Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[Raptor]

Lietuva gali sulaukti dar vieno didelio investuotojo

Lietuva siekia įtikinti medicininės įrangos gamybinės bazės įkūrimui vietos besidairančią ir 40 valstybių savo padalinius turinčią Vokietijos bendrovę „Dräger" rinktis mūsų šalį, tvirtina šaltiniai.

Kaip rašo verslo naujienų portalas vz.lt, planuojamam projektui įmonė nusižiūrėjusi Baltijos ir Vidurio Europos šalis, bet už investicijų pritraukimą atsakinga Lietuvos institucija VšĮ „Investuok Lietuvoje“ siekia nurungti konkurentes ir rengia bendrovei pasiūlymą, kuriame ruošiasi išvardyti investavimo Lietuvoje privalumus.

Įmonės tinklapyje teigiama, jog „Dräger" produktų kūrimo ir gamybos pajėgos sutelktos Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, JAV, Brazilijoje, Čekijoje bei Kinijoje. Skaičiuojama, kad pardavimo ir aptarnavimo padaliniai veikia daugiau nei 40 šalių, o bendrovei atstovaujama iš viso daugiau negu 190 valstybių. „Dräger" turi beveik 1.000 darbuotojų.

Bendrovės grynosios pajamos šiemet per devynis mėnesius pasiekė 1,54 mlrd. eurų (5,3 mlrd. Lt) ir buvo 14,4 proc. didesnės nei pernai tuo pat metu.

[Big Cat]

D.Kreivys: deramės su keliomis labai rimtomis kompanijomis

Investicijų patarėjų grupę sukvietęs į susitikimą ūkio ministras Dainius Kreivys nesiima prognozuoti, kada naujas investuotojas galėtų ateiti į Lietuvą, tačiau tvirtina, kad derybos vyksta su keliomis didelėmis kompanijomis. Prieš porą mėnesių darbą Lietuvoje pradėjusi „Western Union“ didelių trūkumų Lietuvoje neįžvelgia ir giria lietuvių išsilavinimą.

[Wycka]

D.Kreivys: deramės su keliomis labai rimtomis kompanijomis

Beveik dubliuojasi naujiena:

„Western Union“ viceprezidentas: mus į Lietuvą patraukė aukštas išsilavinimo lygis

"Western Union" viceprezidentas Deividas Larkvortas tikina, jog įmonę į Lietuvą priviliojo ne Vyriausybės dotacijos, o aukštas darbuotojų išsilavinimo lygis. Ūkio ministras Dainius Kreivys užsiminė, jog artimiausiu metu tikisi į Lietuvą ateisiančių kelių labai rimtų užsienio kompanijų, investuosiančių Lietuvoje.
Kaip teigė investicijų patarėjų komisijos posėdyje pirmadienį "Western Union" atstovavęs įmonės viceprezidentas bei operacinių sistemų departamento direktorius D. Larkvortas, Lietuva iš trijų Baltijos valstybių buvo pasirinkta dėl aukščiausio išsilavinimo lygio ir puikių darbuotojų užsienio kalbų sugebėjimų, o paklaustas apie verslo sąlygas Lietuvoje jis patikino, jog jokių sunkumų dar nebuvo iškilę.
Pasak D. Larkvorto, kitoms stambaus kapitalo įmonėms, ieškančioms investicinių galimybių, Lietuva yra palanki šalis ir jis mielai rekomenduos kitoms kompanijoms investuoti, kad būtų galima sukurti kokybišką ir išplėtotą paslaugų sektorių.
Ūkio ministras, vaizdingai palyginęs užsienio investicijų planą Lietuvoje ne su bandelių kepimu, o su žvejyba, žadėjo dar labiau suintensyvinti pastangas užsienio investicijų paieškoje.
"Dabar turime 26 įvairaus dydžio investicijas, o iki metų galo jų turėtų būti apie 30, kitais metais tikslas labai aiškus - 50 užsienio investicijų Lietuvoje", - kalbėjo D. Kreivys.
Ūkio ministerijos vadovas pabrėžė, jog didžiausias prioritetas išlieka vietinis verslas, kuriam per metus skiriami 2 mlrd. litų, kai užsienio kompanijoms yra duodamos 60 mln. dotacijos keleriems metams.
"Pavyzdžiui, Lenkija už "Lipton" gamyklą sumokėjo 30 mln. eurų. Jeigu kalbėsim apie savo investuotojus, tai valstybė duoda dotaciją darbuotojams mokyti ir labai nedidelę dotaciją kaštams padengti, o per metus tos kompanijos sumoka dešimtimis kartų didesnius mokesčius", - sakė D. Kreivys.
Užsienio investicijoms pritraukti įkurtos kompanijos "Investuok Lietuvoje" vadovas Mantas Nocius teigė, jog Lietuva labiausiai laukia investicijų paslaugų bei iš dalies - gamybos sektoriuje.
"Jeigu investicijų nepirksime, tai jos čia neateis. Stambūs investuotojai nebūtų atėję į Lietuvą, jeigu Vyriausybė nebūtų skyrusi dotacijų. Tačiau kol kas nauji investuotojai dar negavo nieko, nors jiems yra numatytos lėšos", - paaiškino M. Nocius.

[Wycka]

„Fermentas“ rengiasi kurti integruotą molekulinės biologijos tyrimų centrą

Naujos kartos molekulinės biologijos centrui, atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančioms jėgainėms, ekologinėms pakuotėms kurti ir odontologijos metodams bei automobilių pramonės chemijos produktams tobulinti paskirstyta beveik 11 mln. litų.
Finansavimą pagal priemonę „Intelektas LT+“ iš 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų gavo 5 įmonės.
Didžiausia parama — 7,13 mln. litų — skirta ambicingam bendrovės „Fermentas“ projektui, kuriuo siekiama Vilniuje sukurti integruotą molekulinės biologijos tyrimų centrą. Jame būtų kuriami naujos kartos, išskirtinėmis savybėmis pasižymintys molekulinės biologijos įrankiai laboratoriniams tyrimams, taip pat molekulinės diagnostikos produktai medicininei ir kitai diagnostikai.
(...)

[Raptor]

D.Kreivys vokiečius įkalbinės investuoti Lietuvoje

Trečiadienį ūkio ministras Dainius Kreivys išvyksta į Vokietiją su šios šalies verslininkais aptarti investicijų pritraukimo ir lietuviškų prekių eksporto plėtros galimybių, praneša Ūkio ministerija.

Ketvirtadienį D. Kreivys Frankfurte dalyvaus „Deutsche Bank“ organizuojamame kongrese vyriausybių ir finansinių institucijų atstovams „Naujos galimybės Vidurio ir Rytų Europos šalyse“. Jame bus kalbama apie šių šalių ekonominę padėtį bei būsimas ir galimas ateities ekonomikos tendencijas.

Vizito metu numatyti ūkio ministro susitikimai su kompanijų „Bosch”, „Ergo International AG“, „Schott Solar AG Mainz“, Vokietijos banko „Commerzbank“ atstovais, kuriems bus pristatytos investavimo Lietuvoje galimybės. Susitikimuose su Vokietijos kompanijomis bus siūlomos tokios Lietuvos pramonės paslaugos, kaip naujų gamybos padalinių Lietuvoje steigimas, gamybos perkėlimas, taip pat bendradarbiavimas diegiant modernias technologijas.

Penktadienį ministras kartu su Lietuvos ambasadoriumi Vokietijoje Mindaugu Butkumi, komercijos atašė Vokietijoje Liutauru Labanausku dalyvaus pasitarime dėl investicijų pritraukimo iš Vokietijos bei Lietuvos eksporto skatinimo į Vokietiją.

Pasak ūkio ministro D. Kreivio, pastaruoju metu auga tiek lietuviškų prekių eksporto į Vokietiją mastas, tiek Lietuvos verslo susidomėjimas plėtros galimybėmis vienoje pagrindinių Europos Sąjungos valstybių.

„Lietuvos verslas, ypač smulkusis ir vidutinis, turėtų suaktyvinti savo veiksmus, nes Vokietijoje jau fiksuojamas ūkio augimas, be to, šios šalies prekybos tradicijos ir aukšta verslo kultūra Lietuvos įmonėms gali atverti neribotas galimybes. Tikimės, kad Lietuvos verslininkus dar labiau paskatins nuo kitų metų gegužės mėnesio atsiverianti Vokietijos darbo rinka, kuri, be kita ko, sumažins biurokratinius formalumus steigiant savo įmonės atstovybę ar filialą šioje šalyje“, – sako jis.

Pagal eksporto mastą pernai Vokietija užėmė trečią vietą pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų sąraše po Rusijos ir Latvijos, be to, ji buvo didžiausia lietuviškos kilmės prekių rinka.

Vokietijoje šiuo metu veikia apie 40 lietuviško kapitalo įmonių. Pagrindinė jų veikla – logistika, didmeninė prekyba baldais ir statybos medžiagomis, mažmeninė maisto prekyba.

[Gytaz]

Nežinau, prie kurios čia temos labiausiai tinka... Dedu į šitą.

Investuotojai: geras Vyriausybės darbas prastai nušviečiamas

Nors ekonomika dar neblizga, Lietuvos Vyriausybė traukia valstybę iš krizės bei gerina šalies investicinį patrauklumą, tačiau ši žinia nušviečiama prastai, ypač - pačioje Lietuvoje, pirmadienį Vilniuje kalbėjo didžiųjų užsienio investuotojų mūsų šalyje atstovai.

Lietuvos pažanga didinant investicinį Lietuvos patrauklumą teigia esanti sužavėta Cynthia Pasky, tarptautinės žmogiškųjų išteklių konsultacijų bendrovės "Strategic Staffing Solutions" prezidentė ir vykdomoji direktorė. Pasak jos, Lietuva investuotojams šiuo metu užsienio žiniasklaidoje atrodo daug patraukliau nei likusios mūsų regiono kaimynės ar tokios šalys kaip Airija ir Ispanija.

"Pati esu iš Mičigano valstijos, ten turime daug problemų. Norėčiau, kad mano valstijos valdžia būtų tokia ryžtinga kaip Lietuvos Vyriausybė. Žinoma, norint atsirasti ten, kur Lietuva yra dabar, teko priimti daug sunkių ir nepopuliarių sprendimų. Dauguma žmonių prastai vertina Lietuvos premjerą Andrių Kubilių. Tačiau jo įdirbis yra juntamas jau dabar, o keletą metų po jo kadencijos pabaigos gyventojai tai dar labiau pajus, įvertins ir dėkos", - VZ.LT sako p. Pasky.

(...)

[Čikupakas]

Va kokia investicija :

"McDonald‘s" plėtrai Lietuvoje numatoma skirti 28 mln. Lt

„McDonald‘s“ restoranus Lietuvoje valdanti Maltos bendrovė „Premier Capital“ į tinklą Lietuvoje iki 2013 m. planuoja investuoti 8 mln. EUR (28 mln. Lt). Rekonstravus senus ir atidarius naujų restoranų, jų skaičius šalyje turėtų padaugėti trimis.

Įgyvendinus dabartinius planus plėsti tinklą Vilniuje ir Kaune, Lietuvoje būtų 11 šių greito maisto restoranų.

Kaune gruodį ruošiamasi atidaryti didžiausią iki šiol Lietuvoje šio tinklo restoraną, į kurį investuota 6,6 mln. Lt, sako „Mcdonald‘s“ rinkos vadovė Lietuvai Virginija Girulska.
Skaityti toliau
reklama:

Jos žodžiais, iki 2013 m. bendrovė Lietuvoje planuoja sukurti apie 180 naujų darbo vietų.
Šiuo metu „Mcdonald‘s“ restoranuose dirba daugiau 500 darbuotojų, arba 100 mažiau nei pernai. Tikimasi, kad kitąmet darbuotojų bus 600, arba 50 daugiau nei jų buvo prieškriziniais 2008 m.

Bendrovė skaičiuoja, kad 2009 m. lankytojų skaičius sumažėjo 6%, jų apsilankė 3,8 mln. Šiais metais jau apsilankė 3,2 mln. žmonių, o metų pabaigoje tikimasi pasiekti 2008 m. lankytojų skaičių – 4 mln. Lt.

Per 14 veiklos metų Lietuvoje „Mcdonald‘s“ kompanija į šalies tinklą investavo per 41 mln. Lt.

Šiuo metu Baltijos šalyse veikia 25 „Mcdonald‘s“ restoranai. Planuojama, kad per trejus metus restoranų skaičius išaugs iki 35. Į Latvijos ir Estijos greitojo maisto restoranų plėtrą „Premier Capital“ žada investuoti 20 mln. EUR (69 mln. Lt). Anksčiau skelbta, kad planuodama plėtrą bendrovė planavo 20 mln. EUR skolintis tarptautinėse rinkose.

[le bronius]

Algbarsa mezga kontaktus su švedais

Po verslo misijos Švedijoje, UAB "Algbarsa" derasi su dvejomis tos šalies bendrovėmis dėl metalo gaminių, skirtų statyboms, gamybos. Verslo misiją į Švediją organizavo VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“. Be ukmergiškių bendrovės, joje dalyvavo dar keturiolika šalies įmonių, kurios dirba statybų srityje.

Šiuo metu pagrindinę UAB "Algbarsa" produkciją sudaro elektros oro linijų, transformatorinių pastočių, elektrinių skirstyklų metalo konstrukcijos bei aukštos įtampos metalinės atramos, įvairios įvadinės apskaitos spintos. Kitą didelę produkcijos dalį sudaro statybinės konstrukcijos: metalinės santvaros, kolonos, ryšiai, kelio atitvarai, turėklai, apšvietimo stulpai, moduliniai erdviniai tiltai per geležinkelio perėjas, surenkami metaliniai moduliai, ryšio bokštai.

Beje, "Algbarsa" šiuo metu tiekia metalo konstrukcijas statomai Druskininkų uždarai slidinėjimo trasai.

vilkmerge.lt, ukmin.lt

[Gytaz]

Norvegijos verslininkai ieškos galimybių investuoti Lietuvoje

Dalyvaujant Norvegijos Karalystės ambasadoriui Lietuvoje Steinarui Gilui ir Lietuvos ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui, rytoj Vilniuje vyks konferencija „Norvegijos verslas Lietuvoje: patirtis ir perspektyvos". Norvegijos ambasados iniciatyva organizuojamame renginyje Norvegijos verslininkai bus supažindinti su galimybėmis investuoti Lietuvoje, dviejų šalių verslo bendradarbiavimo patirtimi, tendencijomis ir Lietuvos verslo aplinka.

„Norvegijos verslas buvo ir yra suinteresuotas ilgalaikėmis investicijomis į Lietuvos ekonomiką, ypač į nekilnojamojo turto, švietimo, bankų ir draudimo sritis. Pastaruoju metu jaučiamas vis didesnis Norvegijos verslininkų domėjimasis galimybėmis investuoti Lietuvoje. Tikiuosi, kad ši konferencija suteiks Norvegijos verslininkams informacijos, kuri paskatins juos žengti žingsnius, naudingus tiek Lietuvos ekonomikai, tiek patiems investuotojams", - sako S. Gilas, Norvegijos ambasadorius Lietuvoje.

Apie intensyvėjantį Norvegijos verslininkų susidomėjimą Lietuva byloja ir faktai. Konferencijoje planuoja dalyvauti vienų didžiausių Skandinavijos statybų kompanijų - „Veidekke ASA" ir „AF Gruppen" - atstovai. Norvegijos įmonė „Veidekke ASA", kurios metinė apyvarta yra apie 2,4 mlrd. eurų, Lietuvoje ieškos partnerių, galinčių tiekti metalo, stiklo ir aliuminio produkciją (duris, langus, fasadus, metalo konstrukcijas). „AF Gruppen" Lietuvoje taip pat ieškos stiklo, aliuminio, betono, metalo produkcijos tiekėjų. Konferencijoje taip pat dalyvaus ir į Lietuvos rinką su šaldytos žuvies produkcija žengiančios Norvegijos įmonės „Ervik Fisk" atstovai.

Be premjero A.Kubiliaus ir Norvegijos ambasadoriaus Lietuvoje, viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuvoje" organizuojamoje konferencijoje dalyvaus „Statoil Lietuva" generalinis direktorius Tomas Gravenas-Lauritzenas, „DnB Nord bankas" Valdybos pirmininko pavaduotojas ir prezidento pavaduotojas Fredrikas J.Borchas, Norvegijos verslo kultūros ypatybes pristatys Norvegijos Verslo Mokyklos BI dėstytojas profesorius Rolvas Petteris Amdamas.

Iškart po konferencijos pabaigos „Radisson Blu Hotel Lietuvoje" vyks verslo kontaktų mugė. Joje Norvegijos kompanijų atstovai bei Norvegijos ir Lietuvos prekybos rūmų nariai galės pristatyti savo produkciją ir paslaugas, užmegzti verslo ryšius.

„Aš optimistiškai žiūriu į Norvegijos verslininkų investavimą Lietuvoje. Yra labai daug Norvegijos kompanijų, kurios ekonominį sunkmetį suvokia kaip galimybę ir nori investuoti naujose rinkose, tarp jų ir Lietuvoje. Norvegijos investuotojams svarbiausia, kad šalyje, kur jie planuoja investuoti, būtų iš anksto žinomos ir sąžiningos verslo sąlygos", - sako Norvegijos ambasadorius Lietuvoje.

Konferencija „Norvegijos verslas Lietuvoje: patirtis ir perspektyvos" yra vienas iš „Norvegijos dienos Lietuvoje 2010" renginių. Šiais renginiais supažindinama su norvegų kultūra, Norvegijos skiriama finansine parama įvairioms iniciatyvoms Lietuvoje įgyvendinti bei Norvegijos verslininkų indėliu į Lietuvos ekonomikos stiprinimą.

MarketNews.lt

[Big Cat]

Pradedamos saulės elementų tyrimų centro statybos

Visorių informacinių technologijų parke (VITP) kompanijų grupė „BOD Group“ pradeda 10000 kv. m ploto aukštųjų technologijų tyrimų centro statybas. Iki 2012 m. bendros investicijos į šį projektą sieks 150 mln. Lt.

[Big Cat]

Avelę Doli klonavę škotų mokslininkai svarsto apie investicijas Lietuvoje

Kamieninių ląstelių tyrimus atliekančios škotų įmonės „Roslin Cellab“, kurią įkūrė garsusis Roslino fondas, atstovai šiomis dienomis Vilniuje ir Kaune susitinka su mokslininkais ir verslininkais dėl galimybių investuoti Lietuvoje.

„Mums priimtina Lietuvos pažanga mokslo srityje ir jūsų ambicijos, matome čia daug galimybių bendradarbiauti. Apie Lietuvą mums papasakojo kolega Škotijoje, tad pagalvojome, kodėl nepabandžius“, - pasakoja Roslino instituto vadovas Malcolmas Batemanas.

„Roslino institutas išgarsėjo po to, kai 1997 metais pranešė, kad sėkmingai klonavo avelę Doli. Edinburge esantys mokslininkai rimtai svarsto apie Lietuvą ir galimybę čia perkelti savo verslo modelį“, - sako „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Nocius.

Investuotojai iš Edinburgo jau lankėsi Inovatyvios medicinos centre, Biochemijos institute, „Santaros slėnio“ mokslo ir technologijų parke , o šiandien susitinka su Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto atstovais. „Roslin Cellab“ galutinis sprendimas turėtų paaiškėti kitų metų pradžioje.

[Raptor]

Va cia tai butu tikrai geras, linkiu jiems sekmes


Kinai norėtų Lietuvoje surinkinėti elektromobilius

Jau kurį laiką asmeniniam naudojimui elektromobilio ieškantis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys sulaukė Kinijos verslininkų pasiūlymo – bendradarbiauti surenkant jų elektromobilius Lietuvoje.

„Kinai siūlo čia atidaryti surinkimo fabrikėlį. Labai gražūs, nedidukai elektromobiliai. Tačiau jų akumuliatoriai yra per silpni, nes vienu užkrovimu jie nuvažiuoja 100 km. Miestui tai tinka, bet šiandien jau yra kur kas geresnių parametrų automobilių. Tiesa, jų kaina yra gera – 1500-2000 JAV dolerių (3800-5200 Lt)“, – ketvirtadienį po pramonininkų posėdžio sakė B. Lubys.

Šiuo metu vertinama, koks galėtų būti šių automobilių poreikis Lietuvoje ir laukiama kinų inžinierių patobulinimų, nes esą amerikiečiai jau gamina akumuliatorius, kurie vienu pakrovimu leidžia nuvažiuoti per 400 km.

„O lietuviams juk labai svarbus atstumas Vilnius-Klaipėda arba Vilnius-Palanga“, – juokavo B. Lubys.

Jo teigimu, ši kinų bendrovė į Europos rinką yra įėję su mažaisiais savo automobiliais, panašiais į indų gaminamą „Tata Nano“, todėl neturėtų kilti problemų Lietuvoje registruojant jų elektromobilius.

Turtingiausiu Lietuvos žmogumi tituluojamas verslininkas jau ne sykį pasakojo, kad pats bando sau įsigyti elektromobilį, tačiau pastarąjį kartą Prancūzijos bendrovė jam pasiūlė elektromobilį be garantinės priežiūros, kurią būtų galima suteikti tuo atveju, jei vienu metu būtų perkama 50 tokių automobilių.

[John]

Kas per elektromobiliai už 2000 USD? Jei jie tikrai tiek tekainuoja, kodėl jais neužkimštos Kinijos, Indijos ir kitų Azijos šalių gatvės?

[Raptor]

Kas per elektromobiliai už 2000 USD? Jei jie tikrai tiek tekainuoja, kodėl jais neužkimštos Kinijos, Indijos ir kitų Azijos šalių gatvės?

Gal, kad dar padare tik prototipus, ir masiskai nepradejo gaminti

[Wycka]

Įmonės ruošiasi gyvenimui po krizės

Per sunkmetį dauguma pramonės įmonių buvo nuspaudusios investicijų į naujas gamyklas stabdį. Tačiau dabar šis stabdys pamažu imamamas atleisti.
Skirtinguose Lietuvos regionuose, ypač miestuose ir aplink juos vėl ima daugėti kranų. Po visiško štilio praėjusiais metais vėl statoma daugiau gamyklų, prekybos centrų, viešosios paskirties statinių.
Planuotos ir pirmosios optimistinės statybos
Šiuo metu laimėtojais galima laikyti tuos verslininkus, kurie investuoti į gamyklas ar kitos paskirties statinius pradėjo krizės išvakarėse: juk per krizę dėl kritusių statybinių medžiagų kainų, taip pat dėl atpigusios darbo jėgos, suplanuotus statinius galėjo pasistatyti gerokai, kartais net trečdaliu pigiau nei pavyzdžiui, 2007–2008 metais. O juk dalis verslininkų naujoms statyboms dar sugebėjo gauti ir ES finansinės paramos, o ir su bankais susitarti tada buvo kur kas lengviau nei dabar.
Dabar gi įmonių optimistiniai bandymai stotis ant kojų ir noras plėstis neretai žlunga. Pasirdo, netgi turint sutikimą, kad ES sutinka finansuoti dalį investicijų į naujas gamyklas ar įrengimus, – anksčiau iš bankų gauti garantiniai projektų finansavimo raštai darar jau yra nieko verti.
Dėl to vis dar nepradedamos intraveninių tirpalų gamyklos Panevėžyje statybos, kurioms ES finansavimas skirtas prieš porą metų. Lygiai taip pat stoja ir bendrovės “Luido keramika” numatyta didžiulės mineralinės statybinės vatos gamyklos statybų Didžiasalyje pradžia. Lėčiau nei buvo planuota juda ir naujo greito maisto cecho, kurį stato bendrovės “Mantinga” antrinė įmonė “Mariresta”, statybos Marijampolėje.
Labiau pasisekė kompanijoms, turinčioms užsienio investuotojų užnugarį. Jau metų pabaigoje vokiečiams priklausanti bendrovė “Šilutės durpės” visu pajėgumu paleis naują durpių substratų gamyklą. Ukmergėje baigiama panaudoti švedų bendrovės “Systemair” investicijas į naujus vėdinimo įrangos gamybos plotus. Kitų metų sausį į naujas gamybines patalpas sostinės Visorių informaciniame parke “Santaros” slėnyje įsikraustys ir aukštųjų technologijų bendrovė “Viltechmeda”. Nors šios statybos dar nereiškia tam tikrų ūkio šakų tvaraus atsigavimo ir plėtros, šiaip ar taip, darbus atlikusi statybų technika iš karto į garažus jau nebevairuojama. Štai praėjusią savaitę “Santaros” slėnyje kompanijų grupė “BOD Group” oficialiai pradėjo kito aukštųjų technologijų tyrimų centro statybas. Naujame centre bus atliekami saulės elementų technologiniai tyrimai ir eksperimentinė gamyba.
Nekilnojamojo turto bendrovės “Ober-Haus” duomenimis, šiuo metu Kaune statomas prekybos parkas “Banginis”. O Laisvės alėjoje buvusio “Merkurijaus” vietoje statomas naujas gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatas.
Bet daugiausia kranų, kaip žinoma, Vilniuje. Čia jau baigtos verslo parko “Gariūnai” A korpuso statybos. Vilniaus Pilaitės mikrorajone statomas “Maximos” prekybos centras. Panašaus dydžio “Maximos” prekybos centras statomas ir Žirmūnuose (buvusios “Žalgirio” parduotuvės vietoje). O Žemuosiuose Paneriuose šiuo metu kyla logistikos centras.
Tuo tarpu Klaipėdoje duris netrukus atvers naujas prekybos centras “Liepa”, kuriame didžiąją dalį užims naujos koncepcijos parduotuvė “Norfa”. Panevėžyje statomas naujas statybinių ir apdailos medžiagų prekybos centras. O Druskininkuose jau visiškai įsibėgėjusios Laisvalakio centro – uždarų slidinėjimo trasų statybos.
(...)

Didžiausi jau vykdomi investiciniai projektai Lietuvoje:

• Saulės elementų tyrimų ir gamybos centras Vilniuje
  
• Verslo parkas “Gariūnai” Vilniuje
  
• Prekybos centras “Banginis” Kaune
  
• “SNORAS Snow Arena” Druskininkuose

[Big Cat]

„Lintel“ plečia kontaktų centrų tinklą

Informacijos telefonu paslaugų bendrovė „Lintel“ Vilniuje ir Klaipėdoje įsteigė du naujus kontaktų centrus, kuriuose įdarbino daugiau nei 400 klientų aptarnavimo specialistų. Nuo šiol didžiausių šalies bendrovių klientai bus aptarnaujami iš viso šešiuose bendrovės kontaktų centruose, praneša „Teo LT”, kuriai priklauso „Lintel” bendrovė.

[Gytaz]

Kontaktų centrai darbo vietas kuria be valstybės paramos

Sunkmetis, privertęs įmones efektyvinti veiklą ir taupyti lėšas, į naudą išėjo kontaktų centrams. Gerokai išaugęs verslo klientų skaičius paskatino tokių centrų plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą.

[Gytaz]

JAV verslo paslaugų bendrovė svarsto investuoti Lietuvoje

Verslo paslaugas teikianti JAV bendrovė „Sutherland Global Services“ ieško vietos būsimam paslaugų centrui, kuriame iš pradžių dirbtų apie 100, o vėliau ir iki 1 tūkst. darbuotojų. Tarp galimų vietų įsikurti svarstomas ir Vilnius.

[Gytaz]

Daugiausiai Lietuvoje investuoja vokiečiai

Rimčiausiai iš visų užsienio šalių verslininkų Lietuvoje darbuojasi vokiečiai. Pasirodo, įmonių, kurių daugiau nei 50 proc. akcijų valdo Vokietijos įmonės, mūsų šalyje jau yra 341.

Nors jei įmonių savininkus vertintume ne pagal šalis, o pagal regionus, tuomet čia neabejotinai pirmauja Skandinavija. Paaiškėjo, kad skandinavai Lietuvoje valdo per 500 įmonių. Iš jų daugiausiai įmonių Lietuvoje valdo danai – 192, toliau eina Švedija su 186 švediško kapitalo įmonėmis.

Tiesa, ilgainiui tendencijos kinta: Lietuvoje daugėja lenkiško kapitalo įmonių, taip pat didėja ir investicijos iš šios šalies. Tarkime, 2010 m. antrąjį ketvirtį mūsų šalyje daugiausiai investavo kaip tik Lenkijos investuotojai (447,6 mln. Lt).

Daugiausia šiemet investuota į naftos produktų bei chemijos produktų gamybos, taip pat didmeninės ir mažmeninės prekybos sritis.

[Big Cat]

"Invest LT+" parama - naujai gamyklai

Vėdinimo įrangos gamintoja švediško kapitalo UAB "Systemair" stato naują gamyklą Ukmergėje ir žada sukurti ne mažiau nei 70 naujų darbo vietų. Šiam projektui pagal ES struktūrinės paramos priemonę "Invest LT+" skirta 5 mln. Lt ES lėšų, bendra projekto vertė - 12,2 mln. Lt.

Naujos gamyklos statybas, kurias tikimasi baigti 2011 m. kovą, bendrovė šiemet vasarą pradėjo savomis lėšomis. Naujoji "Systemair" gamykla iškils prie jau esančio bendrovės fabriko, veikiančio nuo 2005 m. Į šį tuomet investuota 20 mln. Lt.