Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[Silber418]

Skandinavų ir per daug jau pas mus kaikuriose srityse.

Investicijos yra naudingos ir jų negali būti per daug. Be to, Lietuvoje investuoja ne tik skandinavai, bet ir britai, vokiečiai, estai ir kt.

[Silber418]

Melu neatgaivinsi.

Tiesa, bet žurnalistai mėgsta šį "arkliuką".

[Al1]

Investicijos yra naudingos ir jų negali būti per daug. Be to, Lietuvoje investuoja ne tik skandinavai, bet ir britai, vokiečiai, estai ir kt.

Investicijos ne visada yra naudingos. Pavyzdžiui, kai kai užsiiečiai perima ištisas veiklos sritis.

[Wycka]

Investicijos ne visada yra naudingos. Pavyzdžiui, kai kai užsiiečiai perima ištisas veiklos sritis.

Jeigu kalbi apie bankus — na tada gal gal gal ir taip.
Jeigu kalbi apie aviaciją — geriau tegul skraidina užsieniečiai, negu išvis nebekiltų lėktuvai.

[ViR2]

Del banku tai turime problema, jog vietiniai bankai koncentruojasi tik i vietos rinka ir visai nenori plestis i uzsieni, kitaip sakant - vegetuoja. Tai galioja tiek ukio, snorui, siauliu tiek medicinos. O vegetuodami palieka nisa uzsienio bankam, taip, kad nori nenori, pas mus dominuoja skandinavai. O jei nepatinka - rinkis lietuviska banka, gal kazka ir pakeisi tuom Taciau gyvenime stiprus visada nugali silpna

[Al1]

Ne gal gal gal, o tikrai taip. Niekas nepaliko tokios didelės nišos užsienio bankams. Tiesiog valstybiniai bankai buvo išparduoti skandinavų bankams...

[Silber418]

Jeigu buvo parduodami nacionaliai bankai, tam buvo priežastis. Dalis jų buvo ties bankroto riba. Skandinavamas buvo patogu investuoti sparčiai besivystančiose kaimyninėse Baltijos valstybėse taip stabilizuojant ekonominę padėtį regione bei gerinant pragyvenimo lygį šiose valstybėse. Štai tai, kaip buvo skirstomos lėšos čia, Lietuvoje, yra kitas klausimas. Kaip žinia, skandinavai savo bankų filialus Baltijos šalyse tik planuoja pradėti valdyti tiesiogiai.
Lietuvai naudinga tai, jog, esant pavojui, skandinavai taip pat bus linkę stabilizuoti padėtį bei, norėdami konkurencijos, turėtume patys gaivinti savo nacionalinę bankų sistemą (skatina inovatyvumą).

[Al1]

Nei vienas nebuvo ties bankroto riba. O skandinavų investicijos bankų sektoriuje pristabilizavo matome kaip. Gaivinti savo sistemą, kurios nėra, kurią seniai valdžia pardavė skandinavams. Rinka užimta ir viskas. Skandinavai atėjo į bankų rinką paimdami gatavą rinkos dalį bankų pirkimo būdu ir jie nesuko galvos, kaip reikės įsibrauti į užpildytą nišą...

[Eimantas]

Bankai, telekomunikacijos, medienos pramonė...

Ir dar cukraus pramonė. baisiai danų reikėjo šiame sektoriuje. Daar perki ir net nežinai ar vietinis cukrus, ar tik išfasuotas jau.

Investicijos yra naudingos ir jų negali būti per daug. Be to, Lietuvoje investuoja ne tik skandinavai, bet ir britai, vokiečiai, estai ir kt.

Dėl plyno lauko investicijų sutinku. Bet bankų visų nereikėjo užleisti, telekomo suskaitmeninto irgi jokios būtinybės parduoti nereikėjo (paskui užkėlė kainas, dirdami kailį nuo vargšų pensininkų akimirksniu susigražino pinigus ir dabar plaukia pelnas. O patys taip negalėjom?)

O kur dar gėsingas laivininkystės privatizavimas? Kokio velnio reikėjo įkišti danams naujausius turimus trampinius laivus (kuriuos jie jau pardavė...). Keltų linijos. Viskas buvo, ir kranto infrastruktūra, ir laivai, ir linijos. Patys nesugebam dirbti? O dabar danų kryžius ant kaminų...

Nei vienas nebuvo ties bankroto riba. O skandinavų investicijos bankų sektoriuje pristabilizavo matome kaip. Gaivinti savo sistemą, kurios nėra, kurią seniai valdžia pardavė skandinavams. Rinka užimta ir viskas. Skandinavai atėjo į bankų rinką paimdami gatavą rinkos dalį bankų pirkimo būdu ir jie nesuko galvos, kaip reikės įsibrauti į užpildytą nišą...

Būtent. Vakar rašė, kad virš 800 mln dividentų pervesta gautų už veiklą Lietuvoje ir Latvijoje. Jei bent vieną banką būtų pasilikę, tai sumos išplaukiančių pinigų pelno pavidalu mažesnės būtų.

[Recoiler]

Dalis ūkio subjektų turėjo būti privatizuoti, gal ir dirbo nenuostolingai tačiau vadyba ir aptarnavimo kultūra buvo apgailėtina, o tai irgi palaipsniui būtų nuvedę į niekur. Kaip bebūtų Telekomo servisas, gal ir pabrango po privatizacijos, bet pati paslauga ženkliai pagerėjo. Bankai irgi klausimas, kas ten iš jų būtų likę, tačiau dabar matyti kaip švedai pradėjo daryti atvira "iščiulpimą" tai ir nei šis nei tas, nu kaip Islandų gal neiščiulps Tačiau yra Lietuvos bankas, vyriausybė galėtų ji pakoreguoti ir bent jau per jį (ar kokią kitą įstaigą) vykdyti pensijų ir kitų išmokų mokėjimus į savo sukurtas korteles taip nugriebiant ten tuos mini mokesčius, kurie irgi tiem bankam lieka ir dividentu pavidalu "iščiulpiami"... Vis šis tas būtų.

[ViR2]

Visu pirma. Valstybe neturetu valdyti jokio banko, tai yra bloga praktika, neefektyvu ir turi labai stipru moral hazard.
Skandinavu bankines investicijos niekaip neitakojo Lietuvos situacijos blogaja prasme, kad buvo krize, tai krize buvo pasauline, del to kaltas kortu namelio efektas, bet ne vietine rinka. Del ko galima kaltint, tai tik del nt paskolu dalinimo, taciau cia realiai kaltas Lietuvos Bankas, kuris nesukure pakankamu saugikliu padesianciu isvengti tokiu situaciju, taip pat ir patys vartotojai. Kuriu zemas edukacinis lygis ir nemokejimas elgtis su finansais dalinai itakojo NT burbula.

Al1, finansu sektoriuje paprastai einant i nauja rinka yra isigyjamas vietines rinkos dalyvis, taip yra mazesni kastai, lengvesnis patekimas i rinka. Tai yra pasauline praktika, nes pradeti nuo nulio uztrunka, o tai galiausiai buna desimtmecio darbas, nes reikia kurt netik nauja filialu tinkla, atm tinkla, bet ir svarbiausia - branda.

Lietuva turi savo bankini sektoriu, kuris yra gan gyvybingas. Ukio, Siauliu, Snoras ir Medicinos bankai sudaro trecdali LTU bankinio sektoriaus. Sie bankai plecias Lietuvos mastu, gan stipriai stambinas pasinaudodami krizes situacija (visgi Swedbank nuo bankroto isgelbejo LB sumazines kapitalo pakankamumo norma, o tai atlaisvino siek tiek rinkos). Tad gaivint ir stiprint yra ka, taciau, tai jau yra privataus kapitalo reikalas. Valstybe neturi ir negali kistis, nes EU atviras protekcionizmas nera leidziamas.

Taip pat, kaip matau, dalis Jusu isivaizduojat, kad ateje svedai su savo milijonais turejo kazkaip tuos milijonus paaukoti geresniam rytojui? Ne. Privatus kapitalas visada ateina tam, kad uzdirbt. Bankus pirko irgi tam paciam, tam, kad uzdirbt. Pinigu neistraukineja, tiesiog atsiima savo investiciju sugeneruota graza. Ar tai blogai? Ne. Jus uz savo darba algu irgi norit? Norit. Investuotojai uz savo pinigus lygiai taip pat nori grazos

[JlL]

idomu is kokiu pinigu gelbetusi valstybiniai bankai jei tada nebutu parduoti. Pvz SEB su Swedbankiu bendrai patyre apie 3 mlrd nuostoliu. Vieno nedidelio banko valstybes poreikiam tenkinti - imokoms priimti ir moketi, pensijoms ismoketi ir pan gal ir reiketu bet kam valstybei bankai kurie prisiima rizika finansuodami versla???

[JlL]

o bendrai del valstybinio turto pardavimo tai esme tame kad kol jis valdomas politiskai tol jokios naudos valstybei neduoda tik nuostolius generuoja. Pardavus toki turta bent pinigai gaunami, o daznu atveju veikla efektyvinama ir verslas sekmingai dirba toliau mokedamas mokescius, plesdamasis ir kurdamas pridetine verte.

http://teigiamai.blogspot.com/2009/1...-pavyzdys.html

[Recoiler]

Viskas yra labai dinamiška ir teigti, kad vat čia tik su privatizavus viskas bus ok, o kitų alternatyvų nėra tai irgi per drąsu truputi. Kas liečia telekomo privatizacija, taip ji buvo sėkminga, tačiau tie vyručiai iš savo teigiamo blogo kažkaip keistai ir labai lietuviškai tą sėkmingumą vertina. Kas liečia telekomo pelną po privatizacijos, tai jis buvo renkamas žymei didesnis nei buvo deklaruojama, viršijo visas tas pseudoteorines palūkanas (kurias galėjo gauti investuotojai užuot pirkę telekomą), tačiau didžioji dalis pelno buvo permetama į modernizaciją ir visišką pertvarką, kuri poto atitinkamai leido išgyventi tai įstaigai pasibaigus monopoliui. Kodėl įmonės vertė nepakilo? Manau dėl to, kad išnyko monopolis, dingo dalis klientų ir potencialus pelnas. Na o jei būtų likęs valstybės rankose, jaučiu sulaukus demonopolizacijos būtų atėję sunkus laikai.

Kas liečia valstybės pavedimus piliečiams, tai dabar gerai nepamenu, bet lig ir kažkurioj skandinavijos valstybėje pensininkas pensiją gauna į savo pensininko pažymėjimą, kuriuo ir gali atsiskaitinėti ir iš bankomato imti pinigus, jei yra poreikis keliauti po užsieni tada iš banko kortelę pasiima. O šiaip kas liečia bankus, tai jie turi būti stipriai kontroliuojami ir kol kas naujas Lietuvos Banko vadovas suteikia vilties tos

[Al1]

Dauguma jūsų čia skelbia tik dogmas apie privatizaciją ir dargi ištisų ekonomikos sektorių pardavimą pardavimą užsienio kapitalui. Tos dogmos yra sukurtos mokslininkų to paties stambaus kapitalo užsakymu, pradendat dar XVII-XIX a. ir atšlifuotos XX a. Taip kad dauguma ekonomikos teorijų teiginių ir ištisų teorijų yra tik ideologinis pagrindas nieko su realia ekonomika neturintis, tačiau skirtas tenkinti kapitalo interesus mulkinant visuomenę ir "moksliškai" perskirstant nuosavybę...

Ir dar iš kai kurių pranešimų matyti tipiškas nepilnavertiškumo komplesas - lietuviai nieko nesugeba, geriau už mus viską padarys užsieniečiai. Per ekonomiką užsieniečiai ir politinę valdžią paims, tik laiko klausimas, kada tai bus oficialiai įteisinta. Vakarų kapitalistai ir politikai atsisakė karinio šalių užvaldymo, kaip neefektyvaus, o naudoja ekonomines priemones. Tik apie tai niekas per daug nekalba ir universitetuose apie tai nemoko... Nes tegul mulkiai tiki tom XIX a. pasakomis apie kariniais metodais konstruojamas imperijas...
Kartais karinė jėga naudojama, tik labai jau nepaklusniems Vakarų diktatui sutramdyti.

[Recoiler]

<...>
Ir dar iš kai kurių pranešimų matyti tipiškas nepilnavertiškumo komplesas - lietuviai nieko nesugeba, geriau už mus viską padarys užsieniečiai. <...>

Deja, kad ir kaip nepatiktų (ir man pačiam), bet tai yra žiauri tiesa. Yra elementarus pavyzdys už 35 km į rytus nuo Vilniaus.

Esmė yra ta, kad vistiek čia Lietuvoje yra mūsų teritorijoje veikiantis tam tikri reguliaciniai instrumentai, kuriuos reikia kurti ir efektyviai naudoti, kad ir vilkas sotus būtų ir avelė sveika liktų. Galų gale praėjus tam tikram laiko tarpui ir Lietuviams, kaip tautai, patobulėjus visada bus galima atsikovoti viską ypač savame kieme.

[Al1]

Deja, deja. Neturėk iliuzijų. Čia tik sovietai viską paliko ir išėjo. O mūsiškiai sugriovė, ar išparceliavo. Privatus kapitalas nieko pusdykiai neparduos, nieko neatiduos. Jei valstybė bandys jį išspirti, jis ieškos ir ras užtarėjų ES bei toje šalyje, iš kur atėjo...

[Recoiler]

Deja, deja. Neturėk iliuzijų. Čia tik sovietai viską paliko ir išėjo. O mūsiškiai sugriovė, ar išparceliavo. Privatus kapitalas nieko pusdykiai neparduos, nieko neatiduos. Jei valstybė bandys jį išspirti, jis ieškos ir ras užtarėjų ES bei toje šalyje, iš kur atėjo...

Kaip skandinavai yra pastatę į vietą tą stambų kapitalą, taip ir Lietuvoj bus pastatytas, tik deja to užsieninio nelabai kur ir reikia statyti, nes visi savo vietoj ir taip stovi, tuo tarpu vietinius tai reikia tvarkyti, nes problema visokiuose Lubiuose ir t.t., kurie seniai įpratę duris kojomis atidarinėti. Jau geriau tegul kultūringi vakariečiai "parceliuoja" mūsų turtą negu vietiniai dvasios ubagai...

[Wycka]

Jei bent vieną banką būtų pasilikę, tai sumos išplaukiančių pinigų pelno pavidalu mažesnės būtų.

Dalis ūkio subjektų turėjo būti privatizuoti, gal ir dirbo nenuostolingai tačiau vadyba ir aptarnavimo kultūra buvo apgailėtina, o tai irgi palaipsniui būtų nuvedę į niekur. Yra Lietuvos bankas, vyriausybė galėtų ji pakoreguoti ir bent jau per jį (ar kokią kitą įstaigą) vykdyti pensijų ir kitų išmokų mokėjimus į savo sukurtas korteles taip nugriebiant ten tuos mini mokesčius, kurie irgi tiem bankam lieka ir dividentu pavidalu "iščiulpiami"... Vis šis tas būtų.

Visu pirma. Valstybe neturetu valdyti jokio banko, tai yra bloga praktika, neefektyvu ir turi labai stipru moral hazard.
Skandinavu bankines investicijos niekaip neitakojo Lietuvos situacijos blogaja prasme, kad buvo krize, tai krize buvo pasauline, del to kaltas kortu namelio efektas, bet ne vietine rinka. Del ko galima kaltint, tai tik del nt paskolu dalinimo, taciau cia realiai kaltas Lietuvos Bankas, kuris nesukure pakankamu saugikliu padesianciu isvengti tokiu situaciju, taip pat ir patys vartotojai. Kuriu zemas edukacinis lygis ir nemokejimas elgtis su finansais dalinai itakojo NT burbula.
Lietuva turi savo bankini sektoriu, kuris yra gan gyvybingas. Ukio, Siauliu, Snoras ir Medicinos bankai sudaro trecdali LTU bankinio sektoriaus. Sie bankai plecias Lietuvos mastu, gan stipriai stambinas pasinaudodami krizes situacija (visgi Swedbank nuo bankroto isgelbejo LB sumazines kapitalo pakankamumo norma, o tai atlaisvino siek tiek rinkos). Tad gaivint ir stiprint yra ka, taciau, tai jau yra privataus kapitalo reikalas. Valstybe neturi ir negali kistis, nes EU atviras protekcionizmas nera leidziamas.

Lietuvoje yra mūsų teritorijoje veikiantis tam tikri reguliaciniai instrumentai, kuriuos reikia kurti ir efektyviai naudoti, kad ir vilkas sotus būtų ir avelė sveika liktų. Galų gale praėjus tam tikram laiko tarpui ir Lietuviams, kaip tautai, patobulėjus visada bus galima atsikovoti viską ypač savame kieme.

Yra dar viena galimybė padidinti konkurenciją Lietuvos bankų sektoriuje, bet su sąlyga, kad ja bus tinkamai pasinaudoti. Tereikia suteikti Lietuvos Paštui bankinių paslaugų licenziją, tuo pačiu teisę platinti mokėjimo korteles ir įjungti savus bankomatus. Su visom tom teisėm vis dar valstybinę įmonę privatizuoti bet kuriai ES ar NATO šalyje registruotai, ilgai, patikimai ir sėkmingai veikiančiai privačiai kompanijai, dėl visa ko neleidžiant pirkti vokiečiams ir skandinavams.

[index]

Yra dar viena galimybė padidinti konkurenciją Lietuvos bankų sektoriuje, bet su sąlyga, kad ja bus tinkamai pasinaudoti. Tereikia suteikti Lietuvos Paštui bankinių paslaugų licenziją, tuo pačiu teisę platinti mokėjimo korteles ir įjungti savus bankomatus. Su visom tom teisėm vis dar valstybinę įmonę privatizuoti bet kuriai ES ar NATO šalyje registruotai, ilgai, patikimai ir sėkmingai veikiančiai privačiai kompanijai, dėl visa ko neleidžiant pirkti vokiečiams ir skandinavams.

Apie tą šiek tiek nedrąsiai buvo kalbama, kaip ir apie jo akcijų kotiravimą biržoje. Problema, kad tą lemia politiniai sprendimai ir nauja vyriausybė po rinkimų vėl neaišku ką darys.