dp, sd kirkilų uspackių pasiūlymų.
Bėda tame, kad parinkta netinkama finansavimo schema. Galbūt trūko kompetencijos ar bendradarbiavimo, patirties organizuojant ir vykdant tokius projektus. Jei būtų galimybė, reikėtų pradėti derybas iš naujo, ieškoti alternatyvaus finansavimo, nes ši idėja - IBM smegenų centras - yra viena geriausių per visus Nepriklausomybės metus. RD sektoriui IBM būtų atnešęs milžiniškos naudos. Dar kiek pamenu, yra keli lietuviški patentai IBM.
Kaip minėjau, pati idėja buvo nuostabi. Minimalios naudos davė - keli patentai, mokslininkų patirtis etc. Galbūt didesnis efktas būtų tame, jog atsirando bendras suoprotis į ką turime orientuotis , taip pat kokias TUI traukti, į kokius konkurečius sektorius.

[senasnamas]

Tai kodėl Balčiūno dėl kažkokių poros milijonų iš areštinės nepaleidžia? Krepšinio čempionatas įvyko ir pavyko, svečių rinktinėms nereikėjo miegoti palapinėse, o dabar jį tąso, nes finansavimo schema buvo kažkokia ne tokia. Tačiau bent jau idėja surengti krepšinio čempionatą buvo sėkmingai realizuota. O čia išvis nieko nepavyko ir sumos gerokai didesnės. Tik kai negresia atsakomybė, tai nėra didelio skirtumo, ar 10, ar 20 mln. Pinigai juk ne nuosavi. Niekas nesako, kad idėja bloga - įgyvendinimas blogas, o gal net nusikalstamai aplaidus. Aš irgi turiu gerų idėjų, pvz., pastatyti Lietuvoje kosmodromą, tik man pinigų niekas neduoda . O jei duotų, imituočiau statybas, viską ištaškyčiau ir sakyčiau, kad dėl biurokratinių kliūčių nieko nepavyko. Jei kas kritikuotų ar kaltintų sakyčiau, kad kaimiečiai, neskiriantys traktoriaus nuo kosminio laivo, nieko neišmano apie progresą ir kosmosą .

Valstybės kontrolė, dar 2011 m. atlikusi veiklos auditą "Sąveikos tarp mokslo ir verslo skatinimas", informavo tuometinę Ministro Pirmininko tarnybą apie riziką dėl sutarties su IBM vykdymo. Auditoriai tuomet suabejojo, ar Lietuva sugebės įvykdyti įsipareigojimus IBM.

„Kadangi tam tikra informacija yra riboto naudojimo, ne viską galiu komentuoti. Tačiau, mūsų nuomone, Lietuva galbūt prisiėmė per didelius įsipareigojimus. Taip pat nebuvo pateikti tam tikri dokumentai, įrodantys, jog pagrįstai buvo sumokėtos lėšos IBM, pagal jų pateiktas sąskaitas faktūras“, - aiškina p. Gabrilavičienė.

http://vz.lt/article/2013/1/14/sutar...lstamos-veikos
Juk norint gauti ES finansavimą reikia pagrįsti išlaidas. Kodėl IBM negali/nenori to padaryti?

[J.U.]

Va čia man patiko, kaip kaimo žmonės laimėjo bylą prieš danų kiaulininkus, kiauliškai besielgusius Lietuvoje. Jiems atrodė, kad posovietiniame neturtingame krašte galima elgtis nesiskaitant su niekuo.
http://www.respublika.lt/lt/naujieno..._ukine_veikla/